KABELIS: RINKA KONSOLIDUOJASI APEIDAMA TEO LT

Beveik prieš dvi savaites kažkam rinkoje buvo naudinga nuleisti informaciją apie kabelinio operatoriaus C gates pardavimą.

Buvo minima ir galimo sandėrio suma, kurios dydis – 10 mln. Lt.

Savo domėjimąsi  sandėriu skubiai patvirtino TEO LT.

Po savaitės sužinojome, jog C gates pirkėju tapo anaiptol ne gigantas TEO LT, o daug mažesnis telekomunikacijų rinkos žaidėjas UAB Viginta, valdanti kabelinės TV operatorių, dirbantį su VDNET prekės ženklu. Beje, UAB Vigintos nebuvo galimų pirkėjų sąrašėlyje, kai informacija buvo nuleista. Tačiau tarp tų galimų pirkėjų bolavo ne tik TEO LT, bet ir INIT su Balticum – aršūs VDNET konkurentai, vystantys Lietuvoje ne tik fiksuotos kabelinės TV, bet ir skaitmeninės TV bei šviesolaidinio interneto verslą.

Tiesa, sandėrio suma jau buvo pusantro karto didesnė – 15 mln.Lt.

C gates savininkas Tele2 per savaitę gal ir viešųjų ryšių pagalba gerokai pasididino sandėrio sumą, o C gates įsigijo tas, kuriam jo labiausiai reikėjo. Ne veltui Vigintos pranešime spaudai teigiama, jog šis sandoris sustiprins mūsų pozicijas rinkoje ir leis tapti antra pagal abonentų skaičių kabelinės televizijos ir didžiausia po TEO fiksuoto interneto paslaugų teikėja Lietuvoje (…). Šių metų pabaigoje bendrovės turės 110 tūkst. abonentų. Esamiems VDNET ir „C gates“ abonentams paslaugų teikimo sąlygos nesikeičia. Numatoma 2010 m. apyvarta – apie 30 mln. litų.

Žingsnis ryžtingas ir vertas pagarbos, nors nenustebčiau, jei jo kuluaruose dėl akcijų pralaimėję kiti pretendentai sau į kumštį kikena, kad gerokai permokėta.

Tiesa, ne tik kaina gali būti priežastis, kodėl akcijų nenusipirko TEO LT. Gali būti ir rafinuotesnių interesų. Lietuvoje su Viasat prekės ženklu aktyviai dirbantį švedų Modern Times Group (MTG) ir akcijas pardavusį Tele2 sieja dominuojančio akcijų paketo abiejose įmonėse savininkas – Investment AB Kinnevik, turintis ir vienoje, ir kitoje po 48 procentus balsavimo akcijų. Kaip žinia, TEO LT valdoma Gala jau ne pirmus metus turi problemų su Viasat kanalų talpinimu savo pakete, kas kelia minčių, jog Viasat nėra karšta Galos plėtros entuziastė. Primenu, kad Viasat prioritetine kryptimi Baltijos šalyse, panašu, netgi nėra eterinė-antžeminė televizija, o skaitmeninė-palydovinė. Viasat taiko botago ir pyragėlio taktiką – viena vertus ji kabeliniams operatoriams parduoda savo kanalus, o kita ranka atima iš jų abonentus, didindama palydovinės platformos klientų kiekį. Ši taktika yra gera, kai turi reikalo su mažesnėmis kabelinėmis, bet gali būti mažiau veiksminga, o gal ir grėsminga dirbant su TEO LT. Todėl Galos abonentų kiekio didinimas, pardavus C gates TEO LT, galėjo būti nenaudingas švedams.

Beje, dar įdomu, kaip seksis Vigintai jungti C gates ir VDNET – kurios kainodaros pagrindu bus dirbama? Bendrovės buvo pasirinkusios diametraliai skirtingas strategijas. C gates abonentu galima tapti daug pigiau, bet ir programų kiekis mažesnis; o VDNET siūlo didesnį programų pasirinkimą, bet taiko papildomo ir pagrindinio paketo taktiką, jos netgi minimali nuolaidinė kaina yra gerokai didesnė, nei C gates.

Panašu, kad šis sandėris kabelinės TV rinkoje – anaiptol ne paskutinis.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (2 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Konsumerika, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , ,

KABELINĖ TV TAUTINĖS UFOLOGIJOS PARAŠTĖSE

Pastarąją savaitę atsitiko širšalas dėl to, kad kabeliniams operatoriams (čia kabeliniais operatoriais vadinsiu tai, kas mūsuose dažniau vadinama kabelinėmis televizijomis), kurie pagal dabar galiojančią Visuomenės informavimo įstatymo redakciją transliuoja lietuviškųjų komercinių televizijų signalą už dyka, gali tekti pastarosioms mokėti.

Ta proga žiniasklaidoje pasirodė pora tautinės ufologijos opusų, akivaizdžiai pučiančių į kabelinių operatorių dūdą.

Nebūčiau į šią temą apskritai gilinęsis, jei ne citata iš uagadugu „Veide“.

Kadangi plėtojant šią tematiką tarp kitko remiamasi ir mūsų mintimis, pravartu į ją ir pasigilinti.

Žurnalistinio objektyvumo dėlei parodant ir kitą kampą.

Veidas dirba pagal gerą Holivudo receptą, kaip padaryti kasinį filmą. Svarbu iškart pakabinti žiūrovą.

Todėl straipsnis pavadinamas propagandiškai – Seimas ruošiasi atverti kelią Rusijos propagandai.

Pasakojama tikrais faktais paremta, kiekvieno lietuvio kraują stingdanti istorija, kad šalia Lietuvos sienų su Rusija ir Baltarusija randasi daugybė skaitmeninių siųstuvų rodančių televiziją ta pačia modernia signalo sistema, kuri veikia ir Lietuvoje.

Pagal iškiliausias tautinių ufologų tradicijas dabar reiktų nusistebėti, kodėl rusai ir baltarusiai drįsta taikyti savo siųstuvuose modernias technologijas, o ir apskritai, kodėl savo pasienio teritorijose jie turi TV žiūrovų.

Nesistebime.

Čia ant holivudinio vamzdžio uždedama alkūnė, kur uagadugu lūpomis konstatuojama sena tiesa, jog jau ir dabar labai nemažą TV žiūrovų dėmesį sutraukia rusiškos TV programos, o ypač Pervyj Baltijskij Kanal.

Pasitelkiami seimūnai su be galo toli siekiančiomis tautinėmis įžvalgomis.

Nejučia prie alkūnės privirtinamas kitas vamzdis ir jį apžergę pakniopstom skuodžiame link ufologinės teoremos įrodymo.

Pasirodo, Seimas ruošiasi ne tik galutinai surusinti, bet ir, pasak vieno tautinio Seimūno, nukultūrinti Lietuvą, nes, pasak naujos Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos, kabeliniai operatoriai turėtų mokėti už lietuviškųjų komercinių televizijų transliavimą, o ne transliuoti jas už dyka.

Šiandienos rašinyje-tęsinyje apart rusų Veidas jau randa dar vieną suinteresuotąją pusę. Pasirodo, tai irgi užsieniečiai – švedų MTG valdomas Viasat.

Šlykštieji kosmopolitai puola it tie kolorado vabalai.

Mažiau į tematiką įsigilinusiam skaitytojui priminsiu kabelinio operatoriaus verslo schemą. Kabelinis operatorius retransliuoja TV ir radijo programas, jas sumeta į paketus ir šiuos pardavinėja savo klientams – fiziniams ar juridiniams asmenims. TV programos imamos už dyka (lietuviškos pagal minėto įstatymo redakciją) arba perkama teisė retransliuoti užsienio TV programas.

Kabelinių operatorių pelnas (arba nuostolis) yra skirtumas tarp to, ką jos sumokėjo TV stotims (prie šių mokėjimų dar reiktų pridėti ūkines, techninės plėtros, administracines išlaidas) ir surenkamo abonentinio mokesčio iš klientų.

Jei atmestume kabelinėms televizijoms nemokamas (lietuviškas) TV programas, gautume, kad apie du trečdalius, o kai kuriose kabelinėse dar ir daugiau paketo sudaro mokamos rusiškos kilmės (kuriamos Rusijoje) arba rusakalbės TV programos.

Beje, daugumai šių programų formaliai deklaruojama žiūrėjimo ne rusų kalba galimybė, tačiau praktiškai ja nesinaudojama – dėl natūralių priežasčių (rusų kalba yra labiau suprantama daugumai gyventojų, nei, tarkim, anglų) ar dėl techniškai subjektyvių (galima pasirinkti ne rusų kalbą, jei televizorius pajėgus veikti stereo režimu ir jeigu jam esant žiūrovas yra pajėgus jį atrasti distanciniame pultelyje,- mono režimui kabelinė televizija jau paslaugiai parinko rusų kalbą…).

Taigi, darant toli einančius apibendrinimus arba įsijungiant į jau minėtą moderniosios ufologijos informacinį srautą, reiktų skaitytojams čia ir dabar pranešti, kad Lietuvos kabeliniai operatoriai finansuoja rusiško ar rusakalbio TV srauto skverbimąsi į tautos sąmonę.

Bet mes to neteigiame. Verslas yra verslas. Yra paklausa – yra ir jos adekvatus patenkinimas. Jei lietuviams reiktų TV stočių anglų kalba, jie jas ir gautų. Tačiau lietuviams reikia rusakalbių kanalų, todėl kabelinės televizijos, patenkindamos paklausą ir vadovaudamosis sveiku verslo instinktu, suteikia teisę tas televizijas žiūrėti.

Bet tada nereikia piktintis, kad tautinės komercinės televizijos taip pat turi sveiką verslo instinktą.

Ir veikia adekvačiai verslo sąlygoms, kurios egzistuoja. O jos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos š.m vasario mėnesio duomenimis yra tokios: Lietuvos komercinių televizijų pajamos per 2009 m. krito 32%, iki 135,95 mln. Lt, radijo stočių – 29%, iki 24,95 mln. Lt, o kabelinių operatorių pajamos augo 20%, iki 91,99 mln. Lt.

Keista, kad ši statistika Veido nesudomino…

O gal būtent čia ir slypi raktas? Žiaurios krizės laikais, kai komercinių televizijų pajamos mažėja trečdaliu, kabelinės vartosi it inkstas taukuose!

Vartosi, rodydamos nuostolius patiriančių televizijų signalą dykai ir sočiai mokėdamos rusams už pastarųjų retransliuojamą!

Jūs dar stebitės, kodėl lietuviškosios televizijos nori pinigų?

Jūs nenorėtumėte?

Jeigu jau apeliuojame būtent į Veido publikaciją, tai būsime nuoseklūs ir pacituosime kai kuriuos teiginius ištisai: (…) artimiausiu metu Seimas ruošiasi priimti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kuriuose numatoma, kad Lietuvos kabelinės televizijos savo abonentams nebeprivalės, tiksliau, neišgalės, nemokamai, kaip buvo iki šiol, retransliuoti lietuviškų kanalų, išskyrus LTV laidas.

Dar kartą patikslinsiu skaitytojui reikalo esmę: dabar kabeliniai operatoriai privalo retransliuoti nacionalinius kanalus, bet už juos nemoka; o pagal naują įstatymo redakciją  neprivalėtų, bet, jeigu norėtų juos įtraukti į savo paketą, turėtų.

Kaip ir už rusakalbius.

Čia tik man nesuprantamas tas neišgalės. Juk pagal sveiką ūkišką logiką, jeigu tavo pajamos išauga penktadaliu, tai tu daugiau nei gali išgalėti, tiesa?

Bet tiesa, matyt, slypi kitur. Kita citata: Tai reiškia, kad kabelines TV žiūrintys gyventojai (jų Lietuvoje yra daugiau nei pusė milijono) turės mokėti papildomai, jei ir toliau per kabelinę TV norės matyti TV3, LNK ar kitus lietuviškus kanalus. Tai reiškia, kad kas mėnesį teks tuštinti kišenę.

Štai ir priėjome prie reikalo esmės. Kieno kišenė tuštės?

Kabelinių operatorių atstovai jau kitur yra užsiminę, kad toks įstatymas kirs per jų kliento kišenę.

Suprask – išlaidas už lietuviškų komercinių televizijų retransliavimą jos perkels ant TV žiūrovo pečių, padidindamos abonentinį mokestį.

Arba jos nebus retransliuojamos.

Įsakmiai fatališkame tai reiškia įžvelgiame daugiau gąsdinančios pozos, nei galimybių atsitikti kraupiai ateities versijai.

Mes – afrikietiškas blogas – prisižiūrime tų netikrų šamanų…

Lietuviškai transliuojančios televizijos generuoja apie 60-70 % auditorijos dėmesio. O tai reiškia, kad be jų kabelinių televizijų paketai nebus pilnaverčiai. Todėl nebus ir perkami. Jau dabar tarp kabelinių operatorių verda kova dėl kiekvieno kliento. Į ją yra įsijungęs palydovinę alternatyvą siūlantis Viasat. Alternatyva kabeliniam transliavimui yra taip pat ir besiplečianti skaitmeninė antžeminė televizija, jau dabar siūlanti virš dešimties nekoduotų kanalų.

Kabelinėms televizijoms užkėlus kainą arba nerodant kurių nors iš lietuviškų komercinių kanalų, labiau tikėtina, kad žiūrovas nueis pas kitą operatorių (tikėsimės, kad kabelinės televizijos nedirba kartelio pagrindu…), rinksis palydovinę alternatyvą arba už porą šimtų litų įsigys skaitmeninės antžeminės televizijos tiunerį, su kabeline televizija apskritai atsisveikindamas.

Todėl kabeliniai operatoriai nekels kainos.

Bet tada teks atsisakyti dalies pelno su visa sotaus gyvenimo atributika.

Dėl ko dabar dantimis bei nagais ir kovojama prieš įstatymą keičiant.

Viskas suprantama.

Man tik labai neskanus atrodo tas nacionalinės kortos mėtymas, kur reikia ir kur ne.

Kai tikras variagas ateis, žiū, ir nesuveiks…

Po to stebimasi, kodėl lietuviai nėra patriotai.

Kai kiekvienai progai pasitaikius yra keičiančių tą savo patriotizmą į pamušalinius interesus, tai ir turi, ką turi.

Ufologinį patriotizmą.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Konsumerika, Rinka, Technologijos, UFO News
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , ,

„MAŽI“ TV KANALAI: 2009-ŲJŲ SAUSIS – 2010-ŲJŲ BALANDIS

Paskutinį kartą apie mažuosius kanalus rašėme šio tinklaraščio aušroje – daugiau nei prieš metus.

Laikas būtų pasidomėti, kas čia vyksta. Pateikiame lentelę, kurioje lyginamas 2009 metų sausis ir 2010-ųjų balandis. Šešiolika mėnesių yra svarus laikotarpis, todėl yra apie ką pašnekėti. Sudarinėdami lentelę naudojomės viešai skelbiamais bendrovės TNS Gallup telemetriniais tyrimais:

Kanalas2009 m. sausis (%)2010 m. balandis (%)Pokytis
Pervyj Baltijskij Kanal4.86.21.4
„Lietuvos ryto“ TV2.02.80.8
RTR Planeta Baltijanėra duomenų2.5nėra duomenų
TV12.02.00.0
TV62.41.80.6
Ren TV Baltijanėra duomenų1.5nėra duomenų
LTV20.80.50.3
Balticum TVnėra duomenų0.5nėra duomenų
Sport1nėra duomenų0.3nėra duomenų
Viasat Sport Balticnėra duomenų0.3nėra duomenų
Liuksnėra duomenų0.2nėra duomenų
Info TVnėra duomenų0.1nėra duomenų
MTV Europenėra duomenų0.1nėra duomenų

Dėl apibrėžimų. Komentaruose uagadugu rašiniams susidūrėme su klausimu, kodėl tam tikrą grupę TV stočių vadiname mažaisiais kanalais.

Dėl jų žiūrimumo. Auditorijos dydžio. Suprantu, kad kokios nors kabelinės kanalų rinkinyje visi šie kanalai atrodo vienodai, bet žiūrovas, nepaisant menamo vienodumo, apdovanoja juos nevienodu dėmesiu. Dėmesys yra išmatuojamas telemetriniais tyrimais.

Kodėl jie mažiau žiūrimi?

Yra kelios priežastys. Atmetus subjektyvųjį veiksnį (profesionalų parinkimas – deja, Lietuvoje jis dažniausiai būna lemiamas), kuriamas (rodomas) produktas (programos visuma) dažniausiai nebūna patrauklus didelei auditorijos daliai todėl, kad į jį per mažai investuota. Tačiau netgi esant didelėms investicijoms, tas produktas gali būti nepatrauklus, jei jis prastai išreklamuotas arba nerodomas plačiu, nacionaliniu mastu.

Šitos priežastys galioja tik kanalams, kurie pagal savo žanrinę visumą gali būti vadinami bendro pobūdžio (lietuviškoje terminijoje nėra tikslaus atitikmens anglakalbėje literatūroje naudojamam žodžių junginiui general entertainment).

Priskirtiems mažiau žiūrimų kanalų grupei aprioriškai pasmerkti lokalinio kryptingumo, nelietuvių kalba transliuojantys ir specifinį žanrą pasirinkę kanalai. Kai tūlas hiphoperis sako, kad visa Lietuva žiūri MTV Europe ir stebisi, kodėl jis renka tik 0.1 procento, uagadugu supranta, kad tam subkultūristui Lietuva sutelpa į jo draugų ratą.

Draugų turėti nėra blogai.

Tačiau grįžkime prie lentelės turinio. Jau esu skundęsis savo galvos skausmu dėl BTV. Tradiciškai šį kanalą dar priskiriame didiesiems ir talpiname į savo kasmėnesines didžiųjų televizijų auditorijos apžvalgas, bet jo auditorijos dalis (balandį buvo 6.6%) šį kanalą nori nenori stumia į mažesnių berniukų kategoriją. BTV nuo LNK ir TV3 žiūrimumu atsilieka trimis kartais, nuo LTV – beveik dviem, o pirmąjį mažųjų sąrašėlyje PBK lenkia tik 0.4 procento.

Tačiau kol kas paliekame. Nes didžiųjų grupė labai jau susitrauktų. Paliekame dar ir dėl buvusios šlovės – dabar visiškai nustekenta televizija dar prieš devynerius metus ramiai sau rinkdavo 17 procentų auditorijos dalies, jos laidos reguliariai pasirodydavo žiūrimiausių dešimtukuose.

O į nugarą jai alsuoja Pervyj Baltijskij Kanal – surogatinis kanalas, beveik ištisai retransliuojantis tai, ką Rusijoje rodo Pervyj. Tai – Rusijos valdžios vėliavnešys, pagrindinis Kremliaus propagandinis instrumentas. Tačiau šis plieninis skeletas yra aplipdytas be galo prašmatniu pramogos raumenynu. Valdžia negaili šiam kanalui finansavimo, kuris leidžia laidas, serialus, koncertus ruošti su biudžetais, kurie keliolika, o kartais ir keliasdešimt kartų didesni, nei lietuviški.

Ką pajunta rusiškai mokantis žiūrovas, kai perjungia kanalą iš lietuviškos laidos, filmuojamos mėšlamusių nukakotoje 300 kvadratinių metrų studijoje su prieštvaniniu apšvietimu, kameromis ir juokingai apmokamu personalu į rusišką, paruoštą žvilgančiame, naujausia aparatūra ir pažangiausiais sprendimais aprūpintame kelių tūkstančių kvadratų paviljone?

Pajunta skirtumą. Kosminį.

Alsuojame toli nuo Baikonūro pasturgalio.

Iš čia ir imasi tas žiūrimumas. Naivu būtų galvoti, kad PBK žiūri tik rusakalbiai.

Ne tik jie. Beje, PBK yra matomas tik kabeliniais tinklais, o, tarkim, BTV, ją lenkianti tik 0.4 procento, turi nuosavą antžeminį tinklą, garantuojantį jai 70-80 procentų visos Lietuvos potencialių žiūrovų.

Galima tik įsvaizduoti, kas būtų, jei šie kanalai susikeistų signalais.

Prognozuoju, kad BTV kristų iki poros, o PBK kiltų iki penkiolikos.

Beje, sudėjus pastarosios žiūrimumą kartu su kitais dviem rusų federaliniais kanalais – RTR Planeta Baltija ir Ren TV, šių trijų kanalų auditorijos pyrago dalis sudaro 10.2 procento. Primenu, kad LTV aptariamą mėnesį turi 12.3…

Nereikia užmiršti dar ir to, kad TNS Gallup pateikiamame televizijų tyrime 16.9 procento sudaro Kitos TV. Iš tų kitų mažų mažiausiai trečdalį, o gal ir du sudarytų mažesni, nišiniai rusų kanalai.

Taigi per visus rusų kanalus ir suskaičiuosime tiek auditorijos, kiek turi kuris nors Lietuvos televizijų lyderis – LNK ar TV3.

Bet baikime su tais rusais ir pereikime prie tautiečių.

Po PBK lentelėje rikiuojasi Lietuvos ryto TV.

Kanalas per šešiolika mėnesių paaugo 0.8 procento. Tai – nedaug.

Turint omeny, kiek sudėta pastangų ir, atitinkamai, pinigų.

Ambicijos – daug didesnės. Lietuvos ryto televizinis priedas TV antena jas jau ne pirmus metus eksponuoja antrame savo puslapyje, kur talpinama Trijų populiariausių Lietuvos televizijų laidų išklotinė. Čia Lietuvos ryto TV jau seniai ketvirta, o BTV – penkta.

Lietuvos ryto TV šiuo metu gana desperatiškai bando perimti inciatyvą. Apie tai rašėme vakar.

Beje, ji jau ir dabar yra kiek kilstelėjusi savo skaičius – gegužę dėl LKL transliacijų žiūrimumas padidėjo iki 3.2.

Energija ir užsispyrimas kalnus verčia.

Jei kokia griūtis nepargriauna…

Po Lietuvos ryto TV rikiuojasi TV1 ir TV6. Juos galima pavadinti dukteriniais LNK ir TV3 kanalais, nors juridiškai tai nėra tikslu. Bet dukteriniais tįsta liežuvis vadinti jau vien todėl, kad jų prigimtis – išvestinė.

Pagrindinė šių televizijų funkcija – parodyti perteklinį LNK ir TV3 perkamų užsienio filmų ir serialų srautą. LNK ir TV3 kovoja nematomą, bet karštą ir niekuomet neslopstantį karą dėl didžiųjų JAV kino studijų (major studios). Vienas iš instrumentų, kaip varžovą patiesti ant grindų, yra ne tik kaina, bet ir apimtis. Dažnai laimi tie, kurie paima daugiau. Tą daugiau reikia parodyti, o pirminio kanalo eterio nepakanka. Tokia yra, tarkim, TV1 atsiradimo rinkoje genezė ir priežastis.

Pakeliui tokiems kanalams galima suteikti vienokį ar kitokį lietuvybės kvapą – dažniausiai tai daroma savireklaminėmis priemonėmis, o geresniais laikais – viena kita laida. Blogesniais – kartojimais, arba kad ir lietuviškais filmais, kuriuos reikia kažkur išrodyti, nes baigiasi licencijos laikas.

O pirminiame kanale juos nėra kur iškišti.

Nes koks Dolphas Lundgrenas susivalgo geriau, nei Vienui vieni.

Viena aišku, kad krizės metu šie kanalai neturi jokių galimybių vystytis. Esant sunkumams atsikratoma investicijų į silpniausiais grandis.

Taip atsitiko su LTV2, kuris neteko galimybės būti žiūrimas nacionalinio siųstuvų tinklo žiūrovų ir buvo sugrūstas į menkai matoma skaitmenį, bei kabelį.

Pikantiška – jei pasižiūrėtume atvirai ir tiesiai LRT misijai į akis, įžvelgtume sarkazmo.

Juk misija yra būtent tai, ką rodo LTV2.

Tai gal į skaitmenį reikėjo sugrūsti LTV1?

Juk tai taip progresyvu…

Sunku kažką daugiau pasakyti apie Balticum TV. Tai – Klaipėdos krašte galingo, o ir kai kur kitur bandančio įkelti koją kabelinio operatoriaus šalutinė veikla. Kam ji jam reikalinga, vienas dievas težino. Didžiajai žiūrovų daliai keisti nemainstream‘iniai filmai, kuriuos kaipo tokius apdovanoja kino festivaliai egzotiškose šalyse, savotiškai su jais besiderinantys labai nedidelio biudžeto koviniai filmai ir trileriai, kažkiek specifinio lokalo.

Perspektyva? Nacionaliniu mastu nėra.

Vienodo dydžio auditoriją dalinasi du Lietuvos sporto kanalai Sport1 ir Viasat Sport Baltic.

uagadugu yra prirašę daug karčių žodžių apie Viasat Sport Baltic. Nesikartosiu. Pasakysiu tik, kad kanalas, kuriame lietuviams per jėgą kišamas ledo ritulys, latviams – krepšinis, o estams – viena ir kita, atrodo tarsi be galvos.

Labai prastas varžybų rinkinukas (Eurolyga yra taisyklę patvirtinanti išimtis) – Skandinavijoje verda kova dėl sporto teisių ir Viasat, nepaisant savo pasipūtimo Lietuvoje – ten nėra svarbiausias žaidėjas. Mūšius dėl svarbiausių sporto renginių teisių jis pralaimi. Todėl pralaimi ir Baltijos šalys, nes specialiai dėl jų Viasat stengtis nesiruošia.

Sport1 yra daug simpatiškesnis. Čia lietuviai mato tai, kas jų didžiąjai daliai reikšminga – Ispanijos krepšinio lyga, Anglijos futbolo Premiership (o ne antra pagal rangą, kurios teisėmis disponuoja Viasat Sport Baltic), kąsnelis olimpiados, viena kita autorinė laidelė. Tikimės vystymosi.

Gale – kitų nišų atstovai.

Liuks ištisai transliuoja LNK koncertus, Info TV – kriminalinę ir graudžiąją LNK publicistiką, MTV Europe į TNS Gallup sąrašėlį pateko, matyt, tik dėl pasimirusios MTV Lietuva eksvadovo Mariaus Veselio karšto noro čia ją matyti.

Perspektyvos. Rinkai judant skaitmenin, mažų kanalų dalis vis augs, jie nukąs vis didesnę dalį nuo didžiųjų, bet svajonė su jais susilyginti ir liks tik svajone.

Nebent kas nors mes didelius ir dar didesnius pinigus.

Bet galintis mesti tuos pinigus svajoja, ko gero, apie BTV ar LNK…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

NEMALONI TIESA, BET TV KANALAMS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA KOL KAS NEAPSIMOKA

Į uagadugu kreipėsi vilnietė, pasipiktinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) sprendimu leisti laikinai – iki kitų metų birželio 15 d. („TV1“, „Info TV“, Liuks!“, „BTV“) ir liepos 1 d. („TV6“) sutrumpinti šių skaitmeninių programų transliavimo laiką. Programos gerokai trumpiau bus transliuojamos darbo dienomis (transliacijos pradedamos nuo 18 val. ir truks ne trumpiau kaip 6 val.), o savaitgaliais bus transliuojamos po 16 val. per parą.

Sprendimas buvo priimtas TV stočių prašymu:UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paprašė laikinai leisti trumpiau transliuoti programas „TV1“, „Info TV“ ir „Liuks!“, UAB „Baltijos TV“ – programą „BTV“, UAB „Tele-3“ – programą „TV6“.

Motyvacija buvo tokia: Trumpinti programų trukmę transliuotojai prašė dėl to, kad dėl sunkios ekonominės padėties, kai ženkliai sumažėjo reklamos rinka ir krito jų pajamos, pasidarė sunku išlaikyti tiek daug skaitmeninių TV kanalų. Skaitmeninių programų transliavimas, pasak transliuotojų, reikalauja daug investicijų, tačiau kol kas dėl mažo žiūrimumo – nedidelio žiūrovų, įsigijusių skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlius, skaičiaus – neatneša papildomų pajamų.

Sprendimas susilaukė neigiamos suinteresuotų šalių reakcijos, kuri sodriai aprašyta Verslo žiniose: „Jei laikas išties bus sutrumpintas, tuomet „paprastos“ (analoginės) TV žiūrovai, taip pat palydovinės VIASAT bei kabelinių TV abonentai kanalus BTV, TV1 bei TV6 oir toliau matytų visą dieną. O skaitmeninės TV vartotojai – jau tik 6 valandas per parą“.

Tai Algirdas Vydmontas, Lietuvos radijo ir televizijos centro (toliau – LRTC) direktorius. Malonus pono Vydmonto rūpestis vartotoju, bet šiuo tekstu jis dangsto labiau prie kūno esančius interesus. Būtent jo vadovaujamai įstaigai transliuotojai moka už signalo perdavimą ir siųstuvų darbą. Transliavimo laiko ribojimas reiškia, kad jo įstaiga negaus ženklių pajamų. Čia ir pasitelkiama graži retorika apie žiūrovą.

Panašu, kad komerciniai transliuotojai nemato kitų būdų sumažinti transliavimo kaštus. Jų situaciją iškalbingai nupiešia LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas: Įsivaizduokite, TV reklamos rinka smuko 32 proc., tačiau siuntėjas LRTC ir toliau dirba su baisiais antpelniais ir net į kalbas nesileidžia dėl sąlygų transliuotojams palengvinimo. LRTC televizijoms neduoda nė 5 proc. nuolaidos, jo sutarčių sąlygos – komercinė paslaptis.

Kur jau čia nuolaidos… Kai už dešimtis milijonų užstatai bokštą vystyti komerciškai pažangiai 4G technologijai, nuolaidų nebus.

LRTC pritaria TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas: LRTK sprendimas – absoliutus blogis. Įsivaizduokite, kad jūs per skaitmeninę televiziją, pvz., BTV kanalą matote tik 6 val. per dieną, o jūsų skaitmeninės TV prarastų dalį patrauklumo žmonių akyse.

Taip, prarastų. O tada TEO rizikuoja prarasti savo pinigus, dėl kurių jie ir aimanuoja.

uagadugu jau rašė apie tai, kodėl neperkame skaitmeninio imtuvo. Dėl to, kad jo pirkti neapsimoka. Net ir palydovinės technikos komplektai kainuoja pigiau. Deklaravome, kad pirksime imtuvą tik tada, kai jis kainuos 99 litus. T.y. tiek, kiek jis kainuoja šalyse, kurių rinkos dalyviams tikrai rūpi kuo greitesnis skaitmeninių technologijų įdiegimas.

Ponai iš LRTC vietoj brangiųjų WIMAX technologijų vystymo, galėtų bent kažkiek lėšų įdėti į realų skaitmens atėjimą į kiekvieną namų ūkį. Panašu, galvota, kad vartotojas pakniopstom pirks brangius televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu ar priedėlius. Netiesa, nepirks. Nepirktų, netgi jei krizės nebūtų.

Tie 60 tūkstančių dabartinių vartotojų yra lašas jūroje, dėl kurio televizijoms tuščiai šildyti orą ištisą diena neapsimoka. Jei norisi situaciją pakeisti ne vien tik žodžiais, skaitmeniniai imtuvai turi būti subsidijuojami dabar, o ne 2011-2012 m.m., kaip planuojama.

Tegu LRTC su Susisiekimo ministerija tuo ir užsiima.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

„LIETUVOS RYTO“ TV: AR TIKRAI PADĖS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA?

Ateis laikas, kai televizija bus skaitmeninė ir šitas kanalas bus lygus su visais.

Nijolė Steiblienė apie savo darbovietės Lietuvos ryto TV perspektyvas technologijoms žengiant į priekį žurnale Žmonės (2009 m. Nr. 21).

Nors interviu kontekstas neturėjo nieko bendra su televizija, manau, kad šie žodžiai išduoda ir kanalo savininkų bei vadovų viltis.

Perfrazuojant Žmonėms išsakytą frazę – Lietuvos ryto TV dabar nėra lygi su visais todėl, kad dabar televizija Lietuvoje nėra skaitmeninė.

Lietuvos ryto TV nepopuliarumui (jos auditorijos dalis tik 2.2 proc.) pateisinti rastas atpirkimo ožys – analoginis signalo perdavimo būdas.

Pasigilinkime.

Ką rinkoje keičia televizijos skaitmenizavimas? Rinkoje atsiranda daugiau dažnių, kuriais gali būti transliuojamas televizijos signalas. Tai reiškia, kad šalia seniau atsiradusių televizijų gali atsirasti daug naujų. Tos naujos neišvengiamai perima dalį žiūrovų. Tai jaučiasi jau dabar. Bendra, suminė keturių didžiųjų televizijų dalis rinkoje jau dabar yra kur kas mažesnė, nei prieš dešimt metų. Vis daugiau atkanda kiti.

Į tų kitų lyderius taiko Lietuvos ryto TV. Tai mažas kanalas, kuriam rinkos skaitmenizavimas ir turėtų suteikti tą šansą. Tačiau, palaukite. Kai sakome mažas, galime turėti omeny daug ką – mažą auditoriją, laidų biudžetus, o pats svarbiausias komponentas – maža aprėptis. Bet atsiverčiu Lietuvos ryto TV svetainę ir matau: Šiuo metu mus gali matyti daugiau nei 90 proc. žiūrovų auditorija Lietuvoje. Mano duomenimis, tokiais skaičiais negali pasigirti, tarkim, BTV.

Tai, ką turėtų duoti skaitmenizavimas, jau pasiekta. Kas Lietuvos ryto TV trukdo rieškučiomis semti rinkos gėrybes dabar? Krizė? Krizė visur, todėl sąlygos konkuruoti – lygios.

Trukdo nepermaldaujamas distancinio pultelio dėsnis, pagal kurį vidutinis žiūrovas linkęs keliauti daugių daugiausia per pusantros-dvi mygtukų eilutes nuo viršaus. Kanalui, neįsiterpusiam tarp jų, belieka žiūrovų dėmesio trupiniai.

Dėsnį galima sulaužyti tik transliuojant didiesiems kanalams bent jau prilygstančią programą, savo ruožtu stumiamą tokios savireklaminės kampanijos, apie kurią didieji galėtų tik pasvajoti.

Programą mes matėme. Ar kas atsimena viltis, dėtas į laidas, anonsuotas pirmam Lietuvos ryto TV sezonui beprasidedant? Kiek liko tų akcentų? Vėliavnešys Reporteris, kas dar? Dar viena kita laida, atkeliavusi iš didžiųjų kanalų jau ne geriausioje savo formoje. Jei ji kada nors buvo… Didžiųjų vadai, įtariu, atsikvėpė lengviau, kad kokio Super L.T. nereikėjo išprašinėti lauk, pykstantis su šalies nepriklausomu

Nepaneigsi. Lietuvos ryto TV stengėsi padaryti pramogiškai informacinę televiziją. Informacijos daug. Kartais ne į gylį, o į plotį. Todėl ir matome Reporteryje keturiskart ilgesnes medžiagas, nei reikia. Kokybiška TV informacija yra brangus daiktas. Reikia daugiau ir reporterių, ir technikos. Andriaus Kavaliausko balso charizma laidos neišveš.

O netvarka tinklelyje? Kaip žiūrovas gali žiūrėti laidas, jei jos kas antrą mėnesį be jokios priežasties perstumiamos, kaip choleriškos prigimties šeimininkės baldai. Toks įspūdis, kad galvos Lietuvos ryto TV tinklelyje nesimato. Bet kur jau… Galvų ten daug. Gal net per daug. Bet kai pati svarbiausia tampa pernelyg dominuojanti, mažesniosioms patogu gyventi jos šešėlyje.

Su savireklama Lietuvos rytas galėjo pakliūti į savo paties paspęstus spąstus. Atrodo, kad čia turėjo būti jo didysis pranašumas – natūrali sinergija. Mažasis telekanaliukas, prisiglaudęs prie didžiojo brolio, minta šio syvais. TV antena paskelbia visiškai neįmanomas, bet Lietuvos ryto TV labai geistinas tiesas – kad Andrius Kavaliauskas tapo geriausiu laidų vedėju, kad… daug tų kad. Tarsi kaip kadais žiūrovai dar tiki viskuo, ką parašė laikraštis.

Klaidingas verslo planas – didysis brolis pasirodė nesąs toks stiprus, kokiu dar daug kas jį laiko. Laikas eina, kyla visokie internetai, raumenys glemba.

Parama mažajai ataugai, deja, nebuvo veiksminga.

Pravartu būtų sulaukti geresnių žinių ir iki skaitmenizacijos.

Naivu tikėtis, kad didieji kanalai sėdės sudėję rankas ir atėjus skaitmeninės televizijos erai. Nesvarbu, kas bus minkoma – distancinis pultelis ar pelė – žiūrovas LNK, TV3, BTV ar LTV rinksis dažniau, nei kitus.

Įprotis yra įprotis.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD