Pirma, jei jau tokia situacija yra, ji sprendžiama paprastu kainų sumažinimu pardėse tol, kol išparduosi tuos obuolius, paprastai dviem-trim dienom.

Antra, savaitinės akcijos, kuri būtų skelbiama leidiniuose/telike/radijoj tu tokioj situacijoj ir norėdamas nepadarysi, nes šios akcijos planuojamos kaip minimum dvi-tris-net keturias savaites prieš jų paleidimą. Juk ir leidinius reikia atspausdinti, ir klipą susukti…

Jei tu prisikaupei obuolių, greitai gendančios prekės, tiek, kad turi jų net savaitės prekybai su akcijine kaina, tai atleidi savo pirkimų vadybininką, kuris nesugeba suplanuoti užsakymų į sandėlį pagal parduodamą kiekį. Arba nesugeba susitarti su tiekėjais, kad vežtų po nedaug ir dažniau, kad sandėlys nebūtų užgrūstas savaitiniais kiekiais. Greitai gendančių prekių sandėlyje turi būti maximum dviejų-trijų dienų prekybai, geriausia – vienai-dviem.

Ir ketvirta, kaip minėjau, akcijos yra planuojamos iš anksto – remiantis senesnių akcijų pardavimų duomenimis numatoma akcijinė kaina, pelnas, tiekėjas, vieta sandėlyje padidėjusiam kiekiui, ir reikalingas kiekis kiekvienai akcijos dienai kiekvienai parduotuvei (nes jos skirtingų pajėgumų). Taigi tuomet išeina, kad užrašas “Akcijinių prekių kiekis ribotas” reiškia tai, kad prekybcentrių tiekimo vadybininkai, dirbdami beje, su šimtus tūkstančių kainuojančiom planavimo programom, nemoka susiplanuoti reikiamo kiekio akcijai. Ar tai logiška? Ne, juk jei jie priimti į tą darbą, reiškia jie moka tai daryti. Tai kodėl reikalingas toks užrašas ir kodėl trūksta kiekių akcijinių prekių? Dėl to, kad:
a) prekybcentriai daro akcijas “dėl akių”
b) jiems nerūpi pirkėjai, o tik paviešinti geresnę akciją nei konkurentai
c)gera akcija pirkėjams kartais yra nepelninga, taigi kuo mažiau parduodama, tuo mažiau nuostolių turi prekybcentris.
Ir dar kelios daugiau mažiau nešvarios priežastys…

Taigi nepasakok man apie vargšę parduotuvę, kuri “netyčia” užsivežė savaitei obuolių, nes pati mačiau, kaip prekybcentrių tinklų tiekimo vadybininkai vaikštinėja po sandėlį ir žvengia iš asilų pirkėjų, kurie plūsta į pardes bananų po 2 litus, kai jų sandėliuose nė kvapo ir net nežadama vežti. Pirmas atvežimas suplanuotas po akcijos 🙂

O pirkėjų srautas pardėse anyway padidėja ženkliai – juk jei ateini į pardę, tai perki vistiek kažką, ane? Na, bent jau dauguma žinok, perka.

Prekybcentrių pasiteisinimas? Minėtas “Akcijinių prekių kiekis ribotas”, t.y. atvežėm bananų, bet tavo kaimynas nupirko 10 kg, tai tau neliko…

Apgailėtina, ar ne?

Ai, dar yra kitas geras užrašas, irgi nacionalinis išmislas, visi naudoja – paskelbia akciją, ištrimituoja visur, ir visur irgi mažom raidėm rašo “Akcijinių prekių kiekis ribotas”. Nu tai ponai mieli, akciją darom, kai galima pasiūlyti pirkėjui kainą ir kiekį – abu kartu, ta prasme. Juk jei neturi kainos, nedaro akcijos į minusą, ane? Bet jei neturi kiekio, tai ne bėda – kas gaus, kas negaus, bet apie akciją visi sužinos, o juk tai ir svarbiausia, taip? Juk ne pirkėjas svarbiausia, ne jo poreikiai, net ne tai, kad jis dar ateitų, o kad kuo daugiau sužinotų, kokia nuostabi akcija “vyko”… Užtai po to skaitome, kad akcija vyko, o produktų paruotuvėse nebuvo. Žmonės išgirdo, ėjo pirkti, ir nerado… Prekybcentriai sako, “apsiskaičiavo” su kiekiais užsakytais iš tiekėjo… O tai kas ten pas juos vadybininkais tuomet dirba, a?

Sorry, išsikalbėjau truputį 🙂