VALSTYBĖS KONTROLĖ AUDITAVO LRT. AUDITAVO?

Galų gale prisivertėme perskaityti Valstybės kontrolės ataskaitą apie LRT veiklą.

Vyko ilgas ir nemalonus savęs kankinimas.

Žinau, kad yra žmonių, be galo adoruojančių tokius dokumentus. Juos užburia leksikos oficialumas ir skaičių šaltis.

Mūsų neužburia.

Užtat perskaitęs pajutau begalinę pagarbą LRT administracijai.

Nuo tos minutės, kai tūlo Audriaus tūžmingą 2008-ųjų gegužę surašytas LRT spaudos pranešimas pareikalavo LRT tarybos pirmininko Valentino Milaknio atsiprašyti LRT administracijos, ne tik man neliko abejonių, kas iš tiesų yra aukščiausias LRT valdymo organas.

Ne tik ūgiu.

Vėliau šie įtarimai tik stiprėjo. Skaitant vėlesnius LRT tarybos protokolus, kur Tarybos nariai vienbalsiai arba beveik vienbalsiai priiminėjo LRT administracijos siūlomus dokumentus, gali pagalvoti, jog tai CK politbiuro pasisėdėjimai. O paranojiškas uždarumas, kuriuo prie Audriaus Siaurusevičiaus susirgo LRT nominaliai vadovaujantis organas, šias slogias mintis tik sustiprina. Nereikia ir uagadugu pamintyjimų – stipriau ir sodriau juos ne kartą verbalizavo Tarybos disidentai – Romas Sakadolskis praeityje ir Artūras Račas dabar.

Istorija su skydine, prie kurios eksponavimo uagadugu neprisidėjo, bet šiuo atveju apeiti negali, situaciją dar paryškina. Neįsivaizduoju, kad kuris nors iš ankstesnių moralines vertybes turinčios propaguoti LRT vadovų nebūtų Tarybos atstatydintas po šitokių nuotykių.

Todėl, kai ataskaitoje skaitau, jog LRT įgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurių vykdymas priklausė LRT administracijos kompetencijai (…). LRT taryba 2009 m., sumažėjus LRT finansiniams ištekliams, programų transliavimo mąsto ir trukmės neperžiūrėjo. Tai iš dalies lėmė nuostolingą LRT veiklą 2009 metais, jaučiu pagarbą LRT administracijai.

Mikliai dirbta.

LRT administracija ištisus metus per krizę leido mokesčių mokėtojų pinigus kaip sočiais ikikriziniais 2007-aisiais, o po to atsirado atpirkimo ožys – LRT taryba. Pareigingai tvirtinę administracijos parengtus vidinius dokumentus, ataskaitas Seimui staiga tapo kalti.

Aišku, kaltė virtuali, nes kaltų nelieka – LRT prisidarytos skolos anksčiau ar vėliau bus padengtos visų mūsų. Kažkas gyveno ne pagal išgales, o mokesčių mokėtojai  pakratys kišenes LRT kreditoriams.

Simptomiška, kad Valstybės kontrolės audito tikslas buvo įvertinti (…) ar LRT ištekliai naudojami rezultatyviai. Ne efektyviai, o rezultatyviai? Jaučiate skirtumą?

Sakyčiau, netgi hiperrezultatyviai! Išleisti per vienus metus dešimčia milijonų litų daugiau, nei gauni pajamų, yra tikrai rezultatyvu.  Iš šitos ataskaitos sužinai, kokį keistą produkto sukūrimo kriterijų yra pasirinkusi pati LRT. Rezultatyvų! Pasirodo, anot LRT strateginių planų, tai yra laidų skaičius! Tai reiškia, kad kuo daugiau pavadinimų tu prištampuosi, tuo būsi tobuliau dirbąs visuomenei reikalingą darbą. Tarkim, jeigu LTV staiga panorėtų tapti tik žinias transliuojančia televizija (su kuo daugumas ją tik pasveikintų), kanalą reiktų be galo ir krašto kritikuoti, nes programoje liktų tik vienas pavadinimas – Žinios. Užtat pagirtina, kai tas pats vedėjas veda vieną nuo kitos labai menkai besiskiriančias kelias laidas – pakeiti staliuką, gėlytę ant jo, pavadinimą už nugaros ir turi rezultatyvų  programos papildymą! Dar geriau, jei ta laida trunka kokias penkiolika minučių, o ne dvi valandas. Nes ar penkiolika minučių ar dvi valandos – laidų kriterijui tas pats – ta pati viena eilutė laidų sąraše.

Be galo keistas sprendimas yra pasirinkti tokį produkto sukūrimo kriterijų, o ne pagamintas valandas, susietas su lėšomis, kurių naudojimo efektyvumas išmatuotas žiūrovo dėmesiu. Prašnekus apie politbiurą belieka tęsti sovietmečio sąvokomis. Siekiamybė turėti daug laidų mums panaši į tarybinę siekiamybę pagaminti daug batų – nes jeigu „Raudonojo Spalio“ batų fabrikas gamina batus, reiškia juos gaminantys turi savo buvimo fabrike pateisinimą, o ar pirks tuos batus juos nešiojantys – čia jau reikalas antraeilis.

Tačiau neįsileiskime į istorinius bruzgynus. Nereikia būti šventesniais už popiežių ir reikalauti iš LRT to, ko iš jos nereikalauja LRT įstatymas. Įstatymas įpareigoja LRT gaminti laidas, bet neįpareigoja transliuotojo patikti. T.y. žiūrovas visiškai neturi žiūrėti televizijos ar klausyti radijo, kad LRT gautų pinigus savo egzistavimui. Dar daugiau – kaip yra konstatavęs Konstitucinis teismas ir ką aksiomiškai įsitraukė į ataskaitą Valstybės kontrolė, LRT (…) turi ne taikytis prie auditorijos ir rinkos konjuktūros, ne pataikauti vartotojiškam skoniui, o informuoti ir šviesti visuomenę.

Tarsi informuojant ir šviečiant visuomenę nereiktų stengtis jai patikti…

O jeigu tu neprivalai patikti, kodėl turi stengtis?…

Net jei paaiškėtų, jog jo nežiūri ir neklauso niekas (ką visai galime įsivaizduoti, stebėdami dabartines tendencijas), LRT dirbtų – darbuotojai gautų algas, technika burgztų, Taryba, kaip ir iki šiol, rinktųsi į susirinkimus ir svarstytų likimus laidų, kurių niekas nežiūri ir vedėjų, kurių niekas nepažįsta. Visiškai ne pikta fantazija, o galima realybė.

Panašu, kad transliuotojas kaip niekuomet anksčiau gerai tai suprato.

Ir padarė išvadas.

Iš  Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktos LRT sąnaudų pasiskirstymo lentelės matai, jog su tiesiogine televizijos ir radijo funkcija – programų rodymu sutapatintinų trijų rodiklių – radijo programų, televizijos programų ir programų kūrimo procentinė dalis sąnaudų pyrage nuo 2007 iki 2009 metų sumažėjo nuo 44.6% iki 37 procentų. Pažymėsiu, kad šių išlaidų dalis LRT balanse ir taip visuomet buvo mažiausia lyginant su kitais transliuotojais, dirbančiais ne kosmose, o čia pat – Lietuvos TV rinkoje. Ekstensyvus valdymo modelis, kažkiek palaužytas V. Milaknio valdymo laikais, vėl sugrįžo. Aišku, laidas tarsi batus skaičiuojančiai Valstybės kontrolei tai buvo nė motais.

Ta proga, naudodamiesi Valstybės kontrolės pamėgtu rezultatyvumo kriterijumi, pasigilinome, kaip retrospektyviai kito pačios Valstybės kontrolės efektyvumas, tfu, rezultatyvumas, LRT atžvilgiu.

Rezultatas pritrenkiantis. Dirbdama prie dalinio LRT veiklos vertinimo 2002 metais Valstybės kontrolė buvo šešis su puse karto efektyvesnė, tfu, rezultatyvesnė, nei audituodama visą veiklą 2010-aisiais!

uagadugu pagarba LRT administracijai dar labiau išaugo…

Antra vertus, juodu pavydu į šią turėtų žiūrėti komercinių televizijų vadovai. Tave kontroliuojantys neverčia būti žiūrimu! Kiekvieną rytą komercinių televizijų direktoriai raunasi plaukus dėl menkiausio reitingų (žiūrovų kiekio) kryptelėjimo žemyn, už raudonus skaičius finansiniame balanse yra spardomi į užpakalius akcininkų arba praranda pareigas, o LRT darban atvažiuoja prabangiu Volvo, gurkšnoja bufetuke kavytę su pyragėliu, paaimanuoja Lietuvos rytui ir Delfiui apie per mažą finansavimą, moka sau geras algas su visomis sodromis ir ruošiasi sočiai pensijai giliamintiškai porindama apie misiją.

Žiūrovas? Kam jis?.. Juk čia Nacionalinis transliuotojas, o ne koks nors ten pasišlykštėjimo vertas komercinis subjektas.

Minusas balanse? Baikit juokus – kokia prasmė skaičiuoti, jei laidų kiekio didėjimas yra tavo darbo vertinimo kriterijus, todėl pinigų visada bus per mažai, o bankrotas niekur nenumatytas…

Tuo tarpu Valstybės kontrolės darbuotojams turėtų pavydėti paprasti auditoriai. Sėdi septynis mėnesius gražiose patalpose Konarskio gatvėje, bendrauji su garsenybėmis iš televizoriaus; po to stambiu šriftu surašai 30 puslapių, kurių beveik pusę sudaro antraštė, priedai, citavimai, autocitavimai ir išnašos, pasiimi solidžią algą ir švilpauji sau po įtakingos ir gerbiamos biudžetinės įstaigos iškaba.

Eldoradas.

Share
Kategorijos:  Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , ,

LRT PERGALĖ PRIEŠ ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIŲ

Tai, ką dabar darys uagadugu, vadinasi lengvas post‘as a la delfi. Imi spaudos pranešimą ir įdedi pakeitęs du žodžius. Nekeisim nė vieno, ma jį bala – juk penktadienio vakaras, tingisi toj Afrikoj. Ir dar palmės šešėlis visu ilgiu maloniai užklojo:

Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino LRT prašymą ir panaikino žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, kad Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“ buvo paskleista neteisinga, netiksli ir nešališka informacija ir nepatikrinti faktai. Tokį sprendimą Romo Gudaičio vadovaujama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo priėmusi nagrinėdama UAB „Tele-3“ skundą dėl šių metų sausio 21 dieną vykusios tiesioginės LTV laidos apie žiniasklaidos santykius su politikais, žurnalistikos Lietuvoje padėtį ir žurnalistų solidarumą.

Laida buvo surengta kitą dieną po to, kai iš darbo buvo atleista TV3 žinių tarnybos vadovė Jolanta Butkevičienė – už tai, kad drauge su kitų Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovais reikalavo panaikinti žurnalistų darbo sąlygų Seime suvaržymus. Šių metų gegužę Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas J. Butkevičienės atleidimą pripažino neteisėtu.

LTV laidoje „Teisė žinoti“ kalbant apie Žinių tarnybos vadovės atleidimą iš darbo buvo paminėtas incidentas, kai iš TV 3 žurnalisto buvo atimtas leidimas dirbti Seime, o televizijos vadovybė, laidos vedėjos Ritos Miliūtės teigimu, tada jo negynė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime konstatuoja, kad žurnalisto gynimo sąvoka yra daugiareikšmė ir „tai gali būti moralinės, teisinės priemonės, palaikymas, viešumas“. Teismo sprendime taip pat sakoma, kad televizija turi visas galimybes informuoti visuomenę apie savo atliktus veiksmus ir viešai išreikšti savo palaikymą, tačiau TV 3 televizijos vadovybė to nedarė. Pastaroji teigia, kad ji gynė žurnalistą pasirašydama skundą dėl akreditacijos panaikinimo, tačiau išnagrinėjęs skundą ir Lietuvos Respublikos įstatymus teismas padarė išvadą, jog ji gynė savo, kaip informacijos rengėjo, teises, o ne žurnalistą dėl kokretaus jo elgesio.

Šia teismo nutartimi panaikinamas ir nurodymas, kad Lietuvos televizija suteiktų eterį UAB „Tele-3“ direktorei Laurai Blaževičiūtei. Laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė komentuodama teismo sprendimą priminė, kad Švedijos koncerno MTG valdomos televizijos atstovai buvo kviečiami dalyvauti laidoje, tačiau tokia teise nepasinaudojo, nors vėliau žurnalistų etikos inspektoriui tvirtino kitaip. „Jei teismas nebūtų panaikinęs dabar jau atsistatydinusio R.Gudaičio sprendimo, įsigaliotų žalingas precedentas – kiekvienas atsisakęs dalyvauti laidoje, vėliau turėtų gauti televizijos eterį“, – sakė R. Miliūtė. „Juo labiau nesigailiu dalyvavusi bylos nagrinėjime kaip trečioji šalis, nes iš UAB „Tele-3“ interesams atstovavusios advokatės sužinojau, kad sprendimas nerodyti žiniose reportažo apie žurnalisto akreditacijos atėmimą buvo priimtas televizijos vadovės nurodymu, atsižvelgiant į akcininkų interesus. Mielai kviečiu šios televizijos direktorę į diskusiją apie įstatymais įtvirtintą redakcinę nepriklausomybę, eterį tam mūsų televizijoje visada suteiksime“, – patikino „Teisės žinoti“ vedėja.

LRT dirba labai nuoseklūs žmonės. Todėl dabar Jolanta Butkevičienė pluša ranka rankon su Rita Miliūte tos pačios televizijos tinklelyje. O šalia, LRT taryboje liežuviu darbuojasi ir Jolantą Butkevičienę atlapa krūtine nuo piktų komercininkų savivalės karštai ir nesavanaudiškai gynęs Dainius Radzevičius, kurio vedamoje laidoje apie žiniasklaidą Žinių radijuje šį antradienį sau tribūną for free turėjo Audrius Siaurusevičius. Jam oponavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Julius Dautartas ir Vydas Gedvilas bei Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius, o ne LRTC atstovai ar, dieve, A. Siaurusevičių apsaugok, koks kitamanis R. Sakadolskis. Opozicijos neatsitiko ir viskas buvo kaip Lietuvos radijuje. D. Radzevičius laidą vedė teisingai ir apvalainai, arba, jo žodžiais, ypatingai objektyviai. Kaip visuomet – visi kampai nugludinti. Pasiklausykite, jei laiko negaila. Man po laidos buvo.

Nebūčiau apie tai užsiminęs, jei ne to paties A. Siaurusevičiaus  kitur išsakyti žodžiai apie nežinia kokiu pagrindu susivienijusią grupuotę, besimataruojančią LRT ir aplink ją.

Artimi žmonės buriasi po viena vėliava. Natūralu. Vieni it kokiu sovietmečiu disidentų grupuotėmis glaustosi po Vilniaus arbatines, kiti valstybinių įstaigų kabinetuose skanauja viskį. Kiekvienam savo.

Ir nereikia čia tepti visų tuo, nuo ko ir pats neišsipagiriojęs, tsakant…

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Nuklausiau, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

ROMUI SAKADOLSKIUI RITA MILIŪTĖ YRA CHAMELEONAS

Tęsiame savo specialią transliaciją iš seminaro Druskininkuose, kur mūsų speciali korespondentė atidžiai klauso Romo Sakadolskio analitinių įžvalgų apie Ritos Miliūtės televizinės personalijos bruožus.

Štai apibūdindamas jos darbą tiesioginio eterio metu, LRT tarybos narys sako: pas ją yra to grubumo. Ji susinervina ir tampa nelabai mandagi. Toliau R. Sakadolskis konstatuoja: R. Miliūtė yra chameleonas. Jai svarbu, kad žmonės žinotų, jog ji renkasi, kada būti švelniai, o kada griežtai. Ji mėgsta kontroliuoti.

Štai kaip…

Share
Kategorijos:  Personalijos
Žymos: , , ,

ROMUI SAKADOLSKIUI RITA MILIŪTĖ PASIRODĖ NELANKSTI

uagadugu speciali korespondentė seminare Diskriminacija iš arti Druskininkuose praneša, kad LRT tarybos narys Romas Sakadolskis tarp kitko pašnekėjo ir apie LTV, pavadinęs Nacionalinės televizijos korifėjos Ritos Miliūtės darbą prezidento rinkimams skirtoje laidoje nelanksčiu.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD