PER 3 METUS „LIETUVOS RADIJO“ KLAUSYTOJŲ SUMAŽĖJO KETVIRTADALIU

Pasidomėjęs LTV regresu, sugalvojau, kad ir kita LRT sudedamoji dalis – Lietuvos radijas (LR) yra verta dėmesio.

Juolab, kad Lietuvos radijas yra rinkos lyderis – ne taip, kaip Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (2 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Rinka, TV istorija, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , ,

RAMU. OLIGARCHAI NEĮTAKOJA NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS

LR žurnalistė Ilona Rūkienė: Kaip oligarchai įtakoja Jūsų sprendimus, premjere?

Premjeras: (…) Bandymai išimti iš konteksto žodžius ir taip šaipytis, tai Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +3 (from 3 votes)
Share
Kategorijos:  Nuklausiau
Žymos: , , , , , , , ,

RYTMEČIO KULTŪRINĘ PILIULĘ NURIJUS

Gal ir neparašysiu nieko naujo. Tada neskaitykite.

Senos klišės nedulka, seni stereotipai gyvuoja, seni šablonai žvelgia iš archyvinių padilbų.

Elektroninė žiniasklaida periminėja senus įpročius.

Kažkada šeštadieninis rytmečio skaitalas buvo literatūrmenis. Dabar jau seniai nėra – keistai tas laikraštis šiandien atrodo – esu kurį kartą nusipirkęs ir daugiau nekartosiu šios liūdnos patirties.

Dabar tokiu skaitalu tapo kultūra per televizijas ir radiją.

Nuo akademinio stiliaus iki eksperimentų.

Rytas prasideda  solidžia ir jokių staigmenų nežadančia kultūros laida per Lietuvos radiją. Jos ir pavadinimas – Kultūros savaitė – konservatyvus, apeliuojantis į metraštininkės status quo. Tačiau iš pavadinimo nedarykite išvadų – laida nėra sausas savaitės įvykių išdėstymas. Redaktorės Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė kultūrinį procesą bando aprėpti laidoje suplakdamos turiningą kokteilį iš įvairių žanrų – interviu, esė, reportažo, kur rasite bene visų šiuolaikinės elitinės kultūros apraiškų ženklus ar ryškesnių istorinių diskursų žymas (čia atsiversite laidos tinklaraštį – tiesa, jau pusmetį nepildomą – gėda pelėda…).

Lietuvos radijo pirmoji programa yra pramoginio-informacinio pobūdžio – joje kultūros nedaug (LRT radijo žmonės tyliai ramiai padarė tai, ką televiziniams sekėsi stumti tik su dideliu triukšmu – t.y. elitinį kultūros srautą perkėlė į menkiau klausomus laikus ar kitą, nišinę programą – šiuo atveju, tai – Klasika. Tiksliau, permanentiškas šurmulys dėl LTV rodomų laidų, ar ten dirbančių personalijų leidžia radijui jaustis tarsi dievo užantyje. Nors ir į užantį kartais brutaliai įsibruka permainų begemotai…).

Kultūros savaitė, nors ir transliuojama žiūrovų dėmesio menkiau nei šiokiadieniais lepinamo šeštadienio rytmečio valandomis, gerai atlieka tą fasadinę, LR programoje neegzistuojančio srauto vėliavnešės funkciją, bet pakeliui ji daro gerą šviečiamąjį-taikomąjį darbą – žmonės, kurie su kultūra turi nedaug ką bendro, jos pasiklausę gali sužinoti, į kokią parodą ar spektaklį verta nueiti; apie kokias knygas kalbama; galų gale išgirsti, kas kultūroje yra kas (o tas kas yra perkamas, arba ne) – juk vartotojiškų nuostatų pritvinkusiai visuomenei tai yra svarbu…

Šiuo netikėtu rakursu netgi Kultūros savaitė harmoningai įsikomponuoja į reitingines pop kultūros schemas.

Tačiau ne vien su šia laida sietinas šeštadienio kultūrinės piliulės skonis. Praėjus pusvalandžiui po radijo laidos pabaigos – 11.30 estafetę perima LTV Durys atsidaro. Laida nėra tokia visaapimanti, kaip radijo, tačiau ir joje rasi bandymų šnekėti apie viską – nors gal Lolitos Bytautaitės redaktoriavimo dėka čia kiek daugiau kino. Man įdomi, nestandartiška ir inovatyvi atrodo Tado Jačiausko saviraiška – jei lietuviškosioms televizijoms kas dalintų apdovanojimus, šiai personalijai linkėčiau gauti prizą būtent už inovatyvumą. Gaila, kad negalite tuo įsitikinti – LTV archyve Durys atsidaro nėra archyvuojama (bent jau aš jos neradau).

Likus dešimčiai minučių iki LTV laidos pabaigos turite pasirinkimą persijungti į TV1 – čia 12.10 kultūrinės piliulės estafetę perima Rytis Zemkauskas, kas antrą savaitę ruošiantis kultūrinės publicistikos laidą Alchemija. Laida, ko gero, yra pavadintina tiesiogine senųjų, lapinių LNK Lankų įpėdine.

Gana solidu ir subjektyvoka – subjektyvokai gilinamasi į kurio nors kultūros reiškinio subjektyvokas ypatybes.

Nors ir ne taip vėjavaikiškai, kaip Lankose.

Pabaigai – žiūrovo (uagadugu) skundas. LTV su LR sėdi viename ir monolitiškame Konarskyje – nejaugi sunku laidą Durys atsidaro suplanuoti iškart po radijo laidos – 11 val., o ne 11.30, kur ji yra dabar? Dabar programoje žioji pusės valandos elitinės kultūros skylė, su etnografiškai-kulinariškai-svotbiniais motyvais  užpildyta Zitos Kelmickaitės Ruletės (atsiprašau, Suktinio), kuriam įsisukus apie bet kokią elitinę kultūrą užmirši kaip mat. Jei Durys.. atsidarytų vienuoliktą, tada labai jau menką laidos žiūrovų ratelį galėtų papildyti daug didesnis Kultūros savaitės ratas, kuriam, kaip ir šių eilučių autoriui, būtų patogu iškart persijungti ir toliau sau gilintis į kultūros rafinuotybes. Tiesiog pūsteltų stiprus vėjas į bures…

O juk toj pačioj įstaigoj dirbant nebūtų sunku ir Jolantą Kryževičienę prikalbinti, kad ši savo seksualiu balsu kokią 10.59 val. primintų, jog radijo klausytojui laikas tapti TV žiūrovu ir įsijungti LTV…

O po to (čia jau visai fantazija) ir TV1 galėtų prisiderinti, o todėl pradėtų savo Alchemiją 11.50 – iškart pasibaigus Durims atsidarančioms. Fantazija, nes jei LNK/TV1 programos sustatytojai nepastebėjo, kad dešimt minučių užlipo ant labiau žiūrimo kanalo adekvačios laidos, tai kur jau pastebės, kad reikia sukti bures vėjo link.

Lietuva uagadugu fantazijoms išsipildžius turėtų ištisinį 3.5 valandos trukmės radijo-tele-literatūrmenį.

Na, čia prisipageidavau…

Šeštadienis. Lengva diena.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 6.4/10 (12 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Aplink TV, Kanalai, Konsumerika, Laidos, Personalijos, TV istorija, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

ANDRIUI MAMONTOVUI – KALTAS NE KALKULIATORIUS, O VIDURAMŽIAI MUMYSE

Laimutis Purvinis - vogta be leidimo nekomerciniams tikslams - negalėjau susilaikyti, nes labai iliustratyvi nuotrauka. Atsiprašau "Klubas.lt" ir fotografo J. Baliutavičiaus

Jau pora žmonių man rekomendavo apsilankyti Andriaus Mamontovo iniciatyvoje Prijunkite telemetrą prie mano televizoriaus !!!, paskelbtoje Facebook ir išsakyti savo nuomonę. Iniciatyvą galite rasti čia.

Ką pasakysiu… Romantiška, gražu, civilizuota, meniška, vilnietiška.

Dar porą epitetų galėčiau pridurti.

Apsistosiu ties pora sakinių: Ar mūsų televizija pasikeistų, jeigu telemetrai stovėtų menininkų, mokslininkų, verslininkų, išsilavinusių ir inteligentiškų žmonių namuose? Be jokios abejonės – taip.

Aš irgi neabejoju, kad pasikeistų.

Jei tie telemetrai stovėtų tik menininkų, mokslininkų, verslininkų, išsilavinusių ir inteligentiškų žmonių namuose.

Na, tokiame siaurame visuomenės segmentėlyje.

Kurio dalis yra A. Mamontovas, jo klausantys, dieve duok pats uagadugu ar uagadugu skaitantys.

Nors mane daug kas pavadins ciniku, pasakysiu tiesiai – manau, kad Lietuvos visuomenė yra tamsi, devyniolikto amžiaus sutrino valstietiško mentaliteto, jos higieninė pažanga per pusantro šimto metų pasiekė tik tiek, kad daugumas mūsų segmentėlio nepažintos Lietuvos apsiprausia ne du kartus per gyvenimą – gimę ir prieš laidojimą, o kas mėnesį.

Dvasiškai pažengėme lygiai tiek pat toli.

Atsiprašau už tą higieninį pavyzdį, jei jis kažkam pasirodė pernelyg drastiškas.

Bet bent jau metaforiškai vaizdus.

Tos visuomenės mes nematome Vilniuje – tik pajuntame intelekto dvelksmą Klausimėlyje, išgirstame kai kas paskambina į Lietuvos ar Žinių radiją ir užduoda tokius  išsilavinusius klausimus, jog nežinai, kur akių padėti dėl to, kad Lietuvos pilietis esi.

Todėl tikiu, kad telemetrai rodo tikrosios Lietuvos būvį ir stovį.

Ir čia balsuoju už kuo didesnį emigravusių iš šalies kiekį.

Gal tai ir nuskambės paradoksaliai, bet kuo daugiau tautiečių išvažiuos iš Lietuvos, tuo daugiau jų grįš apsišvietę, išsilavinę, klausantys ne Laimučio Purvinio, o Andriaus Mamontovo.

O jei paklausite, ar tą Laimučio Purvinio Lietuvoje likusią Lietuvą galima televizinėmis priemonėmis už ausų ištempti į tos intelektualesnės Lietuvos tyrus, atsakysiu, kad taip.

Bet tada ir šnekėti reikia ne apie telemetrus, t.y. veidrodį, o apie to prieš veidrodį stovinčio viduramžių maumo prausimo būdus.

O tai jau – visai kitas klausimas…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.8/10 (11 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +9 (from 11 votes)
Share
Kategorijos:  Personalijos, Visuomenė
Žymos: , , , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: „BUNNIE“ APIE LRT PERTVARKYMĄ Į RENTABILŲ MISIJOS PADARGĄ

Komentatorius Bunnie, retkarčiais ugningais komentarais apie LRT papuošiantis uagadugu komentarų skiltį, šįkart patalpino bene ilgiausią iš kada parašytųjų. Kaip jau esu sakęs, visų komentatorių, ilgai plušančių, skrebenančių plunksna ar kaukšinčių klavišais pastangas esu linkęs įvertinti ir afišuoti atskirais įrašais. Jeigu jie pamatuoti, pasverti, prie jų sėdėta ir galvota.

Kad suprastumėte kontekstą perskaitykite šį uagadugu rašinį bei komentarus po juo.

O štai Bunnie mintys:

Sauliau, LNK transliuoja net 4 TV kanalus – LNK, TV1, Liuks ir InfoTV. Žinoma, pastarieji yra tiesiog šiukšlynai, bet lygiai toks pats yra ir LTV2. O dėl LR kanalų, tai jie visi kartu mokesčių mokėtojams per metus kainuoja vos kelis milijonus litų.

Ir, jei įdomu, tai absoliučiai didžiąją dalį išleidžiamų pinigų LRT išleidžia ne laidų gamybai, ne siųstuvų apmokėjimui, o didžiulio, pasenusio ir visiškai nereikalingo ūkio išlaikymui. Vien LRT ūkio tarnyboje 2009 metais dirbo daugiau nei 100 žmonių. Daugiau kaip trečdalį LRT sunaudojamos elektros energijos suryja beviltiškai pasenusi pastatų kondicionavimo sistema. Nepamirškime ir beveik 10 mln. Lt per metus kainuojančio technikos centro, kuris techniką perka bent 2-4 kartus brangiau, nei nepriklausomi TV laidų kūrėjai, o tos technikos remontavimui išlaiko daugiau kaip 20 žmonių remonto skyrių. O kur dar autoūkis su nuosavu autoservisiuku, kuriame dažniausiai remontuojami visai ne LRT automobiliai. O dar LRT administracija, kurioje – daugiau kaip 40 darbuotojų (LNK visą administravimo darbą atlieka 6 žmonės).

Šiame kontekste labai ironiškai atrodo faktas, kad LTV (neskaitant naujienų tarnybos) 2009 m. dirbo vos 2 etatiniai žurnalistai, o visas pagrindines laidas – “Žurnalisto tyrimas”, “Bėdų turgus”, “Triumfo arka”, “Tūkstantmečio vaikai”, “Nacionalinė paieškų tarnyba”, “Mūsų dienos kaip šventė” ir t.t. – LTV pirko iš nepriklausomų prodiuserių.

Problemos sprendimas – visai paprastas:

1. Atskirti LRT Technikos centrą į atskirą valstybinę akcinę bendrovę – su visa perbranginta technika, pastatais, studijomis, kilnojamomis televizijos stotimis ir t.t. Jau dabar LRT Technikos centras daugiau paslaugų teikia komercinėms televizijoms (konkrečiai TV3), nei tai pačiai LRT. Todėl logiška būtų, kad mokesčių mokėtojai neturėtų iš biudžeto finansuoti įmonės, kuri dempinginėmis kainomis aptarnauja komercines televizijas. Apskritai – technikos įsigijimas, eksploatavimas ir nuoma nėra tiesioginė LRT misija, todėl neturėtų būti tiesiogiai finansuojama iš biudžeto. Paskaičiuota, kad pagal 2008 m. LTV laidų apimtį, reikalingą techniką (kameras, studijas ir t.t.) nuomotis iš nepriklausomų tiekėjų LRT kainuotų 2 kartus pigiau, nei išlaikyti LRT Technikos centrą.

2. Atsisakyti dabar užimamų pasenusių pastatų bei teritorijų ir perduoti juo valstybės turto fondui.

3. Atsisakyti didžiosios dalies kūrybinių ir techninių darbuotojų – kadangi pagrindinės laidos (tame tarpe ir, pvz., laidos tautinėms mažumoms) ir taip jau perkamos iš nepriklausomų gamintojų, nėra reikalo išlaikyti armiją demotyvuotų nekvalifikuotų ir neveiksnių žmonių. TV ir radijo laidas pirkti per skaidrius viešuosius pirkimus iš laisvai samdomų autorių ar nepriklausomų gamintojų. Išskyrus Naujienų Tarnybą, kurioje turėtų dirbti etatiniai LRT darbuotojai.

4. Įvykdžius šiuos punktus, LRT darbuotojų kiekis sumažėtų nuo maždaug 600 iki ~150 ar mažiau. Jiems aptarnauti reiktų mažiau buhalterių ir kitų administruojančių darbuotojų, todėl administraciją galima būtų sumažinti bent 4 kartus – iki 10 žmonių. Visi šie darbuotojai lengvai tilptų į du aukštus modernaus biurų pastato – šių patalpų išlaikymas kartu su nuoma kainuotų bent 2-3 kartus pigiau, nei LRT moka už savo patalpų eksploataciją.

5. Po tokios restruktūrizacijos efektyviam LRT funkcionavimui užtektų – nedidelių administravimo pajėgų, programų (TV ir radijo) formavimo grupės (tinklelių sudarymas, priežiūra, laidų gaminimo ir transliavimo koordinacija), reklamos (jei dar tokia bus) ir savireklamos grupės, Naujienų tarnybos, transliavimo grupės (išleidimo ir inžinierinės tarnybos), archyvų grupės (jei nebūtų nuspręsta LRT archyvų perduoti Valstybiniam vaizdo ir garso archyvui) ir dar kelių tarnybų, būtinų visuomeninio transliuotojo veiklos užtikrinimui. Ir viskas. Iš viso – ne daugiau kaip 150 darbuotojų. Palyginimui – pagal tokį modelį veikiančioje TV3 geraisiais laikais užtekdavo mažiau nei 100 darbuotojų.

6. Paskaičiuota, kad po restruktūrizavimo, 2008 m. transliavimo ribose (maždaug 42 val. originalios TV produkcijos per savaitę – tuomet dar nebuvo sumažintos programos apimtys) LRT galėtų puikiai veikti turėdama maždaug 46-50 mln. Lt metams.

Svarbiausia – kad tam nereikia jokių įstatymų pakeitimų ar kažkokių brangiai kainuojančių galimybių studijų. Viskas yra tik LRT Tarybos valioje. Ir ji tą žino. Bet nieko nedaro.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.3/10 (9 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +10 (from 10 votes)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Laidos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD