LRT: KELIO GAIRĖS – ĮLĮSTI Į UŽPAKALĮ VALDŽIAŽMOGIUI?

Šiandien žiūrintys Komisaro Rekso kartojimą per LTV 10 valandą ryto turėjo būti nustebinti. Programoje vietoj jo (atsiverskite bet kurį savaitinį žurnalą su TV programa – rasite šunį) transliuojamas Helsinkio proceso pradžios ir įtakos Rytų Europai paminėjimas ir Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 m. pristatymas. Labai oficialu – ko gero, netgi misija. Smulkmenėlė – tarkim, prieš savaitę Komisaro Rekso pozicijoje LTV buvo lyderė savo laiko pozicijoje tarp visų kanalų (duomenys iš TNS).

Bet ką jau čia – šuo kažkoks, dvidešimtą kartą liuoksintis – ar galima jį palyginti su govėda gražiai apsirengusių ponų ir ponių iš užsienio ir Lietuvos pakilias kalbas iš tribūnos rėžiančių? Aišku, kad negalima.

Gerai, bandau suskubti prieš apkaltinamas erezijomis – pats žinau Helsinkio proceso reikšmę Lietuvai ir Rytų Europai. Taip pat žinau, kad Komisarą Reksą gali parodyti šlykštieji komercininkai. Nėra čia ko kaišioti į LTV eterį ir dar dėl jo apgailestauti.

Bet iškart po paminėjimo rodomas 2011 m. valstybės biudžeto projekto pateikimas – beveik trys valandos tiesioginės transliacijos iš Seimo.

Jo taip pat neturėjo būti – nes ir dabar nėra žurnaluose, pats tikrinau.

Neapsiriksiu pasakęs, kad Audriaus Siaurusevičiaus ir jo komandos administravimo laikais LTV per porą metų parodė daugiau posėdžių iš Seimo, kitų oficialių transliacijų, nei visos LRT administracijos nuo kokių 1989 metų.

Nebent prie ruso buvo daugiau – suvažiavimų transliacijų su Petro Griškevičiaus kalbomis matėme nemažai. Tiesa, po to dar buvo daug Sąjūdžio – bet ir jis dar buvo prie ruso.

Dar pyksta, kai valstybine televizija pavadina…

Dabartinė administracija atidirbinėja už visų ankstesnių nuodėmes.

Gal tai irgi misija…

Prisiminkite vieną svarbiausių LRT peikiančių argumentų, dažnai skambėjusių iš Seimo tribūnų iki dabartinės LRT valdžios – nerodomi Seimo posėdžiai.

Suprask – nerodote mūsų. Nes tie mūsų tingi dirbti savo rinkimų apylinkėse, bet būti matomiems jiems reikia. Todėl LTV transliuojamas posėdis – ideali proga pasirodyti prieš rinkėjus, rėžti juos ginančią populistinę kalbą iš tribūnos. Štai ir šiandien, duodu galvą, dauguma kalbėjusių išnaudos tribūną ne dalykiškiems argumentams, o mins ant teisingų nuospaudų.

Nemanau, kad tai atsitiktinumas, bet būtent dabartinės LRT administracijos nuostolinės ataskaitos praeina atitinkamuose Seimo komitetuose su katutėmis, o ankstesnių LRT valdžių popieriai nebuvo tvirtinami. Nors rodė pliusą.

Seimūnai pažymi sparčią LRT pažangą.

Kur jau nebus pažangos…

Šitiek prisistatymų rinkėjams už dyka.

Nereikia važinėti į apylinkes, deginti benziną.

Leisti lėšas užsakomiesiems rašiniams.

Galima pinigus teisingesnėms reikmėms panaudoti.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 6.3/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +2 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Keistumai, Personalijos, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: “BUNNIE” APIE LRT PERTVARKYMĄ Į RENTABILŲ MISIJOS PADARGĄ

Komentatorius Bunnie, retkarčiais ugningais komentarais apie LRT papuošiantis uagadugu komentarų skiltį, šįkart patalpino bene ilgiausią iš kada parašytųjų. Kaip jau esu sakęs, visų komentatorių, ilgai plušančių, skrebenančių plunksna ar kaukšinčių klavišais pastangas esu linkęs įvertinti ir afišuoti atskirais įrašais. Jeigu jie pamatuoti, pasverti, prie jų sėdėta ir galvota.

Kad suprastumėte kontekstą perskaitykite šį uagadugu rašinį bei komentarus po juo.

O štai Bunnie mintys:

Sauliau, LNK transliuoja net 4 TV kanalus – LNK, TV1, Liuks ir InfoTV. Žinoma, pastarieji yra tiesiog šiukšlynai, bet lygiai toks pats yra ir LTV2. O dėl LR kanalų, tai jie visi kartu mokesčių mokėtojams per metus kainuoja vos kelis milijonus litų.

Ir, jei įdomu, tai absoliučiai didžiąją dalį išleidžiamų pinigų LRT išleidžia ne laidų gamybai, ne siųstuvų apmokėjimui, o didžiulio, pasenusio ir visiškai nereikalingo ūkio išlaikymui. Vien LRT ūkio tarnyboje 2009 metais dirbo daugiau nei 100 žmonių. Daugiau kaip trečdalį LRT sunaudojamos elektros energijos suryja beviltiškai pasenusi pastatų kondicionavimo sistema. Nepamirškime ir beveik 10 mln. Lt per metus kainuojančio technikos centro, kuris techniką perka bent 2-4 kartus brangiau, nei nepriklausomi TV laidų kūrėjai, o tos technikos remontavimui išlaiko daugiau kaip 20 žmonių remonto skyrių. O kur dar autoūkis su nuosavu autoservisiuku, kuriame dažniausiai remontuojami visai ne LRT automobiliai. O dar LRT administracija, kurioje – daugiau kaip 40 darbuotojų (LNK visą administravimo darbą atlieka 6 žmonės).

Šiame kontekste labai ironiškai atrodo faktas, kad LTV (neskaitant naujienų tarnybos) 2009 m. dirbo vos 2 etatiniai žurnalistai, o visas pagrindines laidas – “Žurnalisto tyrimas”, “Bėdų turgus”, “Triumfo arka”, “Tūkstantmečio vaikai”, “Nacionalinė paieškų tarnyba”, “Mūsų dienos kaip šventė” ir t.t. – LTV pirko iš nepriklausomų prodiuserių.

Problemos sprendimas – visai paprastas:

1. Atskirti LRT Technikos centrą į atskirą valstybinę akcinę bendrovę – su visa perbranginta technika, pastatais, studijomis, kilnojamomis televizijos stotimis ir t.t. Jau dabar LRT Technikos centras daugiau paslaugų teikia komercinėms televizijoms (konkrečiai TV3), nei tai pačiai LRT. Todėl logiška būtų, kad mokesčių mokėtojai neturėtų iš biudžeto finansuoti įmonės, kuri dempinginėmis kainomis aptarnauja komercines televizijas. Apskritai – technikos įsigijimas, eksploatavimas ir nuoma nėra tiesioginė LRT misija, todėl neturėtų būti tiesiogiai finansuojama iš biudžeto. Paskaičiuota, kad pagal 2008 m. LTV laidų apimtį, reikalingą techniką (kameras, studijas ir t.t.) nuomotis iš nepriklausomų tiekėjų LRT kainuotų 2 kartus pigiau, nei išlaikyti LRT Technikos centrą.

2. Atsisakyti dabar užimamų pasenusių pastatų bei teritorijų ir perduoti juo valstybės turto fondui.

3. Atsisakyti didžiosios dalies kūrybinių ir techninių darbuotojų – kadangi pagrindinės laidos (tame tarpe ir, pvz., laidos tautinėms mažumoms) ir taip jau perkamos iš nepriklausomų gamintojų, nėra reikalo išlaikyti armiją demotyvuotų nekvalifikuotų ir neveiksnių žmonių. TV ir radijo laidas pirkti per skaidrius viešuosius pirkimus iš laisvai samdomų autorių ar nepriklausomų gamintojų. Išskyrus Naujienų Tarnybą, kurioje turėtų dirbti etatiniai LRT darbuotojai.

4. Įvykdžius šiuos punktus, LRT darbuotojų kiekis sumažėtų nuo maždaug 600 iki ~150 ar mažiau. Jiems aptarnauti reiktų mažiau buhalterių ir kitų administruojančių darbuotojų, todėl administraciją galima būtų sumažinti bent 4 kartus – iki 10 žmonių. Visi šie darbuotojai lengvai tilptų į du aukštus modernaus biurų pastato – šių patalpų išlaikymas kartu su nuoma kainuotų bent 2-3 kartus pigiau, nei LRT moka už savo patalpų eksploataciją.

5. Po tokios restruktūrizacijos efektyviam LRT funkcionavimui užtektų – nedidelių administravimo pajėgų, programų (TV ir radijo) formavimo grupės (tinklelių sudarymas, priežiūra, laidų gaminimo ir transliavimo koordinacija), reklamos (jei dar tokia bus) ir savireklamos grupės, Naujienų tarnybos, transliavimo grupės (išleidimo ir inžinierinės tarnybos), archyvų grupės (jei nebūtų nuspręsta LRT archyvų perduoti Valstybiniam vaizdo ir garso archyvui) ir dar kelių tarnybų, būtinų visuomeninio transliuotojo veiklos užtikrinimui. Ir viskas. Iš viso – ne daugiau kaip 150 darbuotojų. Palyginimui – pagal tokį modelį veikiančioje TV3 geraisiais laikais užtekdavo mažiau nei 100 darbuotojų.

6. Paskaičiuota, kad po restruktūrizavimo, 2008 m. transliavimo ribose (maždaug 42 val. originalios TV produkcijos per savaitę – tuomet dar nebuvo sumažintos programos apimtys) LRT galėtų puikiai veikti turėdama maždaug 46-50 mln. Lt metams.

Svarbiausia – kad tam nereikia jokių įstatymų pakeitimų ar kažkokių brangiai kainuojančių galimybių studijų. Viskas yra tik LRT Tarybos valioje. Ir ji tą žino. Bet nieko nedaro.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.3/10 (9 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +10 (from 10 votes)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Laidos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

GEROS ŽINIOS: TIK POZITYVAI PER “PANORAMĄ”

Šiaip įdomu.

Laisvų asociacijų principu palyginsiu akcentus dviejose naujienų laidose vakar.

Tai, kas yra vienur, su žiburiu nerasi kitur.

Pliuralizmas ir daugiabriauniškumas lietuvišką informacinę erdvę tik puošia.

LNK pirma informacija skelbia tai, kad prokurorai po išvykos į Gardiną paskelbė toliau tirsią Vytauto Pociūno žūties bylą.

Todėl LNK su Liudvikos Pociūnienės pagalba ir galėjo padaryti logišką išvadą, jog pro langą pareigūnas neišstumtas iškristi negalėjo.

Jei būtų galėjęs, kam bylą tęsti toliau?

Juk jau kartą padarė išvadą, kad nusižudė.

Įdomi informacija, kuri Panoramos visiškai nesudomino.

Nebūtina daryti išvadų, bet, niekinančiu tonu perskaičius kokią sausą citatą iš prokurorų pareiškimo, buvo galima bent jau reikšmingai pasižiūrėti kamerą, išlaikant žvilgsnį ilgiau, nei paprastai. Marijus Žiedas tai moka.

Vis būtume kažką sužinoję.

Panoramos nedomina ir vis gilėjantys informacijos klodai apie Kristiną Brazauskienę ir jos viešbučio akcijas bei statybas.

Teisingai. Velnias žino, kas ten iš tautinių relikvijų – anapilinių ir barboroj sėdinčių, yra įsipainiojęs.

Gali ir koją išsisukti.

Bet pamatėme žvėriškai stiprų socrealistinės žurnalistikos pavyzdį apie Panevėžio aplinkkelį, kur, panašu, jau beveik kalėdiniu LTV naujienų tarnybos seneliu tapęs Eligijus Masiulis darėsi sau piarą Panevėžio regionui visuomeninio transliuotojo bangomis.

Tikėsimės, kad už dyka. Negi mokėsi televizijai, vadovaujamai žmogaus, su kuriuo snukius daužei Senamiesčio chuliganams.

Gaila, kad Algirdas Vydmontas Senamiesčio gatvėmis girtas nesišlaisto, todėl negalėjo dviems draugams padėti doroti šitų visuomenės atmatų.

Užtat ir LRTC postą prarado. Prieš tai principingai kariavęs su A. Siaurusevičiumi, kad pastarasis susimylėtų ir atiduotų Nacionalinio transliuotojo skolas.

Neišdegė.

O dabar dar ir darbo neturi.

Aišku, kad ne dėl A. Siaurusevičiaus.

Šis žmogus – per gero būdo, kad nešvariais metodais su oponentais kovotų.

Ir nekerštingas labai.

Nors ir viską girdi bei stebi žvilgsniu budriu.

Todėl jam patinka nacionalinės vertybės, kurių sukaktims ne griekas ir specialią laidą dedikuoti.

Beje, per atsitiktinumą nacionalinė vertybė yra vienoje partijoje su E. Masiuliu bei užima garbingą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės pareigybę.

Čia geru žodžiu užtardama LRT administraciją.

A, dar pamiršau – toje pačioje Panoramoje gražbyliavo dar ir kitas kartu su Eligijumi Masiuliu Liberalų sąjūdžio klaipėdiškis – Eugenijus Gentvilas.

Tai yra pozityvu.

Panorama mus moko, kaip atsisakyti nevaisingo negatyvizmo ir atsisukti teigiamų ir vaisingų vertybių link.

Geri vyrai iš LRT draugauja su gerais vyrais iš Seimo, verslų.

Viskas į gera.

Na, gal socdemai jau turėtų kiek supavydėti.

Bet ir tai, tikėsimės, tik pavydu baltu.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +3 (from 3 votes)
Share
Kategorijos:  Keistumai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , ,

LRT PASKELBĖ LAIDŲ KONKURSĄ: NEŠKIT PARAIŠKAS, KOLEGOS…

Internete ir ne tik jame garsiai svarstoma apie reikmę skelbti konkursą į LRT generalinio direktoriaus postą po to, kai išrinktas naujas Tarybos pirmininkas. Nieko naujo nesugebėtume parašyti – smulkiau skaitykite čia ir čia.

Tik pastebėsime, kad tą LRT veiklą reglamentuojantį įstatymą LRT administracija ir LRT taryba savo viešuose Seimui adresuotuose raštuose yra vadinę bene tobulu.

Jis – iš tiesų tobulas. Jei reikia, gali juo, anot LRT,  kaip visoje Europoje beveik tobuliausiai surašytu, mojuoti, jeigu yra ištikusi grėsmė, kad Seimo įstatymų tobulintojai jį patobulinę išverstų iš koto Tarybą, o su ja kartu ir administraciją.

Dabar jis vėl – tobulas, nes toks netobulas, jog jame vienas straipsnis prieštarauja kitam ir todėl jį Tarybos pirmininkas gali traktuoti tobulai naudingai LRT administracijai.

Ir, panašu, sau pačiam.

Paraštėse pastebėsime, kad šis traktavimas – be galo naudingas ir uagadugu. Dabartinės administracijos buvimas savo kėdėse yra garantija turėti niekuomet nenutrūkstantį, be galo kvapnų, pikantišką informacijos srautą iš LRT. Tarsi Gorgonzola Piccante.

Taip, sutinkame, tai egoistiška.

Panašu į nuodėmingą hedonizmą.

Beje, dėl naujo Tarybos pirmininko atsiradimo savo poste padarinių. Arba permainų, kaip kai kas pavadintų. Jokių negatyvių poslinkių uagadugu interesams mes nesitikime. Todėl esame atsipūtę ir ramūs. Pacituosiu Dainiaus Radzevičiaus žodžius: pagal šią situaciją suprantu, kad trūksta kai kurių reguliavimo normų, aiškumo ir, kai sprendžiama asmeniškai ar direktorius, ar kitas pareigūnas, dirbantis administracijoje, tai, be jokios abejonės, sudaro teisę manipuliuoti.

Šie žodžiai pasakyti ne šiandien, o 2008 metų vasario mėnesį ir adresuoti jie buvo tuometinei LRT. D. Radzevičius tada buvo tik kuklios žurnalistų profsąjungos, besivadinančios Lietuvos žurnalistų sąjunga, pirmininkas, o ne LRT tarybos narys ar, juo labiau, pirmininkas.

Todėl nieko ir nesitikime. Mums malonus ir naudingas toks įvykių traktavimo retrospektyvusis paslankumas.

Civilizuotai konformistiškas.

Manipuliuojantis.

Bet matome nušokę nuo temos, apie kurią rengėmės rašyti.

Užvakar iš LRT gavome spaudos pranešimą. Čia sakoma, jog LRT paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus programų konkursui.

Ir baigia jį birželio 3 dieną. Po nepilnų septynių darbo dienų.

Konkurso dalyviai per tą laiką turi įsigilinti į 4 paskelbtas laidų kategorijas, sugalvoti, anot LTV, išradingos, originalios formos projektus, šiuos tinkamai ir teisingai popieriškai apiforminti ir pristatyti į LTV.

Smulkiau čia. Specialiai šią nuorodą skelbiame, kaip pagalbą kolegoms, nes, jeigu nebūtume gavę pranešimo, niekuomet nežinotume apie konkurso egzistavimą. Tiesą sakant, sunkiai jo sąlygas radome ir dabar. Tarkim, jeigu būtume LRT ir norėtume tik atlikti numerį – t.y. oficialiai tarsi ir painformuoti visuomenę, bet, iš tiesų, nepranešti reikiamos žinios tiems, kuriems ji iš tiesų reikalinga, t.y. TV laidas gaminančiųjų cechui, elgtumės lygiai taip pat.

Ar žiniasklaida gali susidomėti skelbimu apie konkursą? Nebent už pinigus…

Sunkiai radome šią informaciją netgi žinodami, kad ji egzistuoja. Parodysime, kur ji nukišta. Čia tiems, kurie norėtų iš LRT svetainės vadovo Virginijaus Savukyno pasimokyti, kaip tai daroma:

Svetainės apačioje reikia rasti smulkų ir blankų užrašėlį Apie LRT:

Spustelėjus randamas toks stulpelis su atitinkamu užrašu:

Čia spustelėję randame pasiūlymą palikti atsiliepimą:

Bet į pasiūlymą siūlome neatsiliepti, o spustelti užrašą viršuje. Čia ir slypi išganingoji informacija apie konkursą.

Tiesą sakant, visokios Lietuvos žinios ir kiti nepagarbiai atsiliepiantys apie LRT vadovybę klysta blogai apie juos galvodami. Mes galvojame be galo pagarbiai, rašėme apie juos su beribiu entuziazmu ir dar kartą čia žavimės specifiniais organizaciniais gabumais.

Esame visiškai tikri, kad Lietuvos prodiuseriai tiesiog užvers LRT pasiūlymais.

Begalinės projektų konkurencijos sąlygomis ateis nauji veidai, todėl iš LTV tinklelio dings Virginijus Savukynas, Rita Miliūtė, Edita Mildažytė.

Kurie užims savęs vertą vietą komercinėse televizijose.

Juokauju.

Tikimės be galo viešo ir neproblemiško svarstymo, nes, kaip jau yra sakęs D. Radzevičius, jeigu yra kažkokių kitų problemų, būtų gerai, kad jos būtų įvardijamos, nes kitaip tai yra atsakymas, kuris kelia dvejonių dėl skaidrumo, dėl noro visuomenei parodyti, kaip iš tikrųjų dirba nacionalinis transliuotojas. Juolab, visuomenė, manau, turi teisę kontroliuoti, kaip leidžiami mūsų mokesčių mokėtojų pinigėliai.

Prisijungiame. Teisingas pastebėjimas.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

VALSTYBĖS KONTROLĖ AUDITAVO LRT. AUDITAVO?

Galų gale prisivertėme perskaityti Valstybės kontrolės ataskaitą apie LRT veiklą.

Vyko ilgas ir nemalonus savęs kankinimas.

Žinau, kad yra žmonių, be galo adoruojančių tokius dokumentus. Juos užburia leksikos oficialumas ir skaičių šaltis.

Mūsų neužburia.

Užtat perskaitęs pajutau begalinę pagarbą LRT administracijai.

Nuo tos minutės, kai tūlo Audriaus tūžmingą 2008-ųjų gegužę surašytas LRT spaudos pranešimas pareikalavo LRT tarybos pirmininko Valentino Milaknio atsiprašyti LRT administracijos, ne tik man neliko abejonių, kas iš tiesų yra aukščiausias LRT valdymo organas.

Ne tik ūgiu.

Vėliau šie įtarimai tik stiprėjo. Skaitant vėlesnius LRT tarybos protokolus, kur Tarybos nariai vienbalsiai arba beveik vienbalsiai priiminėjo LRT administracijos siūlomus dokumentus, gali pagalvoti, jog tai CK politbiuro pasisėdėjimai. O paranojiškas uždarumas, kuriuo prie Audriaus Siaurusevičiaus susirgo LRT nominaliai vadovaujantis organas, šias slogias mintis tik sustiprina. Nereikia ir uagadugu pamintyjimų – stipriau ir sodriau juos ne kartą verbalizavo Tarybos disidentai – Romas Sakadolskis praeityje ir Artūras Račas dabar.

Istorija su skydine, prie kurios eksponavimo uagadugu neprisidėjo, bet šiuo atveju apeiti negali, situaciją dar paryškina. Neįsivaizduoju, kad kuris nors iš ankstesnių moralines vertybes turinčios propaguoti LRT vadovų nebūtų Tarybos atstatydintas po šitokių nuotykių.

Todėl, kai ataskaitoje skaitau, jog LRT įgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurių vykdymas priklausė LRT administracijos kompetencijai (…). LRT taryba 2009 m., sumažėjus LRT finansiniams ištekliams, programų transliavimo mąsto ir trukmės neperžiūrėjo. Tai iš dalies lėmė nuostolingą LRT veiklą 2009 metais, jaučiu pagarbą LRT administracijai.

Mikliai dirbta.

LRT administracija ištisus metus per krizę leido mokesčių mokėtojų pinigus kaip sočiais ikikriziniais 2007-aisiais, o po to atsirado atpirkimo ožys – LRT taryba. Pareigingai tvirtinę administracijos parengtus vidinius dokumentus, ataskaitas Seimui staiga tapo kalti.

Aišku, kaltė virtuali, nes kaltų nelieka – LRT prisidarytos skolos anksčiau ar vėliau bus padengtos visų mūsų. Kažkas gyveno ne pagal išgales, o mokesčių mokėtojai  pakratys kišenes LRT kreditoriams.

Simptomiška, kad Valstybės kontrolės audito tikslas buvo įvertinti (…) ar LRT ištekliai naudojami rezultatyviai. Ne efektyviai, o rezultatyviai? Jaučiate skirtumą?

Sakyčiau, netgi hiperrezultatyviai! Išleisti per vienus metus dešimčia milijonų litų daugiau, nei gauni pajamų, yra tikrai rezultatyvu.  Iš šitos ataskaitos sužinai, kokį keistą produkto sukūrimo kriterijų yra pasirinkusi pati LRT. Rezultatyvų! Pasirodo, anot LRT strateginių planų, tai yra laidų skaičius! Tai reiškia, kad kuo daugiau pavadinimų tu prištampuosi, tuo būsi tobuliau dirbąs visuomenei reikalingą darbą. Tarkim, jeigu LTV staiga panorėtų tapti tik žinias transliuojančia televizija (su kuo daugumas ją tik pasveikintų), kanalą reiktų be galo ir krašto kritikuoti, nes programoje liktų tik vienas pavadinimas – Žinios. Užtat pagirtina, kai tas pats vedėjas veda vieną nuo kitos labai menkai besiskiriančias kelias laidas – pakeiti staliuką, gėlytę ant jo, pavadinimą už nugaros ir turi rezultatyvų  programos papildymą! Dar geriau, jei ta laida trunka kokias penkiolika minučių, o ne dvi valandas. Nes ar penkiolika minučių ar dvi valandos – laidų kriterijui tas pats – ta pati viena eilutė laidų sąraše.

Be galo keistas sprendimas yra pasirinkti tokį produkto sukūrimo kriterijų, o ne pagamintas valandas, susietas su lėšomis, kurių naudojimo efektyvumas išmatuotas žiūrovo dėmesiu. Prašnekus apie politbiurą belieka tęsti sovietmečio sąvokomis. Siekiamybė turėti daug laidų mums panaši į tarybinę siekiamybę pagaminti daug batų – nes jeigu “Raudonojo Spalio” batų fabrikas gamina batus, reiškia juos gaminantys turi savo buvimo fabrike pateisinimą, o ar pirks tuos batus juos nešiojantys – čia jau reikalas antraeilis.

Tačiau neįsileiskime į istorinius bruzgynus. Nereikia būti šventesniais už popiežių ir reikalauti iš LRT to, ko iš jos nereikalauja LRT įstatymas. Įstatymas įpareigoja LRT gaminti laidas, bet neįpareigoja transliuotojo patikti. T.y. žiūrovas visiškai neturi žiūrėti televizijos ar klausyti radijo, kad LRT gautų pinigus savo egzistavimui. Dar daugiau – kaip yra konstatavęs Konstitucinis teismas ir ką aksiomiškai įsitraukė į ataskaitą Valstybės kontrolė, LRT (…) turi ne taikytis prie auditorijos ir rinkos konjuktūros, ne pataikauti vartotojiškam skoniui, o informuoti ir šviesti visuomenę.

Tarsi informuojant ir šviečiant visuomenę nereiktų stengtis jai patikti…

O jeigu tu neprivalai patikti, kodėl turi stengtis?…

Net jei paaiškėtų, jog jo nežiūri ir neklauso niekas (ką visai galime įsivaizduoti, stebėdami dabartines tendencijas), LRT dirbtų – darbuotojai gautų algas, technika burgztų, Taryba, kaip ir iki šiol, rinktųsi į susirinkimus ir svarstytų likimus laidų, kurių niekas nežiūri ir vedėjų, kurių niekas nepažįsta. Visiškai ne pikta fantazija, o galima realybė.

Panašu, kad transliuotojas kaip niekuomet anksčiau gerai tai suprato.

Ir padarė išvadas.

Iš  Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktos LRT sąnaudų pasiskirstymo lentelės matai, jog su tiesiogine televizijos ir radijo funkcija – programų rodymu sutapatintinų trijų rodiklių – radijo programų, televizijos programų ir programų kūrimo procentinė dalis sąnaudų pyrage nuo 2007 iki 2009 metų sumažėjo nuo 44.6% iki 37 procentų. Pažymėsiu, kad šių išlaidų dalis LRT balanse ir taip visuomet buvo mažiausia lyginant su kitais transliuotojais, dirbančiais ne kosmose, o čia pat – Lietuvos TV rinkoje. Ekstensyvus valdymo modelis, kažkiek palaužytas V. Milaknio valdymo laikais, vėl sugrįžo. Aišku, laidas tarsi batus skaičiuojančiai Valstybės kontrolei tai buvo nė motais.

Ta proga, naudodamiesi Valstybės kontrolės pamėgtu rezultatyvumo kriterijumi, pasigilinome, kaip retrospektyviai kito pačios Valstybės kontrolės efektyvumas, tfu, rezultatyvumas, LRT atžvilgiu.

Rezultatas pritrenkiantis. Dirbdama prie dalinio LRT veiklos vertinimo 2002 metais Valstybės kontrolė buvo šešis su puse karto efektyvesnė, tfu, rezultatyvesnė, nei audituodama visą veiklą 2010-aisiais!

uagadugu pagarba LRT administracijai dar labiau išaugo…

Antra vertus, juodu pavydu į šią turėtų žiūrėti komercinių televizijų vadovai. Tave kontroliuojantys neverčia būti žiūrimu! Kiekvieną rytą komercinių televizijų direktoriai raunasi plaukus dėl menkiausio reitingų (žiūrovų kiekio) kryptelėjimo žemyn, už raudonus skaičius finansiniame balanse yra spardomi į užpakalius akcininkų arba praranda pareigas, o LRT darban atvažiuoja prabangiu Volvo, gurkšnoja bufetuke kavytę su pyragėliu, paaimanuoja Lietuvos rytui ir Delfiui apie per mažą finansavimą, moka sau geras algas su visomis sodromis ir ruošiasi sočiai pensijai giliamintiškai porindama apie misiją.

Žiūrovas? Kam jis?.. Juk čia Nacionalinis transliuotojas, o ne koks nors ten pasišlykštėjimo vertas komercinis subjektas.

Minusas balanse? Baikit juokus – kokia prasmė skaičiuoti, jei laidų kiekio didėjimas yra tavo darbo vertinimo kriterijus, todėl pinigų visada bus per mažai, o bankrotas niekur nenumatytas…

Tuo tarpu Valstybės kontrolės darbuotojams turėtų pavydėti paprasti auditoriai. Sėdi septynis mėnesius gražiose patalpose Konarskio gatvėje, bendrauji su garsenybėmis iš televizoriaus; po to stambiu šriftu surašai 30 puslapių, kurių beveik pusę sudaro antraštė, priedai, citavimai, autocitavimai ir išnašos, pasiimi solidžią algą ir švilpauji sau po įtakingos ir gerbiamos biudžetinės įstaigos iškaba.

Eldoradas.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , ,

ZVONKĖ, TEIŠERSKYTĖ, PAREIGYTĖ…

LNK išplatino savireklaminį tekstą iškalbingu pavadinimu Dalia Tešerskytė: „Aš dabar kaip kokia Zvonkė ar Pareigytė“, kuriuo reklamuoja eilinį politikės pasirodymą dar vienoje skandalus kuriančioje LNK laidoje. Prieš gerą mėnesiuką politikei tiek norėjosi sublizgėti bulvarinėje žiniasklaidoje, kad ji ryžosi viešai atskleisti slapčiausias savo šeimos paslaptis kitoje laidoje. Po šito įvykio D. Teišerskytės šeima galutinai ir sugriuvo.

D. Teišerskytė kruopščiai renkasi televizijas, kuriose rodosi ir eina į tas, kurių reitingai populiariausi: dažniausiai tai LNK. Tarkim, už jos aistringą lobizmą dabartinei LRT administracijai, pastaroji, manau, galėtų šiai netgi personalinį altorėlį funduoti kur nors šoninėje LTV savaitgalio navoje šalia didžiai dvasingų Šventadienio minčių. Ar bent jau transliuoti reguliarius koncertus su dainomis, pagražintomis tik D. Teišerskytės stropiai surimuotos eiliakalystės pavyzdžiais, kuriuos kai kas vadina poezija.

Bet ne.

uagadugu turi savo nuomonę šia tema, tačiau šįkart jos neeksponuosime.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , ,

LRT TARYBA: PASKENDUSI SMULKMENOSE

Įdomių dalykų sužinai, skaitaliodamas rašinius apie LRT tarybos posėdžius. Oficialią posėdžio santrauką LRT svetainėje dabar galima palyginti su Artūro Račo tinklaraštyje išguldyta. Ši išsamesnė, mažiau valdiška, kas natūralu.

Nedingsta įspūdis, kad Taryba savo valia ar LRT administracijos įvelta rūpintis reikalais, kurie jai visiškai neturėtų rūpėti. Tarsi kažkas specialiai terštų gerbiamų Tarybos narių smegenų vingius visokiomis šiukšlėmis,- jie gaišina laiką joms vietoj to, kad spręstų tikras problemas, kurių LRT ir aplink ją daugiau, nei daug. Gal kažkam tai naudinga?

Štai A. Račas pastebėjo, kad Taryba turėjo spręsti epochinį klausimą dėl automobilio Volvo S80 (2002 metų) perėmimo iš Užsienio reikalų ministerijos. Šiam sprendimui generalinio direktoriaus reikalavimu, buvo išgautas Tarybos pritarimas.

Kodėl Taryba sutiko šį ūkinį klausimą įtraukti į savo darbotvarkę? Kodėl dėl kažkokio automobilio reikėjo Tarybos pritarimo? Kokie nors pikti žurnalistai gali ir ką nors blogo pagalvoti. Šiaip ar taip administracija atsakomybę už ūkinį sprendimą permetė žmonėms, su LRT ūkiu susijusiais labai jau menkai, o todėl ir negalinčiais kokybiško sprendimo priimti.

Tačiau keli Tarybos nariai susiję su žurnalistine etika. Gal todėl buvo svarstomas klausimas apie laidos Legendos vedėjos Aistės Stonytės dalyvavimą dantų pastos reklamoje. Primename, kad Aistės Stonytės baltumu spindintys dantys iš tiesų tokioje reklamoje sudalyvavo. LRT rašo: Lietuvos televizijos direktorius Rimvydas Paleckis informavo, kad laidos „Legendos“ vedėja Aistė Stonytė dantų pastos reklamoje filmavosi birželio mėnesį, kai neturėjo jokios sutarties su LRT. Nepaisant to, dėl dalyvavimo dantų pastos reklamoje Aistai Stonytei 50 procentų bus sumažintas autoriaus atlyginimas.

Čia daug neaiškumų. Aistė Stonytė nėra etatinė LRT darbuotoja ar bent jau nebuvo tokia, kai filmavosi reklamoje. Todėl LRT negali jai taikyti drausminės nuobaudos pagal Darbo kodeksą. Matyt, todėl nubraukta dalis jos užmokesčio pagal autorinę sutartį. Bet autorinė sutartis neapima laikotarpio, kada A. Stonytė toje reklamoje filmavosi, į ką teisingai atkreipė dėmesį administracija. Rūpinamės šiuo klausimu, kadangi esame mokesčių mokėtojai ir jei A. Stonytė panorėtų bylinėtis, ji galėtų LRT paguldyti ant menčių.

Bet panašu, kad Tarybai buvo svarbu atlikti viešųjų ryšių akciją ir pamanifestuoti, kad ji kažką veikia, nėra administracijos draugė, pastebi jos klaidas ir griežtai baudžia. Šį kartą perkūnsargiu tapo A. Stonytės autorinis atlyginimas.

O tai, kad D.Radzevičiaus nuomone, LRT administracija turėtų parodyti iniciatyvą ir kreiptis į reklamos biurą, samdžiusį A.Stonytę dantų pastos reklamai lygintume su žmogaus, iškritusio iš medžio kalba. Jau reklamos biuras tikrai paklusniai atsižvelgs į absurdiškus LRT geidavimus… Nieko nuostabaus, kad šioms mintims R.Paleckis neprieštaravo. Mes irgi užleistume kelią.

Tame, kad Taryba svarsto atskiras laidas, gal nebūtų ir nieko keisto. Jei ji tokius fundamentalaus svarstymo reikalaujančius dalykus, kaip sezoniniai laidų tinkleliai, nepatvirtintų be išsamaus svarstymo. Bet nesigilindama į iš tiesų svarbias problemas, kaip tas tinklelis sudėliotas, kiek ten iš tiesų yra misijos, o kiek gražiu misijos popierėliu apvynioto popso, kodėl tas popsas rodomas geresniu laiku, nei misija, ji sporadiškai ima kartais ir apsvarsto atskirų laidų kokybę.

Na, kaip kokios turgaus bobelės iš kioskų: va, vakar rodė J. Butkevičienės laidą, šiandien susibėgom, tai paklegam. Bet prieš kelias dienas buvo rodoma kita kito autoriaus ne mažiau kontraversiška laida, kurią užmiršome, nes nesilaiko niekas mūsų galvose ilgai.

uagadugu anaiptol ne už J. Butkevičienės laidą. Mums tik logikos reikia.

Įžvelgiate kokią nors sistemą, metodiką, kokybišką laidų monitoringą, pastangas įžvelgti priežastis, gretinti faktus, daryti išvadas?

Mes ne. Nukvakimas. Už kurį dar ir pinigus moka.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , ,

LTV NAUJOJO SEZONO NAUJIENOS. KOKIOS NAUJIENOS?!

LTV pažindina mus su sąrašu laidų, kurios bus rodomos naujame sezone.

LTV teigimu LRT ir toliau laikysis šūkio „Tai, kas svarbiausia“. O naująjį sezoną labiausiai atspindės leitmotyvas „Tūkstančiai prasmingų akimirkų“. Tai siejama ir su Lietuvos tūkstantmečiu – 2009-ieji dar nesibaigė, ir su programos turiniu agresyvios popkultūros aplinkoje.

Agresyvi popkultūra yra, sakyčiau, agresyvi retorika. Pridėk žodelį kapitalistinė ir nukeliausi it laiko mašina trisdešimt metų atgal.

uagadugu nerado daug naujo, o ir iš pažymėtino tarp naujo tik kelios naujienos. LRT yra palaužta krizės, ją slegia ekstensyvus valdymo modelis, pagal kurį televizija transliuoja vaizdelį tam, kad administracija ir Techninio centro inžinieriai turėtų darbo vietas.

Pažymėsime du projektus, atėjusius iš, berods, dar gilesnio drugio purtomos Lietuvos ryto TV. Jolanta Butkevičienė per pastaruosius keletą mėnesių jau antrą kartą keičia televiziją. Šįkart su grėsmingai skambančio pavadinimo laida Paskutinis klausimas atkeliauta į LTV.

Kitą prestižinę tinklelio vietą užims dar vienas migrantas iš Lietuvos ryto TV – Žurnalisto tyrimas. Tiesa, šią laidą LTV reklamuoja, kaip grįžimą atgal. Tai tiesa, Žurnalisto tyrimas su Rūta Sinkevičiene savo gyvenimą pradėjo būtent LTV.

Po labai ilgos pertraukos į LTV eterį grįžo Sveikinimų koncertas. Jo vedėja bus Gražina Baikštytė. Idealus pasirinkimas tokiai laidai. Daugumai LTV auditorijos ji bus tikras magnetas.

Kažkokią mišraininę informacijos laidą iš regionų ruoš ilgametis Klausimėlio autorius Juras Jankevičius. Laida įrodys, kad Lietuva nėra vien Seimo koridoriai ar didmiesčių panoramos – visame krašte yra daug įdomių, savitų žmonių ir įvykių, kurie nepelnytai pamiršti. Reportažus šiai laidai rengs regioniniai LTN korespondentai.

Linkime sėkmės.

uagadugu nuoširdžiai stengėsi surasti kažką įdomaus naujame LTV sezone.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , ,

PREZIDENTĖS VYRIAUSIOJO PATARĖJO LRT VIZIJA

uagadugu ilgai dirbo ir devynaukščiais keikėsi, kad apskritai tokio darbo ėmėsi. Tai ne bet ko, o Prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija išsakytos mintys apie Nacionalinį transliuotoją (beje, šitą pavadinimą uagadugu vartoja tik dėl turtingesnės sinonimikos. Mat, tą mūsų nedidelę naciją savo signalu aprėpia mažų mažiausiai keturi, o gal ir penki nacionaliniai transliuotojai).

Keikėmės todėl, kad L. Balsys turi ypatingą kalbėjimo stilių. Tai, ką kitas pasakytu vienu trumpu sakiniu, L. Balsys išplečia į sudėtingus periodus ir papuošia barokine gražbylystės ornamentika (kokie nors piktesni blogeriai tai pavadintų tuščiakalbyste). Tarsi vingiuojantis upelis L. Balsio mintis vėl ir vėl grįžta nuo ko prasidėjo…

Prezidentės patarėjas galėtų būti geras radijo didžėjus. Manau, kad, esant reikalui, užimtų valandą eterio be pauzių kalbėdamas vien tik su savimi. Pašnekovų neprireiktų. Ta proga išguldžiau tekstą neredaguodamas.

Cituojamoje Žiniasklaidos anatomijos laidoje be vedėjo Dainiaus Radzevičiaus dalyvavo buvęs LRT tarybos narys Vidmantas Valiušaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, LRT tarybos narė Auksė Balčytienė, filosofas Krescencijus Stoškus.

Jų minčių čia neiššifravome ne tik todėl, kad Linas Balsys juos savo gražbylyste akivaizdžiai nustelbė – paprasčiausiai Prezidentės patarėjo mintys, skirtingai nuo kitų pašnekovų, atstovauja valią. O valia formuos LRT ateitį.

O uagadugu jas komentuos.

Prezidentė iškėlė tokią mintį, kad dabartinėje informacijos rinkoje situacija yra tokia dramatiška ir gal būt šiek tiek pavojinga ir gali atsitikti taip, kad Nacionalinis transliuotojas ir liks vienintelis transliuotojas, kuris gins viešą interesą ir būtent išeinant iš to yra tas Prezidentės nusiteikimas inicijuoti ir įstatymo pataisas LRT, stiprinti Nacionalinį transliuotoją, garantuoti jo finansavimą ir padaryti taip, kad jis iš tiesų atspindėtų viešą interesą ir visuomenės lūkesčius. Tai čia tas procesas, kuris prasidėjo ir, tikiuosi, Prezidentės iniciatyva bus palaikyta ir gal būt greitu laiku atsiras ir darbo grupė, kuri kartu su Seimu ir visomis suinteresuotomis pusėmis tą darbą pradėsime daryti.

Mums nėra aišku, ką Prezidentė vadina dramatizmu dabartinėje informacijos rinkoje, bet dramatišką atjautą atsiradusiam dramatizmui įvertinome. Arčiausiai tos dramos tarsi būtų Lietuvos ryto akcininkų sudėties pasikeitimas ar Bronislovo Lubio viešoje erdvėje išsakytos mintys apie rytų kapitalo domėjimąsi lietuviška žiniasklaida. Sakydamas rytai, B. Lubys turėjo omeny ne kinus ar arabus.

Tuo tarpu, kai dėl paties transliuotojo ir jo problemų, tai, aišku, būtų galima daug ir išsamiai kalbėti apie įvairius būdus, apie struktūras, apie, jeigu laidoje bus laiko, galėčiau užsiminti ir apie Belgijos pavyzdį, bet pirminė idėja ir uždavinys yra tas, kad reikia turėti visų pirma kriterijus, strategiją plačiąja prasme, kultūros strategiją Lietuvos ir per tai susiformuoti uždavinius nacionaliniam transliuotojui. Juk iš tiesų, kai kalbama apie politinį interesą, labai dažna populiari frazė – reikia apsaugoti nuo politinio intereso, bet reikia pagalvoti, kas yra tas politinis interesas – jeigu politinis interesas visų politinių jėgų bus tai, kad būtų viešas, nepriklausomas, geras laidas gaminantis nacionalinis transliuotojas ir ginantis viešąji interesą, tai už tokį politinį interesą, aš manau, pasisakys visi. Jeigu tai interesas, nuo kurio reikėtų apsaugoti, tai interesas, įtakotas komercinių interesų, politizuotų, komercializuotų grupuočių – gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių. Tai štai, turint tokią skaidrumo idėją, pabandykim tą idėją įgyvendinti, jau kai kalbėsim apie tarybos darbą, apie sandarą, struktūrą ir apskritai, kaip tas mechanizmas galėtų veikti. o dar tik norėčiau pasakyti vieną trumpą frazę iš savo asmeninės patirties, kadangi ten teko praleisti 27 metus toj įstaigoj ir visą laiką žinojau, kas vyksta iš apačios – iš apačios visą laiką buvo žmonių nepasitenkinimas, nuoskauda, kad jiems neskiriama dėmesio, kad su jais nesitariama, kad jie, kūrėjai, praktiškai nelaikomi žmonėmis – tai iš tiesų ir finansiškai, ir morališkai, ir kitaip. Tai, patikėkit, tos nuotaikos, kai grįždavau ir iš Briuselio, su kolegomis bendraudavau,- jos niekur nėra išnykusios – ir dabar aš jas matau.

Savąją politinio intereso sampratos išvinguriavimą LRT atžvilgiu L. Balsys vadina skaidrumo idėja. Tiesiog įdomu, kaip politinis interesas paversti nacionalinį transliuotoją ginančiu viešą interesą bus atsietas nuo siauro intereso tam transliuotojui daryti politiškai konjunktūrinę įtaką? Jei dabar gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių, tai kokia garantija, kad jų nebus kitoje? Įdomūs L. Balsio postringavimai apie apačią. Jeigu apačiai neįtiko nė vienas viršininkas, kuris buvo LRT, gal apačia dėl permanentinės revoliucinės situacijos Konarskio gatvėje tegu pradeda kaltinti save?

(apie reklamą) Tur būt, ne iš gero gyvenimo - tas reklamos mažėjimas yra ir dabartinėje, paskutinėje įstatymo redakcijoje, beje, kad visai išnyks, nėra numatyta, bet gal būt reikia ir pataisyti įstatymą, kad reklama visai išnyktų, nes ir Prezidentės nuomone reiktų stengtis garantuot finansavimą be reklamos, nes iš tiesų reklama sukelia ir tą priklausomybę ir nepasitenkinimą tarp žiūrovų.(…) Žinoma bet kuris LRT administracijos vadovas (…) pasakys, kad be reklamos mes neišgyvensime, nes tai yra mūsų pajamų šaltinis (…) Apie tai ir eina kalba – rasti būdų, kad valstybė kažkokiu būdu…, o gal komerciniai transliuotojai sutiktų kompensuoti nacionaliniam transliuotojui, yra įvairių idėjų, kurias čia galima išmesti į viešumą, bet iš tiesų jos reikalauja viešo svarstymo ir konkrečių sprendimų, bet idėja, pats, kaip principas, kad neturėtų būti reklamos, kad nacionalinis transliuotojas turėtų būti laisvas be reklamos ir tuo pačiu nuo komercinio intereso – čia labai sveika idėja.

Požiūris aiškus. Galimybė užsidirbti suponuoja stengimąsi, kad tos reklamos būtų kuo daugiau. Kad būtų reklamos, reikia daryti laidas ne intelektualų nišai, o visiems. Kiek tu vilko nešersi, jis vis tiek į mišką žiūrės. Todėl vilką reikia nudaigoti. Tik ar pavyks? Daug buvo norėjusių.

Gerbiamas K. Stoškus pasakė daug gerų dalykų ir atsimenu per susitikimą su Prezidente jis irgi labai gerai kalbėjo ir daug konstruktyvių dalykų pasakė. Dėl politikų atstovavimo – na, galėčiau pateikti šitokį Belgijos pavyzdį, kuri neblogai pažįstu – jis gali kai ką ir panervuoti, bet įneš pozityvios ugnies į diskusiją. Iš pradžių Belgija nusprendė panaikinti abonentinį mokestį 2002 metais, o tuos pinigus toliau rinkti ir skirti vaikų darželiams ir kitoms socialinėms reikmėms, t.y. mokesčio piliečiai neatsisakė tiktai nusprendė – nebe radiją ir televiziją išlaikyti, o daug geresniems tikslams. O radijas ir televizija, pavyzdžiui, yra prancūziškosios dalies ir Flandrijos, du visiškai atskiri visuomeniniai transliuotojai dėl politinių motyvų, bet, pavyzdžiui, pracūziškojoj daly irgi yra vadinamoji Taryba. Tarybą tiesiog renka frankofonų parlamentas, parlamentarai, politikai. Išrenka trylikos asmenų Tarybą parlamento kadencijos laikotarpiui ir vyriausybė skiria dar du komisarus, kurie ekspertai, kaip specialistai garantuoja, kad būtų nepažeidžiami įstatymai, kad būtų laikomasi karaliaus dekretų ir įstatymų, finansiniai dalykai (…). Pinigai yra skiriami iš frankofonijos kultūrinio biudžeto, jie tam pinigų turi, yra šiek tiek reklamos, bet labai nedaug, bet pats valdymo principas – niekas neprotestuoja, kad ten yra politikų atstovavimas – per politikus einama. Olandakalbė dalis Flandrijoje padarė šiek tiek dar kitaip, bet irgi gerai – pas juos visuomeninis transliuotojas valdomas kaip įmonės taryba ir tokiu būdu Taryba su administracija pasirašo kontraktą penkeriems metams ir kontrakte numato viską, kokios bus programos, kiek joms bus skirta finansavimo ir numato bonusus – jeigu misija vykdoma gerai, jie patys gaus daugiau pinigų ir problema išsisprendžia automatiškai.

Frankofoniško pavyzdžio įdiegimas į Lietuvos dirvą reikštų tiesioginę politikų įtaką Nacionaliniam transliuotojui. Bet dabar LRT nepriklausomybė nuo politikos yra tiktai deklaruojama. Geriau jau būti priklausomu viešai, nei paslėptai. Įdomu, kad čia dingtų Prezidentūros įtaka. Flandriškas pavyzdys malonesnis akiai.

Nacionalinio visuomeninio transliuotojų viena iš funkcijų yra skatinti ir politinę diskusiją tarp kitų ir nešti šviečiamąją misiją, čia visa tai yra (…) buvo užsiminta apie tą žurnalistų balsą valdant arba dalyvaujant įstaigos gyvenime. Buvo laikas, kai tas balsas buvo stiprus, tai buvo laikas, kai nacionalinis transliuotojas irgi kovojo už nepriklausomybę, kolektyvas buvo kietas, kaip kumštis, ir, na, iš tiesų padėjo padaryti tai, kas buvo padaryta Lietuvos nepriklausomybei. Bet visi dirbo etatiniai darbuotojai, buvo sistema, kaip ten dirbi, ką darai ir buvo mechanizmas, kaip tą balsą išgirsti. Paskui buvo metas, kai visi buvo išvaryti, atleisti ir tas metas, bijau, tebesitęsia iki šiol, nes iš tiesų iki šiol daugumas žmonių nedirba LRT – jie tiesiog turi kontraktus ir autorines sutartis – jie dirba gatvėj, šiandien jis dirba LRT, o gal tuo pat metu jis dirba TV3-juose, gal ir į Žinių radiją atbėga, visur apibėga ir nebėra to balso – tiesiog iš esmės negali būt. Aš visą laiką klausdavau, pamenu, buvo ne viena reformų grupė – kaip šioje įstaigoje daryti karjerą. Ateina jaunas žmogus – klaip čia pas jus daroma karjera. Vidmantas (Valiušaitis) minėjo vokiška pavyzdį – ten aišku, kaip daroma karjera – po trijų metų pereini į tą lygį, po to tampi vyriausiuoju redaktoriumi, paskui vyresniuoju korespondentu arba atbulai – aišku, kas vyksta, gal netgi per daug aišku vokiškame variante. Pas mus iš vis nėra jokio varianto taip, kaip yra dabar. Jeigu gražinsim vėl, kad Nacionalinis transliuotojas taptų profesionalumo etalonu, jeigu žmonės ten formuosis ir nepabėgs iš ten… Dabar susitinku daug gerų bičiulių nuo senų laikų gatvėse vaikščiojančių – jie sako, o, aš dabar dirbu TV3-juose, o aš LNK, kaip mums gerai. Man labai gaila, kad jie nedirba LRT, nes ten nebeliko, visi išsilakstė paprasčiausiai. Dėl to, kad nėra sistemos, jų nieks ten nebelaiko, buvo metas, kai visi buvo išvaryti. Reiktų daryti viską, kad tegu būna mažas LRT, tegu būna finansavimo, kiek yra, bet jis bus profesionalumo etalonas ir tada, kai žmonės ten ras profesinį interesą, jie ras būdų, kaip tai pasakyti tarybai. Taryba su jais bendraus.(…) Paprasta vadyba – nėra taip blogai ir pagal dabartinį įstatymą – yra Taryba lyg toksai stogas, yra administracinė taryba, kuri daro tokius darbelius, kurių neišmano ten, kurios neišmano Taryba, (…), jinai numatyta įstatyme – tai gal čia tik vienas žingsnis iki to kontrakto, apie kurį aš kalbėjau.

Na, va, pagaliau atsiskleidė. Iš riebios eurobiurokratų sostinės Briuselio atvykęs L. Balsys nori grąžinti LRT į jam įprastus rėmus, prieš 27 metus rastus darbinantis dar J. Januičio vadovaujamoje televizijoje. Rėmai buvo riebūs. Tikra Bonanza. Daug redakcijų, žmonės metų metus darantys karjerą nuo TV kūrybos pameistrio iki meistro ir vadovo. Nes, kai tu esi vadovas, tau iškart, automatiškai nusišypsos Mūza, gims daugiau idėjų ir tu sukursi geresnį kūrinį.

Tarsi kūrėjui reiktų svajoti apie karjerą. Jei turi gerų idėjų, jos turėtų būti realizuojamos nepriklausomai nuo tavo laiptelio ant karjerinės piramidės, kuri taip svarbi Prezidentės patarėjui, aukščio. Mokesčių mokėtojas, pasirodo, turi sumokėti už kažkieno norą daryti karjerą. O ne kūrybą.

Mums pasirodė įdomios L. Balsio mintys apie etaloną – LRT. Keistos mintys. Etalonu Nacionalinis transliuotojas nustojo būti dar gerokai prieš tai, kai visi buvo išvaryti, atleisti.  Kažkodėl dar 1993 metais LTV visi laikė etalonu, o vakarais, namie žiūrėjo ORT. O 1996-aisiais visi, matyt, vis dar etalonu laikydami Nacionalinį transliuotoją, staiga šast ir persimetė žiūrėti LNK. Blogai su tuo etalonu. Ypač kai etalono sąvoką pats sau ir pritaikai.

Taip ir įsivaizduoju Liną Balsį, pabaigusį karjerą Prezidentūroje, karjeriškai įsiplantavusį į reformuotą, sočią, karjerinę TV ministeriją, pilną mielų jo akiai etaloninių telebiurokratų. Tvarka ir ramybė. Iki pensijos.

uagadugu, būdami skrupulingais mokesčių mokėtojais, tikisi, kad tokia LRT nėra Prezidentės vizija.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Nuklausiau, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD