uagadugu

uagadugu yra beviltiškai nutolę nuo Drąsiaus Kedžio istorijos. Ši – netgi ne mano tinklaraščio paraštėse – jos apskritai nėra. Nesame juristai-specialistai-ekspertai-seksologai-žurnalistai-kriminalistai, o todėl ir nerašome. Tačiau be galo rezultatyviai dirba tie, kuriuos reguliariai aprašinėjame. Štai atsiverčiu paskutinę TV anteną ir matau, kad žiūrimiausia savaitės laida – Akistata, kurios reitingas – 16,3% arba, kiek suvulgarinant šį skaičių – apie 500 tūkstančių žiūrovų. Panašu, kad aprašinėdami šokius, 2 minutes šlovės, nepastebime lyderių. 2 minučių šlovės reitingas – tik 10.3%…

Norėtųsi pasakyti, kad tai laikina. Laikas nenumaldomai iškels naujas dramas. Tačiau gal ir ne.

Kai matau, kad Garliavoje manifestuojantys žmonės šneka Kristupo Krivicko žodžiais, suprantu, kad be galo skausminga istorija greitai nesibaigs.

Ne tik todėl, kad ji de facto nesibaigs.

Bet ir todėl, kad jos pabaiga būtų pernelyg nenaudinga televizijai.

Kuo daugiau serijų, tuo geriau. Vyksta tobulas kriminalinis muilas, kurio pabaigą žino, panašu, tik K. Krivickas.

Žiūrėdamas jo laidą nejučiom pagalvoju, kad jeigu šis žurnalistas pasakytų, jog esu kupranugaris, man čia pat, prie televizoriaus paklusniai  išaugtų dvi kupros.

Tai nereiškia, kad šiais žodžiais priešinuosi žurnalisto netiesos sakymui. Nes tai – gal ir tiesa.

Bet jeigu ir netiesa – tie, kur Garliavoj, ja patikėtų? Berods, ne. Net ir V. Gaivenio Abipus sienos nepatikėjo.

Nenoriu pasakyti, kad Abipus sienos sakė tiesą.  Ko gero, ne. Bet Abipus sienos netiesa visiškai nereiškia Akistatos tiesos.

Be galo bjauri problema. Daltonizmas vadinasi. Rodoma tik juoda arba balta.

Kokioj nors LRT tai pastebiu žiūrėdamas politinių diskusijų laidas. Tai taip pat muilo opera. Kaip ir pas K. Krivicką, čia iškart tampa aišku, kurie herojai geri, o kurie – blogi..

Ir kuriuos pašnekovus pasirinks vedėjas. Be vargo išskaičiuosi tris iš penkių įmanomų. Tai – laidos žurnalistų, kovojančių už teisybę. Sau aprioriškai suvoktą ir žinomą. O ne jos ieškančių.

Šiuo požiūriu jie – ir TV3, ir dvasingas vertybes turinti teigti visuomeninė televizija yra viena kitos kopija. Veidrodinė.

Bandau nebūti daltonikas. Todėl nebus vienareikšmių išvadų.

Kiekvienas, kuriam Akistata – kelrodė žvaigždė, laiko šią laidą be galo dvasinga. Nes ji atitinka jo dvasinį būvį. Maištingą, šuniškai apspardytą arba šiaip teisybės ieškantį. Vyžotą plikbajorį. Statistinį tautiečio portretą.

Dvasingieji, emocingi lietuviai nuoširdžiai, niekieno neprašomi ir neapmokami neleidžia įsigalioti teismo sprendimui.

Teismo, kuris blogas, nes taip pasakė televizorius.

Kas bus, kai televizoriui apsimokės pasakyti fas?