LRT: KENKĖJU PAVADINTASIS SMŪGIAVO ATGAL

Artūras Račas patalpino pilną iš savo pareigų pasitraukusio LRT Reklamos departamento vadovo Aido Trumpicko laišką LRT tarybai. Ta proga skubu pasidalinti nepaprastai konfidencialaus ir slapto uagadugu tyrimo rezultatais apie šio įvykio priešistorę. Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.7/10 (10 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Kategorijos:  Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

MTV, VESELIS IR SUDEGINTI TILTAI

Žiniasklaidoje randasi informacijos apie tikruosius MTV Networks Baltic skolų mastus bankrutavus. Dar prieš metus, vasarį Verslo žiniose buvo rašoma apie nuostolius viršysiančius 1 milijoną litų, o dabar teisme išaiškėjo, jog kreditorių pretenzijos siekia 10 mln. litų.

Dar blogiau – skolos nebus grąžintos, nes Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.5/10 (13 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +6 (from 10 votes)
Kategorijos:  Personalijos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

EUROLYGA: GRAIKAI TRANSLIUOJA 12 RUNGTYNIŲ, PRANCŪZAI – 10, LIETUVA – 3…

Jau esame rašę apie Lietuvos krepšinio žiūrovų nelaimę – Viasat įsigytų Eurolygos transliavimo teisių nugrūdimą į riboto pasiekiamumo Viasat Sport Baltic kanalą.

Kaip žinia, TV3 savo programoje neranda vietos dviejų Lietuvos krepšinio komandų transliacijoms. Jos neranda ir dukterinis, žiūrovų be problemų pasiekiamas TV6 kanalas.

Kur jau ras… Jei rastų, Viasat prarastų įrankį versti krepšinio mėgėjus pirkti palydovines sistemas su Viasat kanalų rinkiniu ir išsukinėti rankas kabeliniams retransliatoriams dėl kainos.

Verslo žiniose Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktoriaus Juozas Jurelionis teigia, kad Viasat Sport Baltic yra brangus, brangesnis ir už „Eurosport“. Nuo savęs pridursime, kad jeigu ir už Eurosport brangesnis, reiškia tikrai brangus.

O galėtų vadintis ledo ritulio kanalu , nes šio šiame kanale daugiausia. Lietuvoje ši sporto šaka visiškai nežiūrima. Užtat žiūrima Latvijoje ir Skandinavijoje, kur Viasat Sport Baltic matomas. Taigi tą Baltic leiskite laikyti papuošalu be naudingos funkcijos Lietuvai.

Šiaip dar suprastume, jei kanalas rodytų daugiau Eurolygos rungtynių. Deja. Štai praėjusį turą buvo parodytos trys. Dvi su lietuviškais klubais ir vienerios su Barcelona. Pastebėjau, kad trečiomis dažnai parenkamos rungtynės su Barcelona ir Real. Matyt, futbolą labiau adoruojantiems suomiams ir danams, kuriems rungtynės rodomos kartu, Barcelona ir Real sako daugiau, nei kokia Unicaja.

Tokia proga dirstelėjome, kaip Eurolygą transliuoja kitos šalys. Mums, aišku, nėra ko lygintis su graikais, kurie rodo visas 12 Eurolygos rungtynių. Bet transliuotų rungtynių skaičiumi esame aplenkti ne krepšinio šalies Prancūzijos – 10 rungtynių, o taip pat ir kitų šalių, kur anaiptol ne krepšinis vadinamas antrąja religija -Turkijos, Ispanijos, Italijos, Rusijos, Slovėnijos. Kažin ar galime didžiuotis, kad lenkiame bent jau Vengriją, Belgiją, Rumuniją, Makedoniją, Artimuosius Rytus, Čekiją, Lenkiją, Braziliją, Karibų šalis, Afriką.

Čia labai juokingai skamba Viasat sporto turinio vadovo Baltijos šalyse Karolio Dapkevičiaus žodžiai tose pačiose Verslo žiniosepagal Eurolygos sudarytą transliacijų grafiką iki šiol nebuvo galimybių parodyti daugiau susitikimų tiesiogiai, nes jie vyko vienu metu. Koks skrupulingas tas Viasat! Kaip jis rūpinasi mūsų teise žiūrėti rungtynes tiesiogiai. Dievaži, pakentėtume, jei rodytumėte įrašus. Jau tiek ledo ritulio įrašų prirodote ir nieko. Šuo ir kariamas pripranta.

Paprasčiau būtų prisipažinti, kad krepšinis iš Viasat signalu apimtų šalių populiarus tik Lietuvoje. Latviai ir skandinavai mieliau žiūri ledo ritulį, estai valandų valandas praleistų prie slidinėjimo ar lengvosios atletikos. Panašu, kad krepšinis Viasat grupei yra didelis galvos skausmas, o ne vertybė. Kiekviena papildoma transliacija yra pinigai – reikia mokėti už signalo perdavimą, honorarą komentatoriams visose šalyse.

Ar verta stengtis dėl kažkokios Lietuvos sporto mėgėjų liguisto noro matyti krepšinį?

Bet juk mes neužpyktume, jei tuo galvos skausmu atsikratytumėte. Perparduokit tas teises kam nors, kas mokėtų jomis geriau naudotis. Viasat elgiasi, kaip taupus milijonierius – suploja šimtus tūkstančių už prabangų Rolls Royce, o po to gaili pinigų benzinui.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 2 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Krepšinis, Rinka, Sportas
Žymos: , , , , , , , , , , , , , ,

NEMALONI TIESA, BET TV KANALAMS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA KOL KAS NEAPSIMOKA

Į uagadugu kreipėsi vilnietė, pasipiktinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) sprendimu leisti laikinai – iki kitų metų birželio 15 d. („TV1“, „Info TV“, Liuks!“, „BTV“) ir liepos 1 d. („TV6“) sutrumpinti šių skaitmeninių programų transliavimo laiką. Programos gerokai trumpiau bus transliuojamos darbo dienomis (transliacijos pradedamos nuo 18 val. ir truks ne trumpiau kaip 6 val.), o savaitgaliais bus transliuojamos po 16 val. per parą.

Sprendimas buvo priimtas TV stočių prašymu:UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paprašė laikinai leisti trumpiau transliuoti programas „TV1“, „Info TV“ ir „Liuks!“, UAB „Baltijos TV“ – programą „BTV“, UAB „Tele-3“ – programą „TV6“.

Motyvacija buvo tokia: Trumpinti programų trukmę transliuotojai prašė dėl to, kad dėl sunkios ekonominės padėties, kai ženkliai sumažėjo reklamos rinka ir krito jų pajamos, pasidarė sunku išlaikyti tiek daug skaitmeninių TV kanalų. Skaitmeninių programų transliavimas, pasak transliuotojų, reikalauja daug investicijų, tačiau kol kas dėl mažo žiūrimumo – nedidelio žiūrovų, įsigijusių skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlius, skaičiaus – neatneša papildomų pajamų.

Sprendimas susilaukė neigiamos suinteresuotų šalių reakcijos, kuri sodriai aprašyta Verslo žiniose: „Jei laikas išties bus sutrumpintas, tuomet „paprastos“ (analoginės) TV žiūrovai, taip pat palydovinės VIASAT bei kabelinių TV abonentai kanalus BTV, TV1 bei TV6 oir toliau matytų visą dieną. O skaitmeninės TV vartotojai – jau tik 6 valandas per parą“.

Tai Algirdas Vydmontas, Lietuvos radijo ir televizijos centro (toliau – LRTC) direktorius. Malonus pono Vydmonto rūpestis vartotoju, bet šiuo tekstu jis dangsto labiau prie kūno esančius interesus. Būtent jo vadovaujamai įstaigai transliuotojai moka už signalo perdavimą ir siųstuvų darbą. Transliavimo laiko ribojimas reiškia, kad jo įstaiga negaus ženklių pajamų. Čia ir pasitelkiama graži retorika apie žiūrovą.

Panašu, kad komerciniai transliuotojai nemato kitų būdų sumažinti transliavimo kaštus. Jų situaciją iškalbingai nupiešia LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas: Įsivaizduokite, TV reklamos rinka smuko 32 proc., tačiau siuntėjas LRTC ir toliau dirba su baisiais antpelniais ir net į kalbas nesileidžia dėl sąlygų transliuotojams palengvinimo. LRTC televizijoms neduoda nė 5 proc. nuolaidos, jo sutarčių sąlygos – komercinė paslaptis.

Kur jau čia nuolaidos… Kai už dešimtis milijonų užstatai bokštą vystyti komerciškai pažangiai 4G technologijai, nuolaidų nebus.

LRTC pritaria TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas: LRTK sprendimas – absoliutus blogis. Įsivaizduokite, kad jūs per skaitmeninę televiziją, pvz., BTV kanalą matote tik 6 val. per dieną, o jūsų skaitmeninės TV prarastų dalį patrauklumo žmonių akyse.

Taip, prarastų. O tada TEO rizikuoja prarasti savo pinigus, dėl kurių jie ir aimanuoja.

uagadugu jau rašė apie tai, kodėl neperkame skaitmeninio imtuvo. Dėl to, kad jo pirkti neapsimoka. Net ir palydovinės technikos komplektai kainuoja pigiau. Deklaravome, kad pirksime imtuvą tik tada, kai jis kainuos 99 litus. T.y. tiek, kiek jis kainuoja šalyse, kurių rinkos dalyviams tikrai rūpi kuo greitesnis skaitmeninių technologijų įdiegimas.

Ponai iš LRTC vietoj brangiųjų WIMAX technologijų vystymo, galėtų bent kažkiek lėšų įdėti į realų skaitmens atėjimą į kiekvieną namų ūkį. Panašu, galvota, kad vartotojas pakniopstom pirks brangius televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu ar priedėlius. Netiesa, nepirks. Nepirktų, netgi jei krizės nebūtų.

Tie 60 tūkstančių dabartinių vartotojų yra lašas jūroje, dėl kurio televizijoms tuščiai šildyti orą ištisą diena neapsimoka. Jei norisi situaciją pakeisti ne vien tik žodžiais, skaitmeniniai imtuvai turi būti subsidijuojami dabar, o ne 2011-2012 m.m., kaip planuojama.

Tegu LRTC su Susisiekimo ministerija tuo ir užsiima.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

ŠEŠĖLIS IR NUOJAUTOS NE PAGAL J. RAZMĄ

© Verslo žinios

Seimo ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma Verslo žiniose padėjo šešėlį ekonomikoje į šešėliškai tamsų nuojautų klausimo stalčių.

Praskaidrinsime. uagadugu gyvena realiame pasaulyje, bendrauja su gyvais žmonėmis.

Prieš penkis metus sode sugedo boileris. Pasirodo, buitiniai boileriai nėra toks dažnas prietaisas, kaip galvojau. Todėl firmelės, užsiimančios taisymu, paieškai sugaišau geras kelias valandas. Atėjo ūsuotas Petras, pasėdėjo pusdienį kol nuvarvino vandenį, išvalė ir pakeitė galvaninį elementą. 250 Lt su PVM. Sąskaitėlė, oficialu. Kiek pyktelėjau, nes žinai, Petrai, pridėčiau antra tiek ir nusipirkčiau naują. – Jo, bet tai antra tiek,- šyptelėjo į ūsą Petras. Irgi teisybė.

Prieš savaitę boileris vėl pradėjo leisti vandenį. Firmelės telefonu atsako tokio numerio nėra, Pasitikrinkite numerį. Per trečius ir ketvirtus pažįstamus vėl išeinu link Petro. Petras dirba savarankiškai. Firmelės jau nėra, nes, pasak Petro, žmogus gyvena ne tam, kad firmą išlaikytų. – Kiek kainuos analogiška paslauga? – 150 litukų, popierių nebus… – Garantija? – Žodinė. Atvyksiu, jei per porą metų vėl vanduo leis.

Kol yra plaukų ant galvos, tenka kirptis. Tiesa, nedažnai. Po trijų mėnesių paskambinus į kirpyklą niekas neatsako. Bandau kitą dieną. Jokio rezultato. Sename adresų kataloge nurodytas kažkoks mobilaus telefono numeris. Bandau. Atsiliepusi gundančio balso tembro a la Valinskienė savininkė liūdnai praneša, kad negalėjom išlaikyt salono. Daugiau nei pusė pajamų eina mokesčiams, o dar nuoma, įrankiai, reikia „tartis“ su higienos inspekcija. Ir paslaugiai duoda kirpėjos mobilaus telefono numerį. O ši pasiūlo ateiti į butą. Nepadoru, bet plaukai tai auga… Juolab ne penkiasdešimt, o trisdešimt litukų.

Prieš tris metus sugedo šaldytuvas. Atvirai šnekant, buvau gerokai susinervinęs. Ne juokas. Jei reiks keisti, sukrapštyti gerus porą tūkstančių iš smulkaus verslo dividendų nebus lengva. Zenonas konstatavo dingo freonas ir pasiūlė – taisau už 110 litų, bet garantijos nebus, nes, nu, realiai tai reiktų išmesti. Bet jei nenueis šaibom per mėnesį, reiškias veiks ilgai. Sąskaitėlė, kvitukas, abipusė satisfakcija.

Sugedo dabar. Ieškau Zenono mobiliu. Pasiruošęs iškoneveikti. Zenonas kažką nerišliai aiškina apie kažkokį patentą, kur neapsimoka. Nieko neraukiu apie gudriąją patentologiją, todėl tiesiai šviesiai pasiūlau apsilankyti mano dvarelyje. Pasirodo sudegė tik kažkoks potenciometras. 50 litukų su medžiagom. Sąskaitėlė? Garantija? Nustebusi meistro veido išraiška…

Prieš porą metų dariau remontą. Pritrūko pinigų vienam kambariui. Dabar visiems mano mikroverslo partneriams bankrutuojant, nėra ir man prasmės investuoti. Todėl, kol krizė, nukreipiu pinigus į būtinų asmeninių poreikių tenkinimą. Juolab, kad paslaugos gerokai atpigusios. Ačiū krizei.

Kambario remontas. Skambinu Fiodorui. Prieš porą metų pabandžiau remontinės firmelės savininką vadinti Fedia, bet tas įsižeidė ir pareiškė esąs Fiodoras.

Fiodoras tai Fiodoras. Mums, uagadugu, Fedia gali būti ir Patrisas Lumumba, neprieštarausim. Fiodoras atvyksta be brigados. Kainą užsišaukia triskart mažesnę, nei prieš porą metų. Išsikalbame prie cigaretės. – Kak živioš? Kak firma? – Gavnom paplyla, v Vilnele. Fiodoro verslo logika kaip Petro. Kam maitinti valstybę, kuri jam nedraugiška. – Staju v birže. Piatsot litov plotit. Plius dva tysiača naberiotsa chalturami. Tak i živiom. Žena tože bezrabotnaja. Za to tioščia! Vot eta živiot. Pensiya okolo tysiači plius padrabatyvajet v savivaldybe. Ješčio tyšča!

Sutinku su Fiodoru.

Ponas Razma kokį vėlyvą vakarą padaręs gramą galėtų įsėsti į eilinį taksi ir paprašyti buteliuko. Jei pasitaikys taksistas, kuris klausosi Russkoje radijo, jis garantuotai jūsų neatpažins, ponas seimūne. Ir iš bagažinės ištrauks butelaitį. 20-25 litukai. O bobulė Plungėje dar ir dustinio pilstuko pasiūlys. Kaip jums pigiau. Ir be čekiuko.

O jei su žmonėmis bendrauti sudėtinga, pavažinėkit po Vilniaus miestelio, na, tarkim, Naujamiestį, kur pirmuosiuose aukštuose vitrinos. Pusė jų – tuščios. Nei reklamų, nei užrašų. Išskyrus vieną ir dažnai desperatišką – nuomojame pigiai.

Klientų neatsiranda.

Nes smulkusis verslas, paklusęs sveikai nuojautai, yra arba šešėlyje, arba užšaldė veiklą.

Biudžetui trūksta pajamų?

Jūs humoristas, ponas Razma.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Konsumerika, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , ,

KABELIS: VIENI SPORTUOJA, KITI GALVOJA, O TRETI DARO

Dar prieš nepilnus porą mėnesių Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA) derybų su Viasat dėl jų naujo sporto kanalo transliavimo fone apie Viasat sporto kanalus šnekėjo su nepasitikėjimu pereinančiu į pasišlykštėjimą. Ji abejojo, ar iš tiesų ši kompanija  yra pajėgi tesėti savo pažadus, (…) žinodama, kad nepajėgs įgyvendinti šių sporto kanalų projekto, Viasat ir toliau pardavinėjo menkaverčius TV kanalus, todėl kabelinės televizijos bendrovės neturi pagrindo pasitikėti šia kompanija ir jos darbo principais. (…)Manome, kad Lietuvos kabelinės TV žiūrovai neturėtų būti apgaudinėjami ir viliojami pažadais, už kuriuos, deja, aiškintis reikia ne kažkur už jūrų ir kalnų esančiai kompanijai, bet Lietuvoje su žmonėmis sutartis sudarančioms kabelinės televizijos bendrovėms.

Deklaracijos panašios į antausius. Menkaverčiai kanalai, apgaudinėjami žiūrovai, – na, skambu, sutikite.

Tačiau šiandien išplatintas naujausias spaudos pranešimas, kur LKTA viceprezidentas Juozas Jurelionis jau teigia, kad didžioji dalis mūsų narių pasiryžo transliuoti naująjį sporto kanalą „Viasat Sport Baltic“ dėl tiesioginių transliacijų. Tikimės, kad šiuo kanalu rodomi turnyrai UEFA ir Eurolyga padės kabeliniams transliuotojams prisitraukti daugiau vartotojų.

Panašu, kad LKTA mėtėsi skambiais pareiškimais, o Viasat ramiai dirbo savo darbą. Nors kainos geriausios negavo, bet, šiaip ar taip, asociacijos žiūrovai yra 246 tūkstančiai Lietuvos šeimų – maždaug ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Kapeikėlė nuo kiekvienos ir versliukas sukasi.

Kaip rašo Verslo žinios, sutarties dėl Viasat Sport Baltic transliavimo nėra pasirašiusi TEO, Skaitmeninės Gala operatorė, kuri,  TEO atstovo spaudai Antano Bubnelio teigimu, nėra gavusi realaus pasiūlymo dėl „Viasat“ kanalų paketo retransliavimo.

Panašu, kad pasiūlymas, kuris buvo realus LKTA, pasirodė nerealus TEO. Ši turi tik apie 30 tūkst. abonentų, todėl Viasat’ui iš pažiūros nėra toks viliojantis klientas, kaip LKTA. Bet TEO potencija milžiniška, todėl jos privengia ir LKTA, o ir Viasat anksčiau ar vėliau turės būti paslankesnė. Juolab, kad tarp TEO transliuojamų kanalų yra Sport1, rodantis stipresnes, nei Viasat Sport Baltic Europos nacionalinių čempionatų futbolo lygas, Ispanijos krepšinio čempionatą ir dar daug varžybų, kurioms linkusi pataupyti Viasat Sport Baltic, vietoj jų be galo ir krašto sukanti kartojimus.

O aš pavydžiu maltiečiams. Šių TEO atitikmuo Melita nekreipia dėmesio į visokius vietinės kilmės Viasat ar LKTA, o aria savo sporto vagą, rodydama aštuonis nuosavus Melitos sporto kanalus!

Maltoje tik 400 tūkstančių gyventojų, o pas mus virš 3 milijonų. Aštuonis kartus daugiau.

Lietuvoje yra vienintelis tikras nesurogatinis nacionalinis sporto kanalas Sport1, o Maltoje aštuoni. Taip pat aštuonis kartus daugiau.

Žaidimas skaičiais kartais būna išties įdomus…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Krepšinis, Rinka, Sportas
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD