GEROS ŽINIOS: TIK POZITYVAI PER „PANORAMĄ“

Šiaip įdomu.

Laisvų asociacijų principu palyginsiu akcentus dviejose naujienų laidose vakar.

Tai, kas yra vienur, su žiburiu nerasi kitur.

Pliuralizmas ir daugiabriauniškumas lietuvišką informacinę erdvę tik puošia.

LNK pirma informacija skelbia tai, kad prokurorai po išvykos į Gardiną paskelbė toliau tirsią Vytauto Pociūno žūties bylą.

Todėl LNK su Liudvikos Pociūnienės pagalba ir galėjo padaryti logišką išvadą, jog pro langą pareigūnas neišstumtas iškristi negalėjo.

Jei būtų galėjęs, kam bylą tęsti toliau?

Juk jau kartą padarė išvadą, kad nusižudė.

Įdomi informacija, kuri Panoramos visiškai nesudomino.

Nebūtina daryti išvadų, bet, niekinančiu tonu perskaičius kokią sausą citatą iš prokurorų pareiškimo, buvo galima bent jau reikšmingai pasižiūrėti kamerą, išlaikant žvilgsnį ilgiau, nei paprastai. Marijus Žiedas tai moka.

Vis būtume kažką sužinoję.

Panoramos nedomina ir vis gilėjantys informacijos klodai apie Kristiną Brazauskienę ir jos viešbučio akcijas bei statybas.

Teisingai. Velnias žino, kas ten iš tautinių relikvijų – anapilinių ir barboroj sėdinčių, yra įsipainiojęs.

Gali ir koją išsisukti.

Bet pamatėme žvėriškai stiprų socrealistinės žurnalistikos pavyzdį apie Panevėžio aplinkkelį, kur, panašu, jau beveik kalėdiniu LTV naujienų tarnybos seneliu tapęs Eligijus Masiulis darėsi sau piarą Panevėžio regionui visuomeninio transliuotojo bangomis.

Tikėsimės, kad už dyka. Negi mokėsi televizijai, vadovaujamai žmogaus, su kuriuo snukius daužei Senamiesčio chuliganams.

Gaila, kad Algirdas Vydmontas Senamiesčio gatvėmis girtas nesišlaisto, todėl negalėjo dviems draugams padėti doroti šitų visuomenės atmatų.

Užtat ir LRTC postą prarado. Prieš tai principingai kariavęs su A. Siaurusevičiumi, kad pastarasis susimylėtų ir atiduotų Nacionalinio transliuotojo skolas.

Neišdegė.

O dabar dar ir darbo neturi.

Aišku, kad ne dėl A. Siaurusevičiaus.

Šis žmogus – per gero būdo, kad nešvariais metodais su oponentais kovotų.

Ir nekerštingas labai.

Nors ir viską girdi bei stebi žvilgsniu budriu.

Todėl jam patinka nacionalinės vertybės, kurių sukaktims ne griekas ir specialią laidą dedikuoti.

Beje, per atsitiktinumą nacionalinė vertybė yra vienoje partijoje su E. Masiuliu bei užima garbingą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės pareigybę.

Čia geru žodžiu užtardama LRT administraciją.

A, dar pamiršau – toje pačioje Panoramoje gražbyliavo dar ir kitas kartu su Eligijumi Masiuliu Liberalų sąjūdžio klaipėdiškis – Eugenijus Gentvilas.

Tai yra pozityvu.

Panorama mus moko, kaip atsisakyti nevaisingo negatyvizmo ir atsisukti teigiamų ir vaisingų vertybių link.

Geri vyrai iš LRT draugauja su gerais vyrais iš Seimo, verslų.

Viskas į gera.

Na, gal socdemai jau turėtų kiek supavydėti.

Bet ir tai, tikėsimės, tik pavydu baltu.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +3 (from 3 votes)
Share
Kategorijos:  Keistumai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , ,

UFO NEWS: DAINIUS BUDRYS

Seimo nario Dainiaus Budrio pranešimas: LRT ir LRTC reikia sujungti, išsprendžiant finansavimo problemą

2010 m. gegužės 12 d. pranešimas VIR

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narys Dainius Budrys mano, jog susiklostė puikios sąlygos išspręsti nacionalinio transliuotojo finansavimo klausimą. „Pastaraisiais metais galima stebėti akivaizdų sisteminį idiotizmą, kai valstybinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) ir valstybės lėšomis išlaikomas nacionalinis transliuotojas (LRT) – sumušami kaktomis. Institucijos už kurių veiklą savo finansavimu arba jo stoka iš esmės atsako valstybė, tapo ne tik oponentais bylose dėl tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų, bet ir politinės kovos įrankiais bei arenomis. Valstybinė bendrovė LRTC reikalauja iš LRT lėšų, kurių nepakankamai skiria valstybė. Vadovų personalijos ir jų politiniai vertinimai ima lemti finansavimą ir požiūrį į pačią institucijų veiklą. Tai nėra normalu“, – teigia D. Budrys.

Pasak komiteto pirmininko, nesant politinės valios įvesti kelių litų abonentinį mokestį LRT išlaikymui, pati dabartinė situacija diktuoja protingą sprendimą. „LRTC keisti komerciniai projektai, sunkmečio akivaizdoje imant šimtamilijoninius kreditus ir rizikuojant valstybės turtu, tuo pat metu keliami ieškiniai nacionaliniam transliuotojui, pastarojo atkirčiai – visa tai byloja apie sisteminę klaidą. Akivaizdu, jog tiesiog perdavus LRTC techninę bazę bei funkcijas LRT žinion – išsispręstų LRT finansavimo klausimas, nes už programų retransliavimą privatūs radijai bei televizijos tiesiog susimokėtų protingą mokestį nacionaliniam transliuotojui, kuris, savo ruožtu, būtų visiškai pašalintas iš reklamos rinkos. Pastaruoju aspektu apsidžiaugtų ir daugelis televizijos žiūrovų, nes visuomeninis transliuotojas galėtų liautis orientuotis į konkurencinę kovą su privačiais kanalais“, – mano D. Budrys.

Pasak D. Budrio, šiuo metu didelės dalies visuomenės netenkina LRT laidų tinklelio kokybė, neišspręsti ir finansavimo klausimai. Susiklosčiusi konfliktinė situacija gali būti sprendžiama tik sisteminių reformų, o ne atakų prieš atskirus vadovus keliu.„Konfliktinė situacija ir piniginės problemos duoda ir puikų šansą sisteminei reformai“, – įsitikinęs parlamentaras.

Nėra komentarų šitam balbatavimui liežuviu.

Arūnas Valinskas į Seimą atvedė išties keistų personažų.

Šiaip jau pats Seimas turi formalių požymių, pagal kuriuos galėtų būti priskirtinas LRT kompetencijai. Tiesa, jis nesivadina taip panašiai, bet jo rūmuose stovi stacionarios TV kameros, kurias galima pajungti tiesioginei transliacijai. Kuo ne televizija?

Tai prijungiam prie LRT ir išsprendžiam visas finansavimo problemas.

Kvaila?

Tiek pat kvaila, kaip ir prijungti prie Lietuvos radijo ir televizijos Lietuvos radijo ir televizijos centrą su mezonais, siųstuvais ir skaitmenine plėtra.

O gal padarom atvirkščiai? Šiaip jau LRT yra įsiskolinusi Lietuvos radijo ir televizijos centrui, o ne kitaip.

Pastarasis daug verslesnis už pirmąjį. Iš savo mezonų ir išlaikytų.

Ekonomikos komiteto pirmininkas…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Personalijos, Rinka, Technologijos, UFO News, Visuomenė
Žymos: , , , , , , ,

„LIETUVOS RYTAS“ SUSIRŪPINO TELEMETRAIS. NESISTEBIME…

Komentatorius ar komentatorė Šiaip atkreipė dėmesį į didelę medžiagą Lietuvos ryte apie telemetrinius tyrimus.

Ką manome? Visų pirma aiškai turime deklaruoti, kad  simpatija TNS Gallup nedegame. Dėl vienos paprastos priežasties – jie monopolistai. Monopolija nenatūrali – kažkada reklamos agentūros ir televizijos būtent šią sociologinių tyrimų agentūrą pasirinko telemetriniams tyrimams. Pasirinko pačios ir pasirašė atitinkamas ilgalaikes sutartis. Būdami monopolistais, jie, kaip ir LATGA-A, LRTC ar kiti į juos panašūs, nemato reikmės krutėti dėl paslaugos kokybės gerinimo. Atvirkščiai. Jie savo sotų monopolisto gyvenimą linkę daryti dar sotesniu, ne tokiems sotiems jų klientams išsukinėdami rankas dėl kainos.

Laikome absurdiška situaciją, kai toks nedidelis respondentų kiekis lemia komercinių pinigų paskirstymą televizijoms. Bet kitose šalyse jis, lyginant su tų šalių gyventojų skaičiumi, yra ne ką didesnis.

Čia labiausiai nukenčia mažosios televizijos, nes paklaida tampa bene didesnė už jų surenkamą auditoriją.

Lietuvos problema yra jos dydis. Ji tiesiog nėra pajėgi sumokėti už ženklesnį kiekį TV metrų ir, juo labiau, už dviejų, viena su kita konkuruojančių TV metrais rinką tiriančių sociologinių bendrovių tyrimus. Lietuviškas Nielsen, be abejo praverstų.  Bet jo televizijoje nėra ir nebus.

Tai, kad Lietuvos rytas atrado telemetrinių tyrimų respondentus, nematome nieko keisto. Lietuvos ryto TV dabartinis vadovas Edmundas Jakilaitis kažkada dirbo LNK naujienų tarnyboje tuo metu, kai kanalo vadovybė, nesutardama su TNS Gallup dėl šios tyrimų pirkimo, buvo savo pavaldiniams pavedusi tokių pačių respondentų ieškoti. Tai buvo seniai, bet patirtis niekur nedingsta.

Beje, abejonės tyrimais kyla įvairiose šalyse ir reguliariai. Jei netingite, paskaitykite, tarkim, apie trintis Indijoje.

Pasakysime atvirai. Tuo, kas parašyta Lietuvos ryte, žymiai labiau pasitikėtume, jei straipsnis būtų pasirodęs kokiame leidinyje, kurio ryšiais su konkrečia televizija neįtarsi. O pasirodė Lietuvos ryte, kurio dukterinei televizijai rinkoje sekasi sunkiai. Ir vėl dėl tų pačių reitingų. Pagrindiniai tyrimus kritikuojantys pašnekovai straipsnyje – Lietuvos ryto TV vadovas Edmundas Jakilaitis, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius ir LNK vadovė Zita Sarakienė. Šias televizijas šiuo metu jungia vienas bruožas –  visoms joms reitingų parapijoje norėtųsi atrodyti geriau, todėl jų vadovai ir negali šnekėti kitaip, nei šneka. Tuo tarpu necituojama rinkos lyderės TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė. Matyt, nepasakė arba nebūtų pasakiusi to, ko Lietuvos rytui reikėjo (beje, manome, kad protinga žurnalistė Audronė Urbonaitė be didelio malonumo šiandien savo straipsnio redakciją perskaitė laikraštyje).

Rašinyje ne kartą eksponuota nuomone apie tai, kad Lietuvos žiūrovai yra žymiai išmintingesni, nei rodo reitingai, leiskite netikėti. Tarkim, uagadugu tikrai skaito protingesni, bet nedrįstume pagal juos spręsti apie visos Lietuvos lygį. Pasakysime blogiau – manome, kad tas lygis yra nedaug ką pažengęs į priekį nuo Žemaitės laikų. Taip, miestiečių daug daugiau, bet jie – ne urbanistinio, o naivaus valstietiško mentaliteto, sunkiai įkertančio painesnes urbanistinės kultūros konstrukcijas. Lietuvos rytas neturėtų tuo stebėtis – juk pats reguliariai stebisi Seimo rinkimų rezultatais – ne TNS Gallup Seimą renka.

Todėl populiarios televizijos ir neturi pagrindo būti kitokios, nei yra. Tie keli procentai kitų junkitės kabelį ar žiūrėkit palydovą.

Taip, nenatūralieji monopolistai TNS Gallup yra slunkiai, besivartantys riebaluose ir nepakeliantys piršto, o todėl verti visapusiškos kritikos ir aktyvaus daužymo į jų storą pasturgalį. O geriausiai būtų, kad jiems atsirastų konkurencija.

Bet kol jos nėra, geriau rinkoje bent jau tokia tingi ir negabi tvarka, nei chaosas.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Foto, Konsumerika, Rinka, Technologijos, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

PRASTA ŽINIA IŠ LTV: R. PALECKIS PAGELTONAVO

uagadugu, nors ir Afrikoj, taip pat gavo LTV direktoriaus spaudos pranešimą dėl rafinuoto geltonio. Jis toks intriguojantis, kad spausdiname nekupiūruodami:

LTV direktoriaus Rimvydo Paleckio pranešimas spaudai

Rafinuotai geltonas šmeižtas, pajuokaujant.

Komercinė televizija LNK bulvarinėje laidoje „Kakadu“ (prodiuseris Saulius Bartkus) šių metų spalio 26 dieną paskleidė apie LRT gandus ir paskalas.

Tikrovės apie LRT neatitinkanti informacija suformuluota suktai, beveik juokaujant, taip, kad nebūtų galimybių kreiptis į teismą dėl tikrovei neatitinkančių faktų paneigimo.

Laida skelbė: „Lietuvos televizijos pastatas gali būti užstatytas bankams“, o toliau reportaže šis prasimanymas jau virto svarstymų objektu – „kalbama, kad LRT vadovui nauja paskola reikalinga tam, kad įsigytų kilnojamąją televizijos stotį“.

Kita nesąmonė: „Yra žinių, kad ponios Miliūtės atlyginimas yra 30 tūkstančių litų“, o kultūros viceministras Donatas Valančiauskas, laidoje paklaustas apie „Triumfo arkos“ biudžetą, svarstė: „girdėjau visokius gandus nuo 100 tūkstančių iki 160 tūkstančių litų“.

Visa tai netiesa.

Pritaikęs laidos kūrėjų sakinių konstrukcijų formuluotes galiu pasakyti, kad kalbama, jog prodiuseris S.Bartkus gali būti melagis. O apie LNK esu girdėjęs gandų, kad televizija virto oligarchų bei „Vilniaus brigados“ berniukų pinigų plovimo mašina.

Girdėjau, kad yra žinių, jog LNK turi rimtų finansinių problemų ir artimiausiu metu gali bankrutuoti arba būti parduota skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Vladimirui Romanovui, o S.Bartkus piktnaudžiauja LNK eteriu ir suvedinėja sąskaitas su LRT, nes S.Bartkaus požiūris į LRT ėmė keistis po to, kai pernai, prasidėjus krizei, LRT pakeitė požiūrį į S.Bartkaus „Požiūrį“ ir baigė jo transliacijas.

„Kakadu“ siužeto turinys, manau, sinchronizuotas su kita dieną pasirodžiusiu rašiniu „Lietuvos žiniose“. Šis dienraštis priklauso į oligarchą panašiam Bronislovui Lubiui, kuris valdo su LRT dėl reklamos konkuruojančią Baltijos TV. Jos auditorija pastaruoju metu mažėja.

„Lietuvos žinias“ redaguoja Valdas Vasiliauskas, sovietmečiu, kaip teigiama spaudoje, dalyvavęs slaptoje KGB operacijoje prieš Valdą Adamkų.

Mums šis pranešimas pasirodė labai įdomus todėl, kad rimtos, visuomeninės televizijos vadovas įsivėlė į diskusiją su savo bulvarinį pobūdį atvirai manifestuojančia ir iš to pinigus valgančia laida, kurioje paminėtų skaičių net toks menkavertis blogelis, kaip uagadugu necitavo.

Necitavome, nes visų pirma netikime, kad LRT už paimtą paskolą pirktų dar vieną kilnojamą televizijos stotį. Bet visiškai tikėtume, kad LRT paskola reikalinga dengti savo skolas. Imti paskolą yra normali ūkinė praktika – LRTC užstatė bokštą, tai kodėl LRT negalėtų užstatyti savo pastatų? Aišku, abejojame, ar šiais laikais tokias paskolas imti protinga, nes palūkanos bankuose – žiaurios. Nebent tikintis, kad tas palūkanas reiks mokėti kitiems. Bet juk lūkesčiai bergždi – tik geras beprotis norėtų dabar eiti į LRT. Todėl palūkanas juk reiktų iš kažkur krapštyti patiems.

Taip pat nesiruošiame skaičiuoti kolegų honorarų ar autorinių laidų sąmatų. Dėl kitos priežasties. Dėl to, kad pradžioje reiktų susitarti dėl skaičiavimo matų suvienodinimo. Komercinėse ir visuomeninėse televizijose gaminamų laidų sąmatų lyginimas be šitokio konvertavimo yra tarsi vieno svėrimais svarais, o kito kilogramais. Daugumas į komercinę televiziją prodiuserių atnešamų laidų yra taip vadinama kasetė – t.y. į tokioje kasetėje atneštą laidą sudėtos visos jos pagaminimo išlaidos, kurios apibrėžtos konkrečioje sutartyje. Tai yra aiškus ir atviras skaičiavimas. O LTV pas save ir sau gaminamoms laidoms suteikia ištisą paletę paslaugų – grimerinės, dekoracijų sustatymas, operatoriai, techninio centro paslaugos, administravimas ir t.t.. ir t.p., kurias šalia aiškių ir matomų honorarų gali įtraukti į sąmatą, o gali ir ne; kurias gali skaičiuoti vienaip, o gali ir kitaip. Čia neišvengsi subjektyvumo, simpatijų, antipatijų. Žmonės yra žmonės, jiems vieni gražūs, mieli ir artimi, o kiti – pabaisos ir šiaip kvazimodai negeri. O ir įkainius nusistatai pats, o ne rinka…

Šitokiuose skaičiuose koją nusilauš penkios Valstybės kontrolės. Juo labiau to nesiruošiame daryti mes.

O ir netikime, kad netgi atlikus tą Sizifo darbą ir suvienodinus matų sistemas, paaiškėtų, jog LTV autorių dabartiniai atlyginimai yra astronominiai. Nemaži jie buvo praeitą rudenį – kam labai norisi raustis skaičiuose (uagadugu tingi ir neturi laiko), palyginkite LRT tarybos ataskaitas už 2007 ir 2008 metus ir pamatysite tą skirtumą. LRT didžioji problema yra ta, kad prieš metus ne tik ekonominė, bet ir valdžios konjunktūra neatitiko puoselėtų lūkesčių, o įsipareigojimai liko.

Dideli.

R. Paleckis įsivėlęs į šitą bulvarinę diskusiją daro formaliosios logikos klaidas, kurios apskritai supainioja visas jo prielaidas. Pavadinęs prasimanymu informaciją apie užstatymą ir nesąmone apie atlyginimus, staiga viską perbraukia viena pastraipėle – visa tai netiesa. Suprask po to, kas tiesa, o kas – ne.

Bet tekste yra ir kitų įdomybių, kurios daro dėsningą poveikį patikliems uagadugu. Tarkim, dabar žiūrėdamas LNK peliukus noriu-nenoriu gaudysiu save už minties, kad tos ausys yra Vilniaus brigados.

Kitur LTV direktorius atidaro asmeniškumų Pandoros skrynią dėl prodiuserio Sauliaus Bartkaus. Toks dangtis sunkiai užsiveria.

Tendencijos įdomios – lauksime kitų LTV direktoriaus pasivaikščiojimų po plačiuosius telebulvarus.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

LRT PERGALĖ PRIEŠ ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIŲ

Tai, ką dabar darys uagadugu, vadinasi lengvas post‘as a la delfi. Imi spaudos pranešimą ir įdedi pakeitęs du žodžius. Nekeisim nė vieno, ma jį bala – juk penktadienio vakaras, tingisi toj Afrikoj. Ir dar palmės šešėlis visu ilgiu maloniai užklojo:

Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino LRT prašymą ir panaikino žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, kad Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“ buvo paskleista neteisinga, netiksli ir nešališka informacija ir nepatikrinti faktai. Tokį sprendimą Romo Gudaičio vadovaujama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo priėmusi nagrinėdama UAB „Tele-3“ skundą dėl šių metų sausio 21 dieną vykusios tiesioginės LTV laidos apie žiniasklaidos santykius su politikais, žurnalistikos Lietuvoje padėtį ir žurnalistų solidarumą.

Laida buvo surengta kitą dieną po to, kai iš darbo buvo atleista TV3 žinių tarnybos vadovė Jolanta Butkevičienė – už tai, kad drauge su kitų Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovais reikalavo panaikinti žurnalistų darbo sąlygų Seime suvaržymus. Šių metų gegužę Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas J. Butkevičienės atleidimą pripažino neteisėtu.

LTV laidoje „Teisė žinoti“ kalbant apie Žinių tarnybos vadovės atleidimą iš darbo buvo paminėtas incidentas, kai iš TV 3 žurnalisto buvo atimtas leidimas dirbti Seime, o televizijos vadovybė, laidos vedėjos Ritos Miliūtės teigimu, tada jo negynė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime konstatuoja, kad žurnalisto gynimo sąvoka yra daugiareikšmė ir „tai gali būti moralinės, teisinės priemonės, palaikymas, viešumas“. Teismo sprendime taip pat sakoma, kad televizija turi visas galimybes informuoti visuomenę apie savo atliktus veiksmus ir viešai išreikšti savo palaikymą, tačiau TV 3 televizijos vadovybė to nedarė. Pastaroji teigia, kad ji gynė žurnalistą pasirašydama skundą dėl akreditacijos panaikinimo, tačiau išnagrinėjęs skundą ir Lietuvos Respublikos įstatymus teismas padarė išvadą, jog ji gynė savo, kaip informacijos rengėjo, teises, o ne žurnalistą dėl kokretaus jo elgesio.

Šia teismo nutartimi panaikinamas ir nurodymas, kad Lietuvos televizija suteiktų eterį UAB „Tele-3“ direktorei Laurai Blaževičiūtei. Laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė komentuodama teismo sprendimą priminė, kad Švedijos koncerno MTG valdomos televizijos atstovai buvo kviečiami dalyvauti laidoje, tačiau tokia teise nepasinaudojo, nors vėliau žurnalistų etikos inspektoriui tvirtino kitaip. „Jei teismas nebūtų panaikinęs dabar jau atsistatydinusio R.Gudaičio sprendimo, įsigaliotų žalingas precedentas – kiekvienas atsisakęs dalyvauti laidoje, vėliau turėtų gauti televizijos eterį“, – sakė R. Miliūtė. „Juo labiau nesigailiu dalyvavusi bylos nagrinėjime kaip trečioji šalis, nes iš UAB „Tele-3“ interesams atstovavusios advokatės sužinojau, kad sprendimas nerodyti žiniose reportažo apie žurnalisto akreditacijos atėmimą buvo priimtas televizijos vadovės nurodymu, atsižvelgiant į akcininkų interesus. Mielai kviečiu šios televizijos direktorę į diskusiją apie įstatymais įtvirtintą redakcinę nepriklausomybę, eterį tam mūsų televizijoje visada suteiksime“, – patikino „Teisės žinoti“ vedėja.

LRT dirba labai nuoseklūs žmonės. Todėl dabar Jolanta Butkevičienė pluša ranka rankon su Rita Miliūte tos pačios televizijos tinklelyje. O šalia, LRT taryboje liežuviu darbuojasi ir Jolantą Butkevičienę atlapa krūtine nuo piktų komercininkų savivalės karštai ir nesavanaudiškai gynęs Dainius Radzevičius, kurio vedamoje laidoje apie žiniasklaidą Žinių radijuje šį antradienį sau tribūną for free turėjo Audrius Siaurusevičius. Jam oponavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Julius Dautartas ir Vydas Gedvilas bei Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius, o ne LRTC atstovai ar, dieve, A. Siaurusevičių apsaugok, koks kitamanis R. Sakadolskis. Opozicijos neatsitiko ir viskas buvo kaip Lietuvos radijuje. D. Radzevičius laidą vedė teisingai ir apvalainai, arba, jo žodžiais, ypatingai objektyviai. Kaip visuomet – visi kampai nugludinti. Pasiklausykite, jei laiko negaila. Man po laidos buvo.

Nebūčiau apie tai užsiminęs, jei ne to paties A. Siaurusevičiaus  kitur išsakyti žodžiai apie nežinia kokiu pagrindu susivienijusią grupuotę, besimataruojančią LRT ir aplink ją.

Artimi žmonės buriasi po viena vėliava. Natūralu. Vieni it kokiu sovietmečiu disidentų grupuotėmis glaustosi po Vilniaus arbatines, kiti valstybinių įstaigų kabinetuose skanauja viskį. Kiekvienam savo.

Ir nereikia čia tepti visų tuo, nuo ko ir pats neišsipagiriojęs, tsakant…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Nuklausiau, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

NEMALONI TIESA, BET TV KANALAMS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA KOL KAS NEAPSIMOKA

Į uagadugu kreipėsi vilnietė, pasipiktinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) sprendimu leisti laikinai – iki kitų metų birželio 15 d. („TV1“, „Info TV“, Liuks!“, „BTV“) ir liepos 1 d. („TV6“) sutrumpinti šių skaitmeninių programų transliavimo laiką. Programos gerokai trumpiau bus transliuojamos darbo dienomis (transliacijos pradedamos nuo 18 val. ir truks ne trumpiau kaip 6 val.), o savaitgaliais bus transliuojamos po 16 val. per parą.

Sprendimas buvo priimtas TV stočių prašymu:UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paprašė laikinai leisti trumpiau transliuoti programas „TV1“, „Info TV“ ir „Liuks!“, UAB „Baltijos TV“ – programą „BTV“, UAB „Tele-3“ – programą „TV6“.

Motyvacija buvo tokia: Trumpinti programų trukmę transliuotojai prašė dėl to, kad dėl sunkios ekonominės padėties, kai ženkliai sumažėjo reklamos rinka ir krito jų pajamos, pasidarė sunku išlaikyti tiek daug skaitmeninių TV kanalų. Skaitmeninių programų transliavimas, pasak transliuotojų, reikalauja daug investicijų, tačiau kol kas dėl mažo žiūrimumo – nedidelio žiūrovų, įsigijusių skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlius, skaičiaus – neatneša papildomų pajamų.

Sprendimas susilaukė neigiamos suinteresuotų šalių reakcijos, kuri sodriai aprašyta Verslo žiniose: „Jei laikas išties bus sutrumpintas, tuomet „paprastos“ (analoginės) TV žiūrovai, taip pat palydovinės VIASAT bei kabelinių TV abonentai kanalus BTV, TV1 bei TV6 oir toliau matytų visą dieną. O skaitmeninės TV vartotojai – jau tik 6 valandas per parą“.

Tai Algirdas Vydmontas, Lietuvos radijo ir televizijos centro (toliau – LRTC) direktorius. Malonus pono Vydmonto rūpestis vartotoju, bet šiuo tekstu jis dangsto labiau prie kūno esančius interesus. Būtent jo vadovaujamai įstaigai transliuotojai moka už signalo perdavimą ir siųstuvų darbą. Transliavimo laiko ribojimas reiškia, kad jo įstaiga negaus ženklių pajamų. Čia ir pasitelkiama graži retorika apie žiūrovą.

Panašu, kad komerciniai transliuotojai nemato kitų būdų sumažinti transliavimo kaštus. Jų situaciją iškalbingai nupiešia LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas: Įsivaizduokite, TV reklamos rinka smuko 32 proc., tačiau siuntėjas LRTC ir toliau dirba su baisiais antpelniais ir net į kalbas nesileidžia dėl sąlygų transliuotojams palengvinimo. LRTC televizijoms neduoda nė 5 proc. nuolaidos, jo sutarčių sąlygos – komercinė paslaptis.

Kur jau čia nuolaidos… Kai už dešimtis milijonų užstatai bokštą vystyti komerciškai pažangiai 4G technologijai, nuolaidų nebus.

LRTC pritaria TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas: LRTK sprendimas – absoliutus blogis. Įsivaizduokite, kad jūs per skaitmeninę televiziją, pvz., BTV kanalą matote tik 6 val. per dieną, o jūsų skaitmeninės TV prarastų dalį patrauklumo žmonių akyse.

Taip, prarastų. O tada TEO rizikuoja prarasti savo pinigus, dėl kurių jie ir aimanuoja.

uagadugu jau rašė apie tai, kodėl neperkame skaitmeninio imtuvo. Dėl to, kad jo pirkti neapsimoka. Net ir palydovinės technikos komplektai kainuoja pigiau. Deklaravome, kad pirksime imtuvą tik tada, kai jis kainuos 99 litus. T.y. tiek, kiek jis kainuoja šalyse, kurių rinkos dalyviams tikrai rūpi kuo greitesnis skaitmeninių technologijų įdiegimas.

Ponai iš LRTC vietoj brangiųjų WIMAX technologijų vystymo, galėtų bent kažkiek lėšų įdėti į realų skaitmens atėjimą į kiekvieną namų ūkį. Panašu, galvota, kad vartotojas pakniopstom pirks brangius televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu ar priedėlius. Netiesa, nepirks. Nepirktų, netgi jei krizės nebūtų.

Tie 60 tūkstančių dabartinių vartotojų yra lašas jūroje, dėl kurio televizijoms tuščiai šildyti orą ištisą diena neapsimoka. Jei norisi situaciją pakeisti ne vien tik žodžiais, skaitmeniniai imtuvai turi būti subsidijuojami dabar, o ne 2011-2012 m.m., kaip planuojama.

Tegu LRTC su Susisiekimo ministerija tuo ir užsiima.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

TA VELNIO NEŠTA PROFILAKTIKA

Internetas turi perspektyvą.

Labai gudriai aš čia parašiau. Naujiena nokautuojanti…

Bet ypač aiškiai tai pajunti, kai Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) daro techninę profilaktiką. Įsiklausęs į gražiu balso tembru pasižyminčios Eglės Rašimaitės skaitomą spaudos apžvalgą Lietuvos radijo bangomis, staiga gauni per ausis šnypštimu, pasklidusiu iš garsiakalbio. Nutraukė per pusę žodžio.

Kas atsitiko? Ogi nieko ypatingo. Tai atsitinka, berods, kartą per mėnesį ar tris. LRTC inžinierius savo bokšte pasuka kažkokią sklendę ir visi transliuotojai nutyla.

Inžinierius, kaip žinau, tiksliųjų mokslų profesija. Ar sunku sudėtingą sklendės užsukimo operaciją atlikti tiksliai devintą ar dešimtą? Kai radijo stotyse tiksi šaukinys prieš Žinias, arba kito muzikinio bloko pradžią?

Žmona pikta įsiveržia iš svetainės ir pareikalauja kokio nors filmo DVD, nes jokia televizija nerodo serialo. Tai reiškia, kad jokia televizija nerodo nieko.

Man to inžinieriaus su replėmis rankoje nedrąsu prašyti profilaktikos nedaryti tokia apokaliptiška. Tarsi dievo bausmė. Visiems iš karto. Urmu. Kraustykitės į internetą.

Žinau, jis pasakys, kad tai neįmanoma. Taip sako visi tie, kuriems už subtilesnį apatinės kūno dalies pakrutinimą daugiau pinigų niekas nemokės. Ir tie, kurie turi monopolį.

Bet LRTC moka krutėti, kai nori. Kai nori, įkeičia savo bokštą bankams ir vysto naujas ryšio technologijas, pasiremdama Samsung (beje, kažkodėl Samsung ypatingai gerai sekasi konkursus laimėti postsovietinėje erdvėje – štai Rusijoje WIMAX vystomas irgi Samsung technologijų pagrindu. Tiesa, ten tai įvyko kiek anksčiau, nei mūsuose ir prekės ženklas ne Mezon, o Yota).

Galėtų ir dėl profilaktikų pakrutėti. Visi į Mezon tikrai nesikraustysime.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Aplink TV, Konsumerika, Technologijos
Žymos: , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD