TELEVIZIJA PER “15 MINUČIŲ”: ŠPOSININKŲ VERSLAS?

Ši, neaišku, ar verta dėmesio istorija su manimi prasidėjo dar vasarą, kai Sport1 rodė kažkokias varžybas, kurias tada buvo labai įdomu pasižiūrėti. Deja, tuo metu neturėjau galimybių šį kanalą matyti per televizorių, todėl susigundžiau 15 min. portalo siūloma galimybe įsiinstaliuoti jų siūlomo vaizdo grotuvo programinę įrangą ir žiūrėti sportą kompiuterio pagalba per monitorių.

Po to šitą galimybę buvau užmiršęs, juolab, kad jau galėjau žiūrėti Sport1 tradiciniu būdu per TV imtuvą.

Dabar kažkurį kartą vėl prireikus transliacijos internetu ir, 15 minučių portale spustelėjęs  Sport1 logotipą, jokio TV signalo neišvydau, bet pastebėjau raginimą registruotis, t.y. pateikti savo asmeninius duomenis ir painų transliuotojo UAB B2B Group išaiškinimą, į kurį dabar ir teko pasigilinti.

Tiesą sakant, man to aiškinimo reikia, kaip pernykščio sniego – noriu matyti signalą ir tiek. Bet tikrai nesiruošiu dar kažkur registruotis – jau pakankamai daug kur esu prisiregistravęs ir žinau, kad prie ko nors prilipti labai lengva, bet po to atšokti yra daug sunkiau.

Bet gilinuosi, gyvenimas privertė.

Pasirodo „UAB B2B Group“ retransliaciją vykdo pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) š.m. gegužės 26 d. išduotą licenciją retransliuoti programas laidiniais plačiajuosčio ryšio (IPTV) tinklais.

Na, gerai, kur problema?

Pasirodo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, UAB „TELE-3“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ kreipėsi į LRTK, prašydami skubiai nutraukti jų televizijos programų retransliavimą interneto portale www.15min.lt, neva UAB „B2B Group“ pažeidė licencijos 10 punktą: „Licencijos turėtojas turi teisę retransliuoti tik Komisijai pateiktame sąraše nurodytas televizijos ir radijo programas ir tik įstatymų nustatyta tvarka įsigijęs teises į šių programų retransliavimą“. Liepos 14 d. LRTK posėdyje buvo nuspręsta UAB „B2B Group” skirti už tai įspėjimą.

Įdomybės… Ko imasi UAB B2B Group?

B2B Group, kaip galima suprasti iš Žinių radijoŽiniasklaidos anatomijos vis gi kreipėsi į didžiuosius Lietuvos nacionalinius kanalus, bet post factum – t.y. tada, kai karo kirviai jau buvo iškasti.  Šią laidą verta pasiklausyti – čia yra tiksliai išryškėjusi abiejų konfliktuojančių pusių, kurias studijoje atstovavo UAB 15 minučių generalinis direktorius Tomas Balžekas ir Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius, takoskyra. Televizijos gina savo gaminamo produkto nuosavybės teises, o UAB 15 minučių gina savo teisę tą produktą imti ir transliuoti savo tikslais, plačiai ir storai apmūturavus visuomenės interesu jį plačiai matyti. Televizijos įtaria, kad tas interesas yra tik priedanga, po kuria slypi komercinis interesas populiarinti 15 minučių interneto portalą naudojantis dar ir kita priedanga – UAB B2B Group. Dar Sigitas Babilius retoriškai paklausia, kas būtų, jei kas nors imtų ir naudotų savo tikslais visą 15 minučių internetinės ir spausdintinės versijos medžiagą. Tomas Balžekas į šitą klausimą atsakymo neturi, bet aš jį pats pastebėjau 15 minučių metrikoje: Visos teisės saugomos. © 2010 UAB “15min”. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką UAB “15min” sutikimą. Ironiška, bet iškart po to patalpintas kitas sakinys:  Šiame tinklapyje 15min suteikia erdvę UAB B2B Group vykdyti televizijos programų retransliavimą.

Pajutusi, kad, kaip vaizdžiai pastebėjo televizijų atstovas, dega uodega, ta mistinė UAB B2B Group, radijuje ir daug kur kitur atstovaujama 15 minučių generalinio direktoriaus, skubiai inicijavo savo vartotojų persiregistravimą į a la kabelinių televizijų žiūrovo statusą, nes kabelinės, kaip žinia, kol kas transliuoja nacionalinius transliuotojus, besinaudodamos į Visuomenės informavimo įstatymą ydingai implantuota privalomumo samprata.

Čia kryptelsiu į šoną. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plinta tendencija, kai viešas informacijos prieinamumas sutapatinamas su vieša teise ją pasiimti ir naudoti, kur tik nori, savo tikslais. Tai – gudručių biznis, o aš juos dar vadinu įteisintais vagimis, nes teisinius ribojimus jiems sunku pritaikyti. Tokie gudručiai atsiranda blogosferoje – vienas konkretus vagis ima tavo įrašus, naudodamasis RSS technine galimybe ir sąmoningai tą galimybę painioja su leidimu atsiklausti – mat, jeigu aš galiu pasiimti viešai, reiškia galiu ir pas save skelbti viešai ir iš to turėti komercinės naudos – dar daugiau, šis interneto iškrypėlis pas save prie įrašų naudoja prierašą posted by, o ne stolen from – beje, tai keistas iškrypimo būdas dar ir todėl, kad žmogeliui patinka būti smirdančiu – laisvomis minutėmis jis turėtų mėgti knaisiotis Karijotiškių sąvartyne; yra gudručių, grupuojančių ir perspausdinančių portalų rašinius – apie juos daugiau galėtų papasakoti portalų redaktoriai.

Juos jungia vienas ir tas pats bruožas – jie negamina savo turinio, o minta iš kitų kuriamo. T.y. susiduriame su reiškiniu, kai kvaileliai dirba ir gamina idėjas, o gudručiai, it tas vienaląstis virusas, turi viena primityvią vienaląsčio viruso idėją – imti jų gaminamą turinį be idėjų gimdytojų leidimo ir jį pardavinėti.

Paprasta primityvaus padaro idėja.

Aukščiau aprašyta praktika, be abejo, neturi nieko bendro su UAB B2B Group iniciatyva. Šie kreipėsi į LRTK – oficialią organizaciją ir gavo oficialų leidimą.

15 minučių priklauso vienai didžiausių Skandinavijoje norvegų Schibsted žiniasklaidos grupei, kurios logotipą su pasididžiavimu talpina savo puslapyje:

@ Schibsted

Schibsted be spaudos verslo užsiima ir televizija – Baltijos šalyse ji valdo vieną didžiausių Estijoje Kanal 2 kanalą. Būtų naivu galvoti, kad Schibsted nėra turėjusi intereso įsigyti TV kanalų ir Lietuvoje.

Kadangi jau pradėdamas šį rašinį abejojau, ar ši mano individualaus patyrimo istorija dėl Sport1 žiūrėjimo bus kam nors įdomi, tai dabar jį ir baigiu. Pabaigai pasakysiu, kad man absoliučiai, šimtu procentų, galutinai, nenuginčijamai, prasmingai, grakščiai, stilingai, juridiškai nepriekaištingai, politkorektiškai aišku, jog Lietuvoje estų atstovaujamas solidusis Schibsted tikrai nėra įsivėlęs į tokią ženkliais teisiniais ginčais nėščią iniciatyvą, kaip TV kanalų retransliavimas UAB B2B Group ir UAB 15 minučių jungtinėmis pajėgomis 15 minučių portalo rėmuose.

P.S. Labai juokingas sutapimas – UAB B2B Group pavadinime vartojama abreviatūra atitinka UAB 15 minučių vadovų pavardžių pirmąsias raidės:

Šaltinis: "15 minučių"

P.P.S. Beje, 15 minučių portale dirba sąmojingi žmonės. Jie prie savo motyvacijos, kodėl nerodo LNK kanalų, patalpino įdomias asociacijas provokuojantį reklaminį banerį:

© 15 minučių

P.P.P.S. 15 minučių pavadinimas mūsų puslapiuose jau ne pirmą kartą atsiranda keistų internetinių nutikimų kontekste – skaityk čia.

P.P.P.P.S. Vienu įdomiausių patyrimų, su manimi įvykusių rašant šią medžiagą, buvo susidūrimas su genialiu tuščiakalbystės įvaldymo pavyzdžiu. Pasiklausykite Žiniasklaidos anatomijos trečio pokalbio dalyvio rinkodaros specialistu pristatyto Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Pranulio minčių.

Dabar man aišku, kodėl diskutuodamas su dauguma magistrantų ir bakalaurų pasijunti, tarsi su marsiečiu bešnekąs.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (5 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +2 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

“UAGADUGU” NAUJIENOS IŠ BURKINA FASO # 2: VISA TIESA APIE AFRIKOS TV

Esame afrikietiškas blogas. Didžiuojamės skleisdami afrikietišką pasaulėjautą ir kultūrą Lietuvoje. Valiutos konverterį jau patalpinome, eilėje laukia orai ir naujienos apie bananų kainos svyravimus Niujorko biržoje.

Seniai norėjome pradėti talpinti Afrikos televizijų programas, bet to laiko vis pritrūksta… Ko gero, reiks, nes jau ir žinomi žurnalistai pastebi kylančią afrikietiškos televizijos kokybę:

(…)Afrikos televizijos pateikia daug labai daug įdomaus, na, reginio ir žiūrėjimo. Ir ten labai įdomiai gali pasižiūrėt apie pasaulį – suprast. Tai taip.

Rūta Janutienė Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija

Tai taip.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Nuklausiau
Žymos: , , , ,

LTV: SINERGETIŠKOS LINKSMYBĖS PRIEŠ SEZONĄ

Užderėjo šiek tiek informacijos apie LRT programos atsinaujinimus. Ši televizija retai lepina naujienomis, nors jos sezono atidarymas – jau ne už kalnų – rugsėjo 13 dieną.

Tiesa, nuklausiau Žinių radijo “Žiniasklaidos anatomijoje”, kaip LTV direktorius Rimvydas Paleckis gyrėsi rodysiąs naująjį Komisaro Rekso sezoną. Tur būt kokias 5-6 serijas…

Tačiau dabar pradėjo drioksėti vienas kitas autorinių laidų pabūklėlis.

Štai, anot LTV,  spalio 3 d. įsibėgėja dalyvių atranka į trečiąjį auksinio balso konkursą „Triumfo arka“. Didžiulį populiarumą įgijęs projektas šiemet sulaukė ypač daug norinčiųjų dalyvauti. Konkurso rengėjai pastebėjo, kad į vieną vietą norinčiųjų daugiau negu stojančiųjų į Lietuvos muzikos akademijos vokalo specialybę. Pasirodyti Lietuvos televizijos žiūrovams bei išbandyti jėgas tarp geriausiųjų nusprendė ir atlikėjai iš Kazanės, Rygos, Bukarešto.

Svarbu…

Bet turiu aš abejonių dėl to didžiulio populiarumo – pats esu buvęs kompanijoje, kur dieną visi svaičiojo Triumfo arką žiūrėsiantys (kaip tai svarbu, gražu, kaip jų ausys pailsėsiančios nuo bjauraus popso…), o vakare taip ir nesugebėjo persijungti iš Šok su manimi “komercinio šlykštalo”. Buvo pora pamurmėjimų, bet nesibaigė jie sėkme.

Aišku, tai ne Leonido Donskio Be pykčio – laida-fenomenas – į ją it užhipnozuoti buvo įsisteibelyję visi Lietuvos intelektualai, bet tik kas kelioliktas žinojo, kokia tema ten buvo diskutuojama.

Kadangi uagadugu rašo ne intelektualas, tai man atrodo, kad jie diskutavo apie sandalus. Apie sandalus jie turėjo diskutuoti, nes kai vedėjas pusę pirmo sezono laidų įrašė vasarą su sandalais, tai taip ir rodomos jos buvo iki pusiaužiemio. Su sandalais. Ir vasariniais marškinėliais.

Tuo metu LRT taryba protestavo prieš beribį LTV popsinimą, draudė raganas Visuomenės intereso laidoje.

Bet sandalų nepastebėjo. Diogenais esame mes gimę.

Žiemą su vyžom po pusnis varinėti pripratę.

Vasarą užraugtą trupininę krimsdami.

Triumfo arkos garbei reikia pripažinti, kad laida sugeba kurti pop fetišus. Oną Kolobovaitę, tarkim.

Šį sezoną šoksiančią tango gašlybių ritmu TV3 laidoje Šok su manimi.

Tiesiogiai rodomą tuo metu, kai LTV eteryje virs taurios ir iškilios Triumfo arkos aistros.

Ir filmuojamą toje pačioje studijoje, kur ir Triumfo arka.

Pastaroji rodoma netiesiogiai…

Smagios sinergijos…

Taip pat LTV pranešė, kad atsinaujina keisto likimo laida Žurnalisto tyrimas.

Ją LTV nesikuklina pavadinti klasika.

Gal… Tik labai fragmentiškai rodoma ir visiškai be klasikai būdingos amžinybės auros mėtoma per kanalus. Šast – LTV, šast – Lietuvos ryto TV, šast – vėl LTV. Šast – eteryje, šast – be.

Laukiu, kada nuguls Baltijos televizijoje.

Bus daugiau žinių – vėl parašysim.

Rūta Sinkevičienė © LTV

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

APIE ŽURNALISTIKĄ MĖGĖJIŠKAI PASIMĖGAUJANT

Turėdamas laiko visuomet paklausau Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus vedamos Žiniasklaidos anatomijos, transliuojamos Žinių radijo bangomis. Ten nagrinėjamos temos pritrenkia aktualumu. Štai paskutinė buvo Kokią žurnalisto profesijos perspektyvą Lietuvoje mato patys žurnalistai?

uagadugu nėra žurnalistai, gulime sau po palme ir rašinėjam į blogą, bet žurnalistų požiūris į save mums įdomus. Gal anatomiškai profesionalus žurnalistas D. Radzevičius it chirurgo peiliu perpjaus Drąsiaus Kedžio istorijos išeksponuotą Lietuvos žurnalistikos pūlinį?

Vedėjas pradėjo dramatiška gaida: tradiciškai manoma, kad žurnalisto profesija yra viena pavojingiausių dėl to, kad žūsta gana daug žurnalistų karštuose taškuose bandydami pranešti pasauliui apie apie svarbius, skandalingus ir įdomius įvykius tokiuose taškuose.

Suklusome. Laida, matyt, bus apie beribį žurnalistų heroizmą, jų tykojančius teroristus, mafiją ir diktatoriškų režimų vadovus. Pasirodo, ne, nes tačiau jau dabar ir specialistai, ir ekspertai pripažįsta, kad bene didžiausias pavojus ir iššūkis žurnalistams ir žurnalistikai yra internetas. Keistai atrodo iš tikrųjų tai, tačiau žinant, kad spauda, radijas ir televizija vis dažniau užleidžia savo pozicijas internetui, o internete žurnalistai-mėgėjai dažnai išstumia žurnalistus profesionalus – tai yra faktas.

Nenorėtume susireikšminti, bet čia ir apie mus. Mums tinka. Mes, kaip daugybė kitų blogų, rašinėjame internete ir profesionalių žurnalistų galime būti pavadinti žurnalistais-mėgėjais. uagadugu laisvomis nuo darbo bananų plantacijoje minutėmis suraukę kaktą keverzoja savo didelio proto nereikalaujančius rašinėlius. Bet, žiūrėk, pastebėjo, pavadino, sudėjo į lentynėlę. Kaip tame sename sovietiniame animaciniame filme padarė vunderkindas ožiukas, mokėjęs skaičiuoti iki dešimt.

Tik nesuprantu, kodėl tų žurnalistų-mėgėjų taip reikia bijoti…

Parodęs, kas yra tikras žurnalistų baubas, D. Radzevičius susirūpino ateitimi: Taigi, kas atsitiks ateityje, ar iš tikrųjų profesionalaus žurnalisto karjera domins jaunus žmones?

Tikėjomės išgirsti, kad jaunam žmogui reiktų išmokti rašyti, ruošti radijo ar televizijos reportažus. Karjera? Įdomus orientyras. Tarsi ir lemiantis.

Tada nieko keisto, kad tokius profesionalus ir išstumia mėgėjai.

Pagalvojom sau po palme mąsliai trečią bananą krimsdami – štai, jeigu mus kažkas per jėgą norėtų iš bananinės žurnalistikos švystelti į prestižinę tikrąją, susiviliotume?

Savo vėtytame ir mėtytame nežurnalistiniame gyvenime matėme daug žurnalistų ir žurnalistikos. Tokios, kai žurnalistai kaupė, grupavo ir naudojo iš draugiškų spectarnybų gautą informaciją ne straipsnių ar reportažų ruošimui, o būtent tiems Žurnalistų sąjungos pirmininko ir LRT tarybos nario minėtiems karjeros tikslams; kai tikrų žurnalistikos vilkų apmokytiems jauniems žurnalistams nebuvo būtina pasišnekėti su aprašomuoju objektu prieš rašant smerkiantį straipsnį ar ruošiant radijo reportažą. Kam tas pamatinis informacijos šaltinis, jei jis iškreiptų fantominę versiją? Juk profesionali žurnalistika – ne faktų paieška, ši žurnalistika – savo sau pragmatiškai (protinga) arba nepragmatiškai (kvaila) susikurtų fantomų paieška. Susikuri versiją, o po to pritaikai faktus…

Geriau jau tada pabūsime mėgėjais, retkarčiais pasiklausydami didžiai pamokančios ir politkorektiškai niekam iš galingųjų ant kojos neužminančios Žiniasklaidos anatomijos.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Nuklausiau
Žymos: , , , , , , , ,

LRT PERGALĖ PRIEŠ ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIŲ

Tai, ką dabar darys uagadugu, vadinasi lengvas post‘as a la delfi. Imi spaudos pranešimą ir įdedi pakeitęs du žodžius. Nekeisim nė vieno, ma jį bala – juk penktadienio vakaras, tingisi toj Afrikoj. Ir dar palmės šešėlis visu ilgiu maloniai užklojo:

Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino LRT prašymą ir panaikino žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, kad Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“ buvo paskleista neteisinga, netiksli ir nešališka informacija ir nepatikrinti faktai. Tokį sprendimą Romo Gudaičio vadovaujama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo priėmusi nagrinėdama UAB „Tele-3“ skundą dėl šių metų sausio 21 dieną vykusios tiesioginės LTV laidos apie žiniasklaidos santykius su politikais, žurnalistikos Lietuvoje padėtį ir žurnalistų solidarumą.

Laida buvo surengta kitą dieną po to, kai iš darbo buvo atleista TV3 žinių tarnybos vadovė Jolanta Butkevičienė – už tai, kad drauge su kitų Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovais reikalavo panaikinti žurnalistų darbo sąlygų Seime suvaržymus. Šių metų gegužę Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas J. Butkevičienės atleidimą pripažino neteisėtu.

LTV laidoje „Teisė žinoti“ kalbant apie Žinių tarnybos vadovės atleidimą iš darbo buvo paminėtas incidentas, kai iš TV 3 žurnalisto buvo atimtas leidimas dirbti Seime, o televizijos vadovybė, laidos vedėjos Ritos Miliūtės teigimu, tada jo negynė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime konstatuoja, kad žurnalisto gynimo sąvoka yra daugiareikšmė ir „tai gali būti moralinės, teisinės priemonės, palaikymas, viešumas“. Teismo sprendime taip pat sakoma, kad televizija turi visas galimybes informuoti visuomenę apie savo atliktus veiksmus ir viešai išreikšti savo palaikymą, tačiau TV 3 televizijos vadovybė to nedarė. Pastaroji teigia, kad ji gynė žurnalistą pasirašydama skundą dėl akreditacijos panaikinimo, tačiau išnagrinėjęs skundą ir Lietuvos Respublikos įstatymus teismas padarė išvadą, jog ji gynė savo, kaip informacijos rengėjo, teises, o ne žurnalistą dėl kokretaus jo elgesio.

Šia teismo nutartimi panaikinamas ir nurodymas, kad Lietuvos televizija suteiktų eterį UAB „Tele-3“ direktorei Laurai Blaževičiūtei. Laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė komentuodama teismo sprendimą priminė, kad Švedijos koncerno MTG valdomos televizijos atstovai buvo kviečiami dalyvauti laidoje, tačiau tokia teise nepasinaudojo, nors vėliau žurnalistų etikos inspektoriui tvirtino kitaip. „Jei teismas nebūtų panaikinęs dabar jau atsistatydinusio R.Gudaičio sprendimo, įsigaliotų žalingas precedentas – kiekvienas atsisakęs dalyvauti laidoje, vėliau turėtų gauti televizijos eterį“, – sakė R. Miliūtė. „Juo labiau nesigailiu dalyvavusi bylos nagrinėjime kaip trečioji šalis, nes iš UAB „Tele-3“ interesams atstovavusios advokatės sužinojau, kad sprendimas nerodyti žiniose reportažo apie žurnalisto akreditacijos atėmimą buvo priimtas televizijos vadovės nurodymu, atsižvelgiant į akcininkų interesus. Mielai kviečiu šios televizijos direktorę į diskusiją apie įstatymais įtvirtintą redakcinę nepriklausomybę, eterį tam mūsų televizijoje visada suteiksime“, – patikino „Teisės žinoti“ vedėja.

LRT dirba labai nuoseklūs žmonės. Todėl dabar Jolanta Butkevičienė pluša ranka rankon su Rita Miliūte tos pačios televizijos tinklelyje. O šalia, LRT taryboje liežuviu darbuojasi ir Jolantą Butkevičienę atlapa krūtine nuo piktų komercininkų savivalės karštai ir nesavanaudiškai gynęs Dainius Radzevičius, kurio vedamoje laidoje apie žiniasklaidą Žinių radijuje šį antradienį sau tribūną for free turėjo Audrius Siaurusevičius. Jam oponavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Julius Dautartas ir Vydas Gedvilas bei Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius, o ne LRTC atstovai ar, dieve, A. Siaurusevičių apsaugok, koks kitamanis R. Sakadolskis. Opozicijos neatsitiko ir viskas buvo kaip Lietuvos radijuje. D. Radzevičius laidą vedė teisingai ir apvalainai, arba, jo žodžiais, ypatingai objektyviai. Kaip visuomet – visi kampai nugludinti. Pasiklausykite, jei laiko negaila. Man po laidos buvo.

Nebūčiau apie tai užsiminęs, jei ne to paties A. Siaurusevičiaus  kitur išsakyti žodžiai apie nežinia kokiu pagrindu susivienijusią grupuotę, besimataruojančią LRT ir aplink ją.

Artimi žmonės buriasi po viena vėliava. Natūralu. Vieni it kokiu sovietmečiu disidentų grupuotėmis glaustosi po Vilniaus arbatines, kiti valstybinių įstaigų kabinetuose skanauja viskį. Kiekvienam savo.

Ir nereikia čia tepti visų tuo, nuo ko ir pats neišsipagiriojęs, tsakant…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Nuklausiau, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

PREZIDENTĖS VYRIAUSIOJO PATARĖJO LRT VIZIJA

uagadugu ilgai dirbo ir devynaukščiais keikėsi, kad apskritai tokio darbo ėmėsi. Tai ne bet ko, o Prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija išsakytos mintys apie Nacionalinį transliuotoją (beje, šitą pavadinimą uagadugu vartoja tik dėl turtingesnės sinonimikos. Mat, tą mūsų nedidelę naciją savo signalu aprėpia mažų mažiausiai keturi, o gal ir penki nacionaliniai transliuotojai).

Keikėmės todėl, kad L. Balsys turi ypatingą kalbėjimo stilių. Tai, ką kitas pasakytu vienu trumpu sakiniu, L. Balsys išplečia į sudėtingus periodus ir papuošia barokine gražbylystės ornamentika (kokie nors piktesni blogeriai tai pavadintų tuščiakalbyste). Tarsi vingiuojantis upelis L. Balsio mintis vėl ir vėl grįžta nuo ko prasidėjo…

Prezidentės patarėjas galėtų būti geras radijo didžėjus. Manau, kad, esant reikalui, užimtų valandą eterio be pauzių kalbėdamas vien tik su savimi. Pašnekovų neprireiktų. Ta proga išguldžiau tekstą neredaguodamas.

Cituojamoje Žiniasklaidos anatomijos laidoje be vedėjo Dainiaus Radzevičiaus dalyvavo buvęs LRT tarybos narys Vidmantas Valiušaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, LRT tarybos narė Auksė Balčytienė, filosofas Krescencijus Stoškus.

Jų minčių čia neiššifravome ne tik todėl, kad Linas Balsys juos savo gražbylyste akivaizdžiai nustelbė – paprasčiausiai Prezidentės patarėjo mintys, skirtingai nuo kitų pašnekovų, atstovauja valią. O valia formuos LRT ateitį.

O uagadugu jas komentuos.

Prezidentė iškėlė tokią mintį, kad dabartinėje informacijos rinkoje situacija yra tokia dramatiška ir gal būt šiek tiek pavojinga ir gali atsitikti taip, kad Nacionalinis transliuotojas ir liks vienintelis transliuotojas, kuris gins viešą interesą ir būtent išeinant iš to yra tas Prezidentės nusiteikimas inicijuoti ir įstatymo pataisas LRT, stiprinti Nacionalinį transliuotoją, garantuoti jo finansavimą ir padaryti taip, kad jis iš tiesų atspindėtų viešą interesą ir visuomenės lūkesčius. Tai čia tas procesas, kuris prasidėjo ir, tikiuosi, Prezidentės iniciatyva bus palaikyta ir gal būt greitu laiku atsiras ir darbo grupė, kuri kartu su Seimu ir visomis suinteresuotomis pusėmis tą darbą pradėsime daryti.

Mums nėra aišku, ką Prezidentė vadina dramatizmu dabartinėje informacijos rinkoje, bet dramatišką atjautą atsiradusiam dramatizmui įvertinome. Arčiausiai tos dramos tarsi būtų Lietuvos ryto akcininkų sudėties pasikeitimas ar Bronislovo Lubio viešoje erdvėje išsakytos mintys apie rytų kapitalo domėjimąsi lietuviška žiniasklaida. Sakydamas rytai, B. Lubys turėjo omeny ne kinus ar arabus.

Tuo tarpu, kai dėl paties transliuotojo ir jo problemų, tai, aišku, būtų galima daug ir išsamiai kalbėti apie įvairius būdus, apie struktūras, apie, jeigu laidoje bus laiko, galėčiau užsiminti ir apie Belgijos pavyzdį, bet pirminė idėja ir uždavinys yra tas, kad reikia turėti visų pirma kriterijus, strategiją plačiąja prasme, kultūros strategiją Lietuvos ir per tai susiformuoti uždavinius nacionaliniam transliuotojui. Juk iš tiesų, kai kalbama apie politinį interesą, labai dažna populiari frazė – reikia apsaugoti nuo politinio intereso, bet reikia pagalvoti, kas yra tas politinis interesas – jeigu politinis interesas visų politinių jėgų bus tai, kad būtų viešas, nepriklausomas, geras laidas gaminantis nacionalinis transliuotojas ir ginantis viešąji interesą, tai už tokį politinį interesą, aš manau, pasisakys visi. Jeigu tai interesas, nuo kurio reikėtų apsaugoti, tai interesas, įtakotas komercinių interesų, politizuotų, komercializuotų grupuočių – gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių. Tai štai, turint tokią skaidrumo idėją, pabandykim tą idėją įgyvendinti, jau kai kalbėsim apie tarybos darbą, apie sandarą, struktūrą ir apskritai, kaip tas mechanizmas galėtų veikti. o dar tik norėčiau pasakyti vieną trumpą frazę iš savo asmeninės patirties, kadangi ten teko praleisti 27 metus toj įstaigoj ir visą laiką žinojau, kas vyksta iš apačios – iš apačios visą laiką buvo žmonių nepasitenkinimas, nuoskauda, kad jiems neskiriama dėmesio, kad su jais nesitariama, kad jie, kūrėjai, praktiškai nelaikomi žmonėmis – tai iš tiesų ir finansiškai, ir morališkai, ir kitaip. Tai, patikėkit, tos nuotaikos, kai grįždavau ir iš Briuselio, su kolegomis bendraudavau,- jos niekur nėra išnykusios – ir dabar aš jas matau.

Savąją politinio intereso sampratos išvinguriavimą LRT atžvilgiu L. Balsys vadina skaidrumo idėja. Tiesiog įdomu, kaip politinis interesas paversti nacionalinį transliuotoją ginančiu viešą interesą bus atsietas nuo siauro intereso tam transliuotojui daryti politiškai konjunktūrinę įtaką? Jei dabar gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių, tai kokia garantija, kad jų nebus kitoje? Įdomūs L. Balsio postringavimai apie apačią. Jeigu apačiai neįtiko nė vienas viršininkas, kuris buvo LRT, gal apačia dėl permanentinės revoliucinės situacijos Konarskio gatvėje tegu pradeda kaltinti save?

(apie reklamą) Tur būt, ne iš gero gyvenimo - tas reklamos mažėjimas yra ir dabartinėje, paskutinėje įstatymo redakcijoje, beje, kad visai išnyks, nėra numatyta, bet gal būt reikia ir pataisyti įstatymą, kad reklama visai išnyktų, nes ir Prezidentės nuomone reiktų stengtis garantuot finansavimą be reklamos, nes iš tiesų reklama sukelia ir tą priklausomybę ir nepasitenkinimą tarp žiūrovų.(…) Žinoma bet kuris LRT administracijos vadovas (…) pasakys, kad be reklamos mes neišgyvensime, nes tai yra mūsų pajamų šaltinis (…) Apie tai ir eina kalba – rasti būdų, kad valstybė kažkokiu būdu…, o gal komerciniai transliuotojai sutiktų kompensuoti nacionaliniam transliuotojui, yra įvairių idėjų, kurias čia galima išmesti į viešumą, bet iš tiesų jos reikalauja viešo svarstymo ir konkrečių sprendimų, bet idėja, pats, kaip principas, kad neturėtų būti reklamos, kad nacionalinis transliuotojas turėtų būti laisvas be reklamos ir tuo pačiu nuo komercinio intereso – čia labai sveika idėja.

Požiūris aiškus. Galimybė užsidirbti suponuoja stengimąsi, kad tos reklamos būtų kuo daugiau. Kad būtų reklamos, reikia daryti laidas ne intelektualų nišai, o visiems. Kiek tu vilko nešersi, jis vis tiek į mišką žiūrės. Todėl vilką reikia nudaigoti. Tik ar pavyks? Daug buvo norėjusių.

Gerbiamas K. Stoškus pasakė daug gerų dalykų ir atsimenu per susitikimą su Prezidente jis irgi labai gerai kalbėjo ir daug konstruktyvių dalykų pasakė. Dėl politikų atstovavimo – na, galėčiau pateikti šitokį Belgijos pavyzdį, kuri neblogai pažįstu – jis gali kai ką ir panervuoti, bet įneš pozityvios ugnies į diskusiją. Iš pradžių Belgija nusprendė panaikinti abonentinį mokestį 2002 metais, o tuos pinigus toliau rinkti ir skirti vaikų darželiams ir kitoms socialinėms reikmėms, t.y. mokesčio piliečiai neatsisakė tiktai nusprendė – nebe radiją ir televiziją išlaikyti, o daug geresniems tikslams. O radijas ir televizija, pavyzdžiui, yra prancūziškosios dalies ir Flandrijos, du visiškai atskiri visuomeniniai transliuotojai dėl politinių motyvų, bet, pavyzdžiui, pracūziškojoj daly irgi yra vadinamoji Taryba. Tarybą tiesiog renka frankofonų parlamentas, parlamentarai, politikai. Išrenka trylikos asmenų Tarybą parlamento kadencijos laikotarpiui ir vyriausybė skiria dar du komisarus, kurie ekspertai, kaip specialistai garantuoja, kad būtų nepažeidžiami įstatymai, kad būtų laikomasi karaliaus dekretų ir įstatymų, finansiniai dalykai (…). Pinigai yra skiriami iš frankofonijos kultūrinio biudžeto, jie tam pinigų turi, yra šiek tiek reklamos, bet labai nedaug, bet pats valdymo principas – niekas neprotestuoja, kad ten yra politikų atstovavimas – per politikus einama. Olandakalbė dalis Flandrijoje padarė šiek tiek dar kitaip, bet irgi gerai – pas juos visuomeninis transliuotojas valdomas kaip įmonės taryba ir tokiu būdu Taryba su administracija pasirašo kontraktą penkeriems metams ir kontrakte numato viską, kokios bus programos, kiek joms bus skirta finansavimo ir numato bonusus – jeigu misija vykdoma gerai, jie patys gaus daugiau pinigų ir problema išsisprendžia automatiškai.

Frankofoniško pavyzdžio įdiegimas į Lietuvos dirvą reikštų tiesioginę politikų įtaką Nacionaliniam transliuotojui. Bet dabar LRT nepriklausomybė nuo politikos yra tiktai deklaruojama. Geriau jau būti priklausomu viešai, nei paslėptai. Įdomu, kad čia dingtų Prezidentūros įtaka. Flandriškas pavyzdys malonesnis akiai.

Nacionalinio visuomeninio transliuotojų viena iš funkcijų yra skatinti ir politinę diskusiją tarp kitų ir nešti šviečiamąją misiją, čia visa tai yra (…) buvo užsiminta apie tą žurnalistų balsą valdant arba dalyvaujant įstaigos gyvenime. Buvo laikas, kai tas balsas buvo stiprus, tai buvo laikas, kai nacionalinis transliuotojas irgi kovojo už nepriklausomybę, kolektyvas buvo kietas, kaip kumštis, ir, na, iš tiesų padėjo padaryti tai, kas buvo padaryta Lietuvos nepriklausomybei. Bet visi dirbo etatiniai darbuotojai, buvo sistema, kaip ten dirbi, ką darai ir buvo mechanizmas, kaip tą balsą išgirsti. Paskui buvo metas, kai visi buvo išvaryti, atleisti ir tas metas, bijau, tebesitęsia iki šiol, nes iš tiesų iki šiol daugumas žmonių nedirba LRT – jie tiesiog turi kontraktus ir autorines sutartis – jie dirba gatvėj, šiandien jis dirba LRT, o gal tuo pat metu jis dirba TV3-juose, gal ir į Žinių radiją atbėga, visur apibėga ir nebėra to balso – tiesiog iš esmės negali būt. Aš visą laiką klausdavau, pamenu, buvo ne viena reformų grupė – kaip šioje įstaigoje daryti karjerą. Ateina jaunas žmogus – klaip čia pas jus daroma karjera. Vidmantas (Valiušaitis) minėjo vokiška pavyzdį – ten aišku, kaip daroma karjera – po trijų metų pereini į tą lygį, po to tampi vyriausiuoju redaktoriumi, paskui vyresniuoju korespondentu arba atbulai – aišku, kas vyksta, gal netgi per daug aišku vokiškame variante. Pas mus iš vis nėra jokio varianto taip, kaip yra dabar. Jeigu gražinsim vėl, kad Nacionalinis transliuotojas taptų profesionalumo etalonu, jeigu žmonės ten formuosis ir nepabėgs iš ten… Dabar susitinku daug gerų bičiulių nuo senų laikų gatvėse vaikščiojančių – jie sako, o, aš dabar dirbu TV3-juose, o aš LNK, kaip mums gerai. Man labai gaila, kad jie nedirba LRT, nes ten nebeliko, visi išsilakstė paprasčiausiai. Dėl to, kad nėra sistemos, jų nieks ten nebelaiko, buvo metas, kai visi buvo išvaryti. Reiktų daryti viską, kad tegu būna mažas LRT, tegu būna finansavimo, kiek yra, bet jis bus profesionalumo etalonas ir tada, kai žmonės ten ras profesinį interesą, jie ras būdų, kaip tai pasakyti tarybai. Taryba su jais bendraus.(…) Paprasta vadyba – nėra taip blogai ir pagal dabartinį įstatymą – yra Taryba lyg toksai stogas, yra administracinė taryba, kuri daro tokius darbelius, kurių neišmano ten, kurios neišmano Taryba, (…), jinai numatyta įstatyme – tai gal čia tik vienas žingsnis iki to kontrakto, apie kurį aš kalbėjau.

Na, va, pagaliau atsiskleidė. Iš riebios eurobiurokratų sostinės Briuselio atvykęs L. Balsys nori grąžinti LRT į jam įprastus rėmus, prieš 27 metus rastus darbinantis dar J. Januičio vadovaujamoje televizijoje. Rėmai buvo riebūs. Tikra Bonanza. Daug redakcijų, žmonės metų metus darantys karjerą nuo TV kūrybos pameistrio iki meistro ir vadovo. Nes, kai tu esi vadovas, tau iškart, automatiškai nusišypsos Mūza, gims daugiau idėjų ir tu sukursi geresnį kūrinį.

Tarsi kūrėjui reiktų svajoti apie karjerą. Jei turi gerų idėjų, jos turėtų būti realizuojamos nepriklausomai nuo tavo laiptelio ant karjerinės piramidės, kuri taip svarbi Prezidentės patarėjui, aukščio. Mokesčių mokėtojas, pasirodo, turi sumokėti už kažkieno norą daryti karjerą. O ne kūrybą.

Mums pasirodė įdomios L. Balsio mintys apie etaloną – LRT. Keistos mintys. Etalonu Nacionalinis transliuotojas nustojo būti dar gerokai prieš tai, kai visi buvo išvaryti, atleisti.  Kažkodėl dar 1993 metais LTV visi laikė etalonu, o vakarais, namie žiūrėjo ORT. O 1996-aisiais visi, matyt, vis dar etalonu laikydami Nacionalinį transliuotoją, staiga šast ir persimetė žiūrėti LNK. Blogai su tuo etalonu. Ypač kai etalono sąvoką pats sau ir pritaikai.

Taip ir įsivaizduoju Liną Balsį, pabaigusį karjerą Prezidentūroje, karjeriškai įsiplantavusį į reformuotą, sočią, karjerinę TV ministeriją, pilną mielų jo akiai etaloninių telebiurokratų. Tvarka ir ramybė. Iki pensijos.

uagadugu, būdami skrupulingais mokesčių mokėtojais, tikisi, kad tokia LRT nėra Prezidentės vizija.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Nuklausiau, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

DAUGIAUSIAI RUSIŠKŲ LAIDŲ – BTV ETERYJE

Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos vadovas Nerijus Maliukevičius pranešė, kad iš nacionalinės aprėpties kanalų daugiausiai rusiškos TV produkcijos rodo BTV – 24.8 proc., t.y. net ketvirtį visos BTV programos sudaro rusiškos TV laidos. Palyginimui – LNK jų rodo apie 13 proc., o TV3 – apie 11.

Šiame kontekste susimąstai apie BTV savininko Bronislovo Lubio rūpestį dėl rusiškų pirkėjų invazijos į Lietuvos televizijų rinką. Surusintas kanalas visiškai nebūtinai turi būti rusų valdomas.

Pradėk nuo savęs, kaip sakoma.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , ,

RITA MILIŪTĖ APIE AROGANCIJĄ

Rita Miliūtė Žinių radijuje:

Jeigu žurnalistas kartais atrodo piktas ir arogantiškas, tai, mano galva, taip yra tik dėl to, kad jis negauna atsakymo į savo klausimą. Jeigu man atsakytų į klausimą pirmuoju bandymu, antrą kartą to paties klausimo nekartočiau.

Žiniasklaidos anatomija, 2009.06.02

R. Miliūtė, panašu, verbalizavo savo specifinę manierą konstruoti su pašnekovu pokalbį nuo taško A iki taško Z.

uagadugu negudrus tinklaraštis – kaip girdi, taip ir rašo. Bet šį kartą surašėme vienaip, o supratome kitaip: jeigu pirmuoju bandymu atsakytų į klausimą taip, kaip man reikia, kad atsakytų, antro bandymo tikrai nereiktų.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Nuklausiau, Personalijos
Žymos: , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD