LRT: KAM REIKALINGAS ATSKIRAS TRANSLIAVIMO TINKLAS?

Prisipažinsiu, kai išgirdau apie LRT intencijas turėti atskirą transliavimo tinklą, pirma mintis buvo, kad kažkas hermetiškajame Konarskyje lengvai pasiligojo. Ten nėra sunku pasiligoti, įsigyti fobijų ir kitų paranojinių sindromų. LRT yra ministerija, pagrindžianti savo egzistavimą misija – daiktu, kurį kiekvienas gali tampyti, kur nori ir kaip nori, bet niekas jo nesuvokia iki galo. Darbas dėl neaišku ko neišvengiamai šizofrenizuoja LRT būvį. Nors ten dirbantys puikiai žino, kam reikalinga LRT – tam, kad jie gautų algas. Visa kita – tik įrankis. Transliavimas – irgi.

Todėl nustebau pamatęs Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos (LRTA) reakciją: vyriausybė turėtų kitokiu būdu sureguliuoti šį klausimą, o ne suteikti išimtines teises į tinklą. Tai iš esmės sukurtų rinkoje dar vieną valstybinio sektoriaus žaidėją. Turėti dvi atskiras valstybines įmones, valdančias tinklus, nėra ekonomiškai naudinga, nes reikalautų didelių papildomų investicijų“, – teigė L.Blaževičiūtė.

Gal rimta? Įdomu, ką į tokias užmačias atsakytų Audriui Siaurusevičiui neįtikęs ir Susisiekimo ministro Egidijaus Masiulio kaip mat pakeistas ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos centro, kuriam ši alternatyva kuriama, vadovas Algirdas Vydmontas? Manau, kad šiauštųsi. Ką BNS sako jį pakeitęs Gediminas Stirbys: LRT siekis gauti atskirą transliacijų tinklą nestebina, tačiau nekomentavo, ar jis yra komerciškai pagrįstas.

Jis teigė, kad Telecentras galėtų patenkinti privačių klientų poreikius ir tuo atveju, jei įstatymais būtų įpareigotas skirti LRT atskirą transliacijų tinklą.

„Telecentras iki šiol tenkino visų transliuotojų poreikius ir vykdė visus įsipareigojimus, tai darys ir toliau“, – sakė G.Stirbys.

Opozicijos nesimato. Tiesa, be komercinių transliuotojų oponuoja ir TEO LT: „Teo LT“ Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas BNS sakė, kad televizijos signalui siųsti reikalingi tinklai yra itin ribotas daugelio pasaulio šalių resursas.

„Todėl svarbu su juo elgtis atsakingai ir panaudoti maksimaliai efektyviai bei naudingai televizijos žiūrovams. Iš anksto paskirsčius dažnius ir nenumatant, kas bus su jais daroma, kyla rizika, jog ne visi jie bus panaudoti efektyviai“, – sakė bendrovės atstovas.

„Šiuo metu suformuotas, mūsų nuomone, puikiai veikiantis mechanizmas, kai dėl dažnių skyrimo rengiamas konkursas ir licencija skiriama konkrečius planus turinčiam paslaugų teikėjui. Manome, jog atsilaisvinsiantys dažniai turėtų būti paskirti tokiu pačiu būdu“.

Tačiau LRTA pasitelktas viešumas gali negelbėti. Vyriausybė su LRT pastaruoju metu eina koja kojon. Kitų metų biudžete daugybei skaičiukų sumažėjus arba bent jau nepadidėjus, Nacionaliniam transliuotojui buvo atseikėta 5 mln. daugiau.

LRT vadybai braškant per visas siūles, Nacionalinio transliuotojo vadovybė puikiai dirba lobistinį darbą valdžioje. Tai uagadugu nestebina – nomenklatūrinio mąstymo žmonės greit susiuosto su kitais nomenklatūrininkais. O jei dar dažnai suteiki eterį – nesvarbu, kad jis kelis kartus mažiau veiksmingas, nei komercinių televizijų, bet juk ministrų ar seimūnų patarėjai televiziniuose reitinguose nelabai praprusę, todėl dažnas šmėžavimas Panoramos laidose, pas Savukyną ar Miliūtę jiems atrodo labai ženklus ir svarbus. O su tais, kurie gali leisti pasijusti svarbiais, reikia draugauti.

Dar daugiau, manau, kad LRT iniciatyva Vyriausybėje turėtų būti su kažkuo suderinta, todėl LRTA rūpestis turi pagrindo.

Juolab, kad bandomųjų šūvių būta anksčiau. Štai, tarkim, simptomiškas šiame fone dar gegužės mėnesį driokstelėjęs Seimo nario Dainiaus Budrio pranešimas, kuriame tiesiai šviesiai teigiama, jog LRT ir LRTC reikia sujungti, išsprendžiant finansavimo problemą. Čia turėta omeny LRT finansavimo problema, o ne LRTC…

Tada dar nebuvo maskuotasi. Dabar, panašu, reikalai stumiami daug subtiliau – šnekama apie atskiro transliavimo tinklą būtinybę, o omeny turimas vis tas pats – finansavimo problemos išsprendimas.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 7.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +2 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , ,

KABELIS: RINKA KONSOLIDUOJASI APEIDAMA TEO LT

Beveik prieš dvi savaites kažkam rinkoje buvo naudinga nuleisti informaciją apie kabelinio operatoriaus C gates pardavimą.

Buvo minima ir galimo sandėrio suma, kurios dydis – 10 mln. Lt.

Savo domėjimąsi  sandėriu skubiai patvirtino TEO LT.

Po savaitės sužinojome, jog C gates pirkėju tapo anaiptol ne gigantas TEO LT, o daug mažesnis telekomunikacijų rinkos žaidėjas UAB Viginta, valdanti kabelinės TV operatorių, dirbantį su VDNET prekės ženklu. Beje, UAB Vigintos nebuvo galimų pirkėjų sąrašėlyje, kai informacija buvo nuleista. Tačiau tarp tų galimų pirkėjų bolavo ne tik TEO LT, bet ir INIT su Balticum – aršūs VDNET konkurentai, vystantys Lietuvoje ne tik fiksuotos kabelinės TV, bet ir skaitmeninės TV bei šviesolaidinio interneto verslą.

Tiesa, sandėrio suma jau buvo pusantro karto didesnė – 15 mln.Lt.

C gates savininkas Tele2 per savaitę gal ir viešųjų ryšių pagalba gerokai pasididino sandėrio sumą, o C gates įsigijo tas, kuriam jo labiausiai reikėjo. Ne veltui Vigintos pranešime spaudai teigiama, jog šis sandoris sustiprins mūsų pozicijas rinkoje ir leis tapti antra pagal abonentų skaičių kabelinės televizijos ir didžiausia po TEO fiksuoto interneto paslaugų teikėja Lietuvoje (…). Šių metų pabaigoje bendrovės turės 110 tūkst. abonentų. Esamiems VDNET ir „C gates“ abonentams paslaugų teikimo sąlygos nesikeičia. Numatoma 2010 m. apyvarta – apie 30 mln. litų.

Žingsnis ryžtingas ir vertas pagarbos, nors nenustebčiau, jei jo kuluaruose dėl akcijų pralaimėję kiti pretendentai sau į kumštį kikena, kad gerokai permokėta.

Tiesa, ne tik kaina gali būti priežastis, kodėl akcijų nenusipirko TEO LT. Gali būti ir rafinuotesnių interesų. Lietuvoje su Viasat prekės ženklu aktyviai dirbantį švedų Modern Times Group (MTG) ir akcijas pardavusį Tele2 sieja dominuojančio akcijų paketo abiejose įmonėse savininkas – Investment AB Kinnevik, turintis ir vienoje, ir kitoje po 48 procentus balsavimo akcijų. Kaip žinia, TEO LT valdoma Gala jau ne pirmus metus turi problemų su Viasat kanalų talpinimu savo pakete, kas kelia minčių, jog Viasat nėra karšta Galos plėtros entuziastė. Primenu, kad Viasat prioritetine kryptimi Baltijos šalyse, panašu, netgi nėra eterinė-antžeminė televizija, o skaitmeninė-palydovinė. Viasat taiko botago ir pyragėlio taktiką – viena vertus ji kabeliniams operatoriams parduoda savo kanalus, o kita ranka atima iš jų abonentus, didindama palydovinės platformos klientų kiekį. Ši taktika yra gera, kai turi reikalo su mažesnėmis kabelinėmis, bet gali būti mažiau veiksminga, o gal ir grėsminga dirbant su TEO LT. Todėl Galos abonentų kiekio didinimas, pardavus C gates TEO LT, galėjo būti nenaudingas švedams.

Beje, dar įdomu, kaip seksis Vigintai jungti C gates ir VDNET – kurios kainodaros pagrindu bus dirbama? Bendrovės buvo pasirinkusios diametraliai skirtingas strategijas. C gates abonentu galima tapti daug pigiau, bet ir programų kiekis mažesnis; o VDNET siūlo didesnį programų pasirinkimą, bet taiko papildomo ir pagrindinio paketo taktiką, jos netgi minimali nuolaidinė kaina yra gerokai didesnė, nei C gates.

Panašu, kad šis sandėris kabelinės TV rinkoje – anaiptol ne paskutinis.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (2 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Konsumerika, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD