Europos Komisija įsikūrusi Briuselyje. Komisiją sudaro 25 nariai. Komisijos pirmininkas, 5 jo pavaduotojai ir 19 Komisijos narių parenkami pagal bendrąją jų kvalifikaciją, įsitikinus, jog jų nepriklausomybė nekelia abejonių.

Visi Komisijos nariai ir vadovai jų atstovaujamose valstybėse narėse yra ėję ministrų lygio politines pareigas.

Komisija skiriama penkerių metų kadencijai per šešis mėnesius po Europos Parlamento rinkimų. Taip naujai išrinktam Parlamentui paliekama laiko patvirtinti valstybių narių siūlomo Komisijos pirmininko kandidatūrą iki paskirtasis pirmininkas, bendradarbiaudamas su valstybių narių vyriausybėmis, suformuos savo būsimąją komandą.

Vėliau Parlamentas tvirtina ir Komisijos narius. Parlamento patvirtintos sudėties Komisija oficialiai pradeda dirbti ateinantį sausį.

Narių skyrimo tvarka. Įsigaliojus Nicos sut. keičiasi Komisijos skyrimo tvarka ir ji skiriama ne valstybių narių bendru sutarimu, bet Tarybos, kuri turi posėdžiauti valstybių ar jų Vyriausybių vadovų sudėtimi.

Komisijos formavimo procedūra numatyta EB steigimo sutartyse. Komisijos narius skiria ES valstybių vyriausybės.

Yra žiūrima, kad į Komisiją patektų bent po vieną kiekvienos ES valstybės pilietį.

Suformavus Komisijos sudėtį, kiekvieną jos narį apklausia EP, paskui visa komisija turi prisiekti EP, o kiekvienas komisaras atskirai – Teisingumo Teismui.

Eurokomisarų atranka vyksta pagal EK taisykles, vieningas visoms valstybėms – narėms. Pretendentai praeina griežtą jų kvalifikacijos patikrinimo procedūrą. Ir, beje, gali būti atmesti EK pirmininko sprendimu, jeigu kvalifikacija pasirodo nepakankama.

Tiesiog politinė valstybės-narės vadovų rekomendacija yra vienu iš kandidatui keliamų reikalavimų. Iš esmės tai reiškia, kad pradinę kandidato atranką EK perduoda valstybei – narei tam, kad EK nesivargintų atsirinkinėdama eurokomisarą iš visų norinčiųjų tarpo. Taip tiesiog efektyviau.

O ablius Ragauskis todėl, kad nesugeba įsisąmoninti, jog eurokomisaro skyrimas – tai Europos Sąjungos vadovų ir Europos Komisijos pirmininko politinio susitarimo reikalas, tad lietuviška valstybės tarnautojų įdarbinimo tvarka su tuo nieko bendra neturi.