uagadugu

Vakar vakare žiūrėjau porą rungtynių, kur svarbų vaidmenį suvaidino lietuvaičiai. Skubu dalintis įspūdžiais. Nufotografavau kai ką nuo ekrano, tai ir parodysiu.

Pirmas Mindaugas Katelynas. Jo Milano Armani laimėjo ketvirtas ketvirtfinalio rungtynes prieš Teramo Banca Tercas ir pateko į pusfinalį. Kodėl M. Katelynas? Todėl, kad tapo naudingiausiu rungtynių žaidėju, nors teįmetė šešis taškus ir atkovojo du kamuolius. Štai jo statistika:

© Sky Sport

Naudingiausiu jis tapo todėl, kad įmetė lemiamą metimą keturios sekundės prieš rungtynių pabaigą:

© Sky Sport

© Sky Sport

Rungtynes Armani morališkai jau buvo pralaimėjusi. Ji stipriai pirmavo po dviejų kėlinių, bet po to iššvaistė visą persvarą. Prieš M. Katelyno metimą komanda atsiliko dviem taškais. M. Katelynas sulaužė rungtynių eigą. Todėl Milano klubo vadovas pradžioje nesuprato, kas atsitiko:

© Sky Sport

Ir gedintis galvą nuleidęs Banca Tercas savininkas:

© Sky Sport

Užtat viską, kas atsitiko, suprato M. Katelynas. Jis sunkiai dirbo visą sezoną, atlikdavo už amerikiečius ir patinginčius italus juodą darbą gynyboje. Ir jo kantrybė buvo apvainikuota:

© Sky Sport

© Sky Sport

O po to draugų glėbesčiavimai aikštėje:

© Sky Sport

Ir rūbinėje:

© Sky Sport

Bei svarbus tolimesnei karjerai naudingiausiojo rungtynių žaidėjo interviu prieš TV kameras:

© Sky Sport

Pirmose Graikijos superfinalo rungtynėse pasižymėjo ir Š. Jasikevičius. Nedaug žaidė, bet pabaigoje jis buvo tas žmogus, prieš kurį buvo prasižengta, berods, ar ne keturis kartus. Nė vienos pramestos baudos ir Panathinaikos pergalė prieš Olympiakos varžovų aikštelėje:

© Eurosport

Tiesa, po to Panathinaikos teko nešti kudašių iš aikštelės, nes Olympiakos gerbėjų įniršis buvo begalinis:

© Eurosport

Sekmadienį dviejų lietuviškų krepšinio legendų dvikova.

Jaska prieš Šišką.

Abu idealiai jų charakterius atitinkančiose komandose.

Kaip laikrodis sureguliuota CASK prieš Želko Obradovičiaus intuicijos ir supertalentingų žaidėjų priekin genamą kombinaciją.

Jau rašiau apie genialų Ramūno Šiškausko žaidimą prieš Barseloną. Šarūnas Jasikevičius prieš Olympiakos buvo ne prastesnis. Taškų mažiau, bet perdavimai kaip ledas. Suskaičiavau aštuonis, o gal buvo ir daugiau.

Sirgau už Panathinaikos ne tik dėl Šaro. Olympiakos elgesys su Arvydu Macijausku mane totaliai pjauna. Graikijos juridinių (o gal ir ne tik, – bent jau žiūrint į šituos bukasnukius trumpai skustus vaikinus su juodomis odinėmis striukelėmis kyla prisiminimai apie lietuviškus berniukus prieš gerą desėtką metų. Ko jūs stebitės? Manote, graikai, anksčiau įstoję į Europos Sąjungą, yra civilizuotesni?) banditų komanda turėjo būti nubausta. Džiaugiuosi, kad taip ir atsitiko.

Mano favoritas? Noriu, kad laimėtų graikai. Seriožos Ivanovo asmeniškai kuruojama komanda man nesimpatiška. Jį užsimaskavusį (gal nuo MOSAD‘o?) visokiomis plačiabrylėmis skrybelėmis šalia CASK eksprezidento p. Kuščenkos pastebėdavau visų ankstesnių finalų metu. Beje, gerokai primaukusį. Tai ypač gerai matėsi Prahoje. Prasta akių obuolių koncentracija nuo dešimties bokalų Pilzeno alaus neužmaskuos ir patyrusio rusiško girtuoklio.

Bet norėčiau, kad R. Šiškauskas įmestų 30 taškų.

Ir pralaimėtų.