JOLANTA BUTKEVIČIENĖ: NAUJAUSIOS BMA MUTACIJOS VĖLIAVA

Baltic Media Alliance (BMA) pranešė, jog įkūrė valdybą ir į jai vadovauti pasikvietė Jolantą Butkevičienę.

Aišku, įdomu, ar ta valdyba nebus skaitlingesnė, nei tas, kiek pavyko išsišniukštinėti giliuoju išsišniukštinėjimo būdu, koks desėtkas BMA etatinių darbuotojų…

Čia tik paraštėse…

BMA yra keistas padaras Lietuvos žiniasklaidoje.

2003 metais tada dar UAB Pirmasis Baltijos kanalas buvo įkurtas pardavinėti reklamos laiką. Tai buvo iki tol daugiausiai tradiciniame kanalų pardavinėjimo versle dirbusios komercinės iniciatyvos pavertimas lietuvišku juridiniu daiktu su vyraujančiu reklamos akcentu. Logiška, kad vadovu pasirinktas iki tol reklamos versle dirbęs Sergėjus Jeriomenka.

2008-aisiais prasidėjo naujas etapas bendrovės istorijoje ir ji virto Baltic Media Alliance. Ankstesnė iniciatyva išaugo iš senų kelnaičių – šalia Pervyj Baltijskij Kanal buvo pradėta atstovauti ir kitiems rusų kanalams – Ren Baltija, 1BM ir pan.

Sergėjų Jeriomenką poste pakeitė, gal ką nors tai įžeis, bet visiškas nouneimas Lietuvos žiniasklaidos versle – Andrius Barakūnas.

Panašu, kad su valdybos suformavimu ir Jolantos Butkevičienės paskyrimu jos vadove stebime naują BMA mutaciją.

Dar prieš kelias savaites plačiai rašėme apie BMA ir citavome jos naujienraštį: greta naujojo TV sezono fejerverkais tviskančių PBK premjerų jau netolimoje ateityje ketiname imtis ir naujų, tikiu Lietuvos TV rinkai gana aktualių, vietinių projektų.

Spėju, kad Jolantos Butkevičienės atsiradimas rusiškoje orbitoje turi daug bendro su tomis taip svarbiomis BMA holdingui iniciatyvomis. Artūro Račo bloge daroma prielaida, jog tai susiję su artėjančiais rinkimais.

Viena aišku, kad ši, jau ketvirta Pervyj Baltijskij Kanal/BMA vystymosi fazė daro labai nuoseklių ir gerai apskaičiuotų žingsnių įspūdį. Pradžioje buvo klasikinis kanalų pardavinėjimo verslas; po to sugalvota, jog verta iš Lietuvos reklamos rinkos nugraužti dar ir dalį pajamų (paskutiniame BMA naujienraštyje išdidžiai giriamasi apie labai didelį kiekį reklamos klientų, kuriuos pritraukia Pervyj Baltijskij Kanal); vėliau padaryta išvada, jog neprošal savo rankose sutelkti ir daugiau rusiškos žiniasklaidos, aktyviai besiveržiančios į Baltijos šalių rinką; o dabar dar ir planuojami vietiniai projektai.

Šiems iššūkiams reikalingas žinomas žmogus, galintis atremti argumentus, jei kiltų kontraversijų.

O jų, panašu, neišvengiamai kils.

Todėl pasitelkta Jolanta Butkevičienė, vedusi populiarią laidą TV3 bangomis, o po to atleista iš šios televizijos dėl veiksmų, kuriuos TV3 įvertino, kaip nesubordinuotą elgesį, o gynė visuomenėje žinomi asmenys – Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir kiti. Nemaža visuomenės dalis susiformavo nuomonę apie J. Butkevičienę, kaip principingai žurnalistikos laisvę ginančią personą, skriaudžiamą žiniasklaidos rinkos milžino – TV3 kanalo.

Tokio įvaizdžio žmogaus BMA ir reikia.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 6 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka, TV istorija, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , ,

APIE ŽURNALISTIKĄ MĖGĖJIŠKAI PASIMĖGAUJANT

Turėdamas laiko visuomet paklausau Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus vedamos Žiniasklaidos anatomijos, transliuojamos Žinių radijo bangomis. Ten nagrinėjamos temos pritrenkia aktualumu. Štai paskutinė buvo Kokią žurnalisto profesijos perspektyvą Lietuvoje mato patys žurnalistai?

uagadugu nėra žurnalistai, gulime sau po palme ir rašinėjam į blogą, bet žurnalistų požiūris į save mums įdomus. Gal anatomiškai profesionalus žurnalistas D. Radzevičius it chirurgo peiliu perpjaus Drąsiaus Kedžio istorijos išeksponuotą Lietuvos žurnalistikos pūlinį?

Vedėjas pradėjo dramatiška gaida: tradiciškai manoma, kad žurnalisto profesija yra viena pavojingiausių dėl to, kad žūsta gana daug žurnalistų karštuose taškuose bandydami pranešti pasauliui apie apie svarbius, skandalingus ir įdomius įvykius tokiuose taškuose.

Suklusome. Laida, matyt, bus apie beribį žurnalistų heroizmą, jų tykojančius teroristus, mafiją ir diktatoriškų režimų vadovus. Pasirodo, ne, nes tačiau jau dabar ir specialistai, ir ekspertai pripažįsta, kad bene didžiausias pavojus ir iššūkis žurnalistams ir žurnalistikai yra internetas. Keistai atrodo iš tikrųjų tai, tačiau žinant, kad spauda, radijas ir televizija vis dažniau užleidžia savo pozicijas internetui, o internete žurnalistai-mėgėjai dažnai išstumia žurnalistus profesionalus – tai yra faktas.

Nenorėtume susireikšminti, bet čia ir apie mus. Mums tinka. Mes, kaip daugybė kitų blogų, rašinėjame internete ir profesionalių žurnalistų galime būti pavadinti žurnalistais-mėgėjais. uagadugu laisvomis nuo darbo bananų plantacijoje minutėmis suraukę kaktą keverzoja savo didelio proto nereikalaujančius rašinėlius. Bet, žiūrėk, pastebėjo, pavadino, sudėjo į lentynėlę. Kaip tame sename sovietiniame animaciniame filme padarė vunderkindas ožiukas, mokėjęs skaičiuoti iki dešimt.

Tik nesuprantu, kodėl tų žurnalistų-mėgėjų taip reikia bijoti…

Parodęs, kas yra tikras žurnalistų baubas, D. Radzevičius susirūpino ateitimi: Taigi, kas atsitiks ateityje, ar iš tikrųjų profesionalaus žurnalisto karjera domins jaunus žmones?

Tikėjomės išgirsti, kad jaunam žmogui reiktų išmokti rašyti, ruošti radijo ar televizijos reportažus. Karjera? Įdomus orientyras. Tarsi ir lemiantis.

Tada nieko keisto, kad tokius profesionalus ir išstumia mėgėjai.

Pagalvojom sau po palme mąsliai trečią bananą krimsdami – štai, jeigu mus kažkas per jėgą norėtų iš bananinės žurnalistikos švystelti į prestižinę tikrąją, susiviliotume?

Savo vėtytame ir mėtytame nežurnalistiniame gyvenime matėme daug žurnalistų ir žurnalistikos. Tokios, kai žurnalistai kaupė, grupavo ir naudojo iš draugiškų spectarnybų gautą informaciją ne straipsnių ar reportažų ruošimui, o būtent tiems Žurnalistų sąjungos pirmininko ir LRT tarybos nario minėtiems karjeros tikslams; kai tikrų žurnalistikos vilkų apmokytiems jauniems žurnalistams nebuvo būtina pasišnekėti su aprašomuoju objektu prieš rašant smerkiantį straipsnį ar ruošiant radijo reportažą. Kam tas pamatinis informacijos šaltinis, jei jis iškreiptų fantominę versiją? Juk profesionali žurnalistika – ne faktų paieška, ši žurnalistika – savo sau pragmatiškai (protinga) arba nepragmatiškai (kvaila) susikurtų fantomų paieška. Susikuri versiją, o po to pritaikai faktus…

Geriau jau tada pabūsime mėgėjais, retkarčiais pasiklausydami didžiai pamokančios ir politkorektiškai niekam iš galingųjų ant kojos neužminančios Žiniasklaidos anatomijos.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Nuklausiau
Žymos: , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD