Apskritai, esu įsitikinęs, jog visuomeninis transliuotojas efektyviausiai dirbtų pagal kiek modifikuotą TV3 modelį, tik papildomai su nedidele komanda renginių transliacijoms.

Techninis centras galėtų ir toliau aptarnauti visas Lietuvos televizijas beigi pelningai dirbti, performuotas į valstybinę akcinę bendrovę – negautų valstybės dotacijų, bet užsidirbtų teikdamas paslaugas. LRT studijų kompleksą reiktų perduoti naujai suformuotam Technikos centrui, o visas likusias patalpas – valstybės turto fondui – taip radikaliai sumažėtų administravimo beigi eksploatacijos kaštai.

Visi 100 reikalingų LRT darbuotojų tipltų į vieną modernaus ir energetiškai efektyvaus pastato aukštą. Toks efektyviai veikiantis visuomeninis transliuotojas visuomenei reikalingas laidas užsakinėtų nepriklausomiems gamintojams viešųjų pirkimų būdu, pagal LRT Tarybos tvirtinamą Visuomeninių uždavinių įgyvendinimo planą. Kaip jau kažkada čia minėjau, tokiu atveju, prabangiai originaliai programai dabartinėmis kainomis galėtų užtekti kokių 46 mln. Lt per metus. Įskaitant radiją.

Kodėl Siauras to nepadarė? Matyt tiki, kad visuomeninis transliuotojas turi būti toks, koks buvo iki Milaknio reformų.

O šiuo metu LRT susiduria su problema – kūrybinių darbuotojų nėra, o aptarnaujančio ir administracinio personalo – per daug. Atlyginimams administruojančiam personalui išmokėti pinigų užtenka, o kūrybiniam personalui samdyti – nėra. Taip kad turime kas nuties kabelius, yra netgi kas šiaip ne taip nufilmuos, kažkaip sumontuos. Tik va – nėra kas laidą padarytų. Išlaidas programai mažinti paprasta – nupjovei, ir viskas. Profsąjungų (LRT jų yra net 2) narius (LRT jų yra apie pusė darbuotojų) atleidinėti – sudėtinga. Paprasčiau nekurti ir nerodyti laidų.

Kas ir daroma.

Sutinku su daugeliu tavo išsakytų teiginių, tačiau norėčiau patikslinti vieną esminį faktą.

Nė vienas nuo 2008 m. startavęs TV projektas nebuvo brangesnis, nei už analogiškus projektus moka pvz. LNK – įskaitant ir LTV turimos technikos bei etatinio personalo kaštus (pagal komercinius įkainius). Pvz. nuolat linksniuojama “Triumfo arka” kainavo žymiai pigiau, nei prieš tai transliuotas “Šokių dešimtukas” ir smarkiai pigiau, nei LNK “Žvaigždžių duetai”. Tai tiesa, nepriklausomai nuo to, ką meluoja “Kakadu”.

Taip, išlaidos programai tuo metu smarkiai išaugo, bet ne dėl to, kad administracija švaistė pinigus, o dėl to, kad nuo 2008 m. rugsėjo beveik dvigubai išaugo LTV kanalais rodomų originalių laikų kiekis. Nes, bent jau tuo metu, administracija manė, kad LRT skirta tam, kad kurtų ir transliuotų televizijos bei radijo laidas.

Siūlyčiau nepasiduoti bufetinei demagogijai, nes ji dažnai trukdo įžvelgti problemos esmę.

O esmė – labai paprasta. Problema ne ta, kad LRT leidžia pinigus laidų kūrimui ir gamybai (tiksliau – leido, nes nuo 2010 m. jau to nedarys). Problema yra ta, kad turėdama 600 darbuotojų ir didžiulę techninę bazę, LRT yra nepajėgi kurti ir gaminti laidų be ženklių papildomų išlaidų. Kodėl? Todėl, kad tie 600 darbuotojų yra iš esmės biurokratinis, techninis bei pagalbinis aparatas. Beveik visus kūrybinius darbuotojus atleido dar Milaknis. Dabar visus vedėjus, žurnalistus, redaktorius ir kitus laidų kūrimui reikalingus resursus tenka samdytis iš rinkos komercinėmis kainomis.

Va – problema. Ją reikia spręsti. Tam reikalinga esminė LRT restruktūrizacija. Arba ją kas nors įgyvendins, arba visuomeninis transliuotojas vieną gražią dieną užluš.

Tiesa, labiausiai tikėtinas trečias variantas. Politikai pakeis LRT įstatymą, pastatys valdančiajai daugumai labiau patinkančią vadovybę, kuri, tik atėjusi, sulauks milijoninių injenkcijų “Siaurusevičiaus ir jo kompanijos padaraytai nepataisomai žalai atitaisyti”.

Ir tada vėl viskas bus kaip buvę.