KOMENTATORIAUS RUBRIKA: ARTŪRAS RAČAS APIE „ĮŽŪLIUS MELAGIUS – R. JANUTIENĘ IR V. ŠAPRANAUSKĄ“

… net nežinau, nuo ko pradėti..

Gal nuo to, kad V.Šapranauskas “Auksiniuose svogūnuose” tikrai nebuvo girtas. Šiuo požiūriu A.Puklevičius tikrai nemelavo.

Kita vertus, R.Janutienės laida buvo Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.5/10 (11 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 5 votes)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Konsumerika, Laidos, Personalijos, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , ,

DŽIUGAS PARŠONIS vs JONAS BANYS: YRA DĖL KO GINČYTIS?

Saulius savo komentare pakvietė prisijungti prie neakivaizdžios Jono Banio ir Džiugo Paršonio diskusijos apie žurnalistiką/žiniasklaidą.

Jonas Banys paskelbė įrašą, pavadintą Masinė žiniasklaida ir elitinės auditorijos iliuzijos, o Džiugas Paršonis sureagavo Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (2 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Nuklausiau, TV istorija, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: KĘSTUTIS D IR ELITARIZMO ILGESYS

Sudėtingesnių terminų pastaruoju metu radosi uagadugu komentaruose.

Krapštausi galvą, vartau oficialaus Burkina Faso tarptautinių žodžių žodyno folianto puslapius.

Čia viskas dėl šio rašinio.

Juozas negudrų uagadugu rašinėjimą išvadino vulgariąja dichotomija, o Kestutis D. nugramzdino komentarų skiltį į elitarizmo ir egalitarizmo priešpriešos nagrinėjimą.

Ką egalitariškasis Juozas, savo komentavimo praktikoje vartojantis patricijaus vertą terminologiją, matyt, irgi pavadintų dichotomija. Tik gal ne tokia vulgaria.

Nagrinėta daug ir ilgai, man buvo proga prisiminti, kad visi dviračiai pasaulyje jau išrasti.

Kaip supaprastėtų mūsų gyvenimas, jei kasdieniame gyvenime remtumėmės elitarizmu.

Tik labai jau viskas būtų nepolitkorektiška.

Atskiru įrašu pateikiu šį komentarą ne tik todėl, kad Kęstutis D daug plušo nepaisydamas, jog lauke – šeštadienis, bet visų pirma, kad jis paprasta ir visiems priimtina, neoficialia, nepasikėlusia leksika išdėsto pamatines, vadovėlines elitizmo, egalitarizmo ir plebėjiškumo sąvokas, pagrindžia jas suprantamais pavyzdžiais, o todėl uagadugu tinklaraštis gali atlikti šiokią tokią švietėjišką funkciją jį skaitančiai visuomenei.

Mano prašymas Kęstučiui D ar kitiems komentatoriams – rašykite prašau, rašmenimis su lietuviškais ženklais – gerą valandą plušau, kol ištaisiau Kęstučio D tekstą. Beje, po komentaro laukeliu matote užrašą Įkelk. Turėkite omeny, kad šios funkcijos pagalba galite ne tik rašyti komentarus, bet komentaro skiltyje talpinti ir įrašus, nuotraukas ar simbolius iš savo kompiuterio.

Jei šio rašinio mintys išprovokuotų jūsiškes, labai prašau pasijungti į diskusiją.

O štai Kęstučio D įrašas:

Abu su Mamontovu darote kai kurias esmines klaidas (beje, kaip ir dauguma Lietuvos intelektualesnių žmonių, suklaidintų XIX a. – XX a. egalitaristinių ideologijų).

uagadugu teisingai pastebi, kad didesnioji visuomenės dalis yra ne tokia apsišvietusi, kaip tas mažasis segmentėlis, kurį geriausia ir būtų vadinti elitu. Problema ta, kad uagadugu nors tai pastebi (ne visai taip kaip Mamontovas, nors anas irgi gal pastebi, tik ką kita norėjo išsakyti), bet mano, kad ta padėtis nėra normali ir ji gali būti kaip nors pataisyta (bent aš jau taip išskaiciau tame post’e).

Čia ir pasireiškia mūsų užkrėstumas egalitaristine ideologija – mes manome, kad išsilavinimas, intelektualinė „šviesa“ iš principo gali būti pasiekiama kiekvienam, ir jei taip nėra – vadinasi, kažkas dėl to kaltas, reikia kažką dėl to daryti (pav. maumus valyti).

Bet civilizuotos visuomenės iki XIX a. (o socializmo neliestos šalys – net ir dabar) laikėsi kiek kitokio požiūrio – elitaristinio – pvz., išsilavinimas nėra prieinamas kiekvienam, egzistuoja tam tikri visuomenės sluoksniai, kurių vieniems – geriau fizinį darbą dirbti, kitiems – protinį, ir tie visuomenės sluoksniai gana skirtingi – taigi, yra elitas ir yra plebėjai, ir, beje, pastarųjų yra daugiau, elito – mažiau, tačiau elito pareiga – vesti visą visuomenę į priekį (čia tokia supaprastinta elitarizmo versija).

Idėja nėra kvaila ir nepagrįsta – ji gyvavo labai ilgą laiką. Ji gali būti pagrįsta tuo, kad iš tikrųjų žmonių intelektiniai gebėjimai nėra vienodi kiekviename žmoguje, bet pasiskirstė pagal normaliojo pasiskirstymo dėsnį – labai protingų yra ne tiek jau daug, bet ir gerokai mažiau protingų nėra tiek jau daug (maždaug po 15 proc. abiejuose galuose) , o daugiausia yra vidutiniokų – kažkur apie 60 proc. (panašus atvejis su ūgiu – aukštų ir mažų – po truputį, o vidutinių – daugiausia).

Yra daug pagrindo manyti, kad intelektas didesne dalimi paveldimas ir vargu bau ar yra išlavinamas (kaip to nenorėtų pripažinti „‘egalitaristai“), tačiau nuo jo didžia dalimi priklauso, kaip seksis mokytis mokykloje, aukštuosiuose moksluose bei koks bus uždarbis (čia nėra priklausomybės 1:1, bet sąryšis gana didelis) ir socio-ekonomine klase.

Todėl tai, kas susiję su intelektiniais gabumais, žmogaus socio-ekonominiu statusu – ir visa, kas susiję su jais (atitinkamų TV laidų pomėgis, knygų skaitymo įpročiai etc.) nėra taip jau lengvai keičiama, o labiausiai tikėtina, kad ta „vulgarioji dichotomija“ visada išliks – elitui visada bus sunkiau suprantami plebėjų pomėgiai, kaip plebėjams – visiška mįslė elito užsiėmimai.

Nesakau, kad egalitarizmas neatnešė naudos – gerėjant visuomenių padėčiai egalitarizmas iš tiesų pasiekė nemažų laimejimų gerinant visuomenę – taip didžiuma žmonių išmoko skaityti ir įgijo elementarų pradinį (dėl vidurinio – stipriai ginčyčiausi) išsilavinimą, ir tai yra labai naudinga ir svarbu.

Kelti plebėjiškosios dalies išsilavinimo lygį – iš tikrųjų įmanoma.

Tačiau problema yra tai, kad mes per ilgai gyvenom socialistinėje šalyje, kuri ne tik išugdė daugybę netikusių įpročių, bet ir apribojo mūsų mąstymą ta siaura egalitaristine ideologija – mes manome, kad visuomenę įmanoma kažkokiu būdu staigiai apšviesti, ir ji taps staiga išsilavinusi ir mėgs tokio lygio dalykus kaip uagadugu blogas ar Mamontovo pomėgiai.

Iš to ir atsiranda tokie skubūs sprendimai, turintys „staigiai pataisyti padėtį“ – t.y, išsiųsti visus į emigraciją, valyti maumus, suteikti visiems aukštąjį mokslą, prijungti prie Mamontovo telemetrą ir pan. – mes nesuprantame, kad tai nėra taip paprasta ir rimtesni socialiniai pokyčiai trunka gana ilgai – mažiausiai vienos kartos, o kartais net ir kelių kartų amžius.

Beje, pasiūlymas visiems plebėjams emigruoti turi savyje racionalumo grūdą. Gera aplinka per daugelį metų žmogų, net ir plebėjų pripratina galvoti tikrai kitaip – vakariečiai per kelis šimtus metų išsiugdė tam tikrą visuomeninį supratimą ir žiuri į pasaulį kitaip nei socializmo pagraužtos šalys.

Pvz., elementarus pavyzdys – jiems verslas ir verslininkas yra vertybė, nes privati nuosavybė – jau savaime yra gėris, o jei dar verslininkas kuria darbo vietas – tai visuomenei nuo to tik geriau. Tuo tarpu mums, pagraužtiems socializmo – verslas beveik salyginio reflekso lygmenyje reiškia kažkokią nedorybę, suktumą, automatinės asociacijos – „spekuliantai“, „vagys“, „sukciai“, „nenori doro atlyginimo zmogui“ mokėti ir t.t. (čia jau į atskirą paskaitą reikėtų plėstis apie mūsų ir jų požiūrį į mokesčius, valstybę, ekonominio gyvenimo ciklus ir t.t. – bet patys žinot).

Taigi, mūsų plebėjams kelias dešimtis metų pagyventi būtent tokioje aplinkoje būtų visai sveika – tai iš tikrųjų padėtų (nors pomėgius vargu ar labai pakeistų), gal šiek tiek sveikesnio požiūrio įgytų (nors vėlgi – tik dažnai tai vyksta tik labai elementariame lygmenyje – pasisakymai tokio tipo – ten viskas gerai, ten didelius atlyginimus moka – o čia viskas blogai, čia mažus atlyginimus moka – ir jokio apmąstymo, kodėl toks skirtumas).

Ir dar – nenoriu pasakyti, kad nereikia ieškoti. Iš tiesų, tiek uagadugu, tiek Mamontovo svarstymai ta linkme sveikintini, kaip bandymai kažką keisti į geresniąją pusę.

Man pačiam atrodo, kad turėtų keistis ir žiniasklaida, nes ir ji suvaidina tam tikrą vaidmenį ideologijos bei vertybių skleidime bei požiūrio įtvirtinime.

Tik norėjau pasakyti, kad turėtume geriau suprasti, kaip viskas yra, tam, kad nebūtų iš mūsų pusės perdėtai emocinių neigiamų reakcijų – tiesiog taip yra ir tiek (bet lengva pasakyti, sunku padaryti – mane patį pernelyg erzina bulvarinė žurnalistika ir žurnalistų nesugebėjimas suprasti savo atsakomybės).

Tai tiek (vėl prišnekėjau daug).

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , ,

APIE ŽURNALISTIKĄ MĖGĖJIŠKAI PASIMĖGAUJANT

Turėdamas laiko visuomet paklausau Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus vedamos Žiniasklaidos anatomijos, transliuojamos Žinių radijo bangomis. Ten nagrinėjamos temos pritrenkia aktualumu. Štai paskutinė buvo Kokią žurnalisto profesijos perspektyvą Lietuvoje mato patys žurnalistai?

uagadugu nėra žurnalistai, gulime sau po palme ir rašinėjam į blogą, bet žurnalistų požiūris į save mums įdomus. Gal anatomiškai profesionalus žurnalistas D. Radzevičius it chirurgo peiliu perpjaus Drąsiaus Kedžio istorijos išeksponuotą Lietuvos žurnalistikos pūlinį?

Vedėjas pradėjo dramatiška gaida: tradiciškai manoma, kad žurnalisto profesija yra viena pavojingiausių dėl to, kad žūsta gana daug žurnalistų karštuose taškuose bandydami pranešti pasauliui apie apie svarbius, skandalingus ir įdomius įvykius tokiuose taškuose.

Suklusome. Laida, matyt, bus apie beribį žurnalistų heroizmą, jų tykojančius teroristus, mafiją ir diktatoriškų režimų vadovus. Pasirodo, ne, nes tačiau jau dabar ir specialistai, ir ekspertai pripažįsta, kad bene didžiausias pavojus ir iššūkis žurnalistams ir žurnalistikai yra internetas. Keistai atrodo iš tikrųjų tai, tačiau žinant, kad spauda, radijas ir televizija vis dažniau užleidžia savo pozicijas internetui, o internete žurnalistai-mėgėjai dažnai išstumia žurnalistus profesionalus – tai yra faktas.

Nenorėtume susireikšminti, bet čia ir apie mus. Mums tinka. Mes, kaip daugybė kitų blogų, rašinėjame internete ir profesionalių žurnalistų galime būti pavadinti žurnalistais-mėgėjais. uagadugu laisvomis nuo darbo bananų plantacijoje minutėmis suraukę kaktą keverzoja savo didelio proto nereikalaujančius rašinėlius. Bet, žiūrėk, pastebėjo, pavadino, sudėjo į lentynėlę. Kaip tame sename sovietiniame animaciniame filme padarė vunderkindas ožiukas, mokėjęs skaičiuoti iki dešimt.

Tik nesuprantu, kodėl tų žurnalistų-mėgėjų taip reikia bijoti…

Parodęs, kas yra tikras žurnalistų baubas, D. Radzevičius susirūpino ateitimi: Taigi, kas atsitiks ateityje, ar iš tikrųjų profesionalaus žurnalisto karjera domins jaunus žmones?

Tikėjomės išgirsti, kad jaunam žmogui reiktų išmokti rašyti, ruošti radijo ar televizijos reportažus. Karjera? Įdomus orientyras. Tarsi ir lemiantis.

Tada nieko keisto, kad tokius profesionalus ir išstumia mėgėjai.

Pagalvojom sau po palme mąsliai trečią bananą krimsdami – štai, jeigu mus kažkas per jėgą norėtų iš bananinės žurnalistikos švystelti į prestižinę tikrąją, susiviliotume?

Savo vėtytame ir mėtytame nežurnalistiniame gyvenime matėme daug žurnalistų ir žurnalistikos. Tokios, kai žurnalistai kaupė, grupavo ir naudojo iš draugiškų spectarnybų gautą informaciją ne straipsnių ar reportažų ruošimui, o būtent tiems Žurnalistų sąjungos pirmininko ir LRT tarybos nario minėtiems karjeros tikslams; kai tikrų žurnalistikos vilkų apmokytiems jauniems žurnalistams nebuvo būtina pasišnekėti su aprašomuoju objektu prieš rašant smerkiantį straipsnį ar ruošiant radijo reportažą. Kam tas pamatinis informacijos šaltinis, jei jis iškreiptų fantominę versiją? Juk profesionali žurnalistika – ne faktų paieška, ši žurnalistika – savo sau pragmatiškai (protinga) arba nepragmatiškai (kvaila) susikurtų fantomų paieška. Susikuri versiją, o po to pritaikai faktus…

Geriau jau tada pabūsime mėgėjais, retkarčiais pasiklausydami didžiai pamokančios ir politkorektiškai niekam iš galingųjų ant kojos neužminančios Žiniasklaidos anatomijos.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Nuklausiau
Žymos: , , , , , , , ,

LRT PERGALĖ PRIEŠ ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIŲ

Tai, ką dabar darys uagadugu, vadinasi lengvas post‘as a la delfi. Imi spaudos pranešimą ir įdedi pakeitęs du žodžius. Nekeisim nė vieno, ma jį bala – juk penktadienio vakaras, tingisi toj Afrikoj. Ir dar palmės šešėlis visu ilgiu maloniai užklojo:

Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino LRT prašymą ir panaikino žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, kad Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“ buvo paskleista neteisinga, netiksli ir nešališka informacija ir nepatikrinti faktai. Tokį sprendimą Romo Gudaičio vadovaujama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo priėmusi nagrinėdama UAB „Tele-3“ skundą dėl šių metų sausio 21 dieną vykusios tiesioginės LTV laidos apie žiniasklaidos santykius su politikais, žurnalistikos Lietuvoje padėtį ir žurnalistų solidarumą.

Laida buvo surengta kitą dieną po to, kai iš darbo buvo atleista TV3 žinių tarnybos vadovė Jolanta Butkevičienė – už tai, kad drauge su kitų Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovais reikalavo panaikinti žurnalistų darbo sąlygų Seime suvaržymus. Šių metų gegužę Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas J. Butkevičienės atleidimą pripažino neteisėtu.

LTV laidoje „Teisė žinoti“ kalbant apie Žinių tarnybos vadovės atleidimą iš darbo buvo paminėtas incidentas, kai iš TV 3 žurnalisto buvo atimtas leidimas dirbti Seime, o televizijos vadovybė, laidos vedėjos Ritos Miliūtės teigimu, tada jo negynė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime konstatuoja, kad žurnalisto gynimo sąvoka yra daugiareikšmė ir „tai gali būti moralinės, teisinės priemonės, palaikymas, viešumas“. Teismo sprendime taip pat sakoma, kad televizija turi visas galimybes informuoti visuomenę apie savo atliktus veiksmus ir viešai išreikšti savo palaikymą, tačiau TV 3 televizijos vadovybė to nedarė. Pastaroji teigia, kad ji gynė žurnalistą pasirašydama skundą dėl akreditacijos panaikinimo, tačiau išnagrinėjęs skundą ir Lietuvos Respublikos įstatymus teismas padarė išvadą, jog ji gynė savo, kaip informacijos rengėjo, teises, o ne žurnalistą dėl kokretaus jo elgesio.

Šia teismo nutartimi panaikinamas ir nurodymas, kad Lietuvos televizija suteiktų eterį UAB „Tele-3“ direktorei Laurai Blaževičiūtei. Laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė komentuodama teismo sprendimą priminė, kad Švedijos koncerno MTG valdomos televizijos atstovai buvo kviečiami dalyvauti laidoje, tačiau tokia teise nepasinaudojo, nors vėliau žurnalistų etikos inspektoriui tvirtino kitaip. „Jei teismas nebūtų panaikinęs dabar jau atsistatydinusio R.Gudaičio sprendimo, įsigaliotų žalingas precedentas – kiekvienas atsisakęs dalyvauti laidoje, vėliau turėtų gauti televizijos eterį“, – sakė R. Miliūtė. „Juo labiau nesigailiu dalyvavusi bylos nagrinėjime kaip trečioji šalis, nes iš UAB „Tele-3“ interesams atstovavusios advokatės sužinojau, kad sprendimas nerodyti žiniose reportažo apie žurnalisto akreditacijos atėmimą buvo priimtas televizijos vadovės nurodymu, atsižvelgiant į akcininkų interesus. Mielai kviečiu šios televizijos direktorę į diskusiją apie įstatymais įtvirtintą redakcinę nepriklausomybę, eterį tam mūsų televizijoje visada suteiksime“, – patikino „Teisės žinoti“ vedėja.

LRT dirba labai nuoseklūs žmonės. Todėl dabar Jolanta Butkevičienė pluša ranka rankon su Rita Miliūte tos pačios televizijos tinklelyje. O šalia, LRT taryboje liežuviu darbuojasi ir Jolantą Butkevičienę atlapa krūtine nuo piktų komercininkų savivalės karštai ir nesavanaudiškai gynęs Dainius Radzevičius, kurio vedamoje laidoje apie žiniasklaidą Žinių radijuje šį antradienį sau tribūną for free turėjo Audrius Siaurusevičius. Jam oponavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Julius Dautartas ir Vydas Gedvilas bei Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius, o ne LRTC atstovai ar, dieve, A. Siaurusevičių apsaugok, koks kitamanis R. Sakadolskis. Opozicijos neatsitiko ir viskas buvo kaip Lietuvos radijuje. D. Radzevičius laidą vedė teisingai ir apvalainai, arba, jo žodžiais, ypatingai objektyviai. Kaip visuomet – visi kampai nugludinti. Pasiklausykite, jei laiko negaila. Man po laidos buvo.

Nebūčiau apie tai užsiminęs, jei ne to paties A. Siaurusevičiaus  kitur išsakyti žodžiai apie nežinia kokiu pagrindu susivienijusią grupuotę, besimataruojančią LRT ir aplink ją.

Artimi žmonės buriasi po viena vėliava. Natūralu. Vieni it kokiu sovietmečiu disidentų grupuotėmis glaustosi po Vilniaus arbatines, kiti valstybinių įstaigų kabinetuose skanauja viskį. Kiekvienam savo.

Ir nereikia čia tepti visų tuo, nuo ko ir pats neišsipagiriojęs, tsakant…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Nuklausiau, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

PREZIDENTĖS VYRIAUSIOJO PATARĖJO LRT VIZIJA

uagadugu ilgai dirbo ir devynaukščiais keikėsi, kad apskritai tokio darbo ėmėsi. Tai ne bet ko, o Prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija išsakytos mintys apie Nacionalinį transliuotoją (beje, šitą pavadinimą uagadugu vartoja tik dėl turtingesnės sinonimikos. Mat, tą mūsų nedidelę naciją savo signalu aprėpia mažų mažiausiai keturi, o gal ir penki nacionaliniai transliuotojai).

Keikėmės todėl, kad L. Balsys turi ypatingą kalbėjimo stilių. Tai, ką kitas pasakytu vienu trumpu sakiniu, L. Balsys išplečia į sudėtingus periodus ir papuošia barokine gražbylystės ornamentika (kokie nors piktesni blogeriai tai pavadintų tuščiakalbyste). Tarsi vingiuojantis upelis L. Balsio mintis vėl ir vėl grįžta nuo ko prasidėjo…

Prezidentės patarėjas galėtų būti geras radijo didžėjus. Manau, kad, esant reikalui, užimtų valandą eterio be pauzių kalbėdamas vien tik su savimi. Pašnekovų neprireiktų. Ta proga išguldžiau tekstą neredaguodamas.

Cituojamoje Žiniasklaidos anatomijos laidoje be vedėjo Dainiaus Radzevičiaus dalyvavo buvęs LRT tarybos narys Vidmantas Valiušaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, LRT tarybos narė Auksė Balčytienė, filosofas Krescencijus Stoškus.

Jų minčių čia neiššifravome ne tik todėl, kad Linas Balsys juos savo gražbylyste akivaizdžiai nustelbė – paprasčiausiai Prezidentės patarėjo mintys, skirtingai nuo kitų pašnekovų, atstovauja valią. O valia formuos LRT ateitį.

O uagadugu jas komentuos.

Prezidentė iškėlė tokią mintį, kad dabartinėje informacijos rinkoje situacija yra tokia dramatiška ir gal būt šiek tiek pavojinga ir gali atsitikti taip, kad Nacionalinis transliuotojas ir liks vienintelis transliuotojas, kuris gins viešą interesą ir būtent išeinant iš to yra tas Prezidentės nusiteikimas inicijuoti ir įstatymo pataisas LRT, stiprinti Nacionalinį transliuotoją, garantuoti jo finansavimą ir padaryti taip, kad jis iš tiesų atspindėtų viešą interesą ir visuomenės lūkesčius. Tai čia tas procesas, kuris prasidėjo ir, tikiuosi, Prezidentės iniciatyva bus palaikyta ir gal būt greitu laiku atsiras ir darbo grupė, kuri kartu su Seimu ir visomis suinteresuotomis pusėmis tą darbą pradėsime daryti.

Mums nėra aišku, ką Prezidentė vadina dramatizmu dabartinėje informacijos rinkoje, bet dramatišką atjautą atsiradusiam dramatizmui įvertinome. Arčiausiai tos dramos tarsi būtų Lietuvos ryto akcininkų sudėties pasikeitimas ar Bronislovo Lubio viešoje erdvėje išsakytos mintys apie rytų kapitalo domėjimąsi lietuviška žiniasklaida. Sakydamas rytai, B. Lubys turėjo omeny ne kinus ar arabus.

Tuo tarpu, kai dėl paties transliuotojo ir jo problemų, tai, aišku, būtų galima daug ir išsamiai kalbėti apie įvairius būdus, apie struktūras, apie, jeigu laidoje bus laiko, galėčiau užsiminti ir apie Belgijos pavyzdį, bet pirminė idėja ir uždavinys yra tas, kad reikia turėti visų pirma kriterijus, strategiją plačiąja prasme, kultūros strategiją Lietuvos ir per tai susiformuoti uždavinius nacionaliniam transliuotojui. Juk iš tiesų, kai kalbama apie politinį interesą, labai dažna populiari frazė – reikia apsaugoti nuo politinio intereso, bet reikia pagalvoti, kas yra tas politinis interesas – jeigu politinis interesas visų politinių jėgų bus tai, kad būtų viešas, nepriklausomas, geras laidas gaminantis nacionalinis transliuotojas ir ginantis viešąji interesą, tai už tokį politinį interesą, aš manau, pasisakys visi. Jeigu tai interesas, nuo kurio reikėtų apsaugoti, tai interesas, įtakotas komercinių interesų, politizuotų, komercializuotų grupuočių – gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių. Tai štai, turint tokią skaidrumo idėją, pabandykim tą idėją įgyvendinti, jau kai kalbėsim apie tarybos darbą, apie sandarą, struktūrą ir apskritai, kaip tas mechanizmas galėtų veikti. o dar tik norėčiau pasakyti vieną trumpą frazę iš savo asmeninės patirties, kadangi ten teko praleisti 27 metus toj įstaigoj ir visą laiką žinojau, kas vyksta iš apačios – iš apačios visą laiką buvo žmonių nepasitenkinimas, nuoskauda, kad jiems neskiriama dėmesio, kad su jais nesitariama, kad jie, kūrėjai, praktiškai nelaikomi žmonėmis – tai iš tiesų ir finansiškai, ir morališkai, ir kitaip. Tai, patikėkit, tos nuotaikos, kai grįždavau ir iš Briuselio, su kolegomis bendraudavau,- jos niekur nėra išnykusios – ir dabar aš jas matau.

Savąją politinio intereso sampratos išvinguriavimą LRT atžvilgiu L. Balsys vadina skaidrumo idėja. Tiesiog įdomu, kaip politinis interesas paversti nacionalinį transliuotoją ginančiu viešą interesą bus atsietas nuo siauro intereso tam transliuotojui daryti politiškai konjunktūrinę įtaką? Jei dabar gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių, tai kokia garantija, kad jų nebus kitoje? Įdomūs L. Balsio postringavimai apie apačią. Jeigu apačiai neįtiko nė vienas viršininkas, kuris buvo LRT, gal apačia dėl permanentinės revoliucinės situacijos Konarskio gatvėje tegu pradeda kaltinti save?

(apie reklamą) Tur būt, ne iš gero gyvenimo – tas reklamos mažėjimas yra ir dabartinėje, paskutinėje įstatymo redakcijoje, beje, kad visai išnyks, nėra numatyta, bet gal būt reikia ir pataisyti įstatymą, kad reklama visai išnyktų, nes ir Prezidentės nuomone reiktų stengtis garantuot finansavimą be reklamos, nes iš tiesų reklama sukelia ir tą priklausomybę ir nepasitenkinimą tarp žiūrovų.(…) Žinoma bet kuris LRT administracijos vadovas (…) pasakys, kad be reklamos mes neišgyvensime, nes tai yra mūsų pajamų šaltinis (…) Apie tai ir eina kalba – rasti būdų, kad valstybė kažkokiu būdu…, o gal komerciniai transliuotojai sutiktų kompensuoti nacionaliniam transliuotojui, yra įvairių idėjų, kurias čia galima išmesti į viešumą, bet iš tiesų jos reikalauja viešo svarstymo ir konkrečių sprendimų, bet idėja, pats, kaip principas, kad neturėtų būti reklamos, kad nacionalinis transliuotojas turėtų būti laisvas be reklamos ir tuo pačiu nuo komercinio intereso – čia labai sveika idėja.

Požiūris aiškus. Galimybė užsidirbti suponuoja stengimąsi, kad tos reklamos būtų kuo daugiau. Kad būtų reklamos, reikia daryti laidas ne intelektualų nišai, o visiems. Kiek tu vilko nešersi, jis vis tiek į mišką žiūrės. Todėl vilką reikia nudaigoti. Tik ar pavyks? Daug buvo norėjusių.

Gerbiamas K. Stoškus pasakė daug gerų dalykų ir atsimenu per susitikimą su Prezidente jis irgi labai gerai kalbėjo ir daug konstruktyvių dalykų pasakė. Dėl politikų atstovavimo – na, galėčiau pateikti šitokį Belgijos pavyzdį, kuri neblogai pažįstu – jis gali kai ką ir panervuoti, bet įneš pozityvios ugnies į diskusiją. Iš pradžių Belgija nusprendė panaikinti abonentinį mokestį 2002 metais, o tuos pinigus toliau rinkti ir skirti vaikų darželiams ir kitoms socialinėms reikmėms, t.y. mokesčio piliečiai neatsisakė tiktai nusprendė – nebe radiją ir televiziją išlaikyti, o daug geresniems tikslams. O radijas ir televizija, pavyzdžiui, yra prancūziškosios dalies ir Flandrijos, du visiškai atskiri visuomeniniai transliuotojai dėl politinių motyvų, bet, pavyzdžiui, pracūziškojoj daly irgi yra vadinamoji Taryba. Tarybą tiesiog renka frankofonų parlamentas, parlamentarai, politikai. Išrenka trylikos asmenų Tarybą parlamento kadencijos laikotarpiui ir vyriausybė skiria dar du komisarus, kurie ekspertai, kaip specialistai garantuoja, kad būtų nepažeidžiami įstatymai, kad būtų laikomasi karaliaus dekretų ir įstatymų, finansiniai dalykai (…). Pinigai yra skiriami iš frankofonijos kultūrinio biudžeto, jie tam pinigų turi, yra šiek tiek reklamos, bet labai nedaug, bet pats valdymo principas – niekas neprotestuoja, kad ten yra politikų atstovavimas – per politikus einama. Olandakalbė dalis Flandrijoje padarė šiek tiek dar kitaip, bet irgi gerai – pas juos visuomeninis transliuotojas valdomas kaip įmonės taryba ir tokiu būdu Taryba su administracija pasirašo kontraktą penkeriems metams ir kontrakte numato viską, kokios bus programos, kiek joms bus skirta finansavimo ir numato bonusus – jeigu misija vykdoma gerai, jie patys gaus daugiau pinigų ir problema išsisprendžia automatiškai.

Frankofoniško pavyzdžio įdiegimas į Lietuvos dirvą reikštų tiesioginę politikų įtaką Nacionaliniam transliuotojui. Bet dabar LRT nepriklausomybė nuo politikos yra tiktai deklaruojama. Geriau jau būti priklausomu viešai, nei paslėptai. Įdomu, kad čia dingtų Prezidentūros įtaka. Flandriškas pavyzdys malonesnis akiai.

Nacionalinio visuomeninio transliuotojų viena iš funkcijų yra skatinti ir politinę diskusiją tarp kitų ir nešti šviečiamąją misiją, čia visa tai yra (…) buvo užsiminta apie tą žurnalistų balsą valdant arba dalyvaujant įstaigos gyvenime. Buvo laikas, kai tas balsas buvo stiprus, tai buvo laikas, kai nacionalinis transliuotojas irgi kovojo už nepriklausomybę, kolektyvas buvo kietas, kaip kumštis, ir, na, iš tiesų padėjo padaryti tai, kas buvo padaryta Lietuvos nepriklausomybei. Bet visi dirbo etatiniai darbuotojai, buvo sistema, kaip ten dirbi, ką darai ir buvo mechanizmas, kaip tą balsą išgirsti. Paskui buvo metas, kai visi buvo išvaryti, atleisti ir tas metas, bijau, tebesitęsia iki šiol, nes iš tiesų iki šiol daugumas žmonių nedirba LRT – jie tiesiog turi kontraktus ir autorines sutartis – jie dirba gatvėj, šiandien jis dirba LRT, o gal tuo pat metu jis dirba TV3-juose, gal ir į Žinių radiją atbėga, visur apibėga ir nebėra to balso – tiesiog iš esmės negali būt. Aš visą laiką klausdavau, pamenu, buvo ne viena reformų grupė – kaip šioje įstaigoje daryti karjerą. Ateina jaunas žmogus – klaip čia pas jus daroma karjera. Vidmantas (Valiušaitis) minėjo vokiška pavyzdį – ten aišku, kaip daroma karjera – po trijų metų pereini į tą lygį, po to tampi vyriausiuoju redaktoriumi, paskui vyresniuoju korespondentu arba atbulai – aišku, kas vyksta, gal netgi per daug aišku vokiškame variante. Pas mus iš vis nėra jokio varianto taip, kaip yra dabar. Jeigu gražinsim vėl, kad Nacionalinis transliuotojas taptų profesionalumo etalonu, jeigu žmonės ten formuosis ir nepabėgs iš ten… Dabar susitinku daug gerų bičiulių nuo senų laikų gatvėse vaikščiojančių – jie sako, o, aš dabar dirbu TV3-juose, o aš LNK, kaip mums gerai. Man labai gaila, kad jie nedirba LRT, nes ten nebeliko, visi išsilakstė paprasčiausiai. Dėl to, kad nėra sistemos, jų nieks ten nebelaiko, buvo metas, kai visi buvo išvaryti. Reiktų daryti viską, kad tegu būna mažas LRT, tegu būna finansavimo, kiek yra, bet jis bus profesionalumo etalonas ir tada, kai žmonės ten ras profesinį interesą, jie ras būdų, kaip tai pasakyti tarybai. Taryba su jais bendraus.(…) Paprasta vadyba – nėra taip blogai ir pagal dabartinį įstatymą – yra Taryba lyg toksai stogas, yra administracinė taryba, kuri daro tokius darbelius, kurių neišmano ten, kurios neišmano Taryba, (…), jinai numatyta įstatyme – tai gal čia tik vienas žingsnis iki to kontrakto, apie kurį aš kalbėjau.

Na, va, pagaliau atsiskleidė. Iš riebios eurobiurokratų sostinės Briuselio atvykęs L. Balsys nori grąžinti LRT į jam įprastus rėmus, prieš 27 metus rastus darbinantis dar J. Januičio vadovaujamoje televizijoje. Rėmai buvo riebūs. Tikra Bonanza. Daug redakcijų, žmonės metų metus darantys karjerą nuo TV kūrybos pameistrio iki meistro ir vadovo. Nes, kai tu esi vadovas, tau iškart, automatiškai nusišypsos Mūza, gims daugiau idėjų ir tu sukursi geresnį kūrinį.

Tarsi kūrėjui reiktų svajoti apie karjerą. Jei turi gerų idėjų, jos turėtų būti realizuojamos nepriklausomai nuo tavo laiptelio ant karjerinės piramidės, kuri taip svarbi Prezidentės patarėjui, aukščio. Mokesčių mokėtojas, pasirodo, turi sumokėti už kažkieno norą daryti karjerą. O ne kūrybą.

Mums pasirodė įdomios L. Balsio mintys apie etaloną – LRT. Keistos mintys. Etalonu Nacionalinis transliuotojas nustojo būti dar gerokai prieš tai, kai visi buvo išvaryti, atleisti.  Kažkodėl dar 1993 metais LTV visi laikė etalonu, o vakarais, namie žiūrėjo ORT. O 1996-aisiais visi, matyt, vis dar etalonu laikydami Nacionalinį transliuotoją, staiga šast ir persimetė žiūrėti LNK. Blogai su tuo etalonu. Ypač kai etalono sąvoką pats sau ir pritaikai.

Taip ir įsivaizduoju Liną Balsį, pabaigusį karjerą Prezidentūroje, karjeriškai įsiplantavusį į reformuotą, sočią, karjerinę TV ministeriją, pilną mielų jo akiai etaloninių telebiurokratų. Tvarka ir ramybė. Iki pensijos.

uagadugu, būdami skrupulingais mokesčių mokėtojais, tikisi, kad tokia LRT nėra Prezidentės vizija.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Nuklausiau, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

APIE PIRKĖJUS IŠ „TOS PUSĖS“ PAGAL B. LUBĮ

Delfi patalpino platų interviu su Bronislovu Lubiu. Pavadinimas B.Lubys įspėja: Rusijos pinigai veržiasi į mūsų žiniasklaidą akcentuoja, kad ši tema buvo pagrindinė. Anaiptol. Žiniasklaida – tik nedidelis interviu fragmentas. Bet pasirodė svarbiausias Delfi. uagadugu taip pat.

Radome mažiausiai porą įdomių aspektų. Iš interviu galima padaryti išvadą, kad rusų verslo emisarai zuja tarp lietuviškų žiniasklaidos koncernų ir veda derybas dėl spaudos, televizijos, radijo įmonių pirkimo: Bus blogai, jei savo žiniasklaidą imsime pardavinėti tiems, kuriuos du dešimtmečius kritikavome. Tai ne tik „Lietuvos ryto“ akcijų klausimas: problema yra daug didesnio masto. Šiandien yra ir daugiau pasiūlymų parduoti žiniasklaidos priemones, sklindančių iš tos pusės. (…) Savininkai daro įtaką jos turiniui, o derybų, kurios gali baigtis savininkų pasikeitimu, šiandien yra daugiau nei mano minėtas „Lietuvos ryto“ atvejis. (…) Nesakyčiau, kad tie pinigai mėgina ateiti masiškai, bet galiu patvirtinti, kad noro tikrai esama. Nes aš asmeniškai sulaukiau pasiūlymo iš potencialių pirkėjų.

Šnekėdamas apie tą pusę B. Lubys galėjo turėti omeny tik Rusiją, juolab, kad įpynė į šitą kontekstą ir Lietuvos rytą, po Snoro atėjimo į akcininkų gretas taip pat panašiai minimą. Gali būti, kad užuomina apie Lietuvos rytą tos pusės kontekste labai svarbi B. Lubiui, ne kartą kentėjusiam aštrius užsipuolimus Lietuvos ryto puslapiuose.

Lietuvos ryto surusinimas naudingas ir Delfi. Tarp portalų vyksta arši kova dėl auditorijos. Konkurento pateikimas rusiškame fone mažina jo patikimumą tarp skaitytojų.

Tačiau ar įtarimai, kad rinka juda į rytus, turi realaus pagrindo? Matyt, turi. Braška bene visi. Jei netgi skandinaviškas žiniasklaidos kapitalas traukiasi iš Baltijos šalių, reiškia popieriai prasti. O vietinių žiniasklaidos magnatų kišenės visai negilios. Kodėl jų vietos neužimti rusiškiesiems?

Juolab, kad jie nuolat bandė tai padaryti ir iki krizės. Nemanau, kad B. Lubį rusai aplankė pirmą kartą.

Visokio plauko pirkėjai pas jį turėtų lankytis dažnai. Ironiška, bet vieni jų galėjo būti to paties Lietuvos ryto žmonės.

Kas liečia B. Lubio žiniasklaidos turtus, tai laikraštis laikraščiu,- jis nors ir menkai perkamas, bet bent jau dažnai cituojamas ir perspausdinamas, tačiau daug kas gūžčioja pečiais, niekaip neįmindami mįslės, kam B. Lubiui reikalinga televizija. BTV yra leisgyvis rinkos žaidėjas, kurio auditorija per aštuonis metus nukrito dvigubai. Tie gūžčiojantys, matyt, pas jį ir lankosi. Vis nori teisybę sužinoti. Nes jei gerą arklį laikai pusbadžiu, kaimynui dėsningai kyla klausimas, ar ne pigiai parduodamas.

B. Lubys užsimena apie kažkokį daugmaž pozityviai dirbantį holdingą. Žodis holdingas įgijo daug reikšmių trumpoje atkurtos Lietuvos nepriklausomybės verslo istorijoje. Viena jų gali būti ir nomenklatūros prieglauda.

Daugmaž pozityvi.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD