TV3 VADOVYBĖ: K. KRIVICKO POZICIJOS SILPNĖJA?

Vieno Radijo ir televizijos komisijos (LRTK) nario, plepaus žurnalisto iš Kauno Vido Mačiulio paslaugaus liežuvio dėka portalas Zebra pagavo disonansą tarp viešai išsakomos TV3 pozicijos apie Kristupą Krivicką ir oficialiose instancijose deklaruojamos nuomonės.

Pirma citata: „Pirmąkart teko išgirsti tokį atvirą, konkretų, objektyvų ir nuoširdų paaiškinimą, kaip Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 7.6/10 (5 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: BUNNIE SVARSTO APIE „ANTIKRISTĄ“ KRIVICKĄ IR ŽURNALISTIKĄ

Daug kas pastaruoju metu bėdavoja dėl lietuviškos žiniasklaidos kokybės, bet daugeliu atveju tie pabėdavojimai pabėdavojimais ir lieka. Kaip pagrindinės žiniasklaidos nuopolio priežastys dažniausiai įvardijama bendra vertybių krizė ir žurnalistikos antikristas Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (6 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Personalijos, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

ATSIGAUNA TV REKLAMOS RINKA?

Randasi optimizmo oficialiuose pranešimuose apie TV reklamos rinką. Štai TV3 naujienraštyje TV3 televizijos komercijos direktorius Aldas Juronis, prieš porą mėnėsių džiugiai pranešęs apie 15 procentų reklamos įkainių pakėlimą savo kuruojamuose kanaluose, dabar skaidrina nuotaiką kita malonia žinia: Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 5.5/10 (2 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Rinka
Žymos: , , , , , ,

TELEVIZINĖS ŽINIOS APIE PINIGUS NEDŽIUGINA

Pabiro, pasklido, pasiškirmeliavo guzikais. Tarsi po gero snukiadaužio.

Naujienų apie pinigus atsirado. Vienos tikslios, kitos aplink. Apie visas čia trumpai.

LRTK pranešė duomenis apie pirmųjų trijų ketvirčių televizijų komercines pajamas.

Iš karto pasakysiu, kad nėra jos rožine spalva nudažytos, bet iš bendro Lietuvos ekonominio konteksto neiškrentančios. Lyginant su analogišku 2009-ųjų metų laikotarpiu televizijų pajamos padidėjo 2 procentais, o radijo sumažėjo devyniais. Šį rodiklį radijo stočių vadovai tarpusavyje vadina skandalingu, nes priežastį įžvelgia ypatingai didelėse nuolaidose, kurias televizijos taiko ir sau naudingai perskirsto reklamos pyragą. Pabrėšiu, kad tas reklamos pyragas nedidėja. Sudėję TV ir radijo reklamos bendras pajamas, gausime beveik tokį patį skaičių, kaip ir 2009-aisiais. Netgi procento dalimis sumažėta (aišku, tai jau – paklaidos ribose).

Ir televizijose ir reklamos agentūrose sėdintys žmonės labai šykščiai dalinasi savo prognozėmis dėl reklamos rinkos, bet dar prieš metus būta vilčių, kad ji atsigaus jau kitų metų pabaigoje. Panašu, kad dabar tos prognozės yra atidedamos 2012-iems, o gal ir 2013-iems metams. Priežastis – labai paprasta – ekonomikos pagyvėjimo cikle komercinė žiniasklaida yra pati paskutinė. Reklamai pinigai skiriami tik tada, kai prekes perkantieji yra pakankamai praturtėję, kad galėtų pirkti su didesniu apetitu.

Todėl gerų dienų šiam sektoriui greitai neprognozuočiau. Nors TV3 ir drąsinosi 15 procentų pakelsianti reklamos įkainius, šiuo būdu ji, ko gero, naudojasi lyderės TV rinkoje pozicija ir tikisi nubausti tuos, kuriems kelti įkainius bus nedrąsu. Bet, kas pozityvu, turėtų mažėti TV reklamos nuolaidos ir lengviau kvėpuos radijas bei spauda.

LRTK pateikia ir retransliuotojų pajamas. Skirtumas – pritrenkiantis. Transliuotojų pajamoms stagnuojant, retransliuotojų įplaukos lyginant su 2009-aisiais padidėjo 10 procentų. Beje, dar įdomesnius skaičius gausime sulyginę su 2008-aisiais. Lyginant su šiais radijo ir televizijos pajamos sumažėjo 35 procentais, kai retransliuotojų (kabelinių operatorių) padidėjo 25-iais. 2008-aisias kabelinių pajamos nuo komercinių TV ir radijo transliuotojų skyrėsi 80 milijonų, kai 2010-aisiais – tik 33 milijonais. Sakyčiau, svorio kategorijos beveik susilygino.

Ezopiškajame A. Račo rašinyje prasismelkė žinių ne tik apie Radijo direktorės atsistatydinimą, bet ir apie pinigus. Čia rašoma, jog 2010 metų patvirtintas biudžetas, kuris buvo gana pesimistinis, šiandien buvo patikslintas, atsižvelgiant į kiek didesnes, nei buvo planuota, pajamas. Tiesa, dėl pajamų iš reklamos LRT tarybos nariai klausimų turėjo.

Nesu tikras ar uagadugu dešifravimo aparatas ir čia bus sudirbęs sėkmingai, bet tas klausimų turėjo turėtų pasakyti, jog biudžetas tikslinamas ne dėl reklamos pajamų padidėjimo (kas būtų visai logiška rinkai nerodant jokių stebuklų), o dėl papildomo finansavimo iš valdžios.

Nebūtų nieko keisto. Konservuoti ar kitaip į ankštus paslapčių stiklainius sulindę dėl LRT stengiasi.

O Komitetas žino, kuriuos guzikus paspausti jų paklydusiose dūšelėse.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Rinka
Žymos: , , , , , , , ,

SKAIČIAI: ŠALMUOTAS K. KRIVICKAS VARPOS DIDINIMO PARAŠTĖSE

Vakar dienos auditorijos pjūvyje LNK nuo TV3 atsiliko šešiais procentais, o ne trimis, kaip buvo dvi pastarąsias dienas (duomenys iš TNS).

Kanalui vėl nesisekė su FTB, o Daktaro Hauso problema, panašu, taip ir liks neišspręsta iki sezono pabaigos – čia stipriai pralaimima.

TV3-ims dideliu galvos skausmu tapusi Drąsos kaina geru trečdaliu, o kartais ir gera puse pralaimi KK2. Pastaroji laida rodo subjektyvizuotą ir softiniu tekstu apipavidalintą naujienų pastišą, kurį apiformina jaunatviški, energetiški, o Ugnės Skonsmanaitės asmenyje dar ir seksualūs vedėjai. Žiūrovas renkasi nors ir pastišizuotas, bet naujienas, o ne sugalvotą istoriją. Aišku, tai nereiškia, kad sugalvota istorija visada pralaimės infošou. Viena žinoma, kad KK2 sėkmė yra ne tik užtikrinto Sauliaus Bartkaus prodiuserinės mašinos darbo, bet ir Drąsos kainos fabulos silpnumo padarinys.

Kita Sauliaus Bartkaus laida – FTB vėl neturėjo ginklų prieš Kristupo Krivicko Akistatą. FTB, panašu, yra informacijos, gaunamos kuriant infošou, šalutinis vedinys. Kontrasto su KK2 principu kuriamas rimtai. Akistata prieš šią laidą atrodo, kaip pigi kriminalinė muilo opera, kur kiekviena smulkmena tempiama per kelias serijas, kai dėmesio nevertas niekas sureikšminamas iki begalybės, o viską finalizuoja, matyt, iš Kašpirovskio kalbėjimo manierą nusikopijavęs K. Krivickas.

Bet šiai muilo operai S. Bartkus jau pralaimi.

Nors jo žurnalistas Paulius Kaupelis daro jau kažką panašaus į žurnalistinius tyrimus, o ne triušių hipnotizavimo seansus.

Tiesa, LTV Žurnalistinis tyrimas juos daro dar panašesnius.

Šį kartą  K. Krivickas pasirodė su šalmu ir paragino išjungti televizorių, nes, jei žiūrėsite laidą, jus pavadins violetiniu:

Kristupas Krivickas © TV3

Man atrodo, kad toks teiginys, švelniai šnekant, primityvokas, na, bet, gal ir sveika kad ir tokia forma kartais parodyti, į kokio intelekto žiūrovus kreipiamasi… Pasirodo, tas šalmas simbolizuoja nepaklusnumą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos raštui, kuriame, K. Krivicko teigimu, laida bus baudžiama už kiekvieną Kauno pedofilijos temos panagrinėjimą. Stipru. Laukiu violetinių demonstracijų ne tik prie prokuratūros, bet ir prie LRTK durų.

Tuo tarpu FTB vėl nagrinėjo Komskių praturtėjimo šaltinių autentiškumą. Štai taip: neseniai Kęstas Komskis vaidino kovotoją su mafija, kurį persekioja Seimo pirmininkė, žurnalistai ir Pagėgių bedaliai. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Pavasarį, kilus skandalui, kai Seimo pirmininkė pareiškė nepasitikėjimą Kęstu Komskiu dėl jo galimų sąsajų su kontrabanda, antikorupcijos komisijos primininkas priėmė gujamo ir skriaudžiamo žmogaus įvaizdį.

Ką pasakysiu… Nebuvo patrauklu, žiūrėjau Krivicką – keikiausi – nesu nei violetinis, nei nevioletinis, bet vimdo, kai kažkas per prievartą bando nudažyti bet kuria spalva, ar sugromuluoja tai, ką turėčiau pats susigromuluoti be šalmuoto gromuliatoriaus pagalbos.

Bet žiūrėjau… Nes gerai paruoštą skubųjį maistą – teisingai pačiobrelintą ir apipipirintą vis tiek skaniau valgyti, nei austres be citrinos.

Po kriminalų eilė ateina jau tikrai intrigai – ar prie šaknų grįžęs Dar pažiūrėsim… atsigaus ir sugebės tinkamai kovoti su Žvaigždžių klubu. Vakar buvo pirma tokia akistata. Kol kas pralaimima. Laida vakar jau tikrai priminė tai, kas buvo pastarąjį sezoną. Parodijuoti atpažįstami dalykai – net ir filmo segmente parodijuotas Šerlokas Holmsas, o ne neaišku kas iš specializuotų filmų kanalų, torentų ar kino salių, kurias lanko vienetai.

Kol kas pora procentų pralaimima Žvaigždžių klubui, šįkart giliai įnikusiu į varpos padidinimus ir Radži gerbėjos, septynis vyrus palaidojusios moteriškės psichologinį portretą.

Ši laida jau pasiekė savo galimybių ribas, todėl Dar pažiūrėsim… turi šansų nusišauti savo auksinį gulbiną. Jei žiūrovai prie jos grįš…

Kaip jau rašiau, Daktaras Hausas sodina LNK dar ir po dešimtos.

Beje, jei niekas nesikeis, pozicijoje prieš prasidedant Žinioms – 18.45 val., LNK gali nukristi ir į ketvirtą vietą – čia galvą bando kelti BTV Karštas vakaras.

Į galą moterų krepšinio Eurolygos rungtynių sporto sirgaliai sužinojo, kad tos rungtynės transliuojamos ir persijungė kanalą, todėl Lietuvos ryto TV kai kas žiūrėjo prieš aštuonias.

Tiesa, šios televizijos auksinis laikas yra pasibaigus LTV Panoramai, kai kanalą įsijungia infomaniakai.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: -1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

TELEVIZIJA PER „15 MINUČIŲ“: ŠPOSININKŲ VERSLAS?

Ši, neaišku, ar verta dėmesio istorija su manimi prasidėjo dar vasarą, kai Sport1 rodė kažkokias varžybas, kurias tada buvo labai įdomu pasižiūrėti. Deja, tuo metu neturėjau galimybių šį kanalą matyti per televizorių, todėl susigundžiau 15 min. portalo siūloma galimybe įsiinstaliuoti jų siūlomo vaizdo grotuvo programinę įrangą ir žiūrėti sportą kompiuterio pagalba per monitorių.

Po to šitą galimybę buvau užmiršęs, juolab, kad jau galėjau žiūrėti Sport1 tradiciniu būdu per TV imtuvą.

Dabar kažkurį kartą vėl prireikus transliacijos internetu ir, 15 minučių portale spustelėjęs  Sport1 logotipą, jokio TV signalo neišvydau, bet pastebėjau raginimą registruotis, t.y. pateikti savo asmeninius duomenis ir painų transliuotojo UAB B2B Group išaiškinimą, į kurį dabar ir teko pasigilinti.

Tiesą sakant, man to aiškinimo reikia, kaip pernykščio sniego – noriu matyti signalą ir tiek. Bet tikrai nesiruošiu dar kažkur registruotis – jau pakankamai daug kur esu prisiregistravęs ir žinau, kad prie ko nors prilipti labai lengva, bet po to atšokti yra daug sunkiau.

Bet gilinuosi, gyvenimas privertė.

Pasirodo „UAB B2B Group“ retransliaciją vykdo pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) š.m. gegužės 26 d. išduotą licenciją retransliuoti programas laidiniais plačiajuosčio ryšio (IPTV) tinklais.

Na, gerai, kur problema?

Pasirodo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, UAB „TELE-3“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ kreipėsi į LRTK, prašydami skubiai nutraukti jų televizijos programų retransliavimą interneto portale www.15min.lt, neva UAB „B2B Group“ pažeidė licencijos 10 punktą: „Licencijos turėtojas turi teisę retransliuoti tik Komisijai pateiktame sąraše nurodytas televizijos ir radijo programas ir tik įstatymų nustatyta tvarka įsigijęs teises į šių programų retransliavimą“. Liepos 14 d. LRTK posėdyje buvo nuspręsta UAB „B2B Group” skirti už tai įspėjimą.

Įdomybės… Ko imasi UAB B2B Group?

B2B Group, kaip galima suprasti iš Žinių radijoŽiniasklaidos anatomijos vis gi kreipėsi į didžiuosius Lietuvos nacionalinius kanalus, bet post factum – t.y. tada, kai karo kirviai jau buvo iškasti.  Šią laidą verta pasiklausyti – čia yra tiksliai išryškėjusi abiejų konfliktuojančių pusių, kurias studijoje atstovavo UAB 15 minučių generalinis direktorius Tomas Balžekas ir Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius, takoskyra. Televizijos gina savo gaminamo produkto nuosavybės teises, o UAB 15 minučių gina savo teisę tą produktą imti ir transliuoti savo tikslais, plačiai ir storai apmūturavus visuomenės interesu jį plačiai matyti. Televizijos įtaria, kad tas interesas yra tik priedanga, po kuria slypi komercinis interesas populiarinti 15 minučių interneto portalą naudojantis dar ir kita priedanga – UAB B2B Group. Dar Sigitas Babilius retoriškai paklausia, kas būtų, jei kas nors imtų ir naudotų savo tikslais visą 15 minučių internetinės ir spausdintinės versijos medžiagą. Tomas Balžekas į šitą klausimą atsakymo neturi, bet aš jį pats pastebėjau 15 minučių metrikoje: Visos teisės saugomos. © 2010 UAB „15min“. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką UAB „15min“ sutikimą. Ironiška, bet iškart po to patalpintas kitas sakinys:  Šiame tinklapyje 15min suteikia erdvę UAB B2B Group vykdyti televizijos programų retransliavimą.

Pajutusi, kad, kaip vaizdžiai pastebėjo televizijų atstovas, dega uodega, ta mistinė UAB B2B Group, radijuje ir daug kur kitur atstovaujama 15 minučių generalinio direktoriaus, skubiai inicijavo savo vartotojų persiregistravimą į a la kabelinių televizijų žiūrovo statusą, nes kabelinės, kaip žinia, kol kas transliuoja nacionalinius transliuotojus, besinaudodamos į Visuomenės informavimo įstatymą ydingai implantuota privalomumo samprata.

Čia kryptelsiu į šoną. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plinta tendencija, kai viešas informacijos prieinamumas sutapatinamas su vieša teise ją pasiimti ir naudoti, kur tik nori, savo tikslais. Tai – gudručių biznis, o aš juos dar vadinu įteisintais vagimis, nes teisinius ribojimus jiems sunku pritaikyti. Tokie gudručiai atsiranda blogosferoje – vienas konkretus vagis ima tavo įrašus, naudodamasis RSS technine galimybe ir sąmoningai tą galimybę painioja su leidimu atsiklausti – mat, jeigu aš galiu pasiimti viešai, reiškia galiu ir pas save skelbti viešai ir iš to turėti komercinės naudos – dar daugiau, šis interneto iškrypėlis pas save prie įrašų naudoja prierašą posted by, o ne stolen from – beje, tai keistas iškrypimo būdas dar ir todėl, kad žmogeliui patinka būti smirdančiu – laisvomis minutėmis jis turėtų mėgti knaisiotis Karijotiškių sąvartyne; yra gudručių, grupuojančių ir perspausdinančių portalų rašinius – apie juos daugiau galėtų papasakoti portalų redaktoriai.

Juos jungia vienas ir tas pats bruožas – jie negamina savo turinio, o minta iš kitų kuriamo. T.y. susiduriame su reiškiniu, kai kvaileliai dirba ir gamina idėjas, o gudručiai, it tas vienaląstis virusas, turi viena primityvią vienaląsčio viruso idėją – imti jų gaminamą turinį be idėjų gimdytojų leidimo ir jį pardavinėti.

Paprasta primityvaus padaro idėja.

Aukščiau aprašyta praktika, be abejo, neturi nieko bendro su UAB B2B Group iniciatyva. Šie kreipėsi į LRTK – oficialią organizaciją ir gavo oficialų leidimą.

15 minučių priklauso vienai didžiausių Skandinavijoje norvegų Schibsted žiniasklaidos grupei, kurios logotipą su pasididžiavimu talpina savo puslapyje:

@ Schibsted

Schibsted be spaudos verslo užsiima ir televizija – Baltijos šalyse ji valdo vieną didžiausių Estijoje Kanal 2 kanalą. Būtų naivu galvoti, kad Schibsted nėra turėjusi intereso įsigyti TV kanalų ir Lietuvoje.

Kadangi jau pradėdamas šį rašinį abejojau, ar ši mano individualaus patyrimo istorija dėl Sport1 žiūrėjimo bus kam nors įdomi, tai dabar jį ir baigiu. Pabaigai pasakysiu, kad man absoliučiai, šimtu procentų, galutinai, nenuginčijamai, prasmingai, grakščiai, stilingai, juridiškai nepriekaištingai, politkorektiškai aišku, jog Lietuvoje estų atstovaujamas solidusis Schibsted tikrai nėra įsivėlęs į tokią ženkliais teisiniais ginčais nėščią iniciatyvą, kaip TV kanalų retransliavimas UAB B2B Group ir UAB 15 minučių jungtinėmis pajėgomis 15 minučių portalo rėmuose.

P.S. Labai juokingas sutapimas – UAB B2B Group pavadinime vartojama abreviatūra atitinka UAB 15 minučių vadovų pavardžių pirmąsias raidės:

Šaltinis: "15 minučių"

P.P.S. Beje, 15 minučių portale dirba sąmojingi žmonės. Jie prie savo motyvacijos, kodėl nerodo LNK kanalų, patalpino įdomias asociacijas provokuojantį reklaminį banerį:

© 15 minučių

P.P.P.S. 15 minučių pavadinimas mūsų puslapiuose jau ne pirmą kartą atsiranda keistų internetinių nutikimų kontekste – skaityk čia.

P.P.P.P.S. Vienu įdomiausių patyrimų, su manimi įvykusių rašant šią medžiagą, buvo susidūrimas su genialiu tuščiakalbystės įvaldymo pavyzdžiu. Pasiklausykite Žiniasklaidos anatomijos trečio pokalbio dalyvio rinkodaros specialistu pristatyto Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Pranulio minčių.

Dabar man aišku, kodėl diskutuodamas su dauguma magistrantų ir bakalaurų pasijunti, tarsi su marsiečiu bešnekąs.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (5 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +2 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

„PERVYJ BALTIJSKIJ KANAL“ TĘSIA EKSPANSIJĄ Į LIETUVOS TV RINKĄ

Andrius Barakūnas, "BMA Lietuva" vadovas © BMA

Na, va.

Vakar bridom į neaprėpiamo painumo daugiakalbę BMA svetainę, karštligiškai ieškodami kokių nors sensacijų ir skandalų, o šiandien ir ieškoti nereikėjo – BMA naujienraštis lietuviškai ant darbastalio.

Įdomus.

Nors ir be skandalų.

O mums, menkavertei bulvarinei žiniasklaidai, skandalai yra svarbūs.

Gerai, šįkart apsieisime.

BMA poetiškai praneša, kad medžių lapai pradėjo dažytis rudens spalvomis bei iliustruoja tai lapų, pasirinktų nulapijusiame Rygos skverelyje nuotrauka:

© BMA

Ir ima jautį už ragų, informuodamas, jog PBK (Pervyj Baltijskij Kanal -uagadugu) tinklelyje taip pat matome keletą spalvingų pasikeitimų.

Prie kurių nesustosime, nes tinklelių pasikeitimų užsienio kanaluose paprastai neanonsuojame. Labai jau daug tų kanalų pasaulyje – visų nesupaisysi.

Tinklelis tinkleliu, bet naujienraščio pradžioje visų pirma kalbama ne apie tinklelį. Čia liečiami svarbesni kanalui TV rinkos niuansai, kuriuos irgi savaip aprašysime.

BMA pabrėžia, kad greta naujojo TV sezono fejerverkais tviskančių PBK premjerų jau netolimoje ateityje ketiname imtis ir naujų, tikiu Lietuvos TV rinkai gana aktualių, vietinių projektų.

Suklusome. Iki šiol PBK buvo beveik vien tik rusų Pervyj laidų ir filmų perrodytoja, o taip pat Baltijos šalių regionui specialiai įsigyjamos nerusiškos TV produkcijos transliuotoja.

Tai – visiškai nauja banga. Koncernas BMA su PBK pagalba tik išveždavo iš Lietuvos reklamos pinigus, čia palikdamas ašaras, išleidžiamas administravimui. Dabar gal išleis kiek nors pinigų ir laidų gamybai. Su pora išimčių sunkiai besiverčiantis TV prodiuserių cechas atgytų ir sužaliuotų.

It ta lazda.

Kuri irgi iššauna.

Tiek to – nusiuagaduginom čia.

Taigi grįžtu prie PBK, kuri po šios optimistiškos frazės nežinia kodėl prašneko apie Latviją.

Tiesa… Žinia, kodėl!

Vakar juk rašėm apie rinkimų laidas Latvijoje. Ir čia pokšt – susijęs sakinys:  PBK Latvijoje žiūri labai daug latvių, o sulig visišku perėjimu į skaitmeninę televiziją PBK šią vasarą atsivėrė naujos techninės galimybės, todėl naujoji diskusijų laida bus sinchroniškai ir ypač kokybiškai verčiama į latvių kalbą. Tikime, jog aplinkybėms susiklosčius palankiai, ir lietuviškajame PBK eteryje sulauksime laidų, kuriamų ir transliuojamų iš Lietuvos.

Prašnekęs vakar apie Vladimirą Poznerį, ko gero, būsiu neapsirikęs. Nors norėčiau būti kvėša, veltui vyniojančiu gudragalvišką sąmokslo teorijų pynę ir galvojančiu, jog netikėtas suaktyvėjimas autorinių laidų lauke susijęs su artėjančiais Savivaldybių rinkimais…

Tačiau BMA ilgam neužtrunka prie ambicijų tapti iškiliais menininkais ir įbrenda į TV rinkos makrorodiklių aptarimų verpetą: kaip pamenate, LRTK duomenimis 2-ąjį šių metų ketvirtį Lietuvos TV transliuotojų pajamos (įskaitant LTV ir PBK) kilo 5%. Tikėtina, kad šis skaičius iliustruoja bendrą televizijos dalies augimą, viso reklamos pinigų pyrago kontekste. Tuo tarpu visai kitokios nuotaikos sklando radijo rinkoje, kur per pirmąjį pusmetį matyti 6% kritimas, o spaudos rinkoje situacija dar niūresnė. Tikime, kad BMA Lietuva taip pat prisidėjo prie TV reklamos pyrago dalies auginimo.

Prisidėjo. Ženkliai. TV stočių reklamos įkainiai, kurie beveik sumažėjo iki radijo stočių įkainių, leido TV stotims antrą ketvirtį paaugti 5 procentais. Tai bent pasiekimas!

Tie, kurie TV stotyse nustatė tokius įkainius yra proto bokštai. Proto bokštų proto bokštai.

Babeliai su eifeliais.

Tikrai yra ko girtis…

Gal nebent BMA gali…

Ir pagrindžia tai šitokiu sau labai maloniu pasažu: pirmiausia reiktų paminėti, kad PBK išlieka 3-ia televizija pagal reklamos apimtis, skaičiuojant ištransliuotus GRP sek. kiekius Lietuvoje (TNS 2010.01-2010.09.12 duomenimis, be barterių ir rėmimų).

Panašu, kad reiškinys, kurį mes aprašinėjome prieš pusmetį, lieka tvariu.

PBK nepamiršta įgelti BTV: PBK auditorijos dalis (SHARE) visoje Lietuvoje 2010 metais augo 7 proc., o rugsėjo mėnesį darbo dienomis jau lenkia ir Baltijos televiziją.

Ir pagrindžia tai dviem neaukštais, bet storais ir solidžiai sukaltais bokšteliais. Tarsi taburetės:

Šaltinis: BMA

BMA nepasigaili ir LTV: PBK tampa vis žiūrimesniu ir penkių didžiųjų Lietuvos miestų TV žiūrovų tarpe. 2010 m. liepą ir rugpjūtį PBK teko 11% viso žiūrėto laiko, o didmiesčiuose „Pervyj Baltijskij Kanal“ pakilo į trečiąją poziciją, aplenkdamas LTV net 10%. Pateikia kitą lentelę:

Šaltinis: BMA

Ir finalizuoja: užsitarnavę pasitikėjimą ir įrodę BMA TV kanalų žiūrovų grįžtamąją vertę, tikimės ne tik išlikti, bet ir dar labiau įsitvirtinti kaip efektyvios žiniasklaidos verslui partneriai Lietuvoje.

Įdomu, iki kurios ribos tas įsitvirtinimas tęsis.

Lietuviška žiniasklaida – nususinta. O kažkas, jodamas ant Didžiojo brolio pečių, sau tvirtinasi.

Efektyviai.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.3/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , ,

PROFESIJA, ARBA KAIP „KLIURKA“ TAMPA TV STANDARTU

Komentatoriaus Fish Fisho inicijuotas įrašas apie klaidas TV eteryje ir po jo įsiplieskusi diskusija uagadugu tinklaraštyje man sukėlė papildomų minčių apie televizijų darbo kokybę apskritai.

Kadangi esu linkęs į skausmingą savęs analizavimą, supratau, jog mano paties dėmesys kliurkoms yra atbukęs.

Priminsiu, kad, aprašinėdamas krepšininkų sutiktuves, praleidau begalę vienokių ar kitokių nukrypimų nuo gero, solidaus transliavimo standartų. Jie tiesiog nepasirodė verti dėmesio.

Pradžioje suverčiau tai sudėtingai aprašinėjimo struktūrai – teko žiūrėti iškart du kanalus.

Klaidoms tarsi ir neliko laiko.

Bet, labiau įsigilinęs, supratau, kad klaidas jau pradedu priimti, kaip transliavimo standartą.

Mat, taip ir turi būti, sako atbukęs dėmesys.

Ir iš tiesų – ar labai stebitės, kai dingsta koks garsas mikrofone? Kai pusę minutės matome kokio Mindaugo Stasiulio žiopčiojimą iš Rotušės aikštės, o fone girdime susirūpinusius balsus iš pulto – nėra signalo; ar pajungtas mikrofonas… Ir t.t.

Beje, šitas vaizdelis ir garselis atsitiko visiškai ne tos Fish Fisho linksniuotos transliacijos metu, o prieš geras kelias dienas. Fish Fishas čia pasakytų, kad buvo laiko padaryti išvadas.

Ar stebitės, kad žymiai paprastesnės transliacijos metu iš stacionarios studijos su reguliariai čia dirbančiais darbuotojais matote, kai jau ne M. Stasiulis, o koks Algis Ramanauskas dėsto savo pašaipius tekstus lygiai taip pat, kaip M. Stasiulis TV3-juose – be garso, o Džordana Butkutė, sudainavusi savo bumčiką, išsvyruoja apskritai niekur  – į totalią nežinią skersai per kameras?

Taip vyko per LNK 2009-2010 metų sezono atidarymą.

Beje, LNK yra padariusi vieną didžiausių eterio klaidų lietuviškosios TV istorijoje ir, ko gero, neišdildomu pėdsaku paženklinusi Roko Žilinsko karjeros ir gyvenimo kelius. Prieš bene kokius dešimt metų, kai LNK, įsikėlusi į Šeškinės palocius, keitė savo transliavimo pultą.

Ir pagrindinių Žinių metu rodė išsižiojusio Roko Žilinsko įstrigusį stop kadrą. Tęsėsi tai kankinamai ilgai. Gal kokias dešimt minučių.

Atrakcija geriems 400 tūkstančių Žinių žiūrovų.

Ir visai nežurnalistinėmis atrakcijomis vaisingo tolimesnio žurnalisto kelio pranašystė.

Tačiau būtų neteisinga visa tai nurašyti tariamai žemesniems komercinių televizijų darbo standartams.

Nacionalinis transliuotojas, kuris visose savo strategijose ir ataskaitose pabrėžia išskirtinį, ypatingą profesionalumą, kliurkologijos praktikoje atrodo nė kiek ne geriau.

Jam net tiesioginio eterio nereikia, kad klaidos eteryje atsitiktų.

Ironiška, bet tai dažnai atsitinka iškilių valstybinės reikšmės įvykių transliavimo metu – per pergalės Žalgirio mūšyje paminėjimą ar rodant himną.

Po pastarojo atvejo LTV direktorius Rimvydas Paleckis teisinosi kontratakuodamas oponentus, jog šie, puldami LTV, ieško nežinia ko ir siekia toli einančių tikslų.

Aišku, kad nebuvo ko ieškoti.

Tai buvo dar viena kliurka – neprofesionalumo požymis. Jokių gilių intencijų.

Dar direktorius teisino darbuotojus, sakydamas, kad šie yra gero būdo bei dėl to labai pergyvena.

Man tokiais atvejais kyla kvailas klausimas – ar žmogaus savybę būti geru, bei dėl savo klaidų pergyvenančiu yra kas įrašęs į specialisto pareigybinę instrukciją ar darbo sutartį?

Geras žmogus  – jau profesija.

Bet grįžtu prie pagrindinio šio įrašo klausimo ir klausiu savęs – o gal tas atbukimas kliurkų nepastebint atsitinka dėl globalesnių procesų, neišvengiamai palietusių mūsų akis ir ausis?

Lietuvoje priviso mažyčių lokalinių televizijų, kurių vaizdinis ir garsinis apipavidalinimas yra ištisinė klaida. Baisios dekoracijos, apšvietimas ir garsas, tarsi iš šulinio.

O dar ir internetiniai kanalai. Koks yra YouTube kokybės standartas? Dedu savo filmuką, nušrinkinu ir transliuoju sau visam pasauliui?

O P2P?

Kažkoks brazilas man transliuoja futbolą, imu ir žiūriu su kraupiai stringančiu vaizdu.

Standartas?

Neužkibkim ant šitos meškerės.

Atsipeikėkim.

Juk šnekame apie profesionalias TV stotis, kurių transliavimo turinys netgi ir kontroliuojamas tam sukurtos oficialios institucijos  – Radijo ir televizijos komisijos, o LTV – dar ir LRT tarybos.

Taigi prižiūrimas, reikia tikėtis, aukščiausio lygio profesionalų, metų metus praleidusių televizijose ir pažįstančių visas telesubtilybes it sutuoktinės apvalumus.

Tai – ne kokie mėgėjiški žaidimai su YouTube.

O gal viską nurašyti istorinėms aplinkybėms?

Mat, anksčiau transliavo tik pora televizijų, todėl jose buvo sukoncentruotos puikios profesionalų pajėgos, kai dabar kiekvienas mėgėjas gali ateiti į TV rinką.

Paprieštarausiu. Atsimenu vieną hiperkliurką LTV bangomis, berods, apie 1996-1997 metus.

Tada, minėdama, berods, Veidrodžio pasirodymo eteryje dešimtmetį, LTV, laukdama sveikinimų, šia proga sugalvojo padaryti tiesioginius teletiltus su savo komerciniais konkurentais.

Ir taip pabrėžti šių dukterinę prigimtį.

Nepasisekė.

Visos televizijos tvarkingai pasijungė, o LTV studijoje tiesioginio eterio metu visa Lietuva iškart keturių televizijų bangomis matė be garso sėdinčius teletilto dalyvius bei technikus, nervingai besiplaikstančius studijoje ir ieškančius trukdžių priežasčių.

Šitas chaosas tęsėsi gal keliolika minučių.

Taigi ne laikmetis kaltas.

O profesionalų nuprofesionalėjimas.

Visais laikais buvo profesionalų ir profesionalų kabutėse.

Kaip iškiliai jie save vadintų.

Kokias pareigas užimtų ir kokius įtakingus draugus ar gimines turėtų.

Eteriui į pažintis nusispjaut.

Jeigu TV vadovai laiko kliurkas standartu, tada kliurkos televizijoje ir yra standartas.

Nacionaline aprėptimi transliuojančios TV standartas priartėjo prie regioninės arba internetu transliuojamos, mėgėjiškos televizijos standarto.

Todėl nėra čia ko pykti ant žiūrovo, vis mažiau žiūrinčio tradicinius kanalus.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (6 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +2 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Keistumai, Konsumerika, Personalijos, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

LRTK, A-ŪŪ-ŪŪŪ! KADA PRADĖSI DIRBTI SAVO DARBĄ?!

Na, va.

Šiuo įrašu uagadugu įvykdys šviečiamąją funkciją. Gal laikas jau Burkina Fase ieškot kokio nors ten Spaudos rėmimo fondo ir prašyti paramos edukacijai?

Reikia pagalvoti.

Bet neduos, nes drįstam aprašinėti šokius, o ir apskritai kabelinių operatorių nevadiname televizijomis.

A, grįžtu prie esmės. Šiame rašinyje prašiau rinkodarininkų suteikti informaciją apie tai, kaip pavadinti Iki pasimatymo, mama reklaminį apvalkalą, arba, jei tikriau, esmę, kuri įvilkta į fabulinį įpakavimą.

Ir štai atėjo labai kompetentingas Spyrio komentaras, kurį pateikiu ištisai, tik šiek tiek pritaikęs prie uagadugu stilistikos, pasvyravęs ir užkabučiavęs:

Tokiam daiktui, kurio turinys nuo pradžios iki pabaigos yra „Iki“ parduotuvių tinklo, jo paslaugų ir prekių eksponavimas, pavadinimo nėra. Nebent turkai kokį nors sugalvojo – pas juos eteryje balažin kas dedasi (pritariame visu šimtu procentų – kai žiūri per turkų televizijas krepšinį, kartais gali ir metimo neišvysti per animaciją, kuri būna paleidžiama per visą ekraną – uagadugu).

Panašus komercinės komunikacijos būdas yra vadinamas AFP (Advertiser Funded Programming). Tai reklamdavio ir TV kanalo bendradarbiavimas televizinio turinio srityje, prasidėjęs dar prieš technologinę pažangą (žymiausias pavyzdys, rodytas ir Lietuvoje, “Gillette – World Sport Special”). Toks finansavimo modelis suteikia reklamdaviui tam tikrą, ribotą turinio kontrolės galimybę (tema, kryptis, konkuruojančių produktų draudimas), reklamines užsklandas ir, kas svarbiausia, vardo žinomumo didinimą per pačios programos pavadinimą. Su teise (proto ribose) į „product placement“ (tuose kraštuose, kur tai leidžiama). Smarkiau AFP pradėjo plisti su technologijų vystymusi (reklamdaviams bandant sumažinti “Time Shift Viewing” poveikį jų komercinės komunikacijos efektyvumui) (daiktą kiek suvulgarinant tas Time Shift Viewing yra plačiai paplitęs reiškinys, kai žmonės įsirašo laidas ir jas žiūri kiek vėliau. Aš, tarkim, šiandien taip žiūrėsiu Midsomerio žmogžudystes per TV1. Pradėsiu rašyti laiku – 21.00, bet prie televizoriaus sėsiu 21.40 ir persukinėsiu, kur reklamos. 23 valandai – tada, kada serialas baiginėjasi programoje, pabaigsiu žiūrėti ir įrašą. Bet be reklamos – uagadugu).

O ypač įgavo pagreitį Europoje prieš porą-trejetą metų, kuomet TV kanalai jau laukė ir tikėjosi, kad naujoje ES Audiovizualinių paslaugų direktyvoje bus panaikintas draudimas ES televizijose rodyti „product placement“. Lietuvoje nauja direktyva nėra adaptuota, perkelta į mūsų teisę, todėl „product placement“ ir toliau yra draudžiamas dalykas. O tokiam pasirodžius ekrane, yra laikomas paslėpta reklama. Aptariamoje laidoje jos apstu. Kaip ir visuose lietuviškuose serialuose.Už tai turėtų būti bent jau pabarama (o iš tikrųjų tai ir baudžiama, nes niekam nevalia pažeisti įstatymų), bet pas mus gi stebuklų kraštas. LRTK (Lietuvos radijo ir televizijos komisijauagadugu), a-ūū-ūūū!

Belieka prisijungti.

Kaukiu kartu su Spyriu – net gerklė skauda.

LRTK, a-ūū-ūūū!

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Konsumerika, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , ,

KARŠTA NAUJIENA: VĖL KASAMA DUOBĖ PO TNS „GALLUP“

TNS Gallup pranešė TV rinkos dalyviams nerimastingą žinią, kad, cituoju, liepos 26 dieną vėl buvo pasikėsinta i SIC Gallup Media / TNS atliekamo TV metrų tyrimo dalyviu konfidencialumą.

Pakvipo detektyvu: UAB „Lietuvos Rytas“ leidžiamo žurnalo „TV Antena“ žurnalistais prisistatę žmonės, prisidengę žurnalistiniu tyrimu lankėsi TV metru respondento namuose, siekė išgauti informaciją apie dalyvavima tyrime, žiūrimus kanalus, namų ūkio nariai bei jų turima aparatura buvo fotografuojami.

Primename, kad toks žurnalistinis tyrimas jau buvo atliekamas, o jo rezultatai buvo plačiai eksponuojami Lietuvos ryto puslapiuose ir eteryje.

Rašėme apie tai ir turime pagrindo manyti, kad tie UAB „Lietuvos Rytas“ leidžiamo žurnalo „TV Antena“ žurnalistais prisistatę žmonės tokiais prisistatė neapsimetinėdami, o todėl šią arba kitą savaitę galime sulaukti eilinės demaskuojančios medžiagos Lietuvos ryto žiniasklaidos imperijos padaliniuose.

TNS Gallup vadovas Gytis Juodpusis situaciją mums pakomentavo vienareikšmiškai : pirmosios panašios provokacijos prasidėjo 2009 metais. Po to sekė eilė straipsnių „Lietuvos ryte“, kurių tendencingumas ir neprofesionalumas mus šokiravo. Nenorėdami veltis į bevaises diskusijas su neprofesionalais, mes inicijavome tarptautinį TV metrų sistemos auditą. Auditorių parinkti buvo pavesta Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Lietuvos komercinių TV ir radijo asociacijai, Komunikacijos agentūrų asociacijai bei Lietuvos skaitmeninių TV asociacijai. Minėtos institucijos bendru sutarimu išrinko auditorę iš Didžiosios Britanijos p. Lietuvos skaitmeninių TV asociacija. Auditas vienareikšmiai atsakė į rinkos dalyvių keltus klausimus.
Deja, panašu, kad kai kurie rinkos dalyviai, nekreipdami dėmesio į audito išvadas, nusprendė tęsti provokacijas prieš TNS atliekamą TV metrų tyrimą.

Ir užbaigė dramatiškai: yra akivaizdus siekis ne vykdyti „žurnalistinį tyrimą“, bet šantažuoti tyrimų kompaniją, griauti pasitikejimą tyrimais apskritai, destabilizuoti situaciją TV reklamos rinkoje ir taip siekti savanaudiškų tikslų. Šiuo metu mas analizuojame situaciją su rinkos dalyviais bei tariamės dėl veiksmų, kurie užkirstų kelią panašioms provokacijoms.

uagadugu niekuomet neslėpė savo simpatijų menkiau žiūrimiems kanalams ir trimituoja apie jų menkiausius pasiekimus ar užmačias. Štai ir šiandien suokėme apie naują Lietuvos ryto TV laidą, nors, jeigu kuris nors mūsų komentatorius paprašytų už ją statyti savo pinigus, vargu ar sutiktume…

Taip pat mums nepatinka monopolistai, todėl nemylime TNS Gallup meile karšta.

Šios atliekami telemetriniai tyrimai yra nepalankūs Lietuvos ryto TV. Televizija investuoja daug pinigų į kokybę, iš visų jėgų bando prilygti rinkos lyderiams, tačiau to nesimato skaičiuose.

Gerai, meskime tuos skaičius į šalį. Net jei tų skaičių nebūtų, nemanyčiau, kad Lietuvos ryto TV gali būti labiau žiūrima, nei skaičiai rodo.

Priežastys kelios. Pirma – žiūrovų inercija. Rinkos naujokai visuomet pervertina žiūrovo paslankumą. Būdami dinamiški patys (jeigu tu ką nors kuri, esi aktyvus, reiškia ir esi dinamiškas), jie tokiais laiko ir juos supančius. O tai – iliuzija. Žiūrovas tingus, kaip smauglys saulės atokaitoje. Jam dažniausiai pakanka pirmos distancinio pultelio eilutės. O ten yra trys klavišai, kurie jau daug metų užimti. Kartais juos sudomina koks ypatingo lygio reginys – tarkim, LKL finalas (bet ne Mis Lietuva…), tačiau tokių reginių turi būti daug ir kartotis jiems reikia dažnai. Tai – ne vienerių metų įdirbis.

Lietuvos ryto TV autorinės programos pramoginė dalis yra skurdi LNK ir TV3 fone. Nei Vytenis Sinkevičius, nei Jogaila Morkūnas nėra bulvaro megažvaigždės. Tiesiog – ne ta svorio kategorija. Man labai patinka Livija Gradauskienė, bet bijau, kad toms plačiausioms masėms ji nėra patraukliausia.

Su kokia Pareigyte nesulyginsi…

Lietuvos ryto TV beviltiškai pralaimi ir LNK, ir TV3 kanalui filmais. Tiksliau, dirba pagal savo pajėgumus, bet neturėdama LNK ir TV3 megabiudžetų, negali kovoti ir dėl filmų megapaketų.

Net ir pagerinęs pastaruosius  porą parametrų, kanalas negalės pretenduoti į didesnes žiūrovų simpatijas dar mažų mažiausiai kelis metus, kol žiūrovinė inercija nebus įveikta.

Jeigu kažkas yra kabinęs ant ausų makaronus ir žadėjęs aukso kalnus per metus, tada reikia tik pasijuokti iš tų, kurie patikėjo.

Nors tai gal ir nelabai gražu…

Tai, kuo kanalas giriasi – didžiausia informacinių laidų gausa, deja, nėra pats patraukliausias magnetas masėms.

Todėl, kad ir kaip to nesinorėtų, tikiu TNS Gallup, kai šie rodo tuos 2-3 procentus auditorijos dalies, kas kanalui garantuoja tik šeštą vietą rinkoje ir tokias menkas reklamos pajamas.

Bet pacituosiu uagadugu komentatorių Spyrį: TNS duomenimis galima pasitikėti tiek, kiek jie tarnauja kaip vieninga valiuta. Pati tyrimo metodika nekelia didesnių abejonių. Netgi mažas respondentų skaičius nėra taip jau blogai. Blogai, kad TNS niekaip nesutinka, jog mažas respondentų rotacijos procentas atsiliepia tyrimo rezultatų patikimumui.(…) TNS turėtų gerokai padidinti respondentų rotaciją.

Daugiau nei sutinku su Spyriu

Savo nepaslankumu TNS Gallup gali išsikasti pats sau duobę.

O problema – labai rimta. Bandantys sudaužyti veidrodį tik įsivaizduoja galį jį pakeisti sau palankiu.

Iš tiesų jie sukuria situaciją, kai žmonės netiki tuo, ką veidrodis atspindi.

Naivu galvoti, kad staiga pradės tikėti matą teisingą atspindį, jei atsirastų kitas veidrodis.

Chaosas…

Aišku, kai kam geriau chaosas, nei nepalanki vieta tvarkoje.

Nes kai visiems chaosas, visi tame chaose lygūs.

O turėdamas daug ir galingų poveikio priemonių gali nusipiešti kokią nori realybę.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD