TV3 IR SAULIUS BARTKUS: 13 MEILĖS IR NEAPYKANTOS METŲ

Niekur nuo šito nepasislėpsi. uagadugu yra tinklaraštis, reguliariai atliekantis užsakymus. Tiesa, šitie užsakymai neturi jokios komercinės potekstės – tinklaraštis uagadugu autoriui nėra uždirbęs nė cento.

Tačiau atlieku tikruosius užsakymus tiems smalsesniems, žinių ištroškusiems uagadugu skaitytojams, kurie Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 7.9/10 (17 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +3 (from 5 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

TV3 „LIETUVOS GARBĖ“: SOLIDARIAI PAAŠAROČIAU NEBENT DĖL REITINGŲ…

Lietuvos garbė © TV3

 

Nors LTV ir galėtų pagrįstai ginčytis, bet, dėliojant šventinės programos įvykius, vis dėl to pagrindiniu akcentu laikyčiau TV3 Lietuvos garbę, o ne visuomeninio transliuotojo proginę programą, skirtą kovo 11 dienos renginiams.

Ne tik todėl, kad septynių valandų trukmės Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirta LTV programa žiūrimumu ženkliai Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 7.5/10 (6 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Kategorijos:  Laidos, Personalijos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

MTV, VESELIS IR SUDEGINTI TILTAI

Žiniasklaidoje randasi informacijos apie tikruosius MTV Networks Baltic skolų mastus bankrutavus. Dar prieš metus, vasarį Verslo žiniose buvo rašoma apie nuostolius viršysiančius 1 milijoną litų, o dabar teisme išaiškėjo, jog kreditorių pretenzijos siekia 10 mln. litų.

Dar blogiau – skolos nebus grąžintos, nes Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.5/10 (13 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +6 (from 10 votes)
Kategorijos:  Personalijos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

„MAŽI“ TV KANALAI: 2009-ŲJŲ SAUSIS – 2010-ŲJŲ BALANDIS

Paskutinį kartą apie mažuosius kanalus rašėme šio tinklaraščio aušroje – daugiau nei prieš metus.

Laikas būtų pasidomėti, kas čia vyksta. Pateikiame lentelę, kurioje lyginamas 2009 metų sausis ir 2010-ųjų balandis. Šešiolika mėnesių yra svarus laikotarpis, todėl yra apie ką pašnekėti. Sudarinėdami lentelę naudojomės viešai skelbiamais bendrovės TNS Gallup telemetriniais tyrimais:

Kanalas2009 m. sausis (%)2010 m. balandis (%)Pokytis
Pervyj Baltijskij Kanal4.86.21.4
„Lietuvos ryto“ TV2.02.80.8
RTR Planeta Baltijanėra duomenų2.5nėra duomenų
TV12.02.00.0
TV62.41.80.6
Ren TV Baltijanėra duomenų1.5nėra duomenų
LTV20.80.50.3
Balticum TVnėra duomenų0.5nėra duomenų
Sport1nėra duomenų0.3nėra duomenų
Viasat Sport Balticnėra duomenų0.3nėra duomenų
Liuksnėra duomenų0.2nėra duomenų
Info TVnėra duomenų0.1nėra duomenų
MTV Europenėra duomenų0.1nėra duomenų

Dėl apibrėžimų. Komentaruose uagadugu rašiniams susidūrėme su klausimu, kodėl tam tikrą grupę TV stočių vadiname mažaisiais kanalais.

Dėl jų žiūrimumo. Auditorijos dydžio. Suprantu, kad kokios nors kabelinės kanalų rinkinyje visi šie kanalai atrodo vienodai, bet žiūrovas, nepaisant menamo vienodumo, apdovanoja juos nevienodu dėmesiu. Dėmesys yra išmatuojamas telemetriniais tyrimais.

Kodėl jie mažiau žiūrimi?

Yra kelios priežastys. Atmetus subjektyvųjį veiksnį (profesionalų parinkimas – deja, Lietuvoje jis dažniausiai būna lemiamas), kuriamas (rodomas) produktas (programos visuma) dažniausiai nebūna patrauklus didelei auditorijos daliai todėl, kad į jį per mažai investuota. Tačiau netgi esant didelėms investicijoms, tas produktas gali būti nepatrauklus, jei jis prastai išreklamuotas arba nerodomas plačiu, nacionaliniu mastu.

Šitos priežastys galioja tik kanalams, kurie pagal savo žanrinę visumą gali būti vadinami bendro pobūdžio (lietuviškoje terminijoje nėra tikslaus atitikmens anglakalbėje literatūroje naudojamam žodžių junginiui general entertainment).

Priskirtiems mažiau žiūrimų kanalų grupei aprioriškai pasmerkti lokalinio kryptingumo, nelietuvių kalba transliuojantys ir specifinį žanrą pasirinkę kanalai. Kai tūlas hiphoperis sako, kad visa Lietuva žiūri MTV Europe ir stebisi, kodėl jis renka tik 0.1 procento, uagadugu supranta, kad tam subkultūristui Lietuva sutelpa į jo draugų ratą.

Draugų turėti nėra blogai.

Tačiau grįžkime prie lentelės turinio. Jau esu skundęsis savo galvos skausmu dėl BTV. Tradiciškai šį kanalą dar priskiriame didiesiems ir talpiname į savo kasmėnesines didžiųjų televizijų auditorijos apžvalgas, bet jo auditorijos dalis (balandį buvo 6.6%) šį kanalą nori nenori stumia į mažesnių berniukų kategoriją. BTV nuo LNK ir TV3 žiūrimumu atsilieka trimis kartais, nuo LTV – beveik dviem, o pirmąjį mažųjų sąrašėlyje PBK lenkia tik 0.4 procento.

Tačiau kol kas paliekame. Nes didžiųjų grupė labai jau susitrauktų. Paliekame dar ir dėl buvusios šlovės – dabar visiškai nustekenta televizija dar prieš devynerius metus ramiai sau rinkdavo 17 procentų auditorijos dalies, jos laidos reguliariai pasirodydavo žiūrimiausių dešimtukuose.

O į nugarą jai alsuoja Pervyj Baltijskij Kanal – surogatinis kanalas, beveik ištisai retransliuojantis tai, ką Rusijoje rodo Pervyj. Tai – Rusijos valdžios vėliavnešys, pagrindinis Kremliaus propagandinis instrumentas. Tačiau šis plieninis skeletas yra aplipdytas be galo prašmatniu pramogos raumenynu. Valdžia negaili šiam kanalui finansavimo, kuris leidžia laidas, serialus, koncertus ruošti su biudžetais, kurie keliolika, o kartais ir keliasdešimt kartų didesni, nei lietuviški.

Ką pajunta rusiškai mokantis žiūrovas, kai perjungia kanalą iš lietuviškos laidos, filmuojamos mėšlamusių nukakotoje 300 kvadratinių metrų studijoje su prieštvaniniu apšvietimu, kameromis ir juokingai apmokamu personalu į rusišką, paruoštą žvilgančiame, naujausia aparatūra ir pažangiausiais sprendimais aprūpintame kelių tūkstančių kvadratų paviljone?

Pajunta skirtumą. Kosminį.

Alsuojame toli nuo Baikonūro pasturgalio.

Iš čia ir imasi tas žiūrimumas. Naivu būtų galvoti, kad PBK žiūri tik rusakalbiai.

Ne tik jie. Beje, PBK yra matomas tik kabeliniais tinklais, o, tarkim, BTV, ją lenkianti tik 0.4 procento, turi nuosavą antžeminį tinklą, garantuojantį jai 70-80 procentų visos Lietuvos potencialių žiūrovų.

Galima tik įsvaizduoti, kas būtų, jei šie kanalai susikeistų signalais.

Prognozuoju, kad BTV kristų iki poros, o PBK kiltų iki penkiolikos.

Beje, sudėjus pastarosios žiūrimumą kartu su kitais dviem rusų federaliniais kanalais – RTR Planeta Baltija ir Ren TV, šių trijų kanalų auditorijos pyrago dalis sudaro 10.2 procento. Primenu, kad LTV aptariamą mėnesį turi 12.3…

Nereikia užmiršti dar ir to, kad TNS Gallup pateikiamame televizijų tyrime 16.9 procento sudaro Kitos TV. Iš tų kitų mažų mažiausiai trečdalį, o gal ir du sudarytų mažesni, nišiniai rusų kanalai.

Taigi per visus rusų kanalus ir suskaičiuosime tiek auditorijos, kiek turi kuris nors Lietuvos televizijų lyderis – LNK ar TV3.

Bet baikime su tais rusais ir pereikime prie tautiečių.

Po PBK lentelėje rikiuojasi Lietuvos ryto TV.

Kanalas per šešiolika mėnesių paaugo 0.8 procento. Tai – nedaug.

Turint omeny, kiek sudėta pastangų ir, atitinkamai, pinigų.

Ambicijos – daug didesnės. Lietuvos ryto televizinis priedas TV antena jas jau ne pirmus metus eksponuoja antrame savo puslapyje, kur talpinama Trijų populiariausių Lietuvos televizijų laidų išklotinė. Čia Lietuvos ryto TV jau seniai ketvirta, o BTV – penkta.

Lietuvos ryto TV šiuo metu gana desperatiškai bando perimti inciatyvą. Apie tai rašėme vakar.

Beje, ji jau ir dabar yra kiek kilstelėjusi savo skaičius – gegužę dėl LKL transliacijų žiūrimumas padidėjo iki 3.2.

Energija ir užsispyrimas kalnus verčia.

Jei kokia griūtis nepargriauna…

Po Lietuvos ryto TV rikiuojasi TV1 ir TV6. Juos galima pavadinti dukteriniais LNK ir TV3 kanalais, nors juridiškai tai nėra tikslu. Bet dukteriniais tįsta liežuvis vadinti jau vien todėl, kad jų prigimtis – išvestinė.

Pagrindinė šių televizijų funkcija – parodyti perteklinį LNK ir TV3 perkamų užsienio filmų ir serialų srautą. LNK ir TV3 kovoja nematomą, bet karštą ir niekuomet neslopstantį karą dėl didžiųjų JAV kino studijų (major studios). Vienas iš instrumentų, kaip varžovą patiesti ant grindų, yra ne tik kaina, bet ir apimtis. Dažnai laimi tie, kurie paima daugiau. Tą daugiau reikia parodyti, o pirminio kanalo eterio nepakanka. Tokia yra, tarkim, TV1 atsiradimo rinkoje genezė ir priežastis.

Pakeliui tokiems kanalams galima suteikti vienokį ar kitokį lietuvybės kvapą – dažniausiai tai daroma savireklaminėmis priemonėmis, o geresniais laikais – viena kita laida. Blogesniais – kartojimais, arba kad ir lietuviškais filmais, kuriuos reikia kažkur išrodyti, nes baigiasi licencijos laikas.

O pirminiame kanale juos nėra kur iškišti.

Nes koks Dolphas Lundgrenas susivalgo geriau, nei Vienui vieni.

Viena aišku, kad krizės metu šie kanalai neturi jokių galimybių vystytis. Esant sunkumams atsikratoma investicijų į silpniausiais grandis.

Taip atsitiko su LTV2, kuris neteko galimybės būti žiūrimas nacionalinio siųstuvų tinklo žiūrovų ir buvo sugrūstas į menkai matoma skaitmenį, bei kabelį.

Pikantiška – jei pasižiūrėtume atvirai ir tiesiai LRT misijai į akis, įžvelgtume sarkazmo.

Juk misija yra būtent tai, ką rodo LTV2.

Tai gal į skaitmenį reikėjo sugrūsti LTV1?

Juk tai taip progresyvu…

Sunku kažką daugiau pasakyti apie Balticum TV. Tai – Klaipėdos krašte galingo, o ir kai kur kitur bandančio įkelti koją kabelinio operatoriaus šalutinė veikla. Kam ji jam reikalinga, vienas dievas težino. Didžiajai žiūrovų daliai keisti nemainstream‘iniai filmai, kuriuos kaipo tokius apdovanoja kino festivaliai egzotiškose šalyse, savotiškai su jais besiderinantys labai nedidelio biudžeto koviniai filmai ir trileriai, kažkiek specifinio lokalo.

Perspektyva? Nacionaliniu mastu nėra.

Vienodo dydžio auditoriją dalinasi du Lietuvos sporto kanalai Sport1 ir Viasat Sport Baltic.

uagadugu yra prirašę daug karčių žodžių apie Viasat Sport Baltic. Nesikartosiu. Pasakysiu tik, kad kanalas, kuriame lietuviams per jėgą kišamas ledo ritulys, latviams – krepšinis, o estams – viena ir kita, atrodo tarsi be galvos.

Labai prastas varžybų rinkinukas (Eurolyga yra taisyklę patvirtinanti išimtis) – Skandinavijoje verda kova dėl sporto teisių ir Viasat, nepaisant savo pasipūtimo Lietuvoje – ten nėra svarbiausias žaidėjas. Mūšius dėl svarbiausių sporto renginių teisių jis pralaimi. Todėl pralaimi ir Baltijos šalys, nes specialiai dėl jų Viasat stengtis nesiruošia.

Sport1 yra daug simpatiškesnis. Čia lietuviai mato tai, kas jų didžiąjai daliai reikšminga – Ispanijos krepšinio lyga, Anglijos futbolo Premiership (o ne antra pagal rangą, kurios teisėmis disponuoja Viasat Sport Baltic), kąsnelis olimpiados, viena kita autorinė laidelė. Tikimės vystymosi.

Gale – kitų nišų atstovai.

Liuks ištisai transliuoja LNK koncertus, Info TV – kriminalinę ir graudžiąją LNK publicistiką, MTV Europe į TNS Gallup sąrašėlį pateko, matyt, tik dėl pasimirusios MTV Lietuva eksvadovo Mariaus Veselio karšto noro čia ją matyti.

Perspektyvos. Rinkai judant skaitmenin, mažų kanalų dalis vis augs, jie nukąs vis didesnę dalį nuo didžiųjų, bet svajonė su jais susilyginti ir liks tik svajone.

Nebent kas nors mes didelius ir dar didesnius pinigus.

Bet galintis mesti tuos pinigus svajoja, ko gero, apie BTV ar LNK…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

GERŲ NAUJIENŲ NĖRA: MTV NUSIBAIGĖ, KITI „MAŽIUKAI“ VOS GALĄ SU GALU SUDURIA…

Pranešama, kad lietuviško MTV neliks. Vietoj jo bus transliuojama europietiška MTV versija. Dar gerai, kad ne rusiška…

Nors rusiška ir negalėjo būti, nes lietuviški paaugliai šios kalbos jau nesupranta.

Žinia bloga, nes lietuviškos kūrybinės pajėgos turės mažiau galimybių pasireikšti.

Žinia bloga dar ir todėl, kad prikišamai žymi liūdną tendenciją: krizei gilėjant nukenčia silpniausi. Didieji išsiplėšia nors ir trečdaliu mažesnius reklamos biudžetus, bet išsiplėšia – jei ne nagais, tai dantimis. O su mažesniais tai kaip tame priežodyje – kai mažas, tai ir durnas

Nors paslaptis gali glūdėti ir Mariaus Veselio specifiniame verslume, o ne tik krizėje…

Bet grįžkime prie tendencijos. Štai jau ne pirmą mėnesį stebiu Žinių radijo mažėjimo procesą. Ši stotis sparčiai mutuoja iš naujienų į pokalbių radiją su greit, matyt, pusę jos viso eterio sudarysiančių užsakomųjų laidų nuobodžiu srautu. Gerais laikais Žinių radijas paprastomis dienomis tik nuo šešių pradėdavo kartojimus. Dabar jau nuo trijų. Mažėja ir balsų. Nejaugi kiaulių gripas juos išguldė? Jau ne pirmą savaitę Giną Dabašinską girdžiu talk radio režimu išsijuosus malantį liežuviu (čia tikrai be jokio pikto atspalvio!) ištisas tris valandas nuo dvylikos iki trijų su trumpomis pertraukėlėmis Žinioms. Pradžioje jis veda savo Prie pietų stalo, kurio didžiuma laidų taip pat tapo užsakomosiomis, o po to dar ir Dienos klausimą.

Vis skurdėja Žinių radijo rytinė laida. Jau pusę šito bloko užima spaudos apžvalga (buvo ketvirtadalis). Priežastis, berods, paprasta – spaudos apžvalgai pakanka paruošti vieno redaktoriaus, o įvairesnei programai jų reikia daugiau. Panašu, kad autorinių darbuotojų ženkliai sumažėjo. Kokybės irgi. Todėl norintys tik informacijos priversti įsijungti Lietuvos radiją ir čia ją rankiotis dažnai tarp buitinių patarimų ir svajingų padainavimų.

Ir nors Žinių radijo bangomis transliuojamos net kelios laidos su pavadinime esančiu žodžiu ritmas ( Kultūros ritmu, Pasaulio ritmu, Verslo ritmu) bei verslas (Mano verslas, Verslo bitės, Verslo ritmu, Verslumo dvasia) radijo savininko Augustino Rakausko verslumo dvasia, panašu, silpsta, o ritmika virsta labai komplikuotomis sinkopėmis…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , ,

KO REIKIA VESELIUI?

Paskui Lž gidą persirašau MTV Baltic vadovo Mariaus Veselio žodžius iš kanalo svetainės: Kaip jau esu pasakojęs, MTV šiuo metu užima apie 2-3 procentus TV reklamos rinkos, matuojant gautomis pajamomis. Maždaug tokią (ar net didesnę) žiūrovų rinkos dalį MTV turi ir pagal visas be išimties mūsų ir ne mūsų užsakytas alternatyvias sociologines apklausas. Tik pagal TNS TV metrų duomenis MTV rinkos dalis yra praktiškai lygi nuliui. Patys suprantate, kad tai nesąmonė. Logika paprasta: jei uždirbu 2-3 procentus rinkoje plaukiojančių pinigų ir turiu ne mažiau kaip 2-3 procentus žiūrovų pagal sociologines apklausas, tai „nulis“, rodomas TNS TV metrų, yra klaidingas.

Ponas Veselis savo jauniesiems subkultūriniams adeptams tegu išsijuosęs rašo, kad tai nesąmonė, bet neįtikins mūsų, uagadugu.

Apskritai, iš kur tas maksimalistinis noras turėti 2-3 proc. auditorijos nišiniam kanalui? Atsiverčiu praėjusios savaitės JAV Nielsen auditorijos tyrimus. MTV su 0.3 proc. auditorijos dalies užima garbingą 24 vietą tarp visų kabelinių TV stočių. Šast link Anglijos – čia jau daug metų MTV svyruoja ties 0.2 proc. Geresni rezultatai Rumunijoje, čia matome 0.5 proc. Visur kitur panašiai. Kažkur Rusijoje prieš kelis metus buvo 1 proc. ir tai laikoma geru rezultatu. uagadugu nėra visažiniai, gal kur Albanijoje ir yra tie 2-3 proc., bet tai išimtis iš taisyklės.

MTV tikslinė auditorija yra 11-34 metų muzikalūs individai. Pabrėžiu, muzikalūs. Beje, muzikaliesiems siūlau savęs su visais nesutapatinti. Yra daugybė jaunimo, kuriems muzika paskutinėje vietoje, o su ja ir MTV.

Tai amžiaus grupei televizija apskritai nėra patraukliausias laisvalaikio leidimo būdas. Beje, čia mano minėtas JAV MTV labiau adaptuotas vyresniajai ir ne visuomet muzikaliai auditorijai. Čia daugiau pokalbių šou, nei muzikos. Ir vis tiek skaičiai tik 0.3 proc. (čia M. Veselio tik).

O kiek dar auditorijos iš MTV atima internetas ar videožaidimai.

Taigi, mūsų nuomone, tas 0.2-0.3 proc. arba, M.Veselio žodžiais, nulis, yra natūrali būsena, o ne nesąmonė.

M. Veselio noras, kad jo stoties gaunamų pajamų kiekio dalis atitiktų auditorijos dalį, irgi keistokas. M. Veselis nori to, ko Lietuvos rinkoje nėra. Pagal jo logiką TV3 ir LNK turėtų gauti apie 40-50 milijonų metinių pajamų, o ne 80-90, kiek šios stotys iš tiesų gauna. Nes būtent 40-50 mln. atitinka LNK ir TV3 auditorijos dalį (20-25 proc. kiekviena).

Jei MTV iš tiesų uždirba 2-3 procentus rinkoje plaukiojančių pinigų, tai būtų apie 4-7 mln. litų per metus. Taip pat neprastai uždirbama ir iš turinio pardavimo kabelinių operatoriams. Nėra blogai, kaip stočiai, kurios išlaidos yra signalo platinimas, rinkodara, atlyginimai administracijai ir dar kas nors nefundamentalaus, ko nežinau.

Manau, kad savininkai iš Izraelio dar ir pelno pasiima milijoną kitą. Ko čia būti nepatenkintiems.

Taip ir nesuprantu, ko reikia M. Veseliui.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Rinka
Žymos: , , , , , , , ,

TV3 ŽINIOS: IŠGRYNINTAS BULVARAS

Bernardinų ne pirmą savaitę moderuojamoje diskusijoje apie „ketvirtąją valdžią“ kartais sužvejoju televizinį kampą.

Šįkart inspiracija tapo sakinys ne apie televiziją, bet ši visai šalia. Žurnalistų ir leidėjų Etikos komisijos pirmininkė Edita Žiobienė, diskutuodama su Mindaugu Nastaravičiumi pastebėjo, kad Paimi į rankas „Lietuvos rytą“, o ten vedamasis kaip regioninio laikraščio, kažkokia buitinė istorija. Atrodytų, mums, paprastiems žmogeliams, apie mus… Bet kaip atsigauna siela, kai paimi į rankas rimtą vakarietišką laikraštį.

Ta pati istorija ir su televizija. J. Butkevičienės atleidimo dėka prisiminta, kad TV3 Žinios jau ne vienus metus populiariausios. Kodėl? Ogi todėl, kad jos atvirai bulvarinės.

Prisiminkite daug metų šioms žinioms vedėjavusį Marių Veselį, sėkmingai puoselėjusį „sulaižyto“, amžinai besišypsančio berniuko įvaizdį. Ką šis vaikinas turėjo bendro su rimtomis analitinėmis žiniomis? Jų buvo TV3 televizijoje, bet visos jos, perleistos per dirbtinai sudramatintą M. Veselio intonaciją, atrodydavo kaip anekdotai, natūraliai sulipdami su iškart po Žinių rodomu, dabar jau lietuviškos pramogos klasika laikytinu infošou Be tabu. Žiūrovas į prieš tai rodomas Žinias nejučiomis pradėjo žiūrėti, kaip į Be tabu apšildančią roko grupę. Todėl manęs visiškai nenustebino sprendimas prieš kurį laiką atnaujinti šią taktiką, vėlyvesnes TV3 Žinias patikint vesti Gediminui Jauniui.

Ne paslaptis, kad daugumas Lietuvos gyventojų, neatsiverčiančių rimto vakarietiško laikraščio, bet kurias žinias laiko beviltiška nuobodybe – nesvarbu, kokios jos bebūtų. TV3 padarė žygdarbį – jos Žinių metu pritraukė prie televizorių pusamžes moteriškes, kurių televizinis rojus yra pamatyti penkias muilo operas per vakarą; negudraus mąstymo vyrukus, dirbančius statybininkais, vairuotojais, kiemsargiais; vaikus, kuriems M. Veselis buvo teletabių klonu. Sakysite, nerafinuota auditorija? O kam tai rūpi? Juk jos daug, žymiai daugiau, nei intelektualų, paskaitančių tuos vakarietiškus laikraščius. Ir jai reikia būtent buitinių istorijų, kurios juos kabina, o ne rafinuotų pokalbių.

(Beje, programinio žingsnio su G. Jauniumi nesėkmė buvo ne principas, t.y. pats Gediminas Jaunius, kaip M.Veselio kopija, bet pernelyg vėlyvas laikas toms pusamžėms moteriškėms, kurios dirba paprastus darbus anksti iš ryto ir prieš dešimt jau miega.)

Viskas paprasta. TV3 priklauso komercinei TV grupei, kuri neužsiima labdara ir propaguoja išgrynintą verslo modelį, netemdomą intelektualinių erezijų apie visuomenės švietimą ir kitą protinimą. Todėl, jeigu ir yra Žinios (beje, Vilmai Marciulevičiūtei, tada vadovavusiai TV3, pas viršininkus ne taip jau paprasta buvo pramušti pačią jų atsiradimo idėją – dabartiniai TV žiūrovai jau neatsimena, kad kažkada Žinių neturėjo nei TV3, nei LNK), tai tik rentabilios. Kietai ir išgrynintai.

Ironiška, kad šito taip ir nesuprato J. Butkevičienė, TV3 žinių idėjinė generatorė ir įgyvendintoja. Jos atžvilgiu buvo pasielgta pagal kompanijos logiką. Kietai ir išgrynintai.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Kanalai
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD