KOMENTATORIAUS RUBRIKA: „BUNNIE“ APIE LRT PERTVARKYMĄ Į RENTABILŲ MISIJOS PADARGĄ

Komentatorius Bunnie, retkarčiais ugningais komentarais apie LRT papuošiantis uagadugu komentarų skiltį, šįkart patalpino bene ilgiausią iš kada parašytųjų. Kaip jau esu sakęs, visų komentatorių, ilgai plušančių, skrebenančių plunksna ar kaukšinčių klavišais pastangas esu linkęs įvertinti ir afišuoti atskirais įrašais. Jeigu jie pamatuoti, pasverti, prie jų sėdėta ir galvota.

Kad suprastumėte kontekstą perskaitykite šį uagadugu rašinį bei komentarus po juo.

O štai Bunnie mintys:

Sauliau, LNK transliuoja net 4 TV kanalus – LNK, TV1, Liuks ir InfoTV. Žinoma, pastarieji yra tiesiog šiukšlynai, bet lygiai toks pats yra ir LTV2. O dėl LR kanalų, tai jie visi kartu mokesčių mokėtojams per metus kainuoja vos kelis milijonus litų.

Ir, jei įdomu, tai absoliučiai didžiąją dalį išleidžiamų pinigų LRT išleidžia ne laidų gamybai, ne siųstuvų apmokėjimui, o didžiulio, pasenusio ir visiškai nereikalingo ūkio išlaikymui. Vien LRT ūkio tarnyboje 2009 metais dirbo daugiau nei 100 žmonių. Daugiau kaip trečdalį LRT sunaudojamos elektros energijos suryja beviltiškai pasenusi pastatų kondicionavimo sistema. Nepamirškime ir beveik 10 mln. Lt per metus kainuojančio technikos centro, kuris techniką perka bent 2-4 kartus brangiau, nei nepriklausomi TV laidų kūrėjai, o tos technikos remontavimui išlaiko daugiau kaip 20 žmonių remonto skyrių. O kur dar autoūkis su nuosavu autoservisiuku, kuriame dažniausiai remontuojami visai ne LRT automobiliai. O dar LRT administracija, kurioje – daugiau kaip 40 darbuotojų (LNK visą administravimo darbą atlieka 6 žmonės).

Šiame kontekste labai ironiškai atrodo faktas, kad LTV (neskaitant naujienų tarnybos) 2009 m. dirbo vos 2 etatiniai žurnalistai, o visas pagrindines laidas – “Žurnalisto tyrimas”, “Bėdų turgus”, “Triumfo arka”, “Tūkstantmečio vaikai”, “Nacionalinė paieškų tarnyba”, “Mūsų dienos kaip šventė” ir t.t. – LTV pirko iš nepriklausomų prodiuserių.

Problemos sprendimas – visai paprastas:

1. Atskirti LRT Technikos centrą į atskirą valstybinę akcinę bendrovę – su visa perbranginta technika, pastatais, studijomis, kilnojamomis televizijos stotimis ir t.t. Jau dabar LRT Technikos centras daugiau paslaugų teikia komercinėms televizijoms (konkrečiai TV3), nei tai pačiai LRT. Todėl logiška būtų, kad mokesčių mokėtojai neturėtų iš biudžeto finansuoti įmonės, kuri dempinginėmis kainomis aptarnauja komercines televizijas. Apskritai – technikos įsigijimas, eksploatavimas ir nuoma nėra tiesioginė LRT misija, todėl neturėtų būti tiesiogiai finansuojama iš biudžeto. Paskaičiuota, kad pagal 2008 m. LTV laidų apimtį, reikalingą techniką (kameras, studijas ir t.t.) nuomotis iš nepriklausomų tiekėjų LRT kainuotų 2 kartus pigiau, nei išlaikyti LRT Technikos centrą.

2. Atsisakyti dabar užimamų pasenusių pastatų bei teritorijų ir perduoti juo valstybės turto fondui.

3. Atsisakyti didžiosios dalies kūrybinių ir techninių darbuotojų – kadangi pagrindinės laidos (tame tarpe ir, pvz., laidos tautinėms mažumoms) ir taip jau perkamos iš nepriklausomų gamintojų, nėra reikalo išlaikyti armiją demotyvuotų nekvalifikuotų ir neveiksnių žmonių. TV ir radijo laidas pirkti per skaidrius viešuosius pirkimus iš laisvai samdomų autorių ar nepriklausomų gamintojų. Išskyrus Naujienų Tarnybą, kurioje turėtų dirbti etatiniai LRT darbuotojai.

4. Įvykdžius šiuos punktus, LRT darbuotojų kiekis sumažėtų nuo maždaug 600 iki ~150 ar mažiau. Jiems aptarnauti reiktų mažiau buhalterių ir kitų administruojančių darbuotojų, todėl administraciją galima būtų sumažinti bent 4 kartus – iki 10 žmonių. Visi šie darbuotojai lengvai tilptų į du aukštus modernaus biurų pastato – šių patalpų išlaikymas kartu su nuoma kainuotų bent 2-3 kartus pigiau, nei LRT moka už savo patalpų eksploataciją.

5. Po tokios restruktūrizacijos efektyviam LRT funkcionavimui užtektų – nedidelių administravimo pajėgų, programų (TV ir radijo) formavimo grupės (tinklelių sudarymas, priežiūra, laidų gaminimo ir transliavimo koordinacija), reklamos (jei dar tokia bus) ir savireklamos grupės, Naujienų tarnybos, transliavimo grupės (išleidimo ir inžinierinės tarnybos), archyvų grupės (jei nebūtų nuspręsta LRT archyvų perduoti Valstybiniam vaizdo ir garso archyvui) ir dar kelių tarnybų, būtinų visuomeninio transliuotojo veiklos užtikrinimui. Ir viskas. Iš viso – ne daugiau kaip 150 darbuotojų. Palyginimui – pagal tokį modelį veikiančioje TV3 geraisiais laikais užtekdavo mažiau nei 100 darbuotojų.

6. Paskaičiuota, kad po restruktūrizavimo, 2008 m. transliavimo ribose (maždaug 42 val. originalios TV produkcijos per savaitę – tuomet dar nebuvo sumažintos programos apimtys) LRT galėtų puikiai veikti turėdama maždaug 46-50 mln. Lt metams.

Svarbiausia – kad tam nereikia jokių įstatymų pakeitimų ar kažkokių brangiai kainuojančių galimybių studijų. Viskas yra tik LRT Tarybos valioje. Ir ji tą žino. Bet nieko nedaro.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.3/10 (9 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +10 (from 10 votes)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Laidos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD