TV3: DAR DAUGIAU SKAISGIRIO, DAR MAŽIAU MILUŠAUSKO (papildyta)

Rolandas Boravskis © TV3

TV3 pranešė, kad, cituoju, pagrindinė TV3 eterio naujiena nuo sausio mėnesio – savaitinė laida „Skubi pagalba 112“, – praneša TV3 programų direktorius Jurgis Jefremovas. – Ji pakeis nuo 2001-ųjų penkis sezonus su pertraukomis rodytus ‚Farus‘. Jiems atėjo laikas daryti dar vieną pertrauką.

Pakeliui TV3 pranešė apie kitus septynis įvykius, kurie formuoja kanalo naujienų sausio paketą: besibaigiantį serialą „Širdys paklydėlės“ sausį pakeis antrasis „Naisių vasaros“ sezonas, tiesioginiame eteryje vyks 2011-ųjų Europos krepšinio čempionato burtų traukimas, populiariojo projekto „Lietuvos talentai“ finalas, savaitiniu projektu tapusio „Vaikų balso 2011“ atrankos turai, vasarį startuos net du serialai – iš populiariausio Lietuvoje serialo „Moterys meluoja geriau“ estafetę perims trečioji Edvino Kalėdos trilogijos ekranizacija „Pasmerkti“ su Lietuvos aktorių žvaigždynu, „Drąsos kainą“ pakeis naujas „Videometros“ prodiuserių kompanijos serialas, su antru sezonu startuos ir galingieji „Chorų karai“.

Iš tų aštuonių naujienų, kurias TV3 tik ką paskelbė savo pranešime spaudai, net keturias ruoš Rolando Skaisgirio prodiuserinė firma – Skubi pagalba 112 taip pat yra jo projektas. O turint omeny, kad serialai rodomi keturis kartus per savaitę, nesunkiai suskaičiuosi, kad šio prodiuserio produkcija dominuoja kanalo eteryje.

Tuo tarpu TV3 eteryje nuosekliai mažėja Justino Milušausko produkcijos. Prieš kelis metus, dar kai TV3 programoms dirigavo dabartinis LNK Programos direktorius Arūnas Motiekaitis, kanale kiekvieną dieną vyniojosi net kelios J. Milušausko ruošiamos laidų juostos – TV pagalba, Nomeda ir kt. Laikai keičiasi, simpatijos taip pat – dabar J. Milušauskas ruošia vieną didelę savaitgalinę laidą – Šok su manimi, kuri po Naujųjų metų užleis vietą Chorų karams ir Farus, kurie, kaip rodo TV3 tekstas, iš eterio išnyks. Žodis pertrauka mūsų neįtikina.

Tiesa, kasdienę laidų juostą J. Milušauskas dabar turi LNK televizijoje su 24 valandomis, tačiau šios laidos teigiamas likimas sunkiai prognozuotinas – LNK vargu ar turėtų džiuginti reitingai, nors 24 valandos ir mutavo į tiesioginį eterį, bei su TV laidų vedimo patirties turinčiu vedėju Gediminu Juodeika spėjo radikaliai pakeisti koncepciją. Klausimas, ar tos desperacijos žiūrovams pakaks…

Tuo tarpu TV3 kanale žydintis Rolandas Skaisgirys pastaruoju metu čia dirbo tik su vaidybiniais serialais, kurie dar nuo Nekviestos meilės laikų yra šio prodiuserio firminė etiketė. R. Skaisgirio firmoje muilo operas kepa apie 200 žmonių – t.y. tiek, kiek yra TV3 ir BTV televizijose, jas kartu sudėjus. Lietuvos mąstais jį galima vadinti megaprodiuseriu. Bet siauros – serialinės specializacijos. BTV eteryje rodoma Sąmokslo teorija iki šiol buvo ta išimtis, kuri patvirtino taisyklę. Papildymas: uagadugu komentatoriai pataisė, kad nebūsiu teisus, nes gerbiamas prodiuseris su pora laidų – Gamtos kodu ir Kine kaip kine yra infekavęs ir LTV gabalėlį.

Skubios pagalbos 112 pasirodymas eteryje ženklus ne tik kaip dar vienas R. Skaisgirio dominavimo TV3 kanale požymis, bet ir kaip prodiuserio bandymas suvaldyti šį jam naują žanrą. Šiaip ar taip – vaidybinio serialo su kriminaliniais motyvais gamybos specifika gerokai skiriasi nuo kriminalinės realybės ar publicistikos.

Nors gal prodiuseriui taip ir neatrodo.

Beje, su vaidybine specifiką laidą tikrai saistys tai, kad laidą ves aktorius Rolandas Boravskis – su prieštaringa sėkme TV3 rodomo ir vargu ar nudžiuginusio kanalo vadovybę reitingais serialo Drąsos kaina pagrindinio personažo įkūnytojas.

Mačiau BTV laidą Atvirai su žvaigžde, kur tokia žvaigžde pakviestas R. Skaisgirys atsipalaidavęs ant krėsliuko Ligitai Juknevičiūtei dėstė, kad geriausi laidų vedėjai – aktoriai.

Sutinku, tačiau tik tais atvejais, kai tas laidas vesdami jie nuo tos aktorystės atsiriboja kuo toliau ir būna tiesiog asmenybėmis. Bet tai gali atsitikti tik tada, jei jie iš tiesų yra asmenybės. O jei ne?

Kiek teko matyti pokalbių laidas, kuriose dalyvavo R. Boravskis, spėjau pastebėti, kad aktorius ne tik filmavimo aikštelėje pasižymi ūmia pasaulėjauta. Gal tokios raiškos laidai ir reikia, sunku pasakyti.

Gal jam ir nereiks vaidinti Tado Blindos, jei širdyje žmogus save tokiu jaučia. Nes jeigu vaidins – niekas juo nepatikės – čia ne serialas.

Žiūrovas spręs. Su Rūta Mikelkevičiūte iki devynių varžytis nebus lengva – Farai gauna į kaulus taip, kad skudurai dulka.

TV3, pasitelkusi R. Skaisgirį, bandys čia pati išdulkinti „servetėles“ mušti servetėles tiek, kad iš jų visos dulkės išdulkėtų.

Matysime. Bus sunku.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (4 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

SKAIČIAI: TV3 SUSIRGO KLANOFILIJA

Ši besibaiginėjanti savaitė – jau kiek skaidresnė LNK televizijai.

Tik antradienį išliko labai didelis dienos auditorijos atsilikimas nuo TV3, o kitomis dienomis jau daugiau ar mažiau priartėta. Vakar, tarkim,  tik septyniais procentais (duomenys iš TNS). Tas tik, aišku, imtinas į kabutes, bet po pastarąją savaitę kiekvieną dieną besitęsusių aštuonių gal jau kažkoks šviesos spindulys Šeškinės televizijoje apsilankė.

Juolab, kad trečiadienį buvo dar skaidriau – atsilikta tik keturiais.

Bet ir programa nebuvo standartinė. LNK tęsia savo jau tradicija tapusių astrologiniais ženklais rinkodariškai apipavidalintų koncertų tikslą – šįkart šneka ėjo apie kosmines svarstykles.

Nežinančius painformuosiu, kad tai didelių intelekto pastangų nereikalaujantys reginiai, kuriuose nedainuoja Andrius Mamontovas.

Bet iš fonogramos pareigingai atžiopsi cicinai, butkutės ir kiti tautinio dainavimo korifėjai bei korifėjos.

Tautai šie buvo priimtinesni, nei tą kartą iš LNK televizijos programos išnykę Žvaigždžių klubas ir Mano mylimas prieše.

Koncertas padarė tai, ko su eterio keistenybe Dar pažiūrėsim nesugeba padaryti eterio vidutinybė Žvaigždžių klubas.

Sumindžiojo per penkis reitingo procentus.

Po to, nors ir pralaimėta Moterims meluojančioms geriau, bet padaryta tai su mažesniu atsilikimu, nei Mano mylimas prieše.

Bet neatsilaikyta prieš Kristupo Krivicko Akistatą anksčiau.

Panašu, kad šiokiadieniais, geriausiu eterio laiku LNK įsigijo dar vieną galvos skausmą. Skaudžiai ir reguliariai pralaimima nuo devynių iki dešimt, o dabar dar ir tinklelio pozicija nuo 19.40 iki 20.30 tampa šlubuojanti. Paslaptis – temos. TV3 čia ištisai kepa du publicistinius serialus, kurių pavadinimai galėtų būti – Pedofilų klanas ir Brazauskų klanas. Į tai yra įsitraukusios keturios laidos – K. Krivicko Akistata, Rūtos Janutienės Kodėl? ir Paskutinė instancija bei Audrės Kudabienės Prieš srovę.

Šios temos skaudžiai ir rezonansiškai atsiliepia paprastose tautiečių dūšelėse. Viena ir kita šneka apie negerus žmones valdžioje ir prie valdžios. Paprastam žmogui valdžia yra viskas, kas virš jo arba yra su uniforma – prokuroras, teisėjas, seimūnas, bet koks kostiumu apsirengęs pareigūnas ar pareigūno giminė.

Valdžia yra ir K. Krivickas – bet šis yra gera valdžia.

Valdžia gali būti ir pedofiliška – tada valdžios nuodėmės tampa ypatingai skaudžios, nes ši anomalija gali paliesti kiekvieno žiūrovo vaiką ir anūką. Drąsiaus Kedžio asmenybei pritaikytas patrauklus Tado Blindos meninis stereotipas – t.y. kovojančio prieš feodalinę valdžią įvaizdis, su kuriuo kiekvienas tautietis negali nesusitapatinti.

Aš nenoriu pasakyti, kad Drąsius Kedys nekovojo prieš blogį.

Noriu tik išreikšti nuomonę, kad toks įvaizdis susiformavo ne tik todėl, kad Drąsius Kedys buvo jo vertas, bet dar ir dėl to, kad tokiu jį suformavo televizijos laidos.

O tai gali reikšti, kad televizijos laidos jį ištisai ir suformavo.

Kaip bebūtų, tai atsisuka ir kitu galu.

Dabar jau TV laidos yra priklausomos nuo to įvaizdžio.

Bet grįžtame prie reitingų – tai veža.

LNK savo publicistines laidas šį sezoną konstruoja kitaip – čia kiekvienoje laidoje rodoma baigtinė tema. Ir pralaimi.

Tiesa, kanalo Rūta vakar savo valandoje tarsi ir prilipo prie TV3 pučiamų burbulų. Visai sėkmingai.

Vakar persijunginėdamas iš TV3 į LNK ir atvirkščiai negalėjai nepadaryti išvados, kad TV3 Rūta Paskutinėje instancijoje ir LNK Rūta darė viena kitos tęsinį arba papildymą.

Abiejose laidose buvo šnekama apie Valdovų rūmų – lietuviško Disneyland’o statybos aferą. TV3 Rūta tai perfiltravo per Brazauskų klano prizmę, o LNK Rūtai tai nebuvo taip svarbu.

Net ir pašnekovai buvo tapatūs – Aurelijos Stancikienės buvo daug vienur ir kitur.

Kova buvo labai permaininga

Nors gerai padarytas nekamerinis pokalbių šou tarsi ir turėtų visuomet nukalti nestudijinę publicistiką. Svaresnis žanras. Tik temą pasirink teisingą.

Ties 12.7-12.8 dienos auditorijos (share) riba šiokiadieniais stabilizuojasi LTV. Pastaroji turi keturis stabilius žirgus – Labą rytą, Šiandien, Komisarą Reksą ir Panoramą. Tęsiantis LNK silpnumui nuo devynių, čia kai kurios LTV laidos taip pat įgauna savo šansą.

Labai neskaidri BTV padangė. Kanalas chroniškai neprasimuša link žiūrovo, nors tikrai stengiasi. Bijau, kad per vėlu.

Kol kas reitingai nesusigroja ties Lietuvos ryto TV Burbulo kreivėmis.

Nors čia ir groja, kaip ten sakydavo priešmamontinėje istorinėje epochoje – vokalinis instrumentinis ansamblis.

Su dūdų sekcija, berods.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

APKLAUSA: 68 PROCENTAI „UAGADUGU“ SKAITYTOJŲ APSIEITŲ BE LTV

Baigėme apklausą tema Ar pirktum abonementą žiūrėti LTV, jei kitaip negalėtum jos matyti?

Rezultatas nustebino. Tik 18 procentų uagadugu skaitytojų abonementą pirktų, dar 15 nėra apsisprendę, o 68% apsieitų be jos. Abejoju, ar tarp pastarųjų yra piktavalių, puoselėjančių viltį LTV signalą žiūrėti nelegaliai, todėl, manau, kad tie 68 procentai nuoširdžiai jos nežiūrėtų, o ir dabar vargu ar žiūri, ar bent jau žiūri reguliariai.

Nustebome, nes uagadugu visų pirma skirtas ir skaitomas žiniasklaida plačiai ir televizija siaurai besidominčių žmonių. Paskutinės savaitės Google Analytics duomenimis vidutiniškai per dieną jų pas mus apsilanko kažkur apie 1150. Tai nedidelė, glausta, gerai informacinio fronto avangarduose ir ariergarduose pasizulinusi skaitytojų grupė. O šie tarsi ir turėtų domėtis Nacionalinio transliuotojo laidomis. Bet nesidomi.

Aišku, kad šitokią apklausą padarius profesionaliai – t.y. samdant sociologinių tyrimų agentūrą, rezultatai Lietuvos televizijai būtų daug palankesni. Čia atsirastų vyresniojo amžiaus auditorijos, kuri uagadugu neskaito, nuomonė. Kad ji tikrai neskaito, žinome, nes esame darę specialią apklausą skaitytojų amžiaus tema.

Vyresniojo amžiaus žmonių nuomonė būtų svarus argumentas. Ne pas mus, o LRT tarybos nario Dainiaus Radzevičiaus Žinių radijo bangomis transliuojamoje laidoje vienas moksleivijos atstovas LTV pavadino tiesiai šviesiai – pensininkų televizija.

Naudojant televizininkų žargoną LTV reiktų pavadinti nišiniu pensininkų kanalu, jei ne ta aplinkybė, kad labai jau didelė ta niša. Milijonas lojalių žiūrovų kokiam BTV ar Lietuvos ryto TV būtų neblogas pasiekimas.

Seniokiškame LTV įvaizdyje paskęsta jaunatviškesnės iniciatyvos – net ir Talentų ringas ar Tūkstantmečio vaikai, panašu, labiau žiūrimi tų laidų herojų senelių, o ne jų bendraamžių (komentatorius Bunnie pataisys, jei pernelyg sutirštinome spalvas).

Įdomių dalykų sužinai studijuodamas LRT Tarybos ataskaitoje pateiktą informaciją apie LTV laidų apimtis. Štai 2008 metų ataskaitoje parodyta, kad pramogos čia būta tik 4 procentų. Leiskite uagadugu alternatyviai pažvelgti į visą šitą kalkuliaciją. Kas, jei ne pramoga yra visos LTV laidos vaikams bei animacija, muzikinės laidos (ar daug simfoninių koncertų pastaruoju metu esate klausę per LTV?), kuo, jei ne operinio popso konkursu pavadinsi Triumfo arką, ką prieš savaitėlę Lietuvos radijo bangomis, tiesa, ne tokiais žodžiais, bet iš esmės pripažino laidos dalyvis Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis? Ar ne pramoga yra sportas? O filmai ir serialai (išskyrus, suprantama, Elito kino rubriką)? O kaip, jei ne trijų valandų trukmės infošou pavadinsi Labą rytą – pirmąjį infošou Lietuvoje su ženkliu kiekiu muzikinių klipų, horoskopais, žaidimais? Sudedame ir gauname  – 70.4%. Tiek pramogos LRT tinklelyje yra iš tiesų (skaičius apytikslis – procentas-du daugiau ar mažiau, nes nesuskaičiavome Klausimėlio, kuris irgi pramoga; gal kas palaikys šventvagyste, bet pramoga laikome, nors čia nesuskaičiavome labdaros muilo Bėdų turgaus, bet neatėmėme Elito kino, kuris ataskaitoje nėra išskirtas atskira eilute).

Beje, panašų skaičių gausime ir ankstesnėse ataskaitose. Ko gero nebuvo nė vienos LTV valdžios, kuri viešiau ar ne laužė LRT įstatymo jai nustatytas rimto transliuotojo ribas. Kai kurios elgėsi nesislėpdamos ir neatsargiai. Ankstesnių administracijų ruoštos LRT tarybos ataskaitos taip pat maskuodavo tikrąją pramogos apimtį, bet tai darydavo atmestinai – su bene pusantro karto mažiau puslapių užimančiu propagandinės retorikos įgudimu ir spalvingų paveiksliukų kiekiu. Reikėjo būti geriau susipažinusiems su tikslinės auditorijos smegenų vingių ypatybėmis. Spalvingi paveiksliukai Seimo Švietimo komiteto paveiksliukų vartytojams lengviau susivalgo, nei sausai surašytas popierius. O ir lozunginė retorika širdžiai artimesnė.

Užduokime sau klausimą, kam reikėjo žaisti tokius pavojingus, neproduktyvius, vaikiškus žaidimus – rodyti pramogą, o po to ją maskuoti po nepramogiškomis paantraštėmis? Dėl noro patikti žiūrovams. Televizijos instinktas patikti žiūrovams yra toks pats natūralus, kaip vienos lyties instinktas patikti kitai. Televizija be žiūrovo yra niekas. Kokius kontracepcinius teiginius beįrašytum į įstatymą, sveika sėkla pramuš.

Jei staiga atsitiktų stebuklas ir LTV taptų anglų BBC One (nepainioti su mūsų kabelinių rodoma BBC World) arba kokia italų Rai Uno, kuris nors mūsiškės Tarybos narys gautų infarktą. Jos, nebūdamos komerciniais transliuotojais, mažai ką besiskiria nuo mūsų LNK ar TV3.

Tačiau jo širdis iškart atsigautų naujam gyvenimui, jei LTV virstų amerikoniška PBS (Public Broadcasting Service). Šios tinklelyje daug mąstyti verčiančios dokumentikos, nesimušančios animacijos, rimtų pokalbių.

Itališki ir angliški turi 15-30% auditorijos, o amerikoniškasis – 1.5-3%…

Kodėl BBC ir Rai Uno leidžiama rodyti, mūsų supratimu, komercinį turinį? Paslaptis – įvaizdis. Tos televizijos jau šešiasdešimt metų tokios. Kai jos pradėjo savo transliacijas, nebuvo komercinių transliuotojų, o pramogos poreikis buvo. Privačių televizijų visoje Europoje nebuvo maždaug iki 1985 metų, o todėl netgi atsiradus komerciniam transliavimui, niekam neatrodė nenatūralu, kad visuomeniniai transliuotojai ir toliau rodė pramogą. Jei tavo bangomis Benny Hill’as buvo rodomas dvidešimt metų, kodėl jis staiga turėtų persikelti kitur? Tiesa, komercinės televizijos nulaižė visą jauną auditoriją, bet vyresnė liko ištikima. Tik duok pramogos kasdienės…

Tuo tarpu Amerikoje viskas vystėsi visai kitaip. Dabartinio PBS pirmtakas NET (National Educational Television) atsirado 1952 metais, kai komerciniai transliuotojai buvo giliai įleidę šaknis. Jau jos pavadinime užkoduotas didaktinis – nekomercinis akcentas. Ji atsirado kaip atsvaras komerciniam transliuotojui, todėl būtų labai keista, jei rodytų kažką panašaus į rodomą ABC, CBS ar NBC bangomis. Kitas įvaizdis…

Koks yra Lietuvos televizijos įvaizdis?

Iš uagadugu archyvo

Manote, ne toks? Sutinku, pavyzdys kvepia naftalinu. Bet tas naftalinas kvepėjo virš trisdešimties metų – iki pat devyniasdešimtųjų – kartą per metus Šuriko nuotykiai, triskart Keturi tankistai ir šuo, penkis kartus Ne sezono metas su Donatu Banioniu, animaciniai Gustavo nuotykiai šeštadieniais tarp filmo ir koncerto iš Kremliaus koncertinės salės,- atleiskit, bet Petraičių šeima ar Tadas Blinda ir buvo tos išimtys, kurios patvirtina taisyklę. Kur pramoga? Ji Centrinėje sovietų televizijoje – Žiburėliai, Trylikos kėdžių kabaretas, Raikinas.

Lietuviškas televizijos komitetas buvo nuobodi lituanizuotos partinės misijos televizija su labai retais lengvumais. Kartais labai keistais, kaip Kazimiero Šiaulio vesta Estrados orbita.

O devyniasdešimtaisiais bandė rastis kitas įvaizdis – maištingos, sąjūdinės televizijos. Forumų laikais pramogos niekam ir nereikėjo. Na, o kai prireikė, kieme jau buvo 1995-ieji, pradėjo įsivažiuoti komerciniai transliuotojai, kuriems šis žanras natūralus, kaip žuviai – vanduo.

Lietuvos televizijos įvaizdyje taip ir neliko vietos pramogai. Iš esmės, niekam jos čia ir nereikia. Kultūrininkai jos neieško dėl dogmos, o plačiosios žiūrovų masės sau peno susiranda kitur.

Todėl nereikia stebėtis, kad pastarieji nepastebi vienaip ar kitaip vis bandančios pramogizuoti savo tinklelį LTV , o pirmieji siunta, kad ši jų dogmos neatitinka.

Jeigu uagadugu paklausite, ar LTV turi galimybių tapti čia minėtų europietiškų televizijų programiniu analogu, atsakysime, kad netikime. Buvo galimybė veržtis į priekį po milžiniško populiarumo susilaukusio Šokių dešimtuko vėliava ir pakeisti tą naftalininį įvaizdį. Bet ir tada vienu metu reikėjo rodyti penkis tokius dešimtukus, kad būtų efektas.

Dabar traukinys jau nuvažiavęs. Ko gero, būti kokybiškai nuobodžiu atsvaru komerciniam transliavimui, kad ir kaip tai nepatraukliai atrodytų plačiai auditorijai, yra perspektyviau.

Kaip bebūtų, LTV reiktų ryžtingiau ir visų pirma pačiai sau nemeluojant rinktis kelią, kuriuo eiti toliau. Kitaip niekas, o ir ji pati dar ilgai savęs nesupras.

Televizija nori patikti, bet negali to padaryti taip, kaip reikia jos adoravimo objektams. Ar gali privilioti trokštamą plačią žiūrovų masę, muiliną serialą pateikęs po nišine serialo paaugliams iškaba? O juk negali kitaip, nes neprastumsi pro Taryboje sėdinčius kultūrininkus.

Psichologijoje tai vadinama saviidentifikacijos krize.

Rinkodara tai vadina klaida. Kai produktas, nutaikytas į vieną tikslinę pirkėjų grupę, pardavinėjamas su raktiniais žodžiais, maloniais kitai. Kuri to produkto neieško. Kai pirmoji neranda, nes raktiniai žodžiai – ne jai.

Ir kyla klausimas, kam tokia nei šiokia, nei tokia televizija reikalinga? Žiūrovams? Jų – ne tiek, kad jaustum lojalią paramą. Rimto TV turinio ieškantiems? Irgi ne, nes jį jie randa kitame – LTV2 kanale. Vieną tikslinę grupę užčiuopti nesunku – jos reikia ten dirbantiems. Kitus interesantus padeda identifikuoti aidai iš LRT koridorių, kuriais vaikščioja ten dirbantys – koridoriai uagadugu platumose yra rašę, kad jų erdvė kaip magnetas traukia ne TV profesionalus, o visuomenei nusipelniusius kultūrininkus ar buvusio premjero draugelius. Nėra pagrindo netikėti – įvairaus plauko partinės nuoplaišos Viešojoje įstaigoje turėtų jaustis netgi geriau, nei tradiciniame nuoplaišų rezervate – kurioje nors ministerijoje, o ir kultūrininkams LRT – ideali lesykla, po sovietmečio pasimirus kitoms lesykloms –  įvairaus plauko menininkų sąjungoms.

Tokios mintys nekiltų, jei televizija nedraskoma prieštaravimų nedrumstai judėtų kuria nors viena kryptimi. 

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Apklausos, Kanalai, Laidos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD