TELEVIZINĖS ŽINIOS APIE PINIGUS NEDŽIUGINA

Pabiro, pasklido, pasiškirmeliavo guzikais. Tarsi po gero snukiadaužio.

Naujienų apie pinigus atsirado. Vienos tikslios, kitos aplink. Apie visas čia trumpai.

LRTK pranešė duomenis apie pirmųjų trijų ketvirčių televizijų komercines pajamas.

Iš karto pasakysiu, kad nėra jos rožine spalva nudažytos, bet iš bendro Lietuvos ekonominio konteksto neiškrentančios. Lyginant su analogišku 2009-ųjų metų laikotarpiu televizijų pajamos padidėjo 2 procentais, o radijo sumažėjo devyniais. Šį rodiklį radijo stočių vadovai tarpusavyje vadina skandalingu, nes priežastį įžvelgia ypatingai didelėse nuolaidose, kurias televizijos taiko ir sau naudingai perskirsto reklamos pyragą. Pabrėšiu, kad tas reklamos pyragas nedidėja. Sudėję TV ir radijo reklamos bendras pajamas, gausime beveik tokį patį skaičių, kaip ir 2009-aisiais. Netgi procento dalimis sumažėta (aišku, tai jau – paklaidos ribose).

Ir televizijose ir reklamos agentūrose sėdintys žmonės labai šykščiai dalinasi savo prognozėmis dėl reklamos rinkos, bet dar prieš metus būta vilčių, kad ji atsigaus jau kitų metų pabaigoje. Panašu, kad dabar tos prognozės yra atidedamos 2012-iems, o gal ir 2013-iems metams. Priežastis – labai paprasta – ekonomikos pagyvėjimo cikle komercinė žiniasklaida yra pati paskutinė. Reklamai pinigai skiriami tik tada, kai prekes perkantieji yra pakankamai praturtėję, kad galėtų pirkti su didesniu apetitu.

Todėl gerų dienų šiam sektoriui greitai neprognozuočiau. Nors TV3 ir drąsinosi 15 procentų pakelsianti reklamos įkainius, šiuo būdu ji, ko gero, naudojasi lyderės TV rinkoje pozicija ir tikisi nubausti tuos, kuriems kelti įkainius bus nedrąsu. Bet, kas pozityvu, turėtų mažėti TV reklamos nuolaidos ir lengviau kvėpuos radijas bei spauda.

LRTK pateikia ir retransliuotojų pajamas. Skirtumas – pritrenkiantis. Transliuotojų pajamoms stagnuojant, retransliuotojų įplaukos lyginant su 2009-aisiais padidėjo 10 procentų. Beje, dar įdomesnius skaičius gausime sulyginę su 2008-aisiais. Lyginant su šiais radijo ir televizijos pajamos sumažėjo 35 procentais, kai retransliuotojų (kabelinių operatorių) padidėjo 25-iais. 2008-aisias kabelinių pajamos nuo komercinių TV ir radijo transliuotojų skyrėsi 80 milijonų, kai 2010-aisiais – tik 33 milijonais. Sakyčiau, svorio kategorijos beveik susilygino.

Ezopiškajame A. Račo rašinyje prasismelkė žinių ne tik apie Radijo direktorės atsistatydinimą, bet ir apie pinigus. Čia rašoma, jog 2010 metų patvirtintas biudžetas, kuris buvo gana pesimistinis, šiandien buvo patikslintas, atsižvelgiant į kiek didesnes, nei buvo planuota, pajamas. Tiesa, dėl pajamų iš reklamos LRT tarybos nariai klausimų turėjo.

Nesu tikras ar uagadugu dešifravimo aparatas ir čia bus sudirbęs sėkmingai, bet tas klausimų turėjo turėtų pasakyti, jog biudžetas tikslinamas ne dėl reklamos pajamų padidėjimo (kas būtų visai logiška rinkai nerodant jokių stebuklų), o dėl papildomo finansavimo iš valdžios.

Nebūtų nieko keisto. Konservuoti ar kitaip į ankštus paslapčių stiklainius sulindę dėl LRT stengiasi.

O Komitetas žino, kuriuos guzikus paspausti jų paklydusiose dūšelėse.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Rinka
Žymos: , , , , , , , ,

LNK IR TV3 NELEIS RAMIAI KVĖPUOTI „LIETUVOS RYTO“ TV

uagadugu skaitytojai pranešė, kad Lietuvos ryto TV nuo birželio 18 dienos nesilaiko savo įsipareigojimų analoginiais siųstuvais transliuoti  programą septyniuose Lietuvos regionuose, kuriuose ji, būdama konkurso laimėtoja, gavo teisę tai daryti nuo birželio 3 dienos. Rašėme apie tai čia.

Gindami teisėtus TV signalo vartotojų lūkesčius kreipėmės į televiziją su prašymu pasiaiškinti.

Gavome nuskenuotą kopiją užsakomojo straipsnio, kuris turėjo būti pastarosiomis dienomis atspausdintas, spėjame, Lietuvos ryte arba tų septynių regionų laikraščiuose.

Straipsnio pavadinimas iškalbingas – Konkurentai bando kišti koją „Lietuvos ryto“ televizijai.

Iš jo sužinome, kad tie palinksniuoti konkurentai yra TV3 ir LNK, kurie, anot Lietuvos ryto TV, liko labai nepatenkinti, kad jų antriniai kanalai TV6 ir TV1 nelaimėjo konkurso.

Likę nepatenkinti jie apskundė teismui LRTK (Lietuvos radijo ir televizijos komisija) sprendimą, kad konkursą laimėjo Lietuvos ryto TV.

Ir nors Lietuvos ryto TV teigia, kad TV3 ir LNK pateikė teismui skundus, kuriuose yra daugybė išgalvotų motyvų, teismui jie nepasirodė tokie, todėl jis nutarė laikinai nutraukti analogines transliacijas septyniuose regionuose.

uagadugu neturi garbės žinoti, kokie yra tie teismui pateikti motyvai, todėl apie juos čia ir nekalbėsime.

Tik atkreipsime dėmesį į Lietuvos ryto TV retoriką, kuri parodo emocinį karštį, sukeltą šaltų teismo nutarties eilučių: Galingąsias LNK ir TV3 televizijas, atrodo, išgąsdino, „Lietuvos ryto“ TV sėkmė, taip pat tai, kad šios televizijos informacinės ir aktualijų laidos sutraukia vis daugiau žiūrovų.

LNK ir TV3 turi didžiausią reklamos rinkos dalį Lietuvoje. Jų žūtbūtinis tikslas – kad tokia jiems palanki situacija rinkoje būtų ir toliau.

Todėl minėti kanalai ir sunerimo, kai „Lietuvos ryto“ televizija, laimėjusi licenciją, išplėtė savo programos transliavimo teritoriją, taip padidindama konkurenciją rinkoje.

TV1 ir TV6 kanalus valdančios bendrovės, užuot garbingai konkuravusios gerindamos savo programas ir tokiu būdu sąžiningai užsitikrinusios savo pajamas, ėmėsi negarbingų veiksmų klaidindamos Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Lietuvos ryto TV pagrindiniu TV3 ir LNK motyvu kreiptis į teismą laiko pastarųjų baimę dėl savo padėties rinkoje. Na, nors LNK ir TV3 dabar uagadugu ir išvadins debilais, dalis tiesos tame, panašu, yra. Jei prie Lietuvos ryto TV dabartinės programos pridėtume tų, anot kanalo, galingųjų keliolika metų stažo eteryje, rastume, ko gero, tikrai ne tuos tris procentus auditorijos dalies, kiek dabar Lietuvos ryto TV turi, o kelis kartus daugiau. Dvigubai už Lietuvos ryto TV geriau žiūrimos BTV tinklelio kokybė yra daug kartų prastesnė.

Todėl ir neršiama.

Tačiau yra šiek tiek apsimetimo tokioje retorikoje.

Kaip Jums atrodo, jei TV istorija būtų pasisukusi kitu kampu ir kokio nors LNK savininku jau kokius trylika metų būtų Gedvydas Vainauskas, o rinkoje ryžtingai vystykluose kapanotųsi kokio, tarkim, Dariaus Mockaus telenaujagimis, matytume kitą veiksmų logiką?

Kažkas be kovos atiduotų dalį reklamos dalies?

Sulauksit…

Beje, telemetriniai tyrimai jokio pastebimesnio krustelėjimo Lietuvos ryto TV žiūrėjime dėl šių septynių regionų nepajuto – nei jiems pradėjus žiūrėti, nei nuo birželio 18 dienos nustojus… Taigi formaliai LNK ir TV3 bent jau kol kas bijoti nebuvo dėl ko.

uagadugu simpatijos mažesniųjų pusėje.

Ypač, kai jie kapstosi.

Kuo daugiau konkurencijos, tuo mažiau nuobodulio.

Todėl ir rašome apie juos kartais neproporcingai daug ir ne pagal nuopelnus.

P.S. Beje, kada, po velnių, pradėsit savo spaudos pranešimus siuntinėti tiesiai į uagadugu? Adresas – dešinėj.

Gauname per visokius šunkelius…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , ,

TELEVIZINIS FRONTAS: RUSAI EINA. VIS TVIRČIAU

BMA (Baltic Media Alliance) savo spaudos pranešime giriasi, kad „Pervyj Baltijskij Kanal“ ambicijos būti trečiu TV kanalu Lietuvoje pagal reklamos apimtis (TNS Gallup media 2010 m. duomenimis) įgyvendintos ir žada, jog, cituoju, šios pozicijos lengvai neatiduosime, toliau auginsime reitingus visose Jums svarbiausiuose auditorijose.

Nežinančius painformuosiu, kad BMA yra padaras, sukurtas generuoti pinigus iš rusiškų taip vadinamų federalinių kanalų retransliavimo Baltijos šalyse. Realiai jis užsiima reklamos pinigų surinkimu, o ne laidų kūryba, todėl kitoms televizijoms naujienraščiuose labiausiai akcentuojant bangas ir bangeles autorinių laidų fronte, BMA šneka apie aktyvumus reklamos srityje – plėsime ir dar labiau tobulinsime BMA Lietuva pardavimo skyrių.

Kanalas, kurį Pervyj Baltijskij pastūmė į neprestižinę ketvirtą vietą, yra LTV. LTV vadovai priežasčių, be abejo, ieškotų mažame finansavime. Mes jų surastume ir visiškai nenusisekusiame programavime, kuris ypač išryškėjo kanalą palikus Jonui Baniui. Neatsitiktinai, kaip teigia BMA, PBK jau antrą mėnesį iš eilės yra 3-ia TV pagal žiūrėto laiko dalį 5 didžiųjų miestų auditorijoje ir žiūrėto laiko trukme šioje auditorijoje lenkė LTV. Nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio (naujo sezono) PBK žiūrėjimo trukmė šioje auditorijoje augo, o per visą laikotarpį iki 2010 m. balandžio 30 d. paaugo net 42% , nuo 8% iki 11,3% viso 5 didžiųjų miestų žiūrovų žiūrėto laiko (share of viewing).

Ir pateikia tai iliustruojančią lentelę:

© BMA

Kita BMA rusiškos kalbos ir kultūros promouteriams esminė tema yra vis mažėjantis intervalas tarp PBK ir BTV. Todėl džiaugiamasi, kad 6% atsilikome nuo BTV bendroje visos LT auditorijoje kovo-balandžio mėnesiais. O kai kur BTV ir aplenktas: pirmąjį 2010 m. ketvirtį darbo dienomis pagal žiūrėtą laiko dalį PBK lenkė BTV laiko zonose 07:00-09:00 ir 12:00 – 19:00:

© BMA

BMA taip pat buvo svarbu pranešti žinią, kad Pervyj Baltijskij populiarumo nesumažino ta aplinkybė, jog kanalas nuo balandžio 1 dienos nerodomas Viasat platformoje: PBK reitingus tai įtakojo 4%, tad dinamikos tai ypatingai nepakeitė – kanalas renka įprastą žiūrėto laiko dalį tiek bendroje, tiek kokybiškose didžiųjų miestų, Vilniaus auditorijose. Ta proga – dar viena lentelė:

© BMA

Sumuojame: TV reklamos rinkoje – nemaži pokyčiai. PBK tampa trečiu žaidėju pagal pajamas, LTV toliau stagnuoja. BTV grimzta į komą, O Viasat, pasirodo, nėra taip žiūrimas, kaip jam pačiam atrodo. Tokiam PBK, kuris nematomas per antžeminius siųstuvus, palydovinio transliavimo netekimas turėjo būti juntamas daugiau, nei 4 procentais.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 1.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: -1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

UFO NEWS: DAINIUS BUDRYS

Seimo nario Dainiaus Budrio pranešimas: LRT ir LRTC reikia sujungti, išsprendžiant finansavimo problemą

2010 m. gegužės 12 d. pranešimas VIR

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narys Dainius Budrys mano, jog susiklostė puikios sąlygos išspręsti nacionalinio transliuotojo finansavimo klausimą. „Pastaraisiais metais galima stebėti akivaizdų sisteminį idiotizmą, kai valstybinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) ir valstybės lėšomis išlaikomas nacionalinis transliuotojas (LRT) – sumušami kaktomis. Institucijos už kurių veiklą savo finansavimu arba jo stoka iš esmės atsako valstybė, tapo ne tik oponentais bylose dėl tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų, bet ir politinės kovos įrankiais bei arenomis. Valstybinė bendrovė LRTC reikalauja iš LRT lėšų, kurių nepakankamai skiria valstybė. Vadovų personalijos ir jų politiniai vertinimai ima lemti finansavimą ir požiūrį į pačią institucijų veiklą. Tai nėra normalu“, – teigia D. Budrys.

Pasak komiteto pirmininko, nesant politinės valios įvesti kelių litų abonentinį mokestį LRT išlaikymui, pati dabartinė situacija diktuoja protingą sprendimą. „LRTC keisti komerciniai projektai, sunkmečio akivaizdoje imant šimtamilijoninius kreditus ir rizikuojant valstybės turtu, tuo pat metu keliami ieškiniai nacionaliniam transliuotojui, pastarojo atkirčiai – visa tai byloja apie sisteminę klaidą. Akivaizdu, jog tiesiog perdavus LRTC techninę bazę bei funkcijas LRT žinion – išsispręstų LRT finansavimo klausimas, nes už programų retransliavimą privatūs radijai bei televizijos tiesiog susimokėtų protingą mokestį nacionaliniam transliuotojui, kuris, savo ruožtu, būtų visiškai pašalintas iš reklamos rinkos. Pastaruoju aspektu apsidžiaugtų ir daugelis televizijos žiūrovų, nes visuomeninis transliuotojas galėtų liautis orientuotis į konkurencinę kovą su privačiais kanalais“, – mano D. Budrys.

Pasak D. Budrio, šiuo metu didelės dalies visuomenės netenkina LRT laidų tinklelio kokybė, neišspręsti ir finansavimo klausimai. Susiklosčiusi konfliktinė situacija gali būti sprendžiama tik sisteminių reformų, o ne atakų prieš atskirus vadovus keliu.„Konfliktinė situacija ir piniginės problemos duoda ir puikų šansą sisteminei reformai“, – įsitikinęs parlamentaras.

Nėra komentarų šitam balbatavimui liežuviu.

Arūnas Valinskas į Seimą atvedė išties keistų personažų.

Šiaip jau pats Seimas turi formalių požymių, pagal kuriuos galėtų būti priskirtinas LRT kompetencijai. Tiesa, jis nesivadina taip panašiai, bet jo rūmuose stovi stacionarios TV kameros, kurias galima pajungti tiesioginei transliacijai. Kuo ne televizija?

Tai prijungiam prie LRT ir išsprendžiam visas finansavimo problemas.

Kvaila?

Tiek pat kvaila, kaip ir prijungti prie Lietuvos radijo ir televizijos Lietuvos radijo ir televizijos centrą su mezonais, siųstuvais ir skaitmenine plėtra.

O gal padarom atvirkščiai? Šiaip jau LRT yra įsiskolinusi Lietuvos radijo ir televizijos centrui, o ne kitaip.

Pastarasis daug verslesnis už pirmąjį. Iš savo mezonų ir išlaikytų.

Ekonomikos komiteto pirmininkas…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Personalijos, Rinka, Technologijos, UFO News, Visuomenė
Žymos: , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD