PREZIDENTĖ: REFORMUOTI, O NE SKAIČIUOTI

uagadugu seka neakivaizdinį premjero, jo lūpomis sakomą jo aplinkos (mūsų nuomone galinčios būti mažiau arogantiška, jeigu jau nepavyksta būti kūrybinga) ir Prezidentės paskutinių kelių dienų dialogą, kuris pradžioje lietė tik biudžetą plačiai, o dabar kristalizuojasi ties radikalaus reformavimo reikme. Panašu, kad tai yra tikras D. Grybauskaitės prioritetas.

uagadugu šis bruožas yra labai simpatiškas. Jis - judėjimas, o ne patogi biurokratams pelkė, į kurią, panašu, A. Kubilius ir jo aplinka su visomis Saulėlydžio komisijomis yra labai maloniai sau įvirtusi. Kaip greitai biurokratija sužiaumoja partinę nomenklatūrą! Nesvarbu, kuri partija valdžioje bebūtų:

Prezidentė konstatavo, kad pasirinktas lengviausias kelias tiesiog lopant biudžeto skyles artimiausiems dvejiems metams ir ne tiek daug, kiek būtų galima tikėtis galvojant apie struktūrines reforma, – sakė L.Balsys.

Prezidentės matymui pritariam, bet nieko padaryti negalim. Andrius Kubilius

Taupymo paletę turime didžiulę, arba-arba nėra. Yra arba-arba ir dar kartą arba. Norėčiau pasakyti, kad tokia aritmetinė skaičiuoklė tikrai neturi veikti – turime kalbėti apie struktūrines reformas, struktūrinius pokyčius. Kitąmet jau bus vėlu, todėl kad dabar yra galimybė pasinaudoti sunkmečiu ir daryti struktūrines ilgalaikes pertvarkas. Šiuo metu pasiūlytas biudžetas yra tik trumpalaikis skylių kaišymas. D. Grybauskaitė

Per pusę metų tokios reformos nepadaromos. Paskaitykite, kaip tai buvo daroma Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje ar Naujojoje Zelandijoje – žymiausiuose tokių reformų šalių pavyzdžiuose, tai pamatysime, kad tikrai tai užtrunka ilgiau. A. Kubilius

Mėginama išgyventi sunkmetį, o jau tada pradėsime galvoti. Reikia žiūrėti kūrybiškiau, drąsiau. D. Grybauskaitė

Apie reformas tik kalbama. Laikas tai daryti dabar. Rezervų matau, reikia tik veikti drąsiau, nemėginant daryti aritmetinių veiksmų. D. Grybauskaitė

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kita, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , ,

ARTŪRAS RAČAS Į LRT: DAR VIENA AKIVARO AUKA?

Artūras Račas mano, kad su LRT taryba jam pabandyti verta. Gal ir verta. Tik labai linkėčiau nenugulti į dugną, kaip atsitiko daug kam iki kolegos. uagadugu tokio nenugulimo pirmu ženklu palaikys tai, kad neliks uždarų LRT tarybos posėdžių.

Šiaip vienas lauke ne karys. O kad jis bus šioje kovoje vienas (bent jau kol kas), neabejoju. Iki šiol LRT taryba buvo panaši į LRT administracijos kišeninę. Ir kol Tarybos ataskaitas Seimui ruoš tūlas virsav, tol jos primins gudrius propagandos rinkinukus, o ne rimtus dokumentus:

Kažkada Laimonas Tapinas, palikdamas LRT vadovo postą, pasakė auksinę mintį, kurią daug kas palaikė kraštutine desperacijos išraiška, o todėl ir numojo ranka. Šią įstaigą reikia išsprogdinti,- pasakė Laimonas Tapinas.

O vertėjo įsiklausyti. Laimonas Tapinas paaukojo LRT patį svarbiausią, ką žmogus turi – sveikatą.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metu LRT atliko svarbų vaidmenį. Jos pastatą užėmė okupantai, ji buvo viena tautos sąmonėjimo garantų.

Todėl, kai nepriklausomybė buvo iškovota, ilgai niekas nedrįso radikaliai pertvarkyti jos struktūros. Todėl ši, it koks marinuotas grybas, ir išliko sovietinės ministerijos pavidalu.

Net ir V. Milaknį reformas privertė daryti ne reformatoriškas įkarštis (kad tokio įkarščio nėra, puikiai rodo vangi Saulėlydžio komisijos veikla), o konkreti reikmė – 28 milijonų LRT įsiskolinimai.

Atkreipsiu dėmesį į tuometinę reformuojamo kolektyvo retoriką – jūs ardote LRT pamatą. Tai yra jūs mus atleidžiate, o todėl LRT griūva.

LRT kolektyvas save tapatina su LRT misija. Todėl jam atrodo, kad LRT misija yra išlaikyti LRT kolektyvą, o ne transliuoti tinkamą vaizdelį ar garsą.

O būtent vaizdeliui ir garsui generuoti valstybė teikia užsakymą. Aprioriškai laikydama, kad LRT yra vienintelis įmanomas tokio užsakymo gavėjas. Nes LRT egzistavimui pagrįsti reikalinga tokia aprioriška nuostata. Ratas užsidaro.

LRT pasakytų, kad klaikaus komercinių televizijų gaminamo šlamšto akivaizdoje, ji vienintelė gali sukurti misijos vardo vertą produkciją. Pasvarstykim. Du TV projektai, ant kurių LTV pastarąjį sezoną buvo daugiausiai pastačiusi, labiausiai savireklaminėmis priemonėmis stūmė, buvo Triumfo arka ir Lietuvos balsai. Vieno prodiuseris buvo Ričardas Rickevičius, kito - Laurynas Šeškus. Abu ne LTV, o LNK auklėtiniai. Abu prieš tai darę hiperkomercinius realybės šou, kuriuos LTV žiūrintys intelektualai vadino klaikybėmis – Barą, Kitą ir kitus.

Kitas pavyzdys. Saulius Bartkus. Vienas labiausiai komerciškų prodiuserių Lietuvoje. Išugdytas Alytaus televizijos ir LNK. Nepaisant to jis gerus kelis sezonus LTV kūrė laidą Požiūris. Drįstu teigti, giliai intelektualią.

Todėl uagadugu ir tvirtina, kad LRT žmonės be pagrindo painioja save su misija. Jiems ten reikia išlikti, todėl ir painioja. Ar mokesčių mokėtojams tai naudinga?

Teigiame, kad ne. Mokesčių mokėtojas finansuoja brangiai kainuojančią iliuziją. Jei palygintume LRT ir komercinių televizijų išlaidų skerspjūvius, pamatytume vieną radikalų skirtumą – komercinėse televizijose administravimo, technikos, gamybos sąnaudos proporcingai daug mažesnės, nei programos įsigijimo. T.y. LRT garą išleidžia švilpukui, o komercinės – važiavimui.

LRT atsakytų, kad tos gamybinės išlaidos atpigina laidų savikainą. Nes, neva, LRT Techninio centro egzistavimas daro laidas pigesnes. O jūs pabandykite suskaičiuoti LTV eterį laidos Požiūris kainomis. Girdėjome, S. Bartkus visas savo laidas daro tik savo bazėje, t.y atneša televizijai kasetę. Kažkur valstybės kontrolės ataskaitoje yra praslydusi informacija apie tokių kasetinių laidų kainą. Ji neviršija dešimties tūkstančių.

Taip skaičiuojant būtų galima išbraukti Techninio centro, ūkinių objektų eksploatavimo, dabartinės administracijos savikainą ir pritaikyti komercinių televizijų, besiremiančių taip vadinamo vieno koridoriaus kainodara, išlaidų modelį. Tada LRT gautų tą kainą, kurią mokesčių mokėtojas už jos kuriamą vaizdelį ir turėtų mokėti.

Mažesnę, nei dabar mokama.

Tik klausimas, ar būtent LRT tokį vaizdelį turėtų gaminti? Gal ir taip. O gal ir ne. Dabartinis LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas, oponuodamas ankstesnei LRT administracijai, kaip vieną variantų išspręsti LRT problemas siūlė: Nacionalinės programos transliavimo principą LRT įstatymu keisti iš esmės. Visuomeninio transliuotojo misijos vykdymui už valstybės biudžeto skiriamas lėšas kasmet skelbti viešus konkursus radijo ir televizijos stotims. LRT, vadovaujantis LRT įstatymo 16 str., kaip nepateisinusį nacionaliniam transliuotojui keliamų reikalavimų, likviduoti. Valstybei priklausantį turtą privatizuoti.

Gairės aiškios.

Kad uagadugu niekas neapkaltintų advokatavimu komercinių televizijų interesams, siūlyčiau perskaityti kitas šio blogo medžiagas. Kritikos tų televizijų adresu apstu.

O A. Račui linkime sėkmės ir tvirtų nervų.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

PER SKAITMENĮ SU ŠALAUSKU

Jau rašėme apie savo bergždžią norą žiūrėti Sport1. Temą reikšmingai papildo Vilniaus diena, išspausdinusi plačią medžiagą apie skaitmeninės televizijos plėtrą apskritai. Atsisakęs kabelinių televizijų paslaugų, Sport1 galiu žiūrėti tik antžeminiu signalo perdavimo būdu, o jis šiuo atveju tik skaitmeninis.

Todėl aktualiausia yra priedo, kurio pagalba analoginis televizorius atpažįsta skaitmeninį signalą, kaina. Vilniaus diena aprašo tas kainas – JAV pigiausiai jį galima nusipirkti už 109 litus, o Didžiojoje Britanijoje už 58 litus. Taigi uagadugu noras priedą pirkti už 99 litus yra visiškai logiškas. Primename, kad pigiausiai tokį priedą užtikome už 330 litų ir toje parduotuvėje jų jau nebuvo. Dar kartą pareiškiame, kad priedą pirksime tik tada, kai kaina bus 99 litai arba mažesnė.

O ką mums apie skaitmens plėtrą turi pasakyti valstybės pareigūnas, kuriam tai turėtų labiausiai rūpėti? Šiuo atveju tai Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas. Jį cituojame pagal Vilniaus dieną ir komentuojame pagal save:

Pas mus dirbama, o ne kalbama, dėl to visuomenė nedaug žino apie skaitmeninės TV diegimo procesą

Tarsi dirbantys per kokią trumputę spaudos konferenciją negalėtų truputuką pakalbėti. Na, ir kaip Jūs dirbate?

Tačiau dabar negaliu pasakyti, ką, kada ir už kiek darysime, kokias įmones samdysime, nes strategijos dar patys neturime.

Pasirodo, dirbti ministerija gali ir be strategijos. Įdomu, kaip ji dar gali? Ogi taip:

O apie priedėlių subsidijavimą galėsime pradėti galvoti 2011-2012m. Visi juk perka naujus televizorius su integruotais imtuvais. Nežinia net kiek tų priedėlių po kelių metų reikės.

Jei p. Šalauskas rastų laiko pasivaikščioti po parduotuves, pamatytų, kad televizorius su integruotais imtuvais perka anaiptol ne visi, nes jie žymiai brangesni, o lauke krizė. Taigi p. Šalausko valia nematysime Sport1 iki 2011-2012 metų. Tie keli tūkstančiai šiuo metu žiūrinčių skaitmeninę antžeminę televiziją ir liks tik keliais.

O televizijos, atsisakančios paleisti į eterį naujas TV stotis skaitmeniniu formatu (BTV Linksmas) ar vėlinančios tokias užmačias (TV3 3+) yra visiškai teisios.

Kam mėtyti pinigus vėjais, jei P. Šalauskas negali nieko pasakyti, galvojimo tumblerį įsijungs tik po dviejų metų, o strategijos turėjimas jam atsitiks apskritai nežinia kada.

Yra kažkokia Saulėlydžio komisija…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Technologijos
Žymos: , , , , , ,

MYLIU “SODRĄ” MEILE IŠKRYPUSIA

Kartais nušoksime į šoną nuo pagrindinės blogo temos. Net padarėme naują straipsnių skirstymo kategoriją – neformatas. Nepiktnaudžiausime, bet esame apsupti ne tik televizorių, bet ir visų kitų pasaulio nelaimių.

Tarp jų ir Sodros.

Vienas Sodros viršininkų Laimonas Rudys šiandien per Žinių radiją šnektelėjo, kad Sodros darbuotojai, dirbantys su šiai institucijai mokėti vėluojančiais juridiniais asmenimis, yra instruktuojami būti maksimaliai lankstūs įstatymo ribose.

Vienas mano draugas turi mažytę uab‘ėlę. Daug metų su žmona sąžiningai ir laiku mokėjo mokesčius, nebuvo apiforminę buhalterių autorinėmis darbuotojomis ir kitais kandeliabrais, na, niekuomet nebandė apeiti Sodros. Buvo, kaip juos daug kas vadino, kvailai sąžiningi. Na, štai. Ir tas kvailai sąžiningas žmogus, krizei prie sienos prispaudus, šiaip taip subalansavo savo išlaidas, susitarė su banku dėl palūkanų terminų atidėjimo ir taip toliau. Beliko Sodra. Žmogus atėjo į Sodrą ir žvelgdamas kvailai sąžiningomis akimis paprašė valdininko būti maksimaliai lanksčiam ir atidėti mokėjimus. Tačiau čia jis susidūrė su uoliai pareigingomis valstybės pareigūno akimis, kurios jam pradžioje nebyliai, o po to ir žodžiu tarė – įstatymas šito nenumato.

Iš tiesų, ar jūs kada matėte lankstų įstatymą a la Laimonas Rudys?

Beje, berods tas pats Laimonas Rudys arba jo kuris nors sodrinis klonas kitoje radijo laidoje prieš kokį mėnesiuką pasigyrė, jog Sodra iš visų valstybinių institucijų yra iškėlusi daugiausiai bankroto bylų. Pasigyrė specialiai neimu į kabutes, nes jis tikrai gyrėsi. Jam tai darbo pasiekimas. Pastebėjau, kad Sodrų ir kitų mokesčių surinkimo įstaigų kabinetai pilni tokių jaunų naujosios valdininkijos egzempliorių. Kostiumukai, kaklaraiščiai, uoliai pareiginga veido išraiška ir visiškai tuščios akys.

Draugas ir jo žmona paskutinius penkis metus nė dienos neatostogavo. Kartą per metus

su senele išleisdavo vaikus į Turkiją. Į pigiausią dviejų žvaigždučių viešbutį. Jokių all inclusive. Lankantis pašvęsti savaitgaliais jų chruščiovkėje rasdavome kuklią ir netgi skurdžią buitį – dar tėvų uždirbti trisdešimties metų senumo baldai, varvanti santechnika. Verslininkai…

Nauja valdžia užsimojo surinkti daugiau mokesčių? Kam?

Kad uolūs jaunieji valdininkai gautų algas?

O gal juos geriau būtų buvę nuogais užpakaliais paleisti į smulkų verslą? Tada jie pajustų visą verslininkavimo malonumą, kai tik įkūrus naują uab‘ėlę nuo kiekvieno gaunamo lito turi mokėti 54 centus valstybei.

O po to iš to gauto lito dar turi pridurti savo senoms mamoms ir tėtėms po 30 centų, kad šie sudurtų galą su galu, nes Sodrai reikia daug pinigų savo plačioms reikmėms administruoti, mokant algas uoliems valdininkams ir išlaikant gausius ir gražiai atremontuotus pastatus.

O gal išgelbės Valentinas Milaknis (radau galų gale televizinį kampą)? Irgi anekdotas. Ar tik su Saulėlydžio komisija ne jo paties autoriteto saulėlydis ateina? Pirmą kartą nusileido, kai, palikęs savo komandą ant ledo, atsistatydino iš LRT vadovo posto, po to nieko gero nenuveikęs išėjo iš vadovavimo LRT tarybai, o dabar dar ir Saulėlydžio komisija.

Šalis ta Lietuva vadinas.

Gerai, kad uagadugu Afrikoj, čia bananus skabaisi ir gyveni.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Neformatas, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD