SPORTAS „LIETUVOS RYTO“ TELEVIZIJĄ KELIA LINK RINKOS LYDERIŲ

Pastarąją savaitę ieškoję TV bangos, rodančios verčiausius dėmesio sporto įvykius, turėjo jungti Lietuvos ryto TV. Penktadienį ir antradienį tai buvo Lietuvos rinktinės futbolo rinktinės rungtynės, o šeštadienį – Lietuvos ryto ir Kauno Žalgirio rungtynės LKL čempionate.

Šiuo būdu kanalas, kuris pagal žiūrėtą laiką vasario mėnesį buvo Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +2 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Krepšinis, Rinka, Sportas
Žymos: , , , ,

SPARTIEJI SUKARIKATŪRĖJIMAI „ŽALGIRIO“ IR „LIETUVOS RYTO“ KARE

Konfrontacija tarp Žalgirio ir Lietuvos ryto savininkų eilinį kartą įgauna karikatūrišką pavidalą.

Jau vien išraiškos forma ko verta – visokie buratino kariuomenės kareiviai ir panašūs išsireiškimai įneša daug spalvingos įvairovės į pilką lietuviško sporto pasaulėlį.

Santūrumo, ko gero, nesusilauksime. Ko gero, visų laikų ir geografinių platumų geriausiu futbolo ir krepšinio taktinių schemų žinovu laikytinas, panašu, retkarčiais tik hobio pagrindais bankininkystę pakultyvuojantis Vladimiras Romanovas nenusileis iš jo klubo, jo žodžiais, pavogusios čempionų vardus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos valdybos pirmininkui Jonui Vainauskui, kurio hobis turėtų būti trenerių it pirštinių kaitaliojimas ir SMS žinučių rašinėjimas priešiškiems ir suburatinėjusiems žurnalistams.

Situaciją komplilkuoja dar ir tai, kad su abiejų odioziniais vadintinų ambicingųjų asmenų vardais siejamos televizijos dabar irgi yra įveltos į konfliktą. Vakarykščiame Sport1 kreipimęsi teigiama, jog J. Vainauskas uždraudė žaidėjams ir kitiems klubo atstovams bendrauti su Sport1. Bet Žalgiris savo žingsnius dėl Lietuvos ryto žurnalistų plačiai ir Lietuvos ryto TV siauriau priėmė dar anksčiau. Šiame fone Sport1 kreipimasis yra tarsi Žalgirio noras pasakyti, kad, žiū, ne mes vieni esame tokie ribojantys žurnalistų teises „Lietuvos rytas“ irgi nėra angelai.

O juk Lietuvos ryto TV su Sport1 dalinasi dviejų lygų transliavimo teises – LKL ir VTB jungtinės! Jiems juk reikia susitarti, kurias rungtynes kas rodys ir kas rodys pirmas, o kas kartos… Karo kirvį iškasus komunikacija turėtų būti komplikuota.

Šį sekmadienį jau turėsime tokį nesusitarimo pavyzdį, nes abi televizijos beveik vienu metu rodys VTB jungtinės lygos rungtynes tarp Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos „Chimki“. Beveik, nes, kaip galima spręsti iš programos, Sport1 rodys tiesiogiai, o Lietuvos ryto TV – su 15 minučių vėlavimu. Kuriam kanalui tai padės? Viena aišku, kad pakenks Sport1 kanalui – šis yra mažiau populiarus, o tokiems nėra perspektyvu rodyti adekvatų produktą tada, kai jį transliuoja geriau matomi.

Ar tai gerai „sportuojančiam“ prie televizoriaus? Aišku, kad blogai. Nes, jei turi kokių reikalų ir nespėji prie TV ekrano, tos penkiolika minučių neišgelbės, o pora valandų padėtų…

Bet, panašu, ambicijos ima viršų…

Čia neprošal pasidalinti savo įspūdžiais iš vienų prieš savaitę vykusių LKL rungtynių, kurias rodė Sport1 ir Lietuvos ryto TV (tik nepamenu, kuris rodė pirma, o kuri kartojo – gal kuris komentatorius patikslins). Žiūrėjau per Sport1 ir buvau nuoširdžiai nustebintas situacijos, kai išeinant į rungtynių pertrauką, Sport1 komentatorius anonsavo netrukus įvyksiantį pokalbį su vienu komandos trenerių. Ir tikrai, po trumpos pauzės pamatėme tą komentatorių aikštelėje prieš kamerą, bet sutrikusiai sakantį, jog žadėto interviu nebus, nes treneris nuskubėjo į rūbinę, o jo fone, bendrame plane aiškiai matėsi, jog kažkoks asmuo duoda interviu kitai televizijai – ko gero, Lietuvos ryto TV…

Aišku, per televiziją vakar girdėta Kauno Žalgirio administracijos atstovo argumentacija, jog Lietuvos ryto žurnalistų rašiniai kauniečiams neįtinka dėl to, kad juose vartojami žodelyčiai, pažymintys nuomonę, yra labai įdomi. Nenuomonė tada turėtų būti komandos (nesvarbu, kurios), oficialus komunikatas, kurį žiniasklaidos priemonė (nesvarbu, kuri) privaloma tvarka turėtų skelbti. Taip, ko gero, tai reikia suprasti.

Kažkada gyvenome santvarkoje, kai žmonės už nuomonės reiškimą buvo vežami toli toli ar net šaudomi.

Visas šitas šurmulys yra labai neskanus. Nepuošia nei lietuviško sporto, nei žiniasklaidos.

Kiekvienas, ribojantis priėjimą prie informacijos, elgiasi mažų mažiausiai neprotingai. Visų pirma jis pernelyg sureikšmina savo, kaip informacijos šaltinio svarbą informaciniam fonui; skurdina savo sklaidą ir labai klaidingai galvoja, jog nuskriaus tuos negaunančius.

Už to nesunku įžvelgti kvailą pasipūtimą ir tuštybę.

uagadugu, tarkim, negauna spaudos pranešimų iš TV3 ar TV programos iš LTV..

Na, ir kas? Nuskriaudė?

Suprastėjo rašinių kokybė?

Nepykstu, dzin.

Nesiruošiu gadinti savo laiko ir gilintis į priežastis.

Traktuoju tai, kaip man nesuprantamą elgesį.

Jei geriau jaučiatės nesiųsdami, prašom, nesiųskit.

Gera nuotaika yra sveikatos laidas.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.2/10 (5 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +3 (from 3 votes)
Share
Kategorijos:  Keistumai, Krepšinis, Sportas
Žymos: , , , , , , , , ,

„MAŽI“ TV KANALAI: 2009-ŲJŲ SAUSIS – 2010-ŲJŲ BALANDIS

Paskutinį kartą apie mažuosius kanalus rašėme šio tinklaraščio aušroje – daugiau nei prieš metus.

Laikas būtų pasidomėti, kas čia vyksta. Pateikiame lentelę, kurioje lyginamas 2009 metų sausis ir 2010-ųjų balandis. Šešiolika mėnesių yra svarus laikotarpis, todėl yra apie ką pašnekėti. Sudarinėdami lentelę naudojomės viešai skelbiamais bendrovės TNS Gallup telemetriniais tyrimais:

Kanalas 2009 m. sausis (%) 2010 m. balandis (%) Pokytis
Pervyj Baltijskij Kanal 4.8 6.2 1.4
„Lietuvos ryto“ TV 2.0 2.8 0.8
RTR Planeta Baltija nėra duomenų 2.5 nėra duomenų
TV1 2.0 2.0 0.0
TV6 2.4 1.8 0.6
Ren TV Baltija nėra duomenų 1.5 nėra duomenų
LTV2 0.8 0.5 0.3
Balticum TV nėra duomenų 0.5 nėra duomenų
Sport1 nėra duomenų 0.3 nėra duomenų
Viasat Sport Baltic nėra duomenų 0.3 nėra duomenų
Liuks nėra duomenų 0.2 nėra duomenų
Info TV nėra duomenų 0.1 nėra duomenų
MTV Europe nėra duomenų 0.1 nėra duomenų

Dėl apibrėžimų. Komentaruose uagadugu rašiniams susidūrėme su klausimu, kodėl tam tikrą grupę TV stočių vadiname mažaisiais kanalais.

Dėl jų žiūrimumo. Auditorijos dydžio. Suprantu, kad kokios nors kabelinės kanalų rinkinyje visi šie kanalai atrodo vienodai, bet žiūrovas, nepaisant menamo vienodumo, apdovanoja juos nevienodu dėmesiu. Dėmesys yra išmatuojamas telemetriniais tyrimais.

Kodėl jie mažiau žiūrimi?

Yra kelios priežastys. Atmetus subjektyvųjį veiksnį (profesionalų parinkimas – deja, Lietuvoje jis dažniausiai būna lemiamas), kuriamas (rodomas) produktas (programos visuma) dažniausiai nebūna patrauklus didelei auditorijos daliai todėl, kad į jį per mažai investuota. Tačiau netgi esant didelėms investicijoms, tas produktas gali būti nepatrauklus, jei jis prastai išreklamuotas arba nerodomas plačiu, nacionaliniu mastu.

Šitos priežastys galioja tik kanalams, kurie pagal savo žanrinę visumą gali būti vadinami bendro pobūdžio (lietuviškoje terminijoje nėra tikslaus atitikmens anglakalbėje literatūroje naudojamam žodžių junginiui general entertainment).

Priskirtiems mažiau žiūrimų kanalų grupei aprioriškai pasmerkti lokalinio kryptingumo, nelietuvių kalba transliuojantys ir specifinį žanrą pasirinkę kanalai. Kai tūlas hiphoperis sako, kad visa Lietuva žiūri MTV Europe ir stebisi, kodėl jis renka tik 0.1 procento, uagadugu supranta, kad tam subkultūristui Lietuva sutelpa į jo draugų ratą.

Draugų turėti nėra blogai.

Tačiau grįžkime prie lentelės turinio. Jau esu skundęsis savo galvos skausmu dėl BTV. Tradiciškai šį kanalą dar priskiriame didiesiems ir talpiname į savo kasmėnesines didžiųjų televizijų auditorijos apžvalgas, bet jo auditorijos dalis (balandį buvo 6.6%) šį kanalą nori nenori stumia į mažesnių berniukų kategoriją. BTV nuo LNK ir TV3 žiūrimumu atsilieka trimis kartais, nuo LTV – beveik dviem, o pirmąjį mažųjų sąrašėlyje PBK lenkia tik 0.4 procento.

Tačiau kol kas paliekame. Nes didžiųjų grupė labai jau susitrauktų. Paliekame dar ir dėl buvusios šlovės – dabar visiškai nustekenta televizija dar prieš devynerius metus ramiai sau rinkdavo 17 procentų auditorijos dalies, jos laidos reguliariai pasirodydavo žiūrimiausių dešimtukuose.

O į nugarą jai alsuoja Pervyj Baltijskij Kanal – surogatinis kanalas, beveik ištisai retransliuojantis tai, ką Rusijoje rodo Pervyj. Tai – Rusijos valdžios vėliavnešys, pagrindinis Kremliaus propagandinis instrumentas. Tačiau šis plieninis skeletas yra aplipdytas be galo prašmatniu pramogos raumenynu. Valdžia negaili šiam kanalui finansavimo, kuris leidžia laidas, serialus, koncertus ruošti su biudžetais, kurie keliolika, o kartais ir keliasdešimt kartų didesni, nei lietuviški.

Ką pajunta rusiškai mokantis žiūrovas, kai perjungia kanalą iš lietuviškos laidos, filmuojamos mėšlamusių nukakotoje 300 kvadratinių metrų studijoje su prieštvaniniu apšvietimu, kameromis ir juokingai apmokamu personalu į rusišką, paruoštą žvilgančiame, naujausia aparatūra ir pažangiausiais sprendimais aprūpintame kelių tūkstančių kvadratų paviljone?

Pajunta skirtumą. Kosminį.

Alsuojame toli nuo Baikonūro pasturgalio.

Iš čia ir imasi tas žiūrimumas. Naivu būtų galvoti, kad PBK žiūri tik rusakalbiai.

Ne tik jie. Beje, PBK yra matomas tik kabeliniais tinklais, o, tarkim, BTV, ją lenkianti tik 0.4 procento, turi nuosavą antžeminį tinklą, garantuojantį jai 70-80 procentų visos Lietuvos potencialių žiūrovų.

Galima tik įsvaizduoti, kas būtų, jei šie kanalai susikeistų signalais.

Prognozuoju, kad BTV kristų iki poros, o PBK kiltų iki penkiolikos.

Beje, sudėjus pastarosios žiūrimumą kartu su kitais dviem rusų federaliniais kanalais – RTR Planeta Baltija ir Ren TV, šių trijų kanalų auditorijos pyrago dalis sudaro 10.2 procento. Primenu, kad LTV aptariamą mėnesį turi 12.3…

Nereikia užmiršti dar ir to, kad TNS Gallup pateikiamame televizijų tyrime 16.9 procento sudaro Kitos TV. Iš tų kitų mažų mažiausiai trečdalį, o gal ir du sudarytų mažesni, nišiniai rusų kanalai.

Taigi per visus rusų kanalus ir suskaičiuosime tiek auditorijos, kiek turi kuris nors Lietuvos televizijų lyderis – LNK ar TV3.

Bet baikime su tais rusais ir pereikime prie tautiečių.

Po PBK lentelėje rikiuojasi Lietuvos ryto TV.

Kanalas per šešiolika mėnesių paaugo 0.8 procento. Tai – nedaug.

Turint omeny, kiek sudėta pastangų ir, atitinkamai, pinigų.

Ambicijos – daug didesnės. Lietuvos ryto televizinis priedas TV antena jas jau ne pirmus metus eksponuoja antrame savo puslapyje, kur talpinama Trijų populiariausių Lietuvos televizijų laidų išklotinė. Čia Lietuvos ryto TV jau seniai ketvirta, o BTV – penkta.

Lietuvos ryto TV šiuo metu gana desperatiškai bando perimti inciatyvą. Apie tai rašėme vakar.

Beje, ji jau ir dabar yra kiek kilstelėjusi savo skaičius – gegužę dėl LKL transliacijų žiūrimumas padidėjo iki 3.2.

Energija ir užsispyrimas kalnus verčia.

Jei kokia griūtis nepargriauna…

Po Lietuvos ryto TV rikiuojasi TV1 ir TV6. Juos galima pavadinti dukteriniais LNK ir TV3 kanalais, nors juridiškai tai nėra tikslu. Bet dukteriniais tįsta liežuvis vadinti jau vien todėl, kad jų prigimtis – išvestinė.

Pagrindinė šių televizijų funkcija – parodyti perteklinį LNK ir TV3 perkamų užsienio filmų ir serialų srautą. LNK ir TV3 kovoja nematomą, bet karštą ir niekuomet neslopstantį karą dėl didžiųjų JAV kino studijų (major studios). Vienas iš instrumentų, kaip varžovą patiesti ant grindų, yra ne tik kaina, bet ir apimtis. Dažnai laimi tie, kurie paima daugiau. Tą daugiau reikia parodyti, o pirminio kanalo eterio nepakanka. Tokia yra, tarkim, TV1 atsiradimo rinkoje genezė ir priežastis.

Pakeliui tokiems kanalams galima suteikti vienokį ar kitokį lietuvybės kvapą – dažniausiai tai daroma savireklaminėmis priemonėmis, o geresniais laikais – viena kita laida. Blogesniais – kartojimais, arba kad ir lietuviškais filmais, kuriuos reikia kažkur išrodyti, nes baigiasi licencijos laikas.

O pirminiame kanale juos nėra kur iškišti.

Nes koks Dolphas Lundgrenas susivalgo geriau, nei Vienui vieni.

Viena aišku, kad krizės metu šie kanalai neturi jokių galimybių vystytis. Esant sunkumams atsikratoma investicijų į silpniausiais grandis.

Taip atsitiko su LTV2, kuris neteko galimybės būti žiūrimas nacionalinio siųstuvų tinklo žiūrovų ir buvo sugrūstas į menkai matoma skaitmenį, bei kabelį.

Pikantiška – jei pasižiūrėtume atvirai ir tiesiai LRT misijai į akis, įžvelgtume sarkazmo.

Juk misija yra būtent tai, ką rodo LTV2.

Tai gal į skaitmenį reikėjo sugrūsti LTV1?

Juk tai taip progresyvu…

Sunku kažką daugiau pasakyti apie Balticum TV. Tai – Klaipėdos krašte galingo, o ir kai kur kitur bandančio įkelti koją kabelinio operatoriaus šalutinė veikla. Kam ji jam reikalinga, vienas dievas težino. Didžiajai žiūrovų daliai keisti nemainstream‘iniai filmai, kuriuos kaipo tokius apdovanoja kino festivaliai egzotiškose šalyse, savotiškai su jais besiderinantys labai nedidelio biudžeto koviniai filmai ir trileriai, kažkiek specifinio lokalo.

Perspektyva? Nacionaliniu mastu nėra.

Vienodo dydžio auditoriją dalinasi du Lietuvos sporto kanalai Sport1 ir Viasat Sport Baltic.

uagadugu yra prirašę daug karčių žodžių apie Viasat Sport Baltic. Nesikartosiu. Pasakysiu tik, kad kanalas, kuriame lietuviams per jėgą kišamas ledo ritulys, latviams – krepšinis, o estams – viena ir kita, atrodo tarsi be galvos.

Labai prastas varžybų rinkinukas (Eurolyga yra taisyklę patvirtinanti išimtis) – Skandinavijoje verda kova dėl sporto teisių ir Viasat, nepaisant savo pasipūtimo Lietuvoje – ten nėra svarbiausias žaidėjas. Mūšius dėl svarbiausių sporto renginių teisių jis pralaimi. Todėl pralaimi ir Baltijos šalys, nes specialiai dėl jų Viasat stengtis nesiruošia.

Sport1 yra daug simpatiškesnis. Čia lietuviai mato tai, kas jų didžiąjai daliai reikšminga – Ispanijos krepšinio lyga, Anglijos futbolo Premiership (o ne antra pagal rangą, kurios teisėmis disponuoja Viasat Sport Baltic), kąsnelis olimpiados, viena kita autorinė laidelė. Tikimės vystymosi.

Gale – kitų nišų atstovai.

Liuks ištisai transliuoja LNK koncertus, Info TV – kriminalinę ir graudžiąją LNK publicistiką, MTV Europe į TNS Gallup sąrašėlį pateko, matyt, tik dėl pasimirusios MTV Lietuva eksvadovo Mariaus Veselio karšto noro čia ją matyti.

Perspektyvos. Rinkai judant skaitmenin, mažų kanalų dalis vis augs, jie nukąs vis didesnę dalį nuo didžiųjų, bet svajonė su jais susilyginti ir liks tik svajone.

Nebent kas nors mes didelius ir dar didesnius pinigus.

Bet galintis mesti tuos pinigus svajoja, ko gero, apie BTV ar LNK…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

TRYS LKL SEZONAI PER „LIETUVOS RYTO“ TV

Lietuvos ryto TV praneša transliuosianti geriausią Lietuvos krepšinį (LKL) trejus metus iš eilės.

Gera žinia kanalui. Turint prieš akis tris metus galima saugiai investuoti į transliacijų kokybę nebijant, kad tavo įdirbį kažkas greitai nusiraškys. Tiesa, galimą garbę reiks dalintis su kolegomis iš Sport 1.

„Lietuvos ryto“ TV žada, jog būsimų tiesioginių LKL transliacijų kiekis turėtu smarkiai išaugti, lyginant su praėjusiais metais.

O čia jau gera žinia krepšinio mėgėjams. LTV be didelio entuziazmo atliko savo pareigą (čia be jokios pašaipos – priežastys čia), o Lietuvos ryto TV, panašu, bandys sukelti vėją ir priartinti krepšinio transliavimą Lietuvoje prie aukštesnių standartų. Neaišku, kaip seksis, bet bus tikrai geriau, nes LTV į LKL transliavimą visiškai neinvestavo.

Čia pat TV stotis skuba pranešti, kad „Lietuvos ryto“ TV yra nacionalinio transliuotojo statusą turintis kanalas mūsų šalyje.

Hm. Su tuo statusu tai gal reiktų kiek atsargiau. Pagal LRTK gradaciją Sport 1 ar Balticum irgi nacionalinio masto transliuotojai, bet tas LRTK mastelis toks keistokas…

Nemažai uagadugu komentatorių su juo nesutiktų.

Nebent tai žiūrėjimas toli į ateitį. Kurią Lietuvos ryto TV ir bandys priartinti padedama LKL.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Krepšinis, Rinka, Sportas
Žymos: , , , , , ,

LKL TV TEISĖS – SPORTO MAGNATŲ RANKOSE

Šviežia informacija, kad LKL kitą sezoną transliuos Sport 1 ir Lietuvos ryto TV stebina tik iš pirmo žvilgsnio. Paskutinius šešis ar septynis sezonus LKL tėvonija buvo LTV, todėl buvome įpratę šiame kanale laukti rungtynių šeštadienį po keturių, o grandų – Žalgirio ir Lietuvos ryto susitikimų prieš Panoramą.

Tačiau dabar pasiektas sandėris yra geras visoms šalims. Lietuvos televizijai, kuri netransliuos mažo populiarumo LKL rungtynių (kiek daugiau žiūrovų rinkdavo tik minėtos Žalgirio ir Lietuvos ryto rungtynės, o kiti klubai susilaukdavo 2-3 procentų reitingo, kai tuo metu rodomi komercinių televizijų filmų ar serialų kartojimai būdavo dvigubai geriau žiūrimi); Lietuvos ryto TV ir Sport 1, nes joms tie 2-3 proc. bus kosminis pasiekimas; LKL, nes jos rungtynių bus transliuojama ne tik daugiau, bet ir geresniu laiku; žiūrovai galintys tas dvi televizijas matyti, nes dėl jų ir viena ir kita televizija kovos ragais ir nagais – t.y. darys specialias apžvalgines laidas, pertraukas užpildydama ne Aerodromo ir Klausimėlio televata, o kokybišku krepšinio turiniu.

Pralaimės kaimų, mažesnių miestelių žiūrovai, kurių didžioji dalis nemato nei vienos, nei kitos televizijos, o Sport 1 atveju – tie miestų gyventojai, kurie nėra kabelinių televizijų klientai bei neturi skaitmeninių imtuvų.

Tačiau būtent šias aplinkybes išnaudos ir vienas, ir kitas kanalas, plėsdamas savo žiūrėjimo zonas. Rinkai skaitmenizuojantis, jų žiūrėjimo geografinė zona tik plėsis. Sporto žiūrovas labai lojalus – jeigu jo gyvenamojoje vietoje atsiranda galimybė žiūrėti jam patinkančias rungtynes, jis trūks plyš tai padarys – t.y. nusipirks imtuvą, anteną ar įsives kabelinę. O tai reiškia, kad konkretus kanalas atsiras distanciniame pultelyje, kuriuo naudojasi ne tik sporto fanatikas, bet ir visa šeima.

Priminsiu, kad šitą sporto tramplino taktiką prieš gerus penkiolika metų naudojo BTV. Tiesa, tikruoju tramplinu tapo ne LKL, o meksikietiškos muilo operos, bet krepšinis irgi svariai prisidėjo prie BTV populiarėjimo.

Kad LKL televizijos teisės atiteko būtent Sport 1 ir Lietuvos ryto TV, irgi natūralu. Pirmąją valdo UAB Sporto komunikacijos, kurios 51 proc. savo ruožtu priklauso Ūkio banko investicinei grupei, siejamai su Vladimiru Romanovu, o UAB „Lietuvos ryto“ televizija 100 proc. savininkė yra UAB Lietuvos rytas, neatsiejama nuo Gedvydo Vainausko. Pastarojo didžioji pasija yra Lietuvos ryto krepšinio klubas, o Vladimiras Romanovas ką tik tapo Kauno Žalgirio savininku.

Taigi, procesas dėsningas. Didžiausių, įtakingiausių Lietuvos krepšinio klubų savininkai tapo ir žmonėmis, vienaip ar kitaip įtakosiančiais LKL sklaidą Lietuvoje.

Abejoju, ar tai išeis į sveikatą mažesniems klubams.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Krepšinis, Laidos, Personalijos, Sportas, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

LTV ČIUOŽIA SPORTUOTI

Lietuvos televizija keičia savo savireklaminius akcentus. Ilgai stūmusi Lietuvos balsus, ji dabar pereina prie masyvaus sportinių renginių anonsavimo, skelbdama savo bangomis sporto pavasarį.

Bus rodomas Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas, Europos futbolo čempionato rungtynės, LKL ir BBL atkrintamosios rungtynės, bei Europos imtynių čempionatas.

Renginių daug ir, panašu, kad LTV nori juos išgręžti maksimaliai naudingai. Tarkim, Pasaulio dailiojo čempionatas bus rodomas pilnai. Aš bent jau neatsimenu tokio atvejo. LTV bando pasemti bent saują to populiarumo, kurio susilaukė Olimpiados transliavimo metu. Primenu, kad LTV tada buvo tapusi pirma pagal žiūrimumą šalies TV stotimi.

Nei dailusis čiuožimas, nei krepšinis, nei, juo labiau, futbolas, o jau tikrai ne imtynės Olimpiadai prilygti negali. Bet sportas Lietuvos televizijai svarbus tuo, kad jo dėka ši prie savo ekranų privilioja tuos žiūrovus, kurie apie LTV egzistavimą yra užmiršę arba ir apskritai negirdėję. Tarkim, mažamečius, dėl kurių LTV savo Dainų dainelėmis ir Tūkstantmečio vaikais tarsi ir labiausiai iš visų televizijų stengiasi, bet privilioja ne anūkus, o senelius.

Dar svarbu, kad sporto dėka LTV gali nesidairydama į visokias tarybas ar kitus aukštosios kultūros puoselėtojų sambūrius nuiminėti iš programos ne pačias populiariausias laidas. Apie tai yra išsiplepėjęs LTV direktorius Rimvydas Paleckis, savo neakivaizdaus susikirtimo su Leonidu Donskiu viešojoje erdvėje metu taręs, kad pastarajam nevertėtų daryti daug laidų į priekį, nes LTV transliuosianti daug sporto. Suprask, gerbiamam profesoriui vietos programoje neliks. Panašu, kad neliks jos dar daug kam.

LTV turėtų kiek pagerinti savo žiūrimumo rezultatus. Primenu, kad jie nėra blizgantys. Vasario mėnesio žiūrimumas, lyginant su sausiu sumažėjo 0.9 proc., o su praėjusių metų vidurkiu – 0.6 proc.

Viena aišku, kad sporto mėgėjai bus patenkinti.

Bet labai nepatenkinti liks kultūrininkai ir lietuviški sporto kanalai – Sport1 ir Viasat Sport Baltic (pastarąjį vadinti lietuvišku neapsiverčia liežuvis, bet formaliai rusena jame šiek tiek lietuvybės), iš kurių LTV pasiims daug žiūrovų.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Krepšinis, Laidos, Sportas
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD