LRT TARYBA SIŪLO NESPEKULIUOTI IR INICIJUOTI

Gavome LRT tarybos pranešimą spaudai, pasirašytą jos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus. Pilnas tekstas – čia.

Gal man pasirodė (abejones, be abejo, išsklaidys uagadugu komentatoriai), kad jo pavadinimą Prieštaringą LRT įstatymą reikia taisyti vengiant viešų spekuliacijų turėtume skaityti, kaip Prieštaringą LRT įstatymą reikia taisyti vengiant viešo svarstymo

Viešai nesvarstant galima įbrukti savo tiesą. Vieną tiesą. Kuriai nereikalingi vieši svarstymai. Na, kaip kokiame uždarame LRT tarybos posėdyje.

Viena tiesa turi tą bruožą, kad ji yra patogi. Tą tiesą sau pasiėmusiems.

Uždarai.

Dar man pasirodė simptomiškas vienas sakinys, finalizuojantis spaudos pranešimo dėstymą – Todėl siekiant panašių situacijų išvengti ateityje, LRT Taryba siūlo inicijuoti LRT įstatymo atitinkamų pataisų priėmimą, kurios panaikintų dviprasmiškas ir tarpusavyje nesuderintas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias generalinio direktoriaus skyrimo tvarką.

Siūlo inicijuoti...

Hm…

Kas trukdo LRT tarybai pačiai inicijuoti įstatymo pakeitimus? Juk įstatymų projektus Lietuvoje gali siūlyti kiekvienas Lietuvos pilietis ar juridinis asmuo.

LRT turi akivaizdžių problemų, kurias geriausiai gali išspręsti jos aukščiausias vadovavimo organas – Taryba.

Atėjęs į pareigas jaunas ir energingas Tarybos pirmininkas ir turėtų inicijuoti atitinkamus tekstus.

O ne rašyti spaudos pranešimus, raginančius vengti spekuliacijų.

Ir siūlančius inicijavimą. O ne įstatymus.

Kažkam pakako juridinės kvalifikacijos surašyti, kokie yra įstatymo prieštaravimai – pakaktų jos ir įstatymo keitimų projektams.

Bet, panašu, kad nesinori.

Staigūs judesiai su įstatymu gali pasibaigti iškritimu iš valties.

O dabar viskas be galo patogu – kiti nepatogūs įstatymo projektai sėkmingai marinami Seimo komitetuose.

Kam sau ieškoti papildomų problemų su naujais?

Kai reikia tempti laiką.

Praeis pora savaičių, viskas nurims.

Dumblas nuguls į dugną.

O po gero pusmetuko gal ir patogesnė valdžia ateis…

Ir dabar netobulas įstatymas vėl taps be galo tobulu.

Tobulai patogiu.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai
Žymos: , , ,

LRT PASKELBĖ LAIDŲ KONKURSĄ: NEŠKIT PARAIŠKAS, KOLEGOS…

Internete ir ne tik jame garsiai svarstoma apie reikmę skelbti konkursą į LRT generalinio direktoriaus postą po to, kai išrinktas naujas Tarybos pirmininkas. Nieko naujo nesugebėtume parašyti – smulkiau skaitykite čia ir čia.

Tik pastebėsime, kad tą LRT veiklą reglamentuojantį įstatymą LRT administracija ir LRT taryba savo viešuose Seimui adresuotuose raštuose yra vadinę bene tobulu.

Jis – iš tiesų tobulas. Jei reikia, gali juo, anot LRT,  kaip visoje Europoje beveik tobuliausiai surašytu, mojuoti, jeigu yra ištikusi grėsmė, kad Seimo įstatymų tobulintojai jį patobulinę išverstų iš koto Tarybą, o su ja kartu ir administraciją.

Dabar jis vėl – tobulas, nes toks netobulas, jog jame vienas straipsnis prieštarauja kitam ir todėl jį Tarybos pirmininkas gali traktuoti tobulai naudingai LRT administracijai.

Ir, panašu, sau pačiam.

Paraštėse pastebėsime, kad šis traktavimas – be galo naudingas ir uagadugu. Dabartinės administracijos buvimas savo kėdėse yra garantija turėti niekuomet nenutrūkstantį, be galo kvapnų, pikantišką informacijos srautą iš LRT. Tarsi Gorgonzola Piccante.

Taip, sutinkame, tai egoistiška.

Panašu į nuodėmingą hedonizmą.

Beje, dėl naujo Tarybos pirmininko atsiradimo savo poste padarinių. Arba permainų, kaip kai kas pavadintų. Jokių negatyvių poslinkių uagadugu interesams mes nesitikime. Todėl esame atsipūtę ir ramūs. Pacituosiu Dainiaus Radzevičiaus žodžius: pagal šią situaciją suprantu, kad trūksta kai kurių reguliavimo normų, aiškumo ir, kai sprendžiama asmeniškai ar direktorius, ar kitas pareigūnas, dirbantis administracijoje, tai, be jokios abejonės, sudaro teisę manipuliuoti.

Šie žodžiai pasakyti ne šiandien, o 2008 metų vasario mėnesį ir adresuoti jie buvo tuometinei LRT. D. Radzevičius tada buvo tik kuklios žurnalistų profsąjungos, besivadinančios Lietuvos žurnalistų sąjunga, pirmininkas, o ne LRT tarybos narys ar, juo labiau, pirmininkas.

Todėl nieko ir nesitikime. Mums malonus ir naudingas toks įvykių traktavimo retrospektyvusis paslankumas.

Civilizuotai konformistiškas.

Manipuliuojantis.

Bet matome nušokę nuo temos, apie kurią rengėmės rašyti.

Užvakar iš LRT gavome spaudos pranešimą. Čia sakoma, jog LRT paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus programų konkursui.

Ir baigia jį birželio 3 dieną. Po nepilnų septynių darbo dienų.

Konkurso dalyviai per tą laiką turi įsigilinti į 4 paskelbtas laidų kategorijas, sugalvoti, anot LTV, išradingos, originalios formos projektus, šiuos tinkamai ir teisingai popieriškai apiforminti ir pristatyti į LTV.

Smulkiau čia. Specialiai šią nuorodą skelbiame, kaip pagalbą kolegoms, nes, jeigu nebūtume gavę pranešimo, niekuomet nežinotume apie konkurso egzistavimą. Tiesą sakant, sunkiai jo sąlygas radome ir dabar. Tarkim, jeigu būtume LRT ir norėtume tik atlikti numerį – t.y. oficialiai tarsi ir painformuoti visuomenę, bet, iš tiesų, nepranešti reikiamos žinios tiems, kuriems ji iš tiesų reikalinga, t.y. TV laidas gaminančiųjų cechui, elgtumės lygiai taip pat.

Ar žiniasklaida gali susidomėti skelbimu apie konkursą? Nebent už pinigus…

Sunkiai radome šią informaciją netgi žinodami, kad ji egzistuoja. Parodysime, kur ji nukišta. Čia tiems, kurie norėtų iš LRT svetainės vadovo Virginijaus Savukyno pasimokyti, kaip tai daroma:

Svetainės apačioje reikia rasti smulkų ir blankų užrašėlį Apie LRT:

Spustelėjus randamas toks stulpelis su atitinkamu užrašu:

Čia spustelėję randame pasiūlymą palikti atsiliepimą:

Bet į pasiūlymą siūlome neatsiliepti, o spustelti užrašą viršuje. Čia ir slypi išganingoji informacija apie konkursą.

Tiesą sakant, visokios Lietuvos žinios ir kiti nepagarbiai atsiliepiantys apie LRT vadovybę klysta blogai apie juos galvodami. Mes galvojame be galo pagarbiai, rašėme apie juos su beribiu entuziazmu ir dar kartą čia žavimės specifiniais organizaciniais gabumais.

Esame visiškai tikri, kad Lietuvos prodiuseriai tiesiog užvers LRT pasiūlymais.

Begalinės projektų konkurencijos sąlygomis ateis nauji veidai, todėl iš LTV tinklelio dings Virginijus Savukynas, Rita Miliūtė, Edita Mildažytė.

Kurie užims savęs vertą vietą komercinėse televizijose.

Juokauju.

Tikimės be galo viešo ir neproblemiško svarstymo, nes, kaip jau yra sakęs D. Radzevičius, jeigu yra kažkokių kitų problemų, būtų gerai, kad jos būtų įvardijamos, nes kitaip tai yra atsakymas, kuris kelia dvejonių dėl skaidrumo, dėl noro visuomenei parodyti, kaip iš tikrųjų dirba nacionalinis transliuotojas. Juolab, visuomenė, manau, turi teisę kontroliuoti, kaip leidžiami mūsų mokesčių mokėtojų pinigėliai.

Prisijungiame. Teisingas pastebėjimas.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

VALSTYBĖS KONTROLĖ AUDITAVO LRT. AUDITAVO?

Galų gale prisivertėme perskaityti Valstybės kontrolės ataskaitą apie LRT veiklą.

Vyko ilgas ir nemalonus savęs kankinimas.

Žinau, kad yra žmonių, be galo adoruojančių tokius dokumentus. Juos užburia leksikos oficialumas ir skaičių šaltis.

Mūsų neužburia.

Užtat perskaitęs pajutau begalinę pagarbą LRT administracijai.

Nuo tos minutės, kai tūlo Audriaus tūžmingą 2008-ųjų gegužę surašytas LRT spaudos pranešimas pareikalavo LRT tarybos pirmininko Valentino Milaknio atsiprašyti LRT administracijos, ne tik man neliko abejonių, kas iš tiesų yra aukščiausias LRT valdymo organas.

Ne tik ūgiu.

Vėliau šie įtarimai tik stiprėjo. Skaitant vėlesnius LRT tarybos protokolus, kur Tarybos nariai vienbalsiai arba beveik vienbalsiai priiminėjo LRT administracijos siūlomus dokumentus, gali pagalvoti, jog tai CK politbiuro pasisėdėjimai. O paranojiškas uždarumas, kuriuo prie Audriaus Siaurusevičiaus susirgo LRT nominaliai vadovaujantis organas, šias slogias mintis tik sustiprina. Nereikia ir uagadugu pamintyjimų – stipriau ir sodriau juos ne kartą verbalizavo Tarybos disidentai – Romas Sakadolskis praeityje ir Artūras Račas dabar.

Istorija su skydine, prie kurios eksponavimo uagadugu neprisidėjo, bet šiuo atveju apeiti negali, situaciją dar paryškina. Neįsivaizduoju, kad kuris nors iš ankstesnių moralines vertybes turinčios propaguoti LRT vadovų nebūtų Tarybos atstatydintas po šitokių nuotykių.

Todėl, kai ataskaitoje skaitau, jog LRT įgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurių vykdymas priklausė LRT administracijos kompetencijai (…). LRT taryba 2009 m., sumažėjus LRT finansiniams ištekliams, programų transliavimo mąsto ir trukmės neperžiūrėjo. Tai iš dalies lėmė nuostolingą LRT veiklą 2009 metais, jaučiu pagarbą LRT administracijai.

Mikliai dirbta.

LRT administracija ištisus metus per krizę leido mokesčių mokėtojų pinigus kaip sočiais ikikriziniais 2007-aisiais, o po to atsirado atpirkimo ožys – LRT taryba. Pareigingai tvirtinę administracijos parengtus vidinius dokumentus, ataskaitas Seimui staiga tapo kalti.

Aišku, kaltė virtuali, nes kaltų nelieka – LRT prisidarytos skolos anksčiau ar vėliau bus padengtos visų mūsų. Kažkas gyveno ne pagal išgales, o mokesčių mokėtojai  pakratys kišenes LRT kreditoriams.

Simptomiška, kad Valstybės kontrolės audito tikslas buvo įvertinti (…) ar LRT ištekliai naudojami rezultatyviai. Ne efektyviai, o rezultatyviai? Jaučiate skirtumą?

Sakyčiau, netgi hiperrezultatyviai! Išleisti per vienus metus dešimčia milijonų litų daugiau, nei gauni pajamų, yra tikrai rezultatyvu.  Iš šitos ataskaitos sužinai, kokį keistą produkto sukūrimo kriterijų yra pasirinkusi pati LRT. Rezultatyvų! Pasirodo, anot LRT strateginių planų, tai yra laidų skaičius! Tai reiškia, kad kuo daugiau pavadinimų tu prištampuosi, tuo būsi tobuliau dirbąs visuomenei reikalingą darbą. Tarkim, jeigu LTV staiga panorėtų tapti tik žinias transliuojančia televizija (su kuo daugumas ją tik pasveikintų), kanalą reiktų be galo ir krašto kritikuoti, nes programoje liktų tik vienas pavadinimas – Žinios. Užtat pagirtina, kai tas pats vedėjas veda vieną nuo kitos labai menkai besiskiriančias kelias laidas – pakeiti staliuką, gėlytę ant jo, pavadinimą už nugaros ir turi rezultatyvų  programos papildymą! Dar geriau, jei ta laida trunka kokias penkiolika minučių, o ne dvi valandas. Nes ar penkiolika minučių ar dvi valandos – laidų kriterijui tas pats – ta pati viena eilutė laidų sąraše.

Be galo keistas sprendimas yra pasirinkti tokį produkto sukūrimo kriterijų, o ne pagamintas valandas, susietas su lėšomis, kurių naudojimo efektyvumas išmatuotas žiūrovo dėmesiu. Prašnekus apie politbiurą belieka tęsti sovietmečio sąvokomis. Siekiamybė turėti daug laidų mums panaši į tarybinę siekiamybę pagaminti daug batų – nes jeigu “Raudonojo Spalio” batų fabrikas gamina batus, reiškia juos gaminantys turi savo buvimo fabrike pateisinimą, o ar pirks tuos batus juos nešiojantys – čia jau reikalas antraeilis.

Tačiau neįsileiskime į istorinius bruzgynus. Nereikia būti šventesniais už popiežių ir reikalauti iš LRT to, ko iš jos nereikalauja LRT įstatymas. Įstatymas įpareigoja LRT gaminti laidas, bet neįpareigoja transliuotojo patikti. T.y. žiūrovas visiškai neturi žiūrėti televizijos ar klausyti radijo, kad LRT gautų pinigus savo egzistavimui. Dar daugiau – kaip yra konstatavęs Konstitucinis teismas ir ką aksiomiškai įsitraukė į ataskaitą Valstybės kontrolė, LRT (…) turi ne taikytis prie auditorijos ir rinkos konjuktūros, ne pataikauti vartotojiškam skoniui, o informuoti ir šviesti visuomenę.

Tarsi informuojant ir šviečiant visuomenę nereiktų stengtis jai patikti…

O jeigu tu neprivalai patikti, kodėl turi stengtis?…

Net jei paaiškėtų, jog jo nežiūri ir neklauso niekas (ką visai galime įsivaizduoti, stebėdami dabartines tendencijas), LRT dirbtų – darbuotojai gautų algas, technika burgztų, Taryba, kaip ir iki šiol, rinktųsi į susirinkimus ir svarstytų likimus laidų, kurių niekas nežiūri ir vedėjų, kurių niekas nepažįsta. Visiškai ne pikta fantazija, o galima realybė.

Panašu, kad transliuotojas kaip niekuomet anksčiau gerai tai suprato.

Ir padarė išvadas.

Iš  Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktos LRT sąnaudų pasiskirstymo lentelės matai, jog su tiesiogine televizijos ir radijo funkcija – programų rodymu sutapatintinų trijų rodiklių – radijo programų, televizijos programų ir programų kūrimo procentinė dalis sąnaudų pyrage nuo 2007 iki 2009 metų sumažėjo nuo 44.6% iki 37 procentų. Pažymėsiu, kad šių išlaidų dalis LRT balanse ir taip visuomet buvo mažiausia lyginant su kitais transliuotojais, dirbančiais ne kosmose, o čia pat – Lietuvos TV rinkoje. Ekstensyvus valdymo modelis, kažkiek palaužytas V. Milaknio valdymo laikais, vėl sugrįžo. Aišku, laidas tarsi batus skaičiuojančiai Valstybės kontrolei tai buvo nė motais.

Ta proga, naudodamiesi Valstybės kontrolės pamėgtu rezultatyvumo kriterijumi, pasigilinome, kaip retrospektyviai kito pačios Valstybės kontrolės efektyvumas, tfu, rezultatyvumas, LRT atžvilgiu.

Rezultatas pritrenkiantis. Dirbdama prie dalinio LRT veiklos vertinimo 2002 metais Valstybės kontrolė buvo šešis su puse karto efektyvesnė, tfu, rezultatyvesnė, nei audituodama visą veiklą 2010-aisiais!

uagadugu pagarba LRT administracijai dar labiau išaugo…

Antra vertus, juodu pavydu į šią turėtų žiūrėti komercinių televizijų vadovai. Tave kontroliuojantys neverčia būti žiūrimu! Kiekvieną rytą komercinių televizijų direktoriai raunasi plaukus dėl menkiausio reitingų (žiūrovų kiekio) kryptelėjimo žemyn, už raudonus skaičius finansiniame balanse yra spardomi į užpakalius akcininkų arba praranda pareigas, o LRT darban atvažiuoja prabangiu Volvo, gurkšnoja bufetuke kavytę su pyragėliu, paaimanuoja Lietuvos rytui ir Delfiui apie per mažą finansavimą, moka sau geras algas su visomis sodromis ir ruošiasi sočiai pensijai giliamintiškai porindama apie misiją.

Žiūrovas? Kam jis?.. Juk čia Nacionalinis transliuotojas, o ne koks nors ten pasišlykštėjimo vertas komercinis subjektas.

Minusas balanse? Baikit juokus – kokia prasmė skaičiuoti, jei laidų kiekio didėjimas yra tavo darbo vertinimo kriterijus, todėl pinigų visada bus per mažai, o bankrotas niekur nenumatytas…

Tuo tarpu Valstybės kontrolės darbuotojams turėtų pavydėti paprasti auditoriai. Sėdi septynis mėnesius gražiose patalpose Konarskio gatvėje, bendrauji su garsenybėmis iš televizoriaus; po to stambiu šriftu surašai 30 puslapių, kurių beveik pusę sudaro antraštė, priedai, citavimai, autocitavimai ir išnašos, pasiimi solidžią algą ir švilpauji sau po įtakingos ir gerbiamos biudžetinės įstaigos iškaba.

Eldoradas.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , ,

ARTŪRAS RAČAS Į LRT: DAR VIENA AKIVARO AUKA?

Artūras Račas mano, kad su LRT taryba jam pabandyti verta. Gal ir verta. Tik labai linkėčiau nenugulti į dugną, kaip atsitiko daug kam iki kolegos. uagadugu tokio nenugulimo pirmu ženklu palaikys tai, kad neliks uždarų LRT tarybos posėdžių.

Šiaip vienas lauke ne karys. O kad jis bus šioje kovoje vienas (bent jau kol kas), neabejoju. Iki šiol LRT taryba buvo panaši į LRT administracijos kišeninę. Ir kol Tarybos ataskaitas Seimui ruoš tūlas virsav, tol jos primins gudrius propagandos rinkinukus, o ne rimtus dokumentus:

Kažkada Laimonas Tapinas, palikdamas LRT vadovo postą, pasakė auksinę mintį, kurią daug kas palaikė kraštutine desperacijos išraiška, o todėl ir numojo ranka. Šią įstaigą reikia išsprogdinti,- pasakė Laimonas Tapinas.

O vertėjo įsiklausyti. Laimonas Tapinas paaukojo LRT patį svarbiausią, ką žmogus turi – sveikatą.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metu LRT atliko svarbų vaidmenį. Jos pastatą užėmė okupantai, ji buvo viena tautos sąmonėjimo garantų.

Todėl, kai nepriklausomybė buvo iškovota, ilgai niekas nedrįso radikaliai pertvarkyti jos struktūros. Todėl ši, it koks marinuotas grybas, ir išliko sovietinės ministerijos pavidalu.

Net ir V. Milaknį reformas privertė daryti ne reformatoriškas įkarštis (kad tokio įkarščio nėra, puikiai rodo vangi Saulėlydžio komisijos veikla), o konkreti reikmė – 28 milijonų LRT įsiskolinimai.

Atkreipsiu dėmesį į tuometinę reformuojamo kolektyvo retoriką – jūs ardote LRT pamatą. Tai yra jūs mus atleidžiate, o todėl LRT griūva.

LRT kolektyvas save tapatina su LRT misija. Todėl jam atrodo, kad LRT misija yra išlaikyti LRT kolektyvą, o ne transliuoti tinkamą vaizdelį ar garsą.

O būtent vaizdeliui ir garsui generuoti valstybė teikia užsakymą. Aprioriškai laikydama, kad LRT yra vienintelis įmanomas tokio užsakymo gavėjas. Nes LRT egzistavimui pagrįsti reikalinga tokia aprioriška nuostata. Ratas užsidaro.

LRT pasakytų, kad klaikaus komercinių televizijų gaminamo šlamšto akivaizdoje, ji vienintelė gali sukurti misijos vardo vertą produkciją. Pasvarstykim. Du TV projektai, ant kurių LTV pastarąjį sezoną buvo daugiausiai pastačiusi, labiausiai savireklaminėmis priemonėmis stūmė, buvo Triumfo arka ir Lietuvos balsai. Vieno prodiuseris buvo Ričardas Rickevičius, kito - Laurynas Šeškus. Abu ne LTV, o LNK auklėtiniai. Abu prieš tai darę hiperkomercinius realybės šou, kuriuos LTV žiūrintys intelektualai vadino klaikybėmis – Barą, Kitą ir kitus.

Kitas pavyzdys. Saulius Bartkus. Vienas labiausiai komerciškų prodiuserių Lietuvoje. Išugdytas Alytaus televizijos ir LNK. Nepaisant to jis gerus kelis sezonus LTV kūrė laidą Požiūris. Drįstu teigti, giliai intelektualią.

Todėl uagadugu ir tvirtina, kad LRT žmonės be pagrindo painioja save su misija. Jiems ten reikia išlikti, todėl ir painioja. Ar mokesčių mokėtojams tai naudinga?

Teigiame, kad ne. Mokesčių mokėtojas finansuoja brangiai kainuojančią iliuziją. Jei palygintume LRT ir komercinių televizijų išlaidų skerspjūvius, pamatytume vieną radikalų skirtumą – komercinėse televizijose administravimo, technikos, gamybos sąnaudos proporcingai daug mažesnės, nei programos įsigijimo. T.y. LRT garą išleidžia švilpukui, o komercinės – važiavimui.

LRT atsakytų, kad tos gamybinės išlaidos atpigina laidų savikainą. Nes, neva, LRT Techninio centro egzistavimas daro laidas pigesnes. O jūs pabandykite suskaičiuoti LTV eterį laidos Požiūris kainomis. Girdėjome, S. Bartkus visas savo laidas daro tik savo bazėje, t.y atneša televizijai kasetę. Kažkur valstybės kontrolės ataskaitoje yra praslydusi informacija apie tokių kasetinių laidų kainą. Ji neviršija dešimties tūkstančių.

Taip skaičiuojant būtų galima išbraukti Techninio centro, ūkinių objektų eksploatavimo, dabartinės administracijos savikainą ir pritaikyti komercinių televizijų, besiremiančių taip vadinamo vieno koridoriaus kainodara, išlaidų modelį. Tada LRT gautų tą kainą, kurią mokesčių mokėtojas už jos kuriamą vaizdelį ir turėtų mokėti.

Mažesnę, nei dabar mokama.

Tik klausimas, ar būtent LRT tokį vaizdelį turėtų gaminti? Gal ir taip. O gal ir ne. Dabartinis LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas, oponuodamas ankstesnei LRT administracijai, kaip vieną variantų išspręsti LRT problemas siūlė: Nacionalinės programos transliavimo principą LRT įstatymu keisti iš esmės. Visuomeninio transliuotojo misijos vykdymui už valstybės biudžeto skiriamas lėšas kasmet skelbti viešus konkursus radijo ir televizijos stotims. LRT, vadovaujantis LRT įstatymo 16 str., kaip nepateisinusį nacionaliniam transliuotojui keliamų reikalavimų, likviduoti. Valstybei priklausantį turtą privatizuoti.

Gairės aiškios.

Kad uagadugu niekas neapkaltintų advokatavimu komercinių televizijų interesams, siūlyčiau perskaityti kitas šio blogo medžiagas. Kritikos tų televizijų adresu apstu.

O A. Račui linkime sėkmės ir tvirtų nervų.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

LRT: GERIAUSIAS LAIKAS OPTIMIZAVIMUI, T.Y. LIKVIDACIJAI

Gediminas Ilgūnas © LRT

LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas apie LRT komercinius interesus Lietuvos žinioms:

Tai yra ne tik biudžeto pinigai. Nepamirškite, kad trečdalį lėšų LRT gauna ne iš biudžeto, tad iš tikrųjų komercinė paslaptis kaip tokia yra.
(…)
Dabar, kai neskiriama pakankamai pinigų, o trečdalis lėšų gaunama iš reklamos, sakyti, kad LRT privalo daryti tą ar aną, yra sudėtinga.
(…)

Prieš gerus porą metų tada dar eilinis LRT Tarybos narys G. Ilgūnas savo rašte Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui tą ir aną apibrėžė žymiai ryžtingiau:

(…)
LRT kolektyvas, ypač Lietuvos radijas, televizijos informacinės laidos, nemaža nuveikė, vykdydamas nurodytus principus, tačiau pastaraisiais metais visuomeninis transliuotojas nedaug kuo skiriasi nuo komercinių radijo ir televizijos stočių. Atsakomybė už tai tenka LRT tarybai ir administracijai.
(…)
LRT įstatymas nenumato visuomeniniam transliuotojui pramoginių laidų rengimo ir transliavimo. LRT konkuruodama su komerciniais radijais ir televizijomis vaikosi reitingų, keliančių reklamos kainą. LRT tarybos posėdžiuose daugiausia tik ir kalbama apie LRT pramogines laidas ir reitingus, apie nacionalinio transliuotojo misiją, veiklos principus kalbėti vengiama.
(…)
Siekiant, kad visuomeninis transliuotojas atliktų jam pavestą misiją, vykdytų LRT įstatyme numatytus veiklos principus ir dėl pelno šioje srityje nekonkuruotų su komercinėmis radijo ir televizijos stotimis,
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Seimui siūlau apsvarstyti tokias nacionalinio transliuotojo misijos vykdymo ir veiklos pagerinimo galimybes:

1. Padidinti LRT biudžetinį finansavimą ir LRT įstatyme uždrausti komercinės reklamos transliavimą. LRT tarybai pasiūlyti besąlygiškai vykdyti LRT įstatymo reikalavimus, o jeigu ji to nedaro – atsistatydinti.
2. Padidinti LRT biudžetinį finansavimą ir LRT įstatyme uždrausti komercinės reklamos transliavimą. LRT įstatyme pakeisti tarybos formavimo principus, pagal juos sudaryti naują LRT tarybą
3. Nacionalinės programos transliavimo principą LRT įstatymu keisti iš esmės. Visuomeninio transliuotojo misijos vykdymui už valstybės biudžeto skiriamas lėšas kasmet skelbti viešus konkursus radijo ir televizijos stotims. LRT, vadovaujantis LRT įstatymo 16 str., kaip nepateisinusį nacionaliniam transliuotojui keliamų reikalavimų, likviduoti. Valstybei priklausantį turtą privatizuoti.

Kadangi ponui G. Ilgūnui tapus LRT tarybos pirmininku niekas nepasikeitė, o LRT biudžetinio finansavimo padidinimas negresia, gal vertėtų ir inicijuoti to trečio punktelio galimybių realizavimą? T.y. susilikviduoti. O valstybė krizės metu dar ir išloštų, turtą privatizavusi.

Rimti žmonės būna nuoseklūs.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD