SKAIČIAI: LAUKIANT SAULIAUS POŠKOS

Saulius Poška © LNK

Vakarykštė telediena buvo gera LNK televizijai.

Kanalas laimėjo savo pažadėtosios žemės zoną – 19.10-21 val., o todėl tik 3 procentais pralošė visos dienos auditoriją TV3-ims.

Žiūrovas jau tvirtai apsisprendė dėl infošou – KK2 ir muilo operos Drąsos kainos kaktomušos – ir pasirinko LNK. Staigmenų čia neturėtų būti – vargu ar didelę LNK persvarą šiame intervale TV3 gali sumažinti su Drąsos kaina. Panašu, kad kanalas tyliai suvalgys nenusisekusį Rolando Skaisgirio blyną ir po poros mėnesių pakeis kitu to paties prodiuserio muilinu gaminiu.

TV3 ir LNK Rūtų dvikovą rūtišką laimėjo Rūta Šokančioji Sutraumuotoji. Tema nebuvo pritrenkiančiai patraukli – apie sunkiausio Lietuvos žmogaus problemas, su kuriomis, vargu, ar atsiras susitapatinančių, bet TV3-jų Rūta neišnaudojo savo galimybės.

Ši savo laidą pavadino Ar žiniasklaida bet ką gali padaryti žvaigžde? Pastaruoju metu vienokios ar kitokios šios temos variacijos persipina per įvairias laidas –  štai ir Valandoje su Rūta kažkas panašaus jau buvo. J. Smoriginas, be abejo, dalyvavo ir čia. Choreografas apdairiai pasirinko toliau nuo Vytauto Juozapaičio pastatytą krėsliuką ir ištarė, kad, cituoju, noriu sėdėti ir žavėtis jo (Vytauto Juozapaičio – uagadugu) grožiu:

Kodėl? © TV3

Man pasirodė visiškai mįslingas dalyvių paskirstymas į priešingas sofkes ir apskritai, berods, laida buvo išsprūdusi vedėjai iš kontrolės. J. Smoriginas net buvo užmigęs filmavimo metu. Buvo įdomu žiūrėti, kai tarpusavyje pliekėsi iš pažiūros kultūringų profesijų atstovai – profesoriumi laidos vedėją save prašęs tituluoti muzikas Vytautas Juozapaitis, J. Smoriginas ir aktorius Rolandas Boravskis, seriale Drąsos kaina vaidinantis Drąsiaus Kedžio atitikmenį ir, panašu, su juo psichologiškai susitapatinęs. V. Juozapaičiui teko atlaikyti jo žodinę ataką ir, mano galva, visai neprofesoriškai oponuoti. Laida apskritai atrodė panaši į rėksmingų pareiškimų kratinį – nuoseklumo buvo nedaug.

Todėl storulis per LNK Nuo…Iki… ir laimėjo.

Skambų ir, panašu, netikėtą antausį patyrė TV3. Agnės Jagelavičiūtės, kurios pasirodymas TV eteryje ar ant žurnalo viršelio dar prieš metus automatiškai garantuodavo didelę auditoriją, žvaigždė, panašu, prigesusi. Gyvenimas yra gražus, tikėjęsis, kad klausimas, ar jai yra pasipiršęs Oskaras Koršunovas, sudomins didelę žiūrovų masę, pralaimėjo LNK etiketės Džordanos Butkutės nervų šaknelių uždegimui, kurį Kažkas atsitiko apiformino dar ir Oksanos Pikul išdailintuoju biustu.

Vėliau eteryje – duobės ir dangoraižiai. Duobėje – LNK, o LTV Savaitės atgarsiai, pasitelkę madingą šokėjėlių temą, šįkart atrodė geriau, nei prieš savaitę.

Nuo 20.44 Dviračio šou žengia koja kojon su TV3 Žiniomis.

Lietuva nekantriai laukia Sauliaus Poškos gilių minčių apie jį supantį pasaulį ir varguolius.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (12 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +6 (from 6 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

SKAIČIAI: KAI NATŪRALIOS KRŪTYS PATRAUKLESNĖS UŽ SILIKONĄ

Audrė Kudabienė © TV3

Dėmesys, kuriuo žiūrovai apdovanojo vakarykštes televizijų pastangas jiems įtikti tarsi ir rodo, kad televizijose darosi aišku, kas naujajame TV sezone yra kas.

Aišku, kad LNK padarė žiūrovinę klaidą su serialu Iki pasimatymo, mama tinklelio zonoje iki Žinių. Kulinariniam kvazimuilui prasidėjus LNK reitingų kreivė ne auga, o atvirkščiai – žemėja (duomenys iš TNS). Bet specialiai akcentuoju žodį žiūrovinė, nes Iki parduotuvių tinklo finansinė injekcija į LNK biudžetą neturėjo būti menka.

Čia labai gerai atrodo ne tik TV3 Širdys paklydėlės, bet ir LTV Šiandien.

Aišku, kad LNK neišsprendė problemos su Žiniomis – čia, kaip ir pastarąjį sezoną, TV3 televizijai pralaimima beveik dvigubai.

Aišku, kad kiekvieną dieną TV3 rodoma Drąsos kaina netapo tokiu hitu, kokio TV3 turėjo pagrindo tikėtis. Čia LNK KK2 laimi.

Ypač pirmadieniais, kurio skaičius dabar ir aprašinėju.

Po to atsiranda neaiškumų. TV3 Rūtos ir LNK Rūtos įnirtinga kova yra labai permaininga. Vieną kartą viena gladiatorė kitai išmuša akį, o po savaitės ta kita, įsidėjusi stiklinę, tai vienai vožia į kaktą iš kitos kineskopo pusės. Negailestingai.

Tuo pačiu šiuose puslapiuose ne kartą minėtu ir todėl jau nunešiotu kablu.

Kaip jūs jau supratote, uagadugu serga kablofilija.

Taip atsitiko ir vakar. Rūta Janutienė nuo klanofilinio sindromo susileido dozę antiklanofilo ir parengė savo Kodėl? tema Ar valdžia tyčia skurdina žmones?

Tuo tarpu Rūta Mikelkevičiūtė savo Nuo…Iki… gilinosi į Radži be galo ir krašto simpatizuojančios Raisos Šarkienės konflikto su Vytautu Juozapaičiu pastarąją fazę – teisimąsi su Lietuvą Štrasbūre. Aišku, tai buvo tik dingstis – trikampio Radži, Raisa ir Vytautas pikantiškumas yra daug įdomesnis, nei kažkoks ten bylinėjimasis.

O antra istorija buvo tai, ką LNK savo spaudos pranešime pavadino Inga Valinskienė apie savo šeimą: „Nėra dūmų be ugnies“.

Pačioje Kodėl? pradžioje TV3 Rūta perėmė iniciatyvą su štai tokiu vaizdu:

Kodėl? © TV3

Ir tekstu: čia Žydrūnė Survilienė. Ją su ketverių metų sūnumi ir vyru ką tik išmetė į gatvę.

Tačiau triumfas tęsėsi trumpai. Jau po septynių minučių LNK Rūta įgudusiu aperkotu TV3 Rūtą parvertė ant grindų. Raisos Šarkinos įsimylėjimas į Radži žiūrovams pasirodė įdomesnis, nei varguolių godos.

Galingas šoktelėjimas į viršų ir beveik dviguba Nuo…Iki… persvara, kuri tęsėsi 23 minutes – iki 20.10 val.

Tačiau čia atsitiko pastarųjų kelių savaičių LNK reitingų nelaimė – Valinskai.

Jų šeimos istorijos auditoriją akivaizdžiai erzina, todėl kanalas albatroso skrydžiu krito į uolėtą reitingų bedugnę per tris procentus.

Tiesa, TV3 galutinai neperėmė inciatyvos – varguolių perspektyvą būti žiūrimiems auditorija vertina taip, kaip ir aplinkvalinskinį bulvarą.

Iš čia – trys moralai. Pirmas – Rūtai Janutienei neverta nukrypti nuo reitingus garantuojančio klanofilijos serialo. Antras – Valinskai šiuo metu yra teleblogis. Jiems reiktų pasislėpti nuo kamerų ir mikrofonų kokiems metams, kad jų auditorija pasiilgtų. Trečias – varguoliai patys savaime nėra reitingų panacėja, kokias už širdies imančias istorijas bepasakotum.

Visuomenė yra žiauri ir neturi atjautos savo širdyje, todėl Raisos Šarkinos melodrama jiems įdomesnė.

Po šių laidų nutiko vaizdelis, radikaliai priešingas, nei buvo prieš savaitę – ankstesnį pirmadienį.

Edvardas Žičkus prieš savaitę žiauriai nuklizmintas seksualiosios slaugės Oksanos Pikul, vakar palengvintu režimu iškilo aukštai, lyg tas vyturėlis virš tarybinių laukų.

Tema – paprasta, kaip trys kapeikos. Ne vasaros ruošiniai apie gliancuotas užsienio TV ir estrados žvaigždes, o apie savas – kanalo. Tą pačią Rūtą Janutienę ir Audrę Kudabienę – laidos Prieš srovę autorę.

Kanalas pranešė visuomenei intymią žinią, kad, cituoju, šios moterys išgarsėjo ne didžiuodamosis plastikos chirurgų padidintomis krūtinėmis.

Žiūrovams ši informacija ir jos plėtiniai laidoje Gyvenimas yra gražus buvo įdomesni, nei O. Pikul silikonai.

Persvara buvo nemaža.

Jokių poslinkių nepastebiu mažesnių kanalų segmente – PBK kanalą žiūri tiek auditorijos, kiek Lietuvos ryto TV, TV1 ir TV6 sudėjus kartu, žiūrovai nepastebi BTV pastangų iki aštuonių; Rytis Zemkauskas draugams gali pasigirti, kad jo Pasivaikščiojimus žiūrėjo artipilnė Sporto halė – apie 3-5 tūkstančius žiūrovų, kas yra 0.1-0.2 reitingo procentų.

Ar tuo girsis LNK vadovybė, ko gero, taip ir nesužinosim…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +3 (from 3 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

APKLAUSA: 68 PROCENTAI „UAGADUGU“ SKAITYTOJŲ APSIEITŲ BE LTV

Baigėme apklausą tema Ar pirktum abonementą žiūrėti LTV, jei kitaip negalėtum jos matyti?

Rezultatas nustebino. Tik 18 procentų uagadugu skaitytojų abonementą pirktų, dar 15 nėra apsisprendę, o 68% apsieitų be jos. Abejoju, ar tarp pastarųjų yra piktavalių, puoselėjančių viltį LTV signalą žiūrėti nelegaliai, todėl, manau, kad tie 68 procentai nuoširdžiai jos nežiūrėtų, o ir dabar vargu ar žiūri, ar bent jau žiūri reguliariai.

Nustebome, nes uagadugu visų pirma skirtas ir skaitomas žiniasklaida plačiai ir televizija siaurai besidominčių žmonių. Paskutinės savaitės Google Analytics duomenimis vidutiniškai per dieną jų pas mus apsilanko kažkur apie 1150. Tai nedidelė, glausta, gerai informacinio fronto avangarduose ir ariergarduose pasizulinusi skaitytojų grupė. O šie tarsi ir turėtų domėtis Nacionalinio transliuotojo laidomis. Bet nesidomi.

Aišku, kad šitokią apklausą padarius profesionaliai – t.y. samdant sociologinių tyrimų agentūrą, rezultatai Lietuvos televizijai būtų daug palankesni. Čia atsirastų vyresniojo amžiaus auditorijos, kuri uagadugu neskaito, nuomonė. Kad ji tikrai neskaito, žinome, nes esame darę specialią apklausą skaitytojų amžiaus tema.

Vyresniojo amžiaus žmonių nuomonė būtų svarus argumentas. Ne pas mus, o LRT tarybos nario Dainiaus Radzevičiaus Žinių radijo bangomis transliuojamoje laidoje vienas moksleivijos atstovas LTV pavadino tiesiai šviesiai – pensininkų televizija.

Naudojant televizininkų žargoną LTV reiktų pavadinti nišiniu pensininkų kanalu, jei ne ta aplinkybė, kad labai jau didelė ta niša. Milijonas lojalių žiūrovų kokiam BTV ar Lietuvos ryto TV būtų neblogas pasiekimas.

Seniokiškame LTV įvaizdyje paskęsta jaunatviškesnės iniciatyvos – net ir Talentų ringas ar Tūkstantmečio vaikai, panašu, labiau žiūrimi tų laidų herojų senelių, o ne jų bendraamžių (komentatorius Bunnie pataisys, jei pernelyg sutirštinome spalvas).

Įdomių dalykų sužinai studijuodamas LRT Tarybos ataskaitoje pateiktą informaciją apie LTV laidų apimtis. Štai 2008 metų ataskaitoje parodyta, kad pramogos čia būta tik 4 procentų. Leiskite uagadugu alternatyviai pažvelgti į visą šitą kalkuliaciją. Kas, jei ne pramoga yra visos LTV laidos vaikams bei animacija, muzikinės laidos (ar daug simfoninių koncertų pastaruoju metu esate klausę per LTV?), kuo, jei ne operinio popso konkursu pavadinsi Triumfo arką, ką prieš savaitėlę Lietuvos radijo bangomis, tiesa, ne tokiais žodžiais, bet iš esmės pripažino laidos dalyvis Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis? Ar ne pramoga yra sportas? O filmai ir serialai (išskyrus, suprantama, Elito kino rubriką)? O kaip, jei ne trijų valandų trukmės infošou pavadinsi Labą rytą – pirmąjį infošou Lietuvoje su ženkliu kiekiu muzikinių klipų, horoskopais, žaidimais? Sudedame ir gauname  – 70.4%. Tiek pramogos LRT tinklelyje yra iš tiesų (skaičius apytikslis – procentas-du daugiau ar mažiau, nes nesuskaičiavome Klausimėlio, kuris irgi pramoga; gal kas palaikys šventvagyste, bet pramoga laikome, nors čia nesuskaičiavome labdaros muilo Bėdų turgaus, bet neatėmėme Elito kino, kuris ataskaitoje nėra išskirtas atskira eilute).

Beje, panašų skaičių gausime ir ankstesnėse ataskaitose. Ko gero nebuvo nė vienos LTV valdžios, kuri viešiau ar ne laužė LRT įstatymo jai nustatytas rimto transliuotojo ribas. Kai kurios elgėsi nesislėpdamos ir neatsargiai. Ankstesnių administracijų ruoštos LRT tarybos ataskaitos taip pat maskuodavo tikrąją pramogos apimtį, bet tai darydavo atmestinai – su bene pusantro karto mažiau puslapių užimančiu propagandinės retorikos įgudimu ir spalvingų paveiksliukų kiekiu. Reikėjo būti geriau susipažinusiems su tikslinės auditorijos smegenų vingių ypatybėmis. Spalvingi paveiksliukai Seimo Švietimo komiteto paveiksliukų vartytojams lengviau susivalgo, nei sausai surašytas popierius. O ir lozunginė retorika širdžiai artimesnė.

Užduokime sau klausimą, kam reikėjo žaisti tokius pavojingus, neproduktyvius, vaikiškus žaidimus – rodyti pramogą, o po to ją maskuoti po nepramogiškomis paantraštėmis? Dėl noro patikti žiūrovams. Televizijos instinktas patikti žiūrovams yra toks pats natūralus, kaip vienos lyties instinktas patikti kitai. Televizija be žiūrovo yra niekas. Kokius kontracepcinius teiginius beįrašytum į įstatymą, sveika sėkla pramuš.

Jei staiga atsitiktų stebuklas ir LTV taptų anglų BBC One (nepainioti su mūsų kabelinių rodoma BBC World) arba kokia italų Rai Uno, kuris nors mūsiškės Tarybos narys gautų infarktą. Jos, nebūdamos komerciniais transliuotojais, mažai ką besiskiria nuo mūsų LNK ar TV3.

Tačiau jo širdis iškart atsigautų naujam gyvenimui, jei LTV virstų amerikoniška PBS (Public Broadcasting Service). Šios tinklelyje daug mąstyti verčiančios dokumentikos, nesimušančios animacijos, rimtų pokalbių.

Itališki ir angliški turi 15-30% auditorijos, o amerikoniškasis – 1.5-3%…

Kodėl BBC ir Rai Uno leidžiama rodyti, mūsų supratimu, komercinį turinį? Paslaptis – įvaizdis. Tos televizijos jau šešiasdešimt metų tokios. Kai jos pradėjo savo transliacijas, nebuvo komercinių transliuotojų, o pramogos poreikis buvo. Privačių televizijų visoje Europoje nebuvo maždaug iki 1985 metų, o todėl netgi atsiradus komerciniam transliavimui, niekam neatrodė nenatūralu, kad visuomeniniai transliuotojai ir toliau rodė pramogą. Jei tavo bangomis Benny Hill’as buvo rodomas dvidešimt metų, kodėl jis staiga turėtų persikelti kitur? Tiesa, komercinės televizijos nulaižė visą jauną auditoriją, bet vyresnė liko ištikima. Tik duok pramogos kasdienės…

Tuo tarpu Amerikoje viskas vystėsi visai kitaip. Dabartinio PBS pirmtakas NET (National Educational Television) atsirado 1952 metais, kai komerciniai transliuotojai buvo giliai įleidę šaknis. Jau jos pavadinime užkoduotas didaktinis – nekomercinis akcentas. Ji atsirado kaip atsvaras komerciniam transliuotojui, todėl būtų labai keista, jei rodytų kažką panašaus į rodomą ABC, CBS ar NBC bangomis. Kitas įvaizdis…

Koks yra Lietuvos televizijos įvaizdis?

Iš uagadugu archyvo

Manote, ne toks? Sutinku, pavyzdys kvepia naftalinu. Bet tas naftalinas kvepėjo virš trisdešimties metų – iki pat devyniasdešimtųjų – kartą per metus Šuriko nuotykiai, triskart Keturi tankistai ir šuo, penkis kartus Ne sezono metas su Donatu Banioniu, animaciniai Gustavo nuotykiai šeštadieniais tarp filmo ir koncerto iš Kremliaus koncertinės salės,- atleiskit, bet Petraičių šeima ar Tadas Blinda ir buvo tos išimtys, kurios patvirtina taisyklę. Kur pramoga? Ji Centrinėje sovietų televizijoje – Žiburėliai, Trylikos kėdžių kabaretas, Raikinas.

Lietuviškas televizijos komitetas buvo nuobodi lituanizuotos partinės misijos televizija su labai retais lengvumais. Kartais labai keistais, kaip Kazimiero Šiaulio vesta Estrados orbita.

O devyniasdešimtaisiais bandė rastis kitas įvaizdis – maištingos, sąjūdinės televizijos. Forumų laikais pramogos niekam ir nereikėjo. Na, o kai prireikė, kieme jau buvo 1995-ieji, pradėjo įsivažiuoti komerciniai transliuotojai, kuriems šis žanras natūralus, kaip žuviai – vanduo.

Lietuvos televizijos įvaizdyje taip ir neliko vietos pramogai. Iš esmės, niekam jos čia ir nereikia. Kultūrininkai jos neieško dėl dogmos, o plačiosios žiūrovų masės sau peno susiranda kitur.

Todėl nereikia stebėtis, kad pastarieji nepastebi vienaip ar kitaip vis bandančios pramogizuoti savo tinklelį LTV , o pirmieji siunta, kad ši jų dogmos neatitinka.

Jeigu uagadugu paklausite, ar LTV turi galimybių tapti čia minėtų europietiškų televizijų programiniu analogu, atsakysime, kad netikime. Buvo galimybė veržtis į priekį po milžiniško populiarumo susilaukusio Šokių dešimtuko vėliava ir pakeisti tą naftalininį įvaizdį. Bet ir tada vienu metu reikėjo rodyti penkis tokius dešimtukus, kad būtų efektas.

Dabar traukinys jau nuvažiavęs. Ko gero, būti kokybiškai nuobodžiu atsvaru komerciniam transliavimui, kad ir kaip tai nepatraukliai atrodytų plačiai auditorijai, yra perspektyviau.

Kaip bebūtų, LTV reiktų ryžtingiau ir visų pirma pačiai sau nemeluojant rinktis kelią, kuriuo eiti toliau. Kitaip niekas, o ir ji pati dar ilgai savęs nesupras.

Televizija nori patikti, bet negali to padaryti taip, kaip reikia jos adoravimo objektams. Ar gali privilioti trokštamą plačią žiūrovų masę, muiliną serialą pateikęs po nišine serialo paaugliams iškaba? O juk negali kitaip, nes neprastumsi pro Taryboje sėdinčius kultūrininkus.

Psichologijoje tai vadinama saviidentifikacijos krize.

Rinkodara tai vadina klaida. Kai produktas, nutaikytas į vieną tikslinę pirkėjų grupę, pardavinėjamas su raktiniais žodžiais, maloniais kitai. Kuri to produkto neieško. Kai pirmoji neranda, nes raktiniai žodžiai – ne jai.

Ir kyla klausimas, kam tokia nei šiokia, nei tokia televizija reikalinga? Žiūrovams? Jų – ne tiek, kad jaustum lojalią paramą. Rimto TV turinio ieškantiems? Irgi ne, nes jį jie randa kitame – LTV2 kanale. Vieną tikslinę grupę užčiuopti nesunku – jos reikia ten dirbantiems. Kitus interesantus padeda identifikuoti aidai iš LRT koridorių, kuriais vaikščioja ten dirbantys – koridoriai uagadugu platumose yra rašę, kad jų erdvė kaip magnetas traukia ne TV profesionalus, o visuomenei nusipelniusius kultūrininkus ar buvusio premjero draugelius. Nėra pagrindo netikėti – įvairaus plauko partinės nuoplaišos Viešojoje įstaigoje turėtų jaustis netgi geriau, nei tradiciniame nuoplaišų rezervate – kurioje nors ministerijoje, o ir kultūrininkams LRT – ideali lesykla, po sovietmečio pasimirus kitoms lesykloms –  įvairaus plauko menininkų sąjungoms.

Tokios mintys nekiltų, jei televizija nedraskoma prieštaravimų nedrumstai judėtų kuria nors viena kryptimi. 

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Apklausos, Kanalai, Laidos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

ŽIAURIAI KULTŪRINGI ANTAUSIAI „PRIE PIETŲ STALO“

Žaismingas pokalbis iš Žinių radijo laidos Prie pietų stalo:

Remigijus Vilkaitis (apie savo pastangas dėl pinigų kultūrai kiekio biudžete): Aš nemanau, kad prieš ką nors turėčiau teisintis ir pasakoti kam nors, ką aš padariau ir ką kalbėjau. (…) Tai palikite po skrodimo (mano – uagadugu patikslinimas). Tikrai labai atsiprašau tų kurie dabar įsižeis, bet nematau, kam turėčiau teisintis.

(…)

Vedėjas Ginas Dabašinskas: Na, manau, ginčytis čia nebūtų mano pagrindinė funkcija, aš tik galiu konstatuoti faktą, kad ne visi kultūrininkai sutiktų su Jūsų svarstymais ir kai kam gal kiltų įvairių minčių. Štai mūsų rėmėjas Vytautas Juozapaitis atsiuntė žinutę ir leisiu sau pacituoti vieną fragmentą. Jis reiškia gilią užuojautą tiek mums visiems, tiek ir pačiam ministrui – „neapsisprendęs vyras yra blogiau už pasileidusią moterį“. Nežinau, ką turėjo omenyje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, bet tarp laureatų ir ne tik tarp jų, matyt,- ne tik apie vyrus ir moteris šneka, bet apie neapsisprendimą – tokia nuomonė, man atrodo, galėtų būti visiškai įprasta. Kaip galvojate – ar bendraujate su tais žmonėmis, kurie sudaro mūsų kultūros branduolį?

Remigijus Vilkaitis: Ką Jūs laikote branduoliu?!

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Nuklausiau
Žymos: , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD