LENKŲ KANALAI VILNIJOJE, ARBA NUGEIBĘS ORO VIRPINIMAS PAVASARĖJANT

Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, nuo gegužės lenkų gausiai gyvenamuose Lietuvos pietrytiniuose rajonuose bus pradėti transliuoti mažiausiai penki Lenkijos televizijos kanalai.

Kanalai bus Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (2 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +5 (from 5 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Rinka, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

ŽINIA… BTV TRANSLIUOS „DEUTSCHE WELLE“…

uagadugu gauna daug spaudos pranešimų. Daugumas jų yra elementarūs laidų anonsai, kur tik tarp eilučių gali iššifruoti mus dominančius dalykus.

Kai kurie pažymi įvykius, iš tiesų svarbius televiziniam procesui, aprašinėjamam uagadugu.

Tačiau kartais gauni laiškų, kuriuos skaitydamas nežinai, verkti ar juoktis.

Tokį gavau vakar. BTV praneša, kad atsitinka gera naujiena visiems, ieškantiems kokybiškos ir objektyvios informacijos apie įvykius pasaulyje –„Baltijos TV“ sekmadieniais pradeda transliuoti „Deutsche Welle“ parengtą savaitės pasaulio įvykių apžvalgą.

Ta proga – šioks toks istorinis ekskursas. Nepriklausomybės aušroje prieš kokius aštuoniolika metų tuometinės televizijos rodė viską, ką norėjo ir iš kur norėjo. Dabartinėmis akimis žiūrint bene 90 procentų to srauto buvo autorinės vagystės. Holivudinius filmus norintis rodyti kinomanas galėdavo nueiti į tuometinę autorinėmis teisėmis užsiimančią agentūrą ir už menką mokestį įsigyti teisę per televiziją transliuoti bet kurį pasaulio filmą. Tik ką iškepta S. Spielbergo juosta būdavo prasukama Nacionalinio transliuotojo eteryje be jokių papildomų leidimų. Tiesa, kažkodėl pakarpydavo titriukus…

Kita jauna ir nauja televizija vakarais parodydavo šį bei tą originalaus, o dieną spusteldavo tumblerį ir smagiai, be jokių leidimų transliuodavo kokį vokišką Sat1. Gražu, spalvinga, daug linksmai besisukančios vokiškos reklamos. Beje, šitokia praktika prasidėjo labai solidžioje vietoje – kai devyniasdešimtaisiais atsitiko tuometinio Lietuvos radijo ir televizijos komiteto okupacija ir Seimo apgultis, iš šios garbios įstaigos vietinio siųstuvo pagalba visai sostinei sklido signalas, kuris naktį transliuodavo puspornį iš olandiško RTL5, o dieną patriotines laidas, kuriamas Kauno TV studijoje.

Kai į televizijas atėjo civilizacija, visi suvokė, kad autorinės teisės kainuoja. Besikreipusius Į RTL dėl teisės šių signalu aprėminti savo laidas ištikdavo tyla ir nesupratingas atsakymas – mes nesuprantame, ką Jūs turite omeny

Besikreipę nesuprasdavo atsakymo, nes, tarkim, tuometinė Tele-3 su savo listen anglų kalbos pamokėlėmis be problemų įsiterpdavo į Santa Barbaras rusiškoje RTR, o LNK pirmtako Litpoliinter TV Vaiduoklis vaikus kibirvibirdavo taip pat rusiško ORT laidų aplinkoje.

Berods, iki 1995 metų du nacionalinės aprėpties lietuviški TV siųstuvų tinklai iš trijų transliavo rusiškas televizijas! Įdomūs laikai buvo…

O kai jau negalėjo transliuoti, atsitiko klausimas – kuo užimti eterį? Tuometinė nepriklausoma TV gamybos industrija buvo embrioniniame lygyje – tik LRT galėjo gaminti didelius srautus. O signalą transliuoti reikėjo, legalių filmų transliavimo kaina buvo tuometiniams televizijų biudžetams nepakeliama. Ir tada atsirado Deutsche Welle… Vokiškai solidus ir taip pat vokiškai be galo nuobodus Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos finansuojamas kanalas, už kurio retransliavimą ar atskiras laidas gali ir nemokėti.

O ar mokėtum už nuobodulį?

Užtat legalų…

Kol pinigų nėra, viskas, kas už dyka – gerai. Bet anksčiau ar vėliau televizijos suprato, kad verta mokėti pinigus už tai, kas atneš dar didesnius pinigus iš reklamos. Todėl Deutsche Welle tyliai ir niekieno nepastebėta dingo iš nacionalinių televizijų tinklelių, persikeldama pas kabelinius transliuotojus.

Dabar nebent skaitmeniniame Info TV rasi kokį Euronews intarpą. Labai menkai žiūrimame specializuotame kanale.

Šiais laikais, kai LNK su TV3 leidžia nemažus pinigus savo autorinėms laidoms, o LRT perka Pasaulio futbolo čempionato teises, nacionalinės aprėpties kanalas BTV paskelbia apie Deutsche Welle laidos atsiradimą savo tinklelyje.

Sakysite, alternatyva šlykščiam televizijų pasaulio supramogėjimui?

Ne, mūsų nuomone, tai – arba visiškas badas arba alternatyva sveikam protui.

Jei dar tiksliau, tai – badas, kurį, panašu, sukėlė sveiko proto deficitas.

BTV – jau daug metų yra vieno turtingiausių Lietuvoje – Achemos koncerno dalis. Per tą laiką jos žiūrėjimas sumažėjo 2.5 karto, kanalą jau beveik pavijo Pervyj Baltijskij Kanal, nors šis transliuojamas tik kabeliniais tinklais. Tai reiškia, kad tiek pat kartų sumažėjo BTV galimybės sutraukti reklamos pajamų. Kanalo tinklelyje pilna taip vadinamų fondinių laidų, kurias TV žmonės tarpusavyje vadina šūdlaidėmis, nes jas žiūri nebent tik tų fondų valdytojai, jų gamintojai ir jas transliuojančios TV stoties darbuotojai. O tai reiškia, kad kanalo žiūrimumas jų rodymo metu patiria kraupias turbulencines duobes, nepatrauklias reklamai – t.y. tam daiktui, kuris yra viso komercinio transliavimo laidas ir garantija.

Kuo daugiau tokių laidų, tuo mažiau reklamos.

Kaip galima pavadinti komercinę televiziją, kuri nesiekia reklamos pajamų?

Anglosaksai tokius reiškinius vadina įdomiais. Diplomatiškai.

O mes taip ir nesuprantame, verkti ar juoktis…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

LRT SIGNALO IŠJUNGIMAS YRA GRĖSMĖ VALSTYBĖS SAUGUMUI? BEVILTIŠKAS SUSIREIKŠMINIMAS

Sulyginau kelias žiniasklaidos informacijas. Štai Audrius Siaurusevičius LRT signalo išjungimą sutapatina su grėsme valstybės saugumui.

O LNK praneša ilginanti savo vakarinių Žinių laidą trečdaliu – iki keturiasdešimties minučių. Tiek trunka Panorama. Neseniai LNK pasielgė tikrai visuomeniškai ir transliavo A. Valinsko atstatydinimo procedūrą iš Seimo.

O Lietuvos ryto TV Edmundas Jakilaitis važiuoja su Nacionalinio transliuotojo žurnaliste Rita Miliūte į Minską, ten daro interviu su A. Lukašenka ir nepagaili šiam geriausiojo kanalo laiko. Ši televizija, beje, kiekvieną šiokiadienį nuo devynių transliuoja solidų informacinį bloką, kurio trukmė – septyniasdešimt minučių.

Žiū, BTV po savo vakarinės žinių laidos bene kasdien rodo rimtas aktualijų laidas.

Ar Jums tikrai atrodo, kad išjungus LRT nebūtų kam visuomenę painformuoti, jeigu užeitų koks pasiklydęs tankas iš rytų (čia pagal vieną rusų generolo pasakymą, kai, berods, vengrai buvo uždarę oro koridorių karinės technikos transportavimui į Serbiją – „ničevo, tankami proidiom“)?

Žinote, jeigu jau taip toliau tęsti diskusiją rytų įtakos tema, tai daugiausiai misijos Lietuvai yra atlikusi LNK. Nes ji kažkada, labai seniai. kai populiariausiu TV kanalu Lietuvoje buvo ORT, ėmė ir išjungė jo signalą.

A. Siaurusevičius akivaizdžiai sureikšmina savo kanalo svarbą. Tarkim, uagadugu neatsitiktinai nedaug rašo apie LTV. Šį kanalą žiūri apie 12 procentų žiūrovų, tai jau panašu į nišą, o tokie specifiniai reiškiniai yra verti mažesnio dėmesio, nei nenišiniai.

Netgi tose srityse, kur LRT turėtų laimėti su didele persvara, laimi privačios televizijos. Naujienų laidų kategorijoje Panorama velkasi uodegoje, o ir publicistikos srityje jokia LTV laida neprilygs Paskutinei instancijai.

uagadugu suprastų problemos rimtumą, jei LRT būtų bešališkas, visas politines pažiūras atspindintis transliuotojas. Taip nėra.

Aišku, apie LRT skandalų daug. Tai bene pats skandalingiausiais Lietuvos kanalas. Tik komerciniai kanalai juos specialiai provokuoja, o LRT jie randasi kaip iš gausybės rago patys sau ir iš savęs. Vienas po kito.

Bet Jūs tikrai esate užtikrinti, kad, dingus iš eterio LRT, nebūtų kam informuoti visuomenės apie tikras, o ne A. Siaurusevičiaus sugalvotas grėsmes?

Ašku, tai tiktai hipotetiškas klausimas, nes iš eterio LRT nedings. uagadugu rašo šia tema todėl, kad mūsų skaitytojų, tarp kurių yra ne vienas televizijose ir aplink jas sprendimus darantis žmogus, galvose LRT problematika pradėtų dėliotis į lentynėles, o ne būtų panaši į beviltiškai susivėlusį problemų kamuolį, kurį vienas kitam spardo vis ateinančios ir nueinančios valdžios. Tam, kad ji pradėtų dėliotis, reikia būti išanalizavusiems visas įmanomas LRT – nuo tos, kuri yra neliečiama šventa karvė – didžiulė viršministerija su viešosios įstaigos statusu, finansuojama pagal principą – duosit, kiek paprašysim (visi ženklai rodo, kad tokia ji turėjo tapti, jei G. Kirkilas būtų išlikęs valdžioje) iki tos, kurios modelį buvo suformulavęs dabartinis LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas – t.y. likviduotos, kurios funkciją atlieka komerciniai transliuotojai pagal atskirai skelbiamus konkursus misijai.

Tai nėra uagadugu paranoja. Tai rimto LRT žmogaus idėja, kurią būtų nepagarbu ignoruoti.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

PREZIDENTĖS VYRIAUSIOJO PATARĖJO LRT VIZIJA

uagadugu ilgai dirbo ir devynaukščiais keikėsi, kad apskritai tokio darbo ėmėsi. Tai ne bet ko, o Prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija išsakytos mintys apie Nacionalinį transliuotoją (beje, šitą pavadinimą uagadugu vartoja tik dėl turtingesnės sinonimikos. Mat, tą mūsų nedidelę naciją savo signalu aprėpia mažų mažiausiai keturi, o gal ir penki nacionaliniai transliuotojai).

Keikėmės todėl, kad L. Balsys turi ypatingą kalbėjimo stilių. Tai, ką kitas pasakytu vienu trumpu sakiniu, L. Balsys išplečia į sudėtingus periodus ir papuošia barokine gražbylystės ornamentika (kokie nors piktesni blogeriai tai pavadintų tuščiakalbyste). Tarsi vingiuojantis upelis L. Balsio mintis vėl ir vėl grįžta nuo ko prasidėjo…

Prezidentės patarėjas galėtų būti geras radijo didžėjus. Manau, kad, esant reikalui, užimtų valandą eterio be pauzių kalbėdamas vien tik su savimi. Pašnekovų neprireiktų. Ta proga išguldžiau tekstą neredaguodamas.

Cituojamoje Žiniasklaidos anatomijos laidoje be vedėjo Dainiaus Radzevičiaus dalyvavo buvęs LRT tarybos narys Vidmantas Valiušaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, LRT tarybos narė Auksė Balčytienė, filosofas Krescencijus Stoškus.

Jų minčių čia neiššifravome ne tik todėl, kad Linas Balsys juos savo gražbylyste akivaizdžiai nustelbė – paprasčiausiai Prezidentės patarėjo mintys, skirtingai nuo kitų pašnekovų, atstovauja valią. O valia formuos LRT ateitį.

O uagadugu jas komentuos.

Prezidentė iškėlė tokią mintį, kad dabartinėje informacijos rinkoje situacija yra tokia dramatiška ir gal būt šiek tiek pavojinga ir gali atsitikti taip, kad Nacionalinis transliuotojas ir liks vienintelis transliuotojas, kuris gins viešą interesą ir būtent išeinant iš to yra tas Prezidentės nusiteikimas inicijuoti ir įstatymo pataisas LRT, stiprinti Nacionalinį transliuotoją, garantuoti jo finansavimą ir padaryti taip, kad jis iš tiesų atspindėtų viešą interesą ir visuomenės lūkesčius. Tai čia tas procesas, kuris prasidėjo ir, tikiuosi, Prezidentės iniciatyva bus palaikyta ir gal būt greitu laiku atsiras ir darbo grupė, kuri kartu su Seimu ir visomis suinteresuotomis pusėmis tą darbą pradėsime daryti.

Mums nėra aišku, ką Prezidentė vadina dramatizmu dabartinėje informacijos rinkoje, bet dramatišką atjautą atsiradusiam dramatizmui įvertinome. Arčiausiai tos dramos tarsi būtų Lietuvos ryto akcininkų sudėties pasikeitimas ar Bronislovo Lubio viešoje erdvėje išsakytos mintys apie rytų kapitalo domėjimąsi lietuviška žiniasklaida. Sakydamas rytai, B. Lubys turėjo omeny ne kinus ar arabus.

Tuo tarpu, kai dėl paties transliuotojo ir jo problemų, tai, aišku, būtų galima daug ir išsamiai kalbėti apie įvairius būdus, apie struktūras, apie, jeigu laidoje bus laiko, galėčiau užsiminti ir apie Belgijos pavyzdį, bet pirminė idėja ir uždavinys yra tas, kad reikia turėti visų pirma kriterijus, strategiją plačiąja prasme, kultūros strategiją Lietuvos ir per tai susiformuoti uždavinius nacionaliniam transliuotojui. Juk iš tiesų, kai kalbama apie politinį interesą, labai dažna populiari frazė – reikia apsaugoti nuo politinio intereso, bet reikia pagalvoti, kas yra tas politinis interesas – jeigu politinis interesas visų politinių jėgų bus tai, kad būtų viešas, nepriklausomas, geras laidas gaminantis nacionalinis transliuotojas ir ginantis viešąji interesą, tai už tokį politinį interesą, aš manau, pasisakys visi. Jeigu tai interesas, nuo kurio reikėtų apsaugoti, tai interesas, įtakotas komercinių interesų, politizuotų, komercializuotų grupuočių – gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių. Tai štai, turint tokią skaidrumo idėją, pabandykim tą idėją įgyvendinti, jau kai kalbėsim apie tarybos darbą, apie sandarą, struktūrą ir apskritai, kaip tas mechanizmas galėtų veikti. o dar tik norėčiau pasakyti vieną trumpą frazę iš savo asmeninės patirties, kadangi ten teko praleisti 27 metus toj įstaigoj ir visą laiką žinojau, kas vyksta iš apačios – iš apačios visą laiką buvo žmonių nepasitenkinimas, nuoskauda, kad jiems neskiriama dėmesio, kad su jais nesitariama, kad jie, kūrėjai, praktiškai nelaikomi žmonėmis – tai iš tiesų ir finansiškai, ir morališkai, ir kitaip. Tai, patikėkit, tos nuotaikos, kai grįždavau ir iš Briuselio, su kolegomis bendraudavau,- jos niekur nėra išnykusios – ir dabar aš jas matau.

Savąją politinio intereso sampratos išvinguriavimą LRT atžvilgiu L. Balsys vadina skaidrumo idėja. Tiesiog įdomu, kaip politinis interesas paversti nacionalinį transliuotoją ginančiu viešą interesą bus atsietas nuo siauro intereso tam transliuotojui daryti politiškai konjunktūrinę įtaką? Jei dabar gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių, tai kokia garantija, kad jų nebus kitoje? Įdomūs L. Balsio postringavimai apie apačią. Jeigu apačiai neįtiko nė vienas viršininkas, kuris buvo LRT, gal apačia dėl permanentinės revoliucinės situacijos Konarskio gatvėje tegu pradeda kaltinti save?

(apie reklamą) Tur būt, ne iš gero gyvenimo – tas reklamos mažėjimas yra ir dabartinėje, paskutinėje įstatymo redakcijoje, beje, kad visai išnyks, nėra numatyta, bet gal būt reikia ir pataisyti įstatymą, kad reklama visai išnyktų, nes ir Prezidentės nuomone reiktų stengtis garantuot finansavimą be reklamos, nes iš tiesų reklama sukelia ir tą priklausomybę ir nepasitenkinimą tarp žiūrovų.(…) Žinoma bet kuris LRT administracijos vadovas (…) pasakys, kad be reklamos mes neišgyvensime, nes tai yra mūsų pajamų šaltinis (…) Apie tai ir eina kalba – rasti būdų, kad valstybė kažkokiu būdu…, o gal komerciniai transliuotojai sutiktų kompensuoti nacionaliniam transliuotojui, yra įvairių idėjų, kurias čia galima išmesti į viešumą, bet iš tiesų jos reikalauja viešo svarstymo ir konkrečių sprendimų, bet idėja, pats, kaip principas, kad neturėtų būti reklamos, kad nacionalinis transliuotojas turėtų būti laisvas be reklamos ir tuo pačiu nuo komercinio intereso – čia labai sveika idėja.

Požiūris aiškus. Galimybė užsidirbti suponuoja stengimąsi, kad tos reklamos būtų kuo daugiau. Kad būtų reklamos, reikia daryti laidas ne intelektualų nišai, o visiems. Kiek tu vilko nešersi, jis vis tiek į mišką žiūrės. Todėl vilką reikia nudaigoti. Tik ar pavyks? Daug buvo norėjusių.

Gerbiamas K. Stoškus pasakė daug gerų dalykų ir atsimenu per susitikimą su Prezidente jis irgi labai gerai kalbėjo ir daug konstruktyvių dalykų pasakė. Dėl politikų atstovavimo – na, galėčiau pateikti šitokį Belgijos pavyzdį, kuri neblogai pažįstu – jis gali kai ką ir panervuoti, bet įneš pozityvios ugnies į diskusiją. Iš pradžių Belgija nusprendė panaikinti abonentinį mokestį 2002 metais, o tuos pinigus toliau rinkti ir skirti vaikų darželiams ir kitoms socialinėms reikmėms, t.y. mokesčio piliečiai neatsisakė tiktai nusprendė – nebe radiją ir televiziją išlaikyti, o daug geresniems tikslams. O radijas ir televizija, pavyzdžiui, yra prancūziškosios dalies ir Flandrijos, du visiškai atskiri visuomeniniai transliuotojai dėl politinių motyvų, bet, pavyzdžiui, pracūziškojoj daly irgi yra vadinamoji Taryba. Tarybą tiesiog renka frankofonų parlamentas, parlamentarai, politikai. Išrenka trylikos asmenų Tarybą parlamento kadencijos laikotarpiui ir vyriausybė skiria dar du komisarus, kurie ekspertai, kaip specialistai garantuoja, kad būtų nepažeidžiami įstatymai, kad būtų laikomasi karaliaus dekretų ir įstatymų, finansiniai dalykai (…). Pinigai yra skiriami iš frankofonijos kultūrinio biudžeto, jie tam pinigų turi, yra šiek tiek reklamos, bet labai nedaug, bet pats valdymo principas – niekas neprotestuoja, kad ten yra politikų atstovavimas – per politikus einama. Olandakalbė dalis Flandrijoje padarė šiek tiek dar kitaip, bet irgi gerai – pas juos visuomeninis transliuotojas valdomas kaip įmonės taryba ir tokiu būdu Taryba su administracija pasirašo kontraktą penkeriems metams ir kontrakte numato viską, kokios bus programos, kiek joms bus skirta finansavimo ir numato bonusus – jeigu misija vykdoma gerai, jie patys gaus daugiau pinigų ir problema išsisprendžia automatiškai.

Frankofoniško pavyzdžio įdiegimas į Lietuvos dirvą reikštų tiesioginę politikų įtaką Nacionaliniam transliuotojui. Bet dabar LRT nepriklausomybė nuo politikos yra tiktai deklaruojama. Geriau jau būti priklausomu viešai, nei paslėptai. Įdomu, kad čia dingtų Prezidentūros įtaka. Flandriškas pavyzdys malonesnis akiai.

Nacionalinio visuomeninio transliuotojų viena iš funkcijų yra skatinti ir politinę diskusiją tarp kitų ir nešti šviečiamąją misiją, čia visa tai yra (…) buvo užsiminta apie tą žurnalistų balsą valdant arba dalyvaujant įstaigos gyvenime. Buvo laikas, kai tas balsas buvo stiprus, tai buvo laikas, kai nacionalinis transliuotojas irgi kovojo už nepriklausomybę, kolektyvas buvo kietas, kaip kumštis, ir, na, iš tiesų padėjo padaryti tai, kas buvo padaryta Lietuvos nepriklausomybei. Bet visi dirbo etatiniai darbuotojai, buvo sistema, kaip ten dirbi, ką darai ir buvo mechanizmas, kaip tą balsą išgirsti. Paskui buvo metas, kai visi buvo išvaryti, atleisti ir tas metas, bijau, tebesitęsia iki šiol, nes iš tiesų iki šiol daugumas žmonių nedirba LRT – jie tiesiog turi kontraktus ir autorines sutartis – jie dirba gatvėj, šiandien jis dirba LRT, o gal tuo pat metu jis dirba TV3-juose, gal ir į Žinių radiją atbėga, visur apibėga ir nebėra to balso – tiesiog iš esmės negali būt. Aš visą laiką klausdavau, pamenu, buvo ne viena reformų grupė – kaip šioje įstaigoje daryti karjerą. Ateina jaunas žmogus – klaip čia pas jus daroma karjera. Vidmantas (Valiušaitis) minėjo vokiška pavyzdį – ten aišku, kaip daroma karjera – po trijų metų pereini į tą lygį, po to tampi vyriausiuoju redaktoriumi, paskui vyresniuoju korespondentu arba atbulai – aišku, kas vyksta, gal netgi per daug aišku vokiškame variante. Pas mus iš vis nėra jokio varianto taip, kaip yra dabar. Jeigu gražinsim vėl, kad Nacionalinis transliuotojas taptų profesionalumo etalonu, jeigu žmonės ten formuosis ir nepabėgs iš ten… Dabar susitinku daug gerų bičiulių nuo senų laikų gatvėse vaikščiojančių – jie sako, o, aš dabar dirbu TV3-juose, o aš LNK, kaip mums gerai. Man labai gaila, kad jie nedirba LRT, nes ten nebeliko, visi išsilakstė paprasčiausiai. Dėl to, kad nėra sistemos, jų nieks ten nebelaiko, buvo metas, kai visi buvo išvaryti. Reiktų daryti viską, kad tegu būna mažas LRT, tegu būna finansavimo, kiek yra, bet jis bus profesionalumo etalonas ir tada, kai žmonės ten ras profesinį interesą, jie ras būdų, kaip tai pasakyti tarybai. Taryba su jais bendraus.(…) Paprasta vadyba – nėra taip blogai ir pagal dabartinį įstatymą – yra Taryba lyg toksai stogas, yra administracinė taryba, kuri daro tokius darbelius, kurių neišmano ten, kurios neišmano Taryba, (…), jinai numatyta įstatyme – tai gal čia tik vienas žingsnis iki to kontrakto, apie kurį aš kalbėjau.

Na, va, pagaliau atsiskleidė. Iš riebios eurobiurokratų sostinės Briuselio atvykęs L. Balsys nori grąžinti LRT į jam įprastus rėmus, prieš 27 metus rastus darbinantis dar J. Januičio vadovaujamoje televizijoje. Rėmai buvo riebūs. Tikra Bonanza. Daug redakcijų, žmonės metų metus darantys karjerą nuo TV kūrybos pameistrio iki meistro ir vadovo. Nes, kai tu esi vadovas, tau iškart, automatiškai nusišypsos Mūza, gims daugiau idėjų ir tu sukursi geresnį kūrinį.

Tarsi kūrėjui reiktų svajoti apie karjerą. Jei turi gerų idėjų, jos turėtų būti realizuojamos nepriklausomai nuo tavo laiptelio ant karjerinės piramidės, kuri taip svarbi Prezidentės patarėjui, aukščio. Mokesčių mokėtojas, pasirodo, turi sumokėti už kažkieno norą daryti karjerą. O ne kūrybą.

Mums pasirodė įdomios L. Balsio mintys apie etaloną – LRT. Keistos mintys. Etalonu Nacionalinis transliuotojas nustojo būti dar gerokai prieš tai, kai visi buvo išvaryti, atleisti.  Kažkodėl dar 1993 metais LTV visi laikė etalonu, o vakarais, namie žiūrėjo ORT. O 1996-aisiais visi, matyt, vis dar etalonu laikydami Nacionalinį transliuotoją, staiga šast ir persimetė žiūrėti LNK. Blogai su tuo etalonu. Ypač kai etalono sąvoką pats sau ir pritaikai.

Taip ir įsivaizduoju Liną Balsį, pabaigusį karjerą Prezidentūroje, karjeriškai įsiplantavusį į reformuotą, sočią, karjerinę TV ministeriją, pilną mielų jo akiai etaloninių telebiurokratų. Tvarka ir ramybė. Iki pensijos.

uagadugu, būdami skrupulingais mokesčių mokėtojais, tikisi, kad tokia LRT nėra Prezidentės vizija.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Nuklausiau, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD