TV3 “LIETUVOS GARBĖ”: SOLIDARIAI PAAŠAROČIAU NEBENT DĖL REITINGŲ…

Lietuvos garbė © TV3

 

Nors LTV ir galėtų pagrįstai ginčytis, bet, dėliojant šventinės programos įvykius, vis dėl to pagrindiniu akcentu laikyčiau TV3 Lietuvos garbę, o ne visuomeninio transliuotojo proginę programą, skirtą kovo 11 dienos renginiams.

Ne tik todėl, kad septynių valandų trukmės Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirta LTV programa žiūrimumu ženkliai Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.0/10 (5 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Laidos, Personalijos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

PREZIDENTĖ: REFORMUOTI, O NE SKAIČIUOTI

uagadugu seka neakivaizdinį premjero, jo lūpomis sakomą jo aplinkos (mūsų nuomone galinčios būti mažiau arogantiška, jeigu jau nepavyksta būti kūrybinga) ir Prezidentės paskutinių kelių dienų dialogą, kuris pradžioje lietė tik biudžetą plačiai, o dabar kristalizuojasi ties radikalaus reformavimo reikme. Panašu, kad tai yra tikras D. Grybauskaitės prioritetas.

uagadugu šis bruožas yra labai simpatiškas. Jis - judėjimas, o ne patogi biurokratams pelkė, į kurią, panašu, A. Kubilius ir jo aplinka su visomis Saulėlydžio komisijomis yra labai maloniai sau įvirtusi. Kaip greitai biurokratija sužiaumoja partinę nomenklatūrą! Nesvarbu, kuri partija valdžioje bebūtų:

Prezidentė konstatavo, kad pasirinktas lengviausias kelias tiesiog lopant biudžeto skyles artimiausiems dvejiems metams ir ne tiek daug, kiek būtų galima tikėtis galvojant apie struktūrines reforma, – sakė L.Balsys.

Prezidentės matymui pritariam, bet nieko padaryti negalim. Andrius Kubilius

Taupymo paletę turime didžiulę, arba-arba nėra. Yra arba-arba ir dar kartą arba. Norėčiau pasakyti, kad tokia aritmetinė skaičiuoklė tikrai neturi veikti – turime kalbėti apie struktūrines reformas, struktūrinius pokyčius. Kitąmet jau bus vėlu, todėl kad dabar yra galimybė pasinaudoti sunkmečiu ir daryti struktūrines ilgalaikes pertvarkas. Šiuo metu pasiūlytas biudžetas yra tik trumpalaikis skylių kaišymas. D. Grybauskaitė

Per pusę metų tokios reformos nepadaromos. Paskaitykite, kaip tai buvo daroma Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje ar Naujojoje Zelandijoje – žymiausiuose tokių reformų šalių pavyzdžiuose, tai pamatysime, kad tikrai tai užtrunka ilgiau. A. Kubilius

Mėginama išgyventi sunkmetį, o jau tada pradėsime galvoti. Reikia žiūrėti kūrybiškiau, drąsiau. D. Grybauskaitė

Apie reformas tik kalbama. Laikas tai daryti dabar. Rezervų matau, reikia tik veikti drąsiau, nemėginant daryti aritmetinių veiksmų. D. Grybauskaitė

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kita, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , ,

PREZIDENTĖ IR KOKYBIŠKO DARBO POREIKIS

Kelios šios savaitės citatos, susijusios su ekonomika:

Prezidentė konstatavo, kad pasirinktas lengviausias kelias tiesiog lopant biudžeto skyles artimiausiems dvejiems metams ir ne tiek daug, kiek būtų galima tikėtis galvojant apie struktūrines reforma, – sakė L.Balsys.

Prezidentės matymui pritariam, bet nieko padaryti negalim. Andrius Kubilius

Taupymo paletę turime didžiulę, arba-arba nėra. Yra arba-arba ir dar kartą arba. Norėčiau pasakyti, kad tokia aritmetinė skaičiuoklė tikrai neturi veikti – turime kalbėti apie struktūrines reformas, struktūrinius pokyčius. Kitąmet jau bus vėlu, todėl kad dabar yra galimybė pasinaudoti sunkmečiu ir daryti struktūrines ilgalaikes pertvarkas. Šiuo metu pasiūlytas biudžetas yra tik trumpalaikis skylių kaišymas. D. Grybauskaitė

Dirbti reikia mokėti kitaip. D. Grybauskaitė

Pirmos trys sudėliotos chronologine tvarka, ketvirta turėjo būti pirma ir skausmingai lietė asmenį ne nuo biudžeto.

Bet dera. Kažkodėl dera.

O labiausiai patiko šita:

Kitoms šalims bus nelengva, kai reikės atšaukti savo fiskalinius stimulus ir skatinimo planus, kai reikės pradėti tvarkytis su grėsmingai išaugusia skola ir deficitu. Tuo tarpu mes, susitvarkę savo finansus krizės metu ir pasiekę maksimalią naudą iš dotacijų iš ES biudžeto, galime iš tos krizės išeiti laimėtojais. Ingrida Šimonytė

Kelia dvasią.

Darosi aišku, dėl ko kovojam.

Ne koks ten desperatiškas kapanojimasis iš akivaro.

Toli žiūrim, pasirodo.

Visi mus laidoja, o čia išlįsim, kaip pilypai iš kanapių niekam nesitikint.

Tai irgi gali būti strategija. Nepaneigsi.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kita, Visuomenė
Žymos: , , , , ,

GALŲ GALE LRT VALOSI: VAIKŲ CHORO NELIKS

Lietuvos žinios susirūpino tuo, kad rugsėjo 1-ąją atleidimo iš darbo lapeliai bus įteikti LRT vaikų choro vadovams.

Kodėl LRT visą laiką bandomos įpiršti jai nenatūralios funkcijos? Kodėl Lietuvos žinios neprotestavo, kai kažkada LRT buvo naikinamas šiltnamis ar skalbykla?

uagadugu niekas neįtars simpatijoms LRT, bet niekaip nesuprantame, kodėl Nacionalinis transliuotojas turėtų išlaikyti chorus. Jeigu svarbi pedagoginė funkcija, nes tai požiūrio į jaunosios kartos auklėjimą problema, tai tegu tą problemą savo lėšomis ir sprendžia Švietimo ministerija. O jeigu choriniu dainavimu taip jau labai reikia užpildyti LR fondus, tai Lietuvoje yra daugiau negu daug chorų, galinčių užpildyti tuos fondus už dyka.

Jei Bronislovo Lubio spaudos organui taip reikia choro, tegu magnatas jį ir finansuoja. Su trąšomis jis turi tiek pat bendro, kiek ir su televizija.

O kryptis, kur pasiuntė Audrius Siaurusevičius chorinius interesantus, yra iš tiesų intriguojanti: “Jei vaikai dainuos, reikės atleisti žurnalistus”, – tvirtino A.Siaurusevičius ir patarė paramos ieškoti prezidentūroje.

Čia pas L. Balsį ar tiesiai pas D. Grybauskaitę?

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Keistumai, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , ,

PREZIDENTĖS VYRIAUSIOJO PATARĖJO LRT VIZIJA

uagadugu ilgai dirbo ir devynaukščiais keikėsi, kad apskritai tokio darbo ėmėsi. Tai ne bet ko, o Prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija išsakytos mintys apie Nacionalinį transliuotoją (beje, šitą pavadinimą uagadugu vartoja tik dėl turtingesnės sinonimikos. Mat, tą mūsų nedidelę naciją savo signalu aprėpia mažų mažiausiai keturi, o gal ir penki nacionaliniai transliuotojai).

Keikėmės todėl, kad L. Balsys turi ypatingą kalbėjimo stilių. Tai, ką kitas pasakytu vienu trumpu sakiniu, L. Balsys išplečia į sudėtingus periodus ir papuošia barokine gražbylystės ornamentika (kokie nors piktesni blogeriai tai pavadintų tuščiakalbyste). Tarsi vingiuojantis upelis L. Balsio mintis vėl ir vėl grįžta nuo ko prasidėjo…

Prezidentės patarėjas galėtų būti geras radijo didžėjus. Manau, kad, esant reikalui, užimtų valandą eterio be pauzių kalbėdamas vien tik su savimi. Pašnekovų neprireiktų. Ta proga išguldžiau tekstą neredaguodamas.

Cituojamoje Žiniasklaidos anatomijos laidoje be vedėjo Dainiaus Radzevičiaus dalyvavo buvęs LRT tarybos narys Vidmantas Valiušaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, LRT tarybos narė Auksė Balčytienė, filosofas Krescencijus Stoškus.

Jų minčių čia neiššifravome ne tik todėl, kad Linas Balsys juos savo gražbylyste akivaizdžiai nustelbė – paprasčiausiai Prezidentės patarėjo mintys, skirtingai nuo kitų pašnekovų, atstovauja valią. O valia formuos LRT ateitį.

O uagadugu jas komentuos.

Prezidentė iškėlė tokią mintį, kad dabartinėje informacijos rinkoje situacija yra tokia dramatiška ir gal būt šiek tiek pavojinga ir gali atsitikti taip, kad Nacionalinis transliuotojas ir liks vienintelis transliuotojas, kuris gins viešą interesą ir būtent išeinant iš to yra tas Prezidentės nusiteikimas inicijuoti ir įstatymo pataisas LRT, stiprinti Nacionalinį transliuotoją, garantuoti jo finansavimą ir padaryti taip, kad jis iš tiesų atspindėtų viešą interesą ir visuomenės lūkesčius. Tai čia tas procesas, kuris prasidėjo ir, tikiuosi, Prezidentės iniciatyva bus palaikyta ir gal būt greitu laiku atsiras ir darbo grupė, kuri kartu su Seimu ir visomis suinteresuotomis pusėmis tą darbą pradėsime daryti.

Mums nėra aišku, ką Prezidentė vadina dramatizmu dabartinėje informacijos rinkoje, bet dramatišką atjautą atsiradusiam dramatizmui įvertinome. Arčiausiai tos dramos tarsi būtų Lietuvos ryto akcininkų sudėties pasikeitimas ar Bronislovo Lubio viešoje erdvėje išsakytos mintys apie rytų kapitalo domėjimąsi lietuviška žiniasklaida. Sakydamas rytai, B. Lubys turėjo omeny ne kinus ar arabus.

Tuo tarpu, kai dėl paties transliuotojo ir jo problemų, tai, aišku, būtų galima daug ir išsamiai kalbėti apie įvairius būdus, apie struktūras, apie, jeigu laidoje bus laiko, galėčiau užsiminti ir apie Belgijos pavyzdį, bet pirminė idėja ir uždavinys yra tas, kad reikia turėti visų pirma kriterijus, strategiją plačiąja prasme, kultūros strategiją Lietuvos ir per tai susiformuoti uždavinius nacionaliniam transliuotojui. Juk iš tiesų, kai kalbama apie politinį interesą, labai dažna populiari frazė – reikia apsaugoti nuo politinio intereso, bet reikia pagalvoti, kas yra tas politinis interesas – jeigu politinis interesas visų politinių jėgų bus tai, kad būtų viešas, nepriklausomas, geras laidas gaminantis nacionalinis transliuotojas ir ginantis viešąji interesą, tai už tokį politinį interesą, aš manau, pasisakys visi. Jeigu tai interesas, nuo kurio reikėtų apsaugoti, tai interesas, įtakotas komercinių interesų, politizuotų, komercializuotų grupuočių – gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių. Tai štai, turint tokią skaidrumo idėją, pabandykim tą idėją įgyvendinti, jau kai kalbėsim apie tarybos darbą, apie sandarą, struktūrą ir apskritai, kaip tas mechanizmas galėtų veikti. o dar tik norėčiau pasakyti vieną trumpą frazę iš savo asmeninės patirties, kadangi ten teko praleisti 27 metus toj įstaigoj ir visą laiką žinojau, kas vyksta iš apačios – iš apačios visą laiką buvo žmonių nepasitenkinimas, nuoskauda, kad jiems neskiriama dėmesio, kad su jais nesitariama, kad jie, kūrėjai, praktiškai nelaikomi žmonėmis – tai iš tiesų ir finansiškai, ir morališkai, ir kitaip. Tai, patikėkit, tos nuotaikos, kai grįždavau ir iš Briuselio, su kolegomis bendraudavau,- jos niekur nėra išnykusios – ir dabar aš jas matau.

Savąją politinio intereso sampratos išvinguriavimą LRT atžvilgiu L. Balsys vadina skaidrumo idėja. Tiesiog įdomu, kaip politinis interesas paversti nacionalinį transliuotoją ginančiu viešą interesą bus atsietas nuo siauro intereso tam transliuotojui daryti politiškai konjunktūrinę įtaką? Jei dabar gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių, tai kokia garantija, kad jų nebus kitoje? Įdomūs L. Balsio postringavimai apie apačią. Jeigu apačiai neįtiko nė vienas viršininkas, kuris buvo LRT, gal apačia dėl permanentinės revoliucinės situacijos Konarskio gatvėje tegu pradeda kaltinti save?

(apie reklamą) Tur būt, ne iš gero gyvenimo - tas reklamos mažėjimas yra ir dabartinėje, paskutinėje įstatymo redakcijoje, beje, kad visai išnyks, nėra numatyta, bet gal būt reikia ir pataisyti įstatymą, kad reklama visai išnyktų, nes ir Prezidentės nuomone reiktų stengtis garantuot finansavimą be reklamos, nes iš tiesų reklama sukelia ir tą priklausomybę ir nepasitenkinimą tarp žiūrovų.(…) Žinoma bet kuris LRT administracijos vadovas (…) pasakys, kad be reklamos mes neišgyvensime, nes tai yra mūsų pajamų šaltinis (…) Apie tai ir eina kalba – rasti būdų, kad valstybė kažkokiu būdu…, o gal komerciniai transliuotojai sutiktų kompensuoti nacionaliniam transliuotojui, yra įvairių idėjų, kurias čia galima išmesti į viešumą, bet iš tiesų jos reikalauja viešo svarstymo ir konkrečių sprendimų, bet idėja, pats, kaip principas, kad neturėtų būti reklamos, kad nacionalinis transliuotojas turėtų būti laisvas be reklamos ir tuo pačiu nuo komercinio intereso – čia labai sveika idėja.

Požiūris aiškus. Galimybė užsidirbti suponuoja stengimąsi, kad tos reklamos būtų kuo daugiau. Kad būtų reklamos, reikia daryti laidas ne intelektualų nišai, o visiems. Kiek tu vilko nešersi, jis vis tiek į mišką žiūrės. Todėl vilką reikia nudaigoti. Tik ar pavyks? Daug buvo norėjusių.

Gerbiamas K. Stoškus pasakė daug gerų dalykų ir atsimenu per susitikimą su Prezidente jis irgi labai gerai kalbėjo ir daug konstruktyvių dalykų pasakė. Dėl politikų atstovavimo – na, galėčiau pateikti šitokį Belgijos pavyzdį, kuri neblogai pažįstu – jis gali kai ką ir panervuoti, bet įneš pozityvios ugnies į diskusiją. Iš pradžių Belgija nusprendė panaikinti abonentinį mokestį 2002 metais, o tuos pinigus toliau rinkti ir skirti vaikų darželiams ir kitoms socialinėms reikmėms, t.y. mokesčio piliečiai neatsisakė tiktai nusprendė – nebe radiją ir televiziją išlaikyti, o daug geresniems tikslams. O radijas ir televizija, pavyzdžiui, yra prancūziškosios dalies ir Flandrijos, du visiškai atskiri visuomeniniai transliuotojai dėl politinių motyvų, bet, pavyzdžiui, pracūziškojoj daly irgi yra vadinamoji Taryba. Tarybą tiesiog renka frankofonų parlamentas, parlamentarai, politikai. Išrenka trylikos asmenų Tarybą parlamento kadencijos laikotarpiui ir vyriausybė skiria dar du komisarus, kurie ekspertai, kaip specialistai garantuoja, kad būtų nepažeidžiami įstatymai, kad būtų laikomasi karaliaus dekretų ir įstatymų, finansiniai dalykai (…). Pinigai yra skiriami iš frankofonijos kultūrinio biudžeto, jie tam pinigų turi, yra šiek tiek reklamos, bet labai nedaug, bet pats valdymo principas – niekas neprotestuoja, kad ten yra politikų atstovavimas – per politikus einama. Olandakalbė dalis Flandrijoje padarė šiek tiek dar kitaip, bet irgi gerai – pas juos visuomeninis transliuotojas valdomas kaip įmonės taryba ir tokiu būdu Taryba su administracija pasirašo kontraktą penkeriems metams ir kontrakte numato viską, kokios bus programos, kiek joms bus skirta finansavimo ir numato bonusus – jeigu misija vykdoma gerai, jie patys gaus daugiau pinigų ir problema išsisprendžia automatiškai.

Frankofoniško pavyzdžio įdiegimas į Lietuvos dirvą reikštų tiesioginę politikų įtaką Nacionaliniam transliuotojui. Bet dabar LRT nepriklausomybė nuo politikos yra tiktai deklaruojama. Geriau jau būti priklausomu viešai, nei paslėptai. Įdomu, kad čia dingtų Prezidentūros įtaka. Flandriškas pavyzdys malonesnis akiai.

Nacionalinio visuomeninio transliuotojų viena iš funkcijų yra skatinti ir politinę diskusiją tarp kitų ir nešti šviečiamąją misiją, čia visa tai yra (…) buvo užsiminta apie tą žurnalistų balsą valdant arba dalyvaujant įstaigos gyvenime. Buvo laikas, kai tas balsas buvo stiprus, tai buvo laikas, kai nacionalinis transliuotojas irgi kovojo už nepriklausomybę, kolektyvas buvo kietas, kaip kumštis, ir, na, iš tiesų padėjo padaryti tai, kas buvo padaryta Lietuvos nepriklausomybei. Bet visi dirbo etatiniai darbuotojai, buvo sistema, kaip ten dirbi, ką darai ir buvo mechanizmas, kaip tą balsą išgirsti. Paskui buvo metas, kai visi buvo išvaryti, atleisti ir tas metas, bijau, tebesitęsia iki šiol, nes iš tiesų iki šiol daugumas žmonių nedirba LRT – jie tiesiog turi kontraktus ir autorines sutartis – jie dirba gatvėj, šiandien jis dirba LRT, o gal tuo pat metu jis dirba TV3-juose, gal ir į Žinių radiją atbėga, visur apibėga ir nebėra to balso – tiesiog iš esmės negali būt. Aš visą laiką klausdavau, pamenu, buvo ne viena reformų grupė – kaip šioje įstaigoje daryti karjerą. Ateina jaunas žmogus – klaip čia pas jus daroma karjera. Vidmantas (Valiušaitis) minėjo vokiška pavyzdį – ten aišku, kaip daroma karjera – po trijų metų pereini į tą lygį, po to tampi vyriausiuoju redaktoriumi, paskui vyresniuoju korespondentu arba atbulai – aišku, kas vyksta, gal netgi per daug aišku vokiškame variante. Pas mus iš vis nėra jokio varianto taip, kaip yra dabar. Jeigu gražinsim vėl, kad Nacionalinis transliuotojas taptų profesionalumo etalonu, jeigu žmonės ten formuosis ir nepabėgs iš ten… Dabar susitinku daug gerų bičiulių nuo senų laikų gatvėse vaikščiojančių – jie sako, o, aš dabar dirbu TV3-juose, o aš LNK, kaip mums gerai. Man labai gaila, kad jie nedirba LRT, nes ten nebeliko, visi išsilakstė paprasčiausiai. Dėl to, kad nėra sistemos, jų nieks ten nebelaiko, buvo metas, kai visi buvo išvaryti. Reiktų daryti viską, kad tegu būna mažas LRT, tegu būna finansavimo, kiek yra, bet jis bus profesionalumo etalonas ir tada, kai žmonės ten ras profesinį interesą, jie ras būdų, kaip tai pasakyti tarybai. Taryba su jais bendraus.(…) Paprasta vadyba – nėra taip blogai ir pagal dabartinį įstatymą – yra Taryba lyg toksai stogas, yra administracinė taryba, kuri daro tokius darbelius, kurių neišmano ten, kurios neišmano Taryba, (…), jinai numatyta įstatyme – tai gal čia tik vienas žingsnis iki to kontrakto, apie kurį aš kalbėjau.

Na, va, pagaliau atsiskleidė. Iš riebios eurobiurokratų sostinės Briuselio atvykęs L. Balsys nori grąžinti LRT į jam įprastus rėmus, prieš 27 metus rastus darbinantis dar J. Januičio vadovaujamoje televizijoje. Rėmai buvo riebūs. Tikra Bonanza. Daug redakcijų, žmonės metų metus darantys karjerą nuo TV kūrybos pameistrio iki meistro ir vadovo. Nes, kai tu esi vadovas, tau iškart, automatiškai nusišypsos Mūza, gims daugiau idėjų ir tu sukursi geresnį kūrinį.

Tarsi kūrėjui reiktų svajoti apie karjerą. Jei turi gerų idėjų, jos turėtų būti realizuojamos nepriklausomai nuo tavo laiptelio ant karjerinės piramidės, kuri taip svarbi Prezidentės patarėjui, aukščio. Mokesčių mokėtojas, pasirodo, turi sumokėti už kažkieno norą daryti karjerą. O ne kūrybą.

Mums pasirodė įdomios L. Balsio mintys apie etaloną – LRT. Keistos mintys. Etalonu Nacionalinis transliuotojas nustojo būti dar gerokai prieš tai, kai visi buvo išvaryti, atleisti.  Kažkodėl dar 1993 metais LTV visi laikė etalonu, o vakarais, namie žiūrėjo ORT. O 1996-aisiais visi, matyt, vis dar etalonu laikydami Nacionalinį transliuotoją, staiga šast ir persimetė žiūrėti LNK. Blogai su tuo etalonu. Ypač kai etalono sąvoką pats sau ir pritaikai.

Taip ir įsivaizduoju Liną Balsį, pabaigusį karjerą Prezidentūroje, karjeriškai įsiplantavusį į reformuotą, sočią, karjerinę TV ministeriją, pilną mielų jo akiai etaloninių telebiurokratų. Tvarka ir ramybė. Iki pensijos.

uagadugu, būdami skrupulingais mokesčių mokėtojais, tikisi, kad tokia LRT nėra Prezidentės vizija.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Nuklausiau, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

TAS NENUMALDOMAS INSTINKTAS KELTI ŠIRŠALĄ

 

Nepatinka man tie prancūzai. Ne tik dėl Chirac‘o arogancijos „praleidote progą patylėti“, Sarkozy tragikomiškai fiunesiškos energijos Maskvos link ar Mitterrand‘o politkorektiško elgesio (kaip spėriai šį stilių periminėja mūsiškiai eurobiurokratai ir eurožurnalistai – paklausykit LRT korespondento Lino Balsio a la barosiško giedojimo iš Briuselio) laikant Pabaltijo šalių vadovus tarnų kambarėlyje 1990-aisiais. Nuoširdžiai erzina jų beribis pomėgis streikuoti. Todėl nudžiugino čekų dalininko Černy instaliacija Briuselyje – čekas savo provokuojančiu menu pataikė tiksliai į dešimtuką, nes būtent streikas yra tikroji prancūzų stichija.

Nesitikėjau, kad darbštieji lietuviai, neturintys dieviškų gamtinių sąlygų išvertus pilvus gulėti ištisas dienas po vynuogių kekėmis kartais pasimelžiant nuo kalnų nusikabarojusias ožkas, išeis į gatves su profsąjungų vėliavomis. Esu žiauriai nusivylęs

Su vėliavomis organizacijos, nuo darbdavių „savivalės“ natūraliai ginančios nesugebančius savarankiškai išspręsti savo karjeros problemų, kurių daliai mėšlungiškas darbo vietos laikymasis yra tapęs antrąja prigimtimi. Tokiame peizaže lengva pasireikšti tinginiams ir neprisitaikėliams, ką savo akimis išvydome riaušių penktadienį.

Įdomu, kad pastaruoju metu „kalbančių“ radijo stočių (turiu omeny „LR“ ir „Žinių radiją“) eterį tiesiog užtvindė profsąjungų agitpropas. Pono Černiausko ir jo hiperaktyviųjų moterėlių balsai radijo klausytojams jau ne mažiau pažįstami, nei etatinių vedėjų. Tokias laidas išgirsi bene kiekvieną dieną, jos akivaizdžiai užsakomosios, kitaip stočių vadovus tektų laikyti tendencingais, arba neūkiškais. Nevalingai pagalvoji – iš kur tokie pinigai? Nejaugi juos suneša skurstantys profsąjungų nariai? Ponas Černiauskas viešojoje erdvėje gyrėsi, kad juos remia „broliškos“ organizacijos įvairiose šalyse (natūralu, juk visų šalių proletarai turi vienytis!).

Nejaugi tik piketais prie Lietuvos ambasados Rygoje?

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: -1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Aplink TV, Neformatas
Žymos: , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD