LRT: PROBLEMA. RIMTA PROGNOZAVIMO KLAIDA

Perskaičiau naują LRT tarybos nario Artūro Račo įrašą jo tinklaraštyje ir sumąsčiau, kad Nacionalinio transliuotojo padangėje esama keistų ženklų.

Kiek pamenu, beveik visi balsavimai šiame aukščiausiame LRT vadovavimo organe pastaraisiais metais pasibaigdavo Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.4/10 (7 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +6 (from 6 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, TV istorija, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

VALSTYBĖS KONTROLĖ AUDITAVO LRT. AUDITAVO?

Galų gale prisivertėme perskaityti Valstybės kontrolės ataskaitą apie LRT veiklą.

Vyko ilgas ir nemalonus savęs kankinimas.

Žinau, kad yra žmonių, be galo adoruojančių tokius dokumentus. Juos užburia leksikos oficialumas ir skaičių šaltis.

Mūsų neužburia.

Užtat perskaitęs pajutau begalinę pagarbą LRT administracijai.

Nuo tos minutės, kai tūlo Audriaus tūžmingą 2008-ųjų gegužę surašytas LRT spaudos pranešimas pareikalavo LRT tarybos pirmininko Valentino Milaknio atsiprašyti LRT administracijos, ne tik man neliko abejonių, kas iš tiesų yra aukščiausias LRT valdymo organas.

Ne tik ūgiu.

Vėliau šie įtarimai tik stiprėjo. Skaitant vėlesnius LRT tarybos protokolus, kur Tarybos nariai vienbalsiai arba beveik vienbalsiai priiminėjo LRT administracijos siūlomus dokumentus, gali pagalvoti, jog tai CK politbiuro pasisėdėjimai. O paranojiškas uždarumas, kuriuo prie Audriaus Siaurusevičiaus susirgo LRT nominaliai vadovaujantis organas, šias slogias mintis tik sustiprina. Nereikia ir uagadugu pamintyjimų – stipriau ir sodriau juos ne kartą verbalizavo Tarybos disidentai – Romas Sakadolskis praeityje ir Artūras Račas dabar.

Istorija su skydine, prie kurios eksponavimo uagadugu neprisidėjo, bet šiuo atveju apeiti negali, situaciją dar paryškina. Neįsivaizduoju, kad kuris nors iš ankstesnių moralines vertybes turinčios propaguoti LRT vadovų nebūtų Tarybos atstatydintas po šitokių nuotykių.

Todėl, kai ataskaitoje skaitau, jog LRT įgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurių vykdymas priklausė LRT administracijos kompetencijai (…). LRT taryba 2009 m., sumažėjus LRT finansiniams ištekliams, programų transliavimo mąsto ir trukmės neperžiūrėjo. Tai iš dalies lėmė nuostolingą LRT veiklą 2009 metais, jaučiu pagarbą LRT administracijai.

Mikliai dirbta.

LRT administracija ištisus metus per krizę leido mokesčių mokėtojų pinigus kaip sočiais ikikriziniais 2007-aisiais, o po to atsirado atpirkimo ožys – LRT taryba. Pareigingai tvirtinę administracijos parengtus vidinius dokumentus, ataskaitas Seimui staiga tapo kalti.

Aišku, kaltė virtuali, nes kaltų nelieka – LRT prisidarytos skolos anksčiau ar vėliau bus padengtos visų mūsų. Kažkas gyveno ne pagal išgales, o mokesčių mokėtojai  pakratys kišenes LRT kreditoriams.

Simptomiška, kad Valstybės kontrolės audito tikslas buvo įvertinti (…) ar LRT ištekliai naudojami rezultatyviai. Ne efektyviai, o rezultatyviai? Jaučiate skirtumą?

Sakyčiau, netgi hiperrezultatyviai! Išleisti per vienus metus dešimčia milijonų litų daugiau, nei gauni pajamų, yra tikrai rezultatyvu.  Iš šitos ataskaitos sužinai, kokį keistą produkto sukūrimo kriterijų yra pasirinkusi pati LRT. Rezultatyvų! Pasirodo, anot LRT strateginių planų, tai yra laidų skaičius! Tai reiškia, kad kuo daugiau pavadinimų tu prištampuosi, tuo būsi tobuliau dirbąs visuomenei reikalingą darbą. Tarkim, jeigu LTV staiga panorėtų tapti tik žinias transliuojančia televizija (su kuo daugumas ją tik pasveikintų), kanalą reiktų be galo ir krašto kritikuoti, nes programoje liktų tik vienas pavadinimas – Žinios. Užtat pagirtina, kai tas pats vedėjas veda vieną nuo kitos labai menkai besiskiriančias kelias laidas – pakeiti staliuką, gėlytę ant jo, pavadinimą už nugaros ir turi rezultatyvų  programos papildymą! Dar geriau, jei ta laida trunka kokias penkiolika minučių, o ne dvi valandas. Nes ar penkiolika minučių ar dvi valandos – laidų kriterijui tas pats – ta pati viena eilutė laidų sąraše.

Be galo keistas sprendimas yra pasirinkti tokį produkto sukūrimo kriterijų, o ne pagamintas valandas, susietas su lėšomis, kurių naudojimo efektyvumas išmatuotas žiūrovo dėmesiu. Prašnekus apie politbiurą belieka tęsti sovietmečio sąvokomis. Siekiamybė turėti daug laidų mums panaši į tarybinę siekiamybę pagaminti daug batų – nes jeigu “Raudonojo Spalio” batų fabrikas gamina batus, reiškia juos gaminantys turi savo buvimo fabrike pateisinimą, o ar pirks tuos batus juos nešiojantys – čia jau reikalas antraeilis.

Tačiau neįsileiskime į istorinius bruzgynus. Nereikia būti šventesniais už popiežių ir reikalauti iš LRT to, ko iš jos nereikalauja LRT įstatymas. Įstatymas įpareigoja LRT gaminti laidas, bet neįpareigoja transliuotojo patikti. T.y. žiūrovas visiškai neturi žiūrėti televizijos ar klausyti radijo, kad LRT gautų pinigus savo egzistavimui. Dar daugiau – kaip yra konstatavęs Konstitucinis teismas ir ką aksiomiškai įsitraukė į ataskaitą Valstybės kontrolė, LRT (…) turi ne taikytis prie auditorijos ir rinkos konjuktūros, ne pataikauti vartotojiškam skoniui, o informuoti ir šviesti visuomenę.

Tarsi informuojant ir šviečiant visuomenę nereiktų stengtis jai patikti…

O jeigu tu neprivalai patikti, kodėl turi stengtis?…

Net jei paaiškėtų, jog jo nežiūri ir neklauso niekas (ką visai galime įsivaizduoti, stebėdami dabartines tendencijas), LRT dirbtų – darbuotojai gautų algas, technika burgztų, Taryba, kaip ir iki šiol, rinktųsi į susirinkimus ir svarstytų likimus laidų, kurių niekas nežiūri ir vedėjų, kurių niekas nepažįsta. Visiškai ne pikta fantazija, o galima realybė.

Panašu, kad transliuotojas kaip niekuomet anksčiau gerai tai suprato.

Ir padarė išvadas.

Iš  Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktos LRT sąnaudų pasiskirstymo lentelės matai, jog su tiesiogine televizijos ir radijo funkcija – programų rodymu sutapatintinų trijų rodiklių – radijo programų, televizijos programų ir programų kūrimo procentinė dalis sąnaudų pyrage nuo 2007 iki 2009 metų sumažėjo nuo 44.6% iki 37 procentų. Pažymėsiu, kad šių išlaidų dalis LRT balanse ir taip visuomet buvo mažiausia lyginant su kitais transliuotojais, dirbančiais ne kosmose, o čia pat – Lietuvos TV rinkoje. Ekstensyvus valdymo modelis, kažkiek palaužytas V. Milaknio valdymo laikais, vėl sugrįžo. Aišku, laidas tarsi batus skaičiuojančiai Valstybės kontrolei tai buvo nė motais.

Ta proga, naudodamiesi Valstybės kontrolės pamėgtu rezultatyvumo kriterijumi, pasigilinome, kaip retrospektyviai kito pačios Valstybės kontrolės efektyvumas, tfu, rezultatyvumas, LRT atžvilgiu.

Rezultatas pritrenkiantis. Dirbdama prie dalinio LRT veiklos vertinimo 2002 metais Valstybės kontrolė buvo šešis su puse karto efektyvesnė, tfu, rezultatyvesnė, nei audituodama visą veiklą 2010-aisiais!

uagadugu pagarba LRT administracijai dar labiau išaugo…

Antra vertus, juodu pavydu į šią turėtų žiūrėti komercinių televizijų vadovai. Tave kontroliuojantys neverčia būti žiūrimu! Kiekvieną rytą komercinių televizijų direktoriai raunasi plaukus dėl menkiausio reitingų (žiūrovų kiekio) kryptelėjimo žemyn, už raudonus skaičius finansiniame balanse yra spardomi į užpakalius akcininkų arba praranda pareigas, o LRT darban atvažiuoja prabangiu Volvo, gurkšnoja bufetuke kavytę su pyragėliu, paaimanuoja Lietuvos rytui ir Delfiui apie per mažą finansavimą, moka sau geras algas su visomis sodromis ir ruošiasi sočiai pensijai giliamintiškai porindama apie misiją.

Žiūrovas? Kam jis?.. Juk čia Nacionalinis transliuotojas, o ne koks nors ten pasišlykštėjimo vertas komercinis subjektas.

Minusas balanse? Baikit juokus – kokia prasmė skaičiuoti, jei laidų kiekio didėjimas yra tavo darbo vertinimo kriterijus, todėl pinigų visada bus per mažai, o bankrotas niekur nenumatytas…

Tuo tarpu Valstybės kontrolės darbuotojams turėtų pavydėti paprasti auditoriai. Sėdi septynis mėnesius gražiose patalpose Konarskio gatvėje, bendrauji su garsenybėmis iš televizoriaus; po to stambiu šriftu surašai 30 puslapių, kurių beveik pusę sudaro antraštė, priedai, citavimai, autocitavimai ir išnašos, pasiimi solidžią algą ir švilpauji sau po įtakingos ir gerbiamos biudžetinės įstaigos iškaba.

Eldoradas.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , ,

ARTŪRAS RAČAS Į LRT: DAR VIENA AKIVARO AUKA?

Artūras Račas mano, kad su LRT taryba jam pabandyti verta. Gal ir verta. Tik labai linkėčiau nenugulti į dugną, kaip atsitiko daug kam iki kolegos. uagadugu tokio nenugulimo pirmu ženklu palaikys tai, kad neliks uždarų LRT tarybos posėdžių.

Šiaip vienas lauke ne karys. O kad jis bus šioje kovoje vienas (bent jau kol kas), neabejoju. Iki šiol LRT taryba buvo panaši į LRT administracijos kišeninę. Ir kol Tarybos ataskaitas Seimui ruoš tūlas virsav, tol jos primins gudrius propagandos rinkinukus, o ne rimtus dokumentus:

Kažkada Laimonas Tapinas, palikdamas LRT vadovo postą, pasakė auksinę mintį, kurią daug kas palaikė kraštutine desperacijos išraiška, o todėl ir numojo ranka. Šią įstaigą reikia išsprogdinti,- pasakė Laimonas Tapinas.

O vertėjo įsiklausyti. Laimonas Tapinas paaukojo LRT patį svarbiausią, ką žmogus turi – sveikatą.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metu LRT atliko svarbų vaidmenį. Jos pastatą užėmė okupantai, ji buvo viena tautos sąmonėjimo garantų.

Todėl, kai nepriklausomybė buvo iškovota, ilgai niekas nedrįso radikaliai pertvarkyti jos struktūros. Todėl ši, it koks marinuotas grybas, ir išliko sovietinės ministerijos pavidalu.

Net ir V. Milaknį reformas privertė daryti ne reformatoriškas įkarštis (kad tokio įkarščio nėra, puikiai rodo vangi Saulėlydžio komisijos veikla), o konkreti reikmė – 28 milijonų LRT įsiskolinimai.

Atkreipsiu dėmesį į tuometinę reformuojamo kolektyvo retoriką – jūs ardote LRT pamatą. Tai yra jūs mus atleidžiate, o todėl LRT griūva.

LRT kolektyvas save tapatina su LRT misija. Todėl jam atrodo, kad LRT misija yra išlaikyti LRT kolektyvą, o ne transliuoti tinkamą vaizdelį ar garsą.

O būtent vaizdeliui ir garsui generuoti valstybė teikia užsakymą. Aprioriškai laikydama, kad LRT yra vienintelis įmanomas tokio užsakymo gavėjas. Nes LRT egzistavimui pagrįsti reikalinga tokia aprioriška nuostata. Ratas užsidaro.

LRT pasakytų, kad klaikaus komercinių televizijų gaminamo šlamšto akivaizdoje, ji vienintelė gali sukurti misijos vardo vertą produkciją. Pasvarstykim. Du TV projektai, ant kurių LTV pastarąjį sezoną buvo daugiausiai pastačiusi, labiausiai savireklaminėmis priemonėmis stūmė, buvo Triumfo arka ir Lietuvos balsai. Vieno prodiuseris buvo Ričardas Rickevičius, kito - Laurynas Šeškus. Abu ne LTV, o LNK auklėtiniai. Abu prieš tai darę hiperkomercinius realybės šou, kuriuos LTV žiūrintys intelektualai vadino klaikybėmis – Barą, Kitą ir kitus.

Kitas pavyzdys. Saulius Bartkus. Vienas labiausiai komerciškų prodiuserių Lietuvoje. Išugdytas Alytaus televizijos ir LNK. Nepaisant to jis gerus kelis sezonus LTV kūrė laidą Požiūris. Drįstu teigti, giliai intelektualią.

Todėl uagadugu ir tvirtina, kad LRT žmonės be pagrindo painioja save su misija. Jiems ten reikia išlikti, todėl ir painioja. Ar mokesčių mokėtojams tai naudinga?

Teigiame, kad ne. Mokesčių mokėtojas finansuoja brangiai kainuojančią iliuziją. Jei palygintume LRT ir komercinių televizijų išlaidų skerspjūvius, pamatytume vieną radikalų skirtumą – komercinėse televizijose administravimo, technikos, gamybos sąnaudos proporcingai daug mažesnės, nei programos įsigijimo. T.y. LRT garą išleidžia švilpukui, o komercinės – važiavimui.

LRT atsakytų, kad tos gamybinės išlaidos atpigina laidų savikainą. Nes, neva, LRT Techninio centro egzistavimas daro laidas pigesnes. O jūs pabandykite suskaičiuoti LTV eterį laidos Požiūris kainomis. Girdėjome, S. Bartkus visas savo laidas daro tik savo bazėje, t.y atneša televizijai kasetę. Kažkur valstybės kontrolės ataskaitoje yra praslydusi informacija apie tokių kasetinių laidų kainą. Ji neviršija dešimties tūkstančių.

Taip skaičiuojant būtų galima išbraukti Techninio centro, ūkinių objektų eksploatavimo, dabartinės administracijos savikainą ir pritaikyti komercinių televizijų, besiremiančių taip vadinamo vieno koridoriaus kainodara, išlaidų modelį. Tada LRT gautų tą kainą, kurią mokesčių mokėtojas už jos kuriamą vaizdelį ir turėtų mokėti.

Mažesnę, nei dabar mokama.

Tik klausimas, ar būtent LRT tokį vaizdelį turėtų gaminti? Gal ir taip. O gal ir ne. Dabartinis LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas, oponuodamas ankstesnei LRT administracijai, kaip vieną variantų išspręsti LRT problemas siūlė: Nacionalinės programos transliavimo principą LRT įstatymu keisti iš esmės. Visuomeninio transliuotojo misijos vykdymui už valstybės biudžeto skiriamas lėšas kasmet skelbti viešus konkursus radijo ir televizijos stotims. LRT, vadovaujantis LRT įstatymo 16 str., kaip nepateisinusį nacionaliniam transliuotojui keliamų reikalavimų, likviduoti. Valstybei priklausantį turtą privatizuoti.

Gairės aiškios.

Kad uagadugu niekas neapkaltintų advokatavimu komercinių televizijų interesams, siūlyčiau perskaityti kitas šio blogo medžiagas. Kritikos tų televizijų adresu apstu.

O A. Račui linkime sėkmės ir tvirtų nervų.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

MYLIU “SODRĄ” MEILE IŠKRYPUSIA

Kartais nušoksime į šoną nuo pagrindinės blogo temos. Net padarėme naują straipsnių skirstymo kategoriją – neformatas. Nepiktnaudžiausime, bet esame apsupti ne tik televizorių, bet ir visų kitų pasaulio nelaimių.

Tarp jų ir Sodros.

Vienas Sodros viršininkų Laimonas Rudys šiandien per Žinių radiją šnektelėjo, kad Sodros darbuotojai, dirbantys su šiai institucijai mokėti vėluojančiais juridiniais asmenimis, yra instruktuojami būti maksimaliai lankstūs įstatymo ribose.

Vienas mano draugas turi mažytę uab‘ėlę. Daug metų su žmona sąžiningai ir laiku mokėjo mokesčius, nebuvo apiforminę buhalterių autorinėmis darbuotojomis ir kitais kandeliabrais, na, niekuomet nebandė apeiti Sodros. Buvo, kaip juos daug kas vadino, kvailai sąžiningi. Na, štai. Ir tas kvailai sąžiningas žmogus, krizei prie sienos prispaudus, šiaip taip subalansavo savo išlaidas, susitarė su banku dėl palūkanų terminų atidėjimo ir taip toliau. Beliko Sodra. Žmogus atėjo į Sodrą ir žvelgdamas kvailai sąžiningomis akimis paprašė valdininko būti maksimaliai lanksčiam ir atidėti mokėjimus. Tačiau čia jis susidūrė su uoliai pareigingomis valstybės pareigūno akimis, kurios jam pradžioje nebyliai, o po to ir žodžiu tarė – įstatymas šito nenumato.

Iš tiesų, ar jūs kada matėte lankstų įstatymą a la Laimonas Rudys?

Beje, berods tas pats Laimonas Rudys arba jo kuris nors sodrinis klonas kitoje radijo laidoje prieš kokį mėnesiuką pasigyrė, jog Sodra iš visų valstybinių institucijų yra iškėlusi daugiausiai bankroto bylų. Pasigyrė specialiai neimu į kabutes, nes jis tikrai gyrėsi. Jam tai darbo pasiekimas. Pastebėjau, kad Sodrų ir kitų mokesčių surinkimo įstaigų kabinetai pilni tokių jaunų naujosios valdininkijos egzempliorių. Kostiumukai, kaklaraiščiai, uoliai pareiginga veido išraiška ir visiškai tuščios akys.

Draugas ir jo žmona paskutinius penkis metus nė dienos neatostogavo. Kartą per metus

su senele išleisdavo vaikus į Turkiją. Į pigiausią dviejų žvaigždučių viešbutį. Jokių all inclusive. Lankantis pašvęsti savaitgaliais jų chruščiovkėje rasdavome kuklią ir netgi skurdžią buitį – dar tėvų uždirbti trisdešimties metų senumo baldai, varvanti santechnika. Verslininkai…

Nauja valdžia užsimojo surinkti daugiau mokesčių? Kam?

Kad uolūs jaunieji valdininkai gautų algas?

O gal juos geriau būtų buvę nuogais užpakaliais paleisti į smulkų verslą? Tada jie pajustų visą verslininkavimo malonumą, kai tik įkūrus naują uab‘ėlę nuo kiekvieno gaunamo lito turi mokėti 54 centus valstybei.

O po to iš to gauto lito dar turi pridurti savo senoms mamoms ir tėtėms po 30 centų, kad šie sudurtų galą su galu, nes Sodrai reikia daug pinigų savo plačioms reikmėms administruoti, mokant algas uoliems valdininkams ir išlaikant gausius ir gražiai atremontuotus pastatus.

O gal išgelbės Valentinas Milaknis (radau galų gale televizinį kampą)? Irgi anekdotas. Ar tik su Saulėlydžio komisija ne jo paties autoriteto saulėlydis ateina? Pirmą kartą nusileido, kai, palikęs savo komandą ant ledo, atsistatydino iš LRT vadovo posto, po to nieko gero nenuveikęs išėjo iš vadovavimo LRT tarybai, o dabar dar ir Saulėlydžio komisija.

Šalis ta Lietuva vadinas.

Gerai, kad uagadugu Afrikoj, čia bananus skabaisi ir gyveni.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Neformatas, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD