LENKŲ KANALAI VILNIJOJE, ARBA NUGEIBĘS ORO VIRPINIMAS PAVASARĖJANT

Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, nuo gegužės lenkų gausiai gyvenamuose Lietuvos pietrytiniuose rajonuose bus pradėti transliuoti mažiausiai penki Lenkijos televizijos kanalai.

Kanalai bus Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +6 (from 6 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Rinka, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

KARŠTA ŽINIA: „MG BALTIC“ PERKA BTV

Anot patikimų šaltinių, MG Baltic jau kuris laikas derasi su Achemos koncernu dėl BTV akcijų pirkimo.

MG Baltic turėtų valdyti ne mažiau Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.7/10 (7 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Kategorijos:  Rinka
Žymos: , , , , , , ,

„MAŽI“ TV KANALAI: 2009-ŲJŲ SAUSIS – 2010-ŲJŲ BALANDIS

Paskutinį kartą apie mažuosius kanalus rašėme šio tinklaraščio aušroje – daugiau nei prieš metus.

Laikas būtų pasidomėti, kas čia vyksta. Pateikiame lentelę, kurioje lyginamas 2009 metų sausis ir 2010-ųjų balandis. Šešiolika mėnesių yra svarus laikotarpis, todėl yra apie ką pašnekėti. Sudarinėdami lentelę naudojomės viešai skelbiamais bendrovės TNS Gallup telemetriniais tyrimais:

Kanalas 2009 m. sausis (%) 2010 m. balandis (%) Pokytis
Pervyj Baltijskij Kanal 4.8 6.2 1.4
„Lietuvos ryto“ TV 2.0 2.8 0.8
RTR Planeta Baltija nėra duomenų 2.5 nėra duomenų
TV1 2.0 2.0 0.0
TV6 2.4 1.8 0.6
Ren TV Baltija nėra duomenų 1.5 nėra duomenų
LTV2 0.8 0.5 0.3
Balticum TV nėra duomenų 0.5 nėra duomenų
Sport1 nėra duomenų 0.3 nėra duomenų
Viasat Sport Baltic nėra duomenų 0.3 nėra duomenų
Liuks nėra duomenų 0.2 nėra duomenų
Info TV nėra duomenų 0.1 nėra duomenų
MTV Europe nėra duomenų 0.1 nėra duomenų

Dėl apibrėžimų. Komentaruose uagadugu rašiniams susidūrėme su klausimu, kodėl tam tikrą grupę TV stočių vadiname mažaisiais kanalais.

Dėl jų žiūrimumo. Auditorijos dydžio. Suprantu, kad kokios nors kabelinės kanalų rinkinyje visi šie kanalai atrodo vienodai, bet žiūrovas, nepaisant menamo vienodumo, apdovanoja juos nevienodu dėmesiu. Dėmesys yra išmatuojamas telemetriniais tyrimais.

Kodėl jie mažiau žiūrimi?

Yra kelios priežastys. Atmetus subjektyvųjį veiksnį (profesionalų parinkimas – deja, Lietuvoje jis dažniausiai būna lemiamas), kuriamas (rodomas) produktas (programos visuma) dažniausiai nebūna patrauklus didelei auditorijos daliai todėl, kad į jį per mažai investuota. Tačiau netgi esant didelėms investicijoms, tas produktas gali būti nepatrauklus, jei jis prastai išreklamuotas arba nerodomas plačiu, nacionaliniu mastu.

Šitos priežastys galioja tik kanalams, kurie pagal savo žanrinę visumą gali būti vadinami bendro pobūdžio (lietuviškoje terminijoje nėra tikslaus atitikmens anglakalbėje literatūroje naudojamam žodžių junginiui general entertainment).

Priskirtiems mažiau žiūrimų kanalų grupei aprioriškai pasmerkti lokalinio kryptingumo, nelietuvių kalba transliuojantys ir specifinį žanrą pasirinkę kanalai. Kai tūlas hiphoperis sako, kad visa Lietuva žiūri MTV Europe ir stebisi, kodėl jis renka tik 0.1 procento, uagadugu supranta, kad tam subkultūristui Lietuva sutelpa į jo draugų ratą.

Draugų turėti nėra blogai.

Tačiau grįžkime prie lentelės turinio. Jau esu skundęsis savo galvos skausmu dėl BTV. Tradiciškai šį kanalą dar priskiriame didiesiems ir talpiname į savo kasmėnesines didžiųjų televizijų auditorijos apžvalgas, bet jo auditorijos dalis (balandį buvo 6.6%) šį kanalą nori nenori stumia į mažesnių berniukų kategoriją. BTV nuo LNK ir TV3 žiūrimumu atsilieka trimis kartais, nuo LTV – beveik dviem, o pirmąjį mažųjų sąrašėlyje PBK lenkia tik 0.4 procento.

Tačiau kol kas paliekame. Nes didžiųjų grupė labai jau susitrauktų. Paliekame dar ir dėl buvusios šlovės – dabar visiškai nustekenta televizija dar prieš devynerius metus ramiai sau rinkdavo 17 procentų auditorijos dalies, jos laidos reguliariai pasirodydavo žiūrimiausių dešimtukuose.

O į nugarą jai alsuoja Pervyj Baltijskij Kanal – surogatinis kanalas, beveik ištisai retransliuojantis tai, ką Rusijoje rodo Pervyj. Tai – Rusijos valdžios vėliavnešys, pagrindinis Kremliaus propagandinis instrumentas. Tačiau šis plieninis skeletas yra aplipdytas be galo prašmatniu pramogos raumenynu. Valdžia negaili šiam kanalui finansavimo, kuris leidžia laidas, serialus, koncertus ruošti su biudžetais, kurie keliolika, o kartais ir keliasdešimt kartų didesni, nei lietuviški.

Ką pajunta rusiškai mokantis žiūrovas, kai perjungia kanalą iš lietuviškos laidos, filmuojamos mėšlamusių nukakotoje 300 kvadratinių metrų studijoje su prieštvaniniu apšvietimu, kameromis ir juokingai apmokamu personalu į rusišką, paruoštą žvilgančiame, naujausia aparatūra ir pažangiausiais sprendimais aprūpintame kelių tūkstančių kvadratų paviljone?

Pajunta skirtumą. Kosminį.

Alsuojame toli nuo Baikonūro pasturgalio.

Iš čia ir imasi tas žiūrimumas. Naivu būtų galvoti, kad PBK žiūri tik rusakalbiai.

Ne tik jie. Beje, PBK yra matomas tik kabeliniais tinklais, o, tarkim, BTV, ją lenkianti tik 0.4 procento, turi nuosavą antžeminį tinklą, garantuojantį jai 70-80 procentų visos Lietuvos potencialių žiūrovų.

Galima tik įsvaizduoti, kas būtų, jei šie kanalai susikeistų signalais.

Prognozuoju, kad BTV kristų iki poros, o PBK kiltų iki penkiolikos.

Beje, sudėjus pastarosios žiūrimumą kartu su kitais dviem rusų federaliniais kanalais – RTR Planeta Baltija ir Ren TV, šių trijų kanalų auditorijos pyrago dalis sudaro 10.2 procento. Primenu, kad LTV aptariamą mėnesį turi 12.3…

Nereikia užmiršti dar ir to, kad TNS Gallup pateikiamame televizijų tyrime 16.9 procento sudaro Kitos TV. Iš tų kitų mažų mažiausiai trečdalį, o gal ir du sudarytų mažesni, nišiniai rusų kanalai.

Taigi per visus rusų kanalus ir suskaičiuosime tiek auditorijos, kiek turi kuris nors Lietuvos televizijų lyderis – LNK ar TV3.

Bet baikime su tais rusais ir pereikime prie tautiečių.

Po PBK lentelėje rikiuojasi Lietuvos ryto TV.

Kanalas per šešiolika mėnesių paaugo 0.8 procento. Tai – nedaug.

Turint omeny, kiek sudėta pastangų ir, atitinkamai, pinigų.

Ambicijos – daug didesnės. Lietuvos ryto televizinis priedas TV antena jas jau ne pirmus metus eksponuoja antrame savo puslapyje, kur talpinama Trijų populiariausių Lietuvos televizijų laidų išklotinė. Čia Lietuvos ryto TV jau seniai ketvirta, o BTV – penkta.

Lietuvos ryto TV šiuo metu gana desperatiškai bando perimti inciatyvą. Apie tai rašėme vakar.

Beje, ji jau ir dabar yra kiek kilstelėjusi savo skaičius – gegužę dėl LKL transliacijų žiūrimumas padidėjo iki 3.2.

Energija ir užsispyrimas kalnus verčia.

Jei kokia griūtis nepargriauna…

Po Lietuvos ryto TV rikiuojasi TV1 ir TV6. Juos galima pavadinti dukteriniais LNK ir TV3 kanalais, nors juridiškai tai nėra tikslu. Bet dukteriniais tįsta liežuvis vadinti jau vien todėl, kad jų prigimtis – išvestinė.

Pagrindinė šių televizijų funkcija – parodyti perteklinį LNK ir TV3 perkamų užsienio filmų ir serialų srautą. LNK ir TV3 kovoja nematomą, bet karštą ir niekuomet neslopstantį karą dėl didžiųjų JAV kino studijų (major studios). Vienas iš instrumentų, kaip varžovą patiesti ant grindų, yra ne tik kaina, bet ir apimtis. Dažnai laimi tie, kurie paima daugiau. Tą daugiau reikia parodyti, o pirminio kanalo eterio nepakanka. Tokia yra, tarkim, TV1 atsiradimo rinkoje genezė ir priežastis.

Pakeliui tokiems kanalams galima suteikti vienokį ar kitokį lietuvybės kvapą – dažniausiai tai daroma savireklaminėmis priemonėmis, o geresniais laikais – viena kita laida. Blogesniais – kartojimais, arba kad ir lietuviškais filmais, kuriuos reikia kažkur išrodyti, nes baigiasi licencijos laikas.

O pirminiame kanale juos nėra kur iškišti.

Nes koks Dolphas Lundgrenas susivalgo geriau, nei Vienui vieni.

Viena aišku, kad krizės metu šie kanalai neturi jokių galimybių vystytis. Esant sunkumams atsikratoma investicijų į silpniausiais grandis.

Taip atsitiko su LTV2, kuris neteko galimybės būti žiūrimas nacionalinio siųstuvų tinklo žiūrovų ir buvo sugrūstas į menkai matoma skaitmenį, bei kabelį.

Pikantiška – jei pasižiūrėtume atvirai ir tiesiai LRT misijai į akis, įžvelgtume sarkazmo.

Juk misija yra būtent tai, ką rodo LTV2.

Tai gal į skaitmenį reikėjo sugrūsti LTV1?

Juk tai taip progresyvu…

Sunku kažką daugiau pasakyti apie Balticum TV. Tai – Klaipėdos krašte galingo, o ir kai kur kitur bandančio įkelti koją kabelinio operatoriaus šalutinė veikla. Kam ji jam reikalinga, vienas dievas težino. Didžiajai žiūrovų daliai keisti nemainstream‘iniai filmai, kuriuos kaipo tokius apdovanoja kino festivaliai egzotiškose šalyse, savotiškai su jais besiderinantys labai nedidelio biudžeto koviniai filmai ir trileriai, kažkiek specifinio lokalo.

Perspektyva? Nacionaliniu mastu nėra.

Vienodo dydžio auditoriją dalinasi du Lietuvos sporto kanalai Sport1 ir Viasat Sport Baltic.

uagadugu yra prirašę daug karčių žodžių apie Viasat Sport Baltic. Nesikartosiu. Pasakysiu tik, kad kanalas, kuriame lietuviams per jėgą kišamas ledo ritulys, latviams – krepšinis, o estams – viena ir kita, atrodo tarsi be galvos.

Labai prastas varžybų rinkinukas (Eurolyga yra taisyklę patvirtinanti išimtis) – Skandinavijoje verda kova dėl sporto teisių ir Viasat, nepaisant savo pasipūtimo Lietuvoje – ten nėra svarbiausias žaidėjas. Mūšius dėl svarbiausių sporto renginių teisių jis pralaimi. Todėl pralaimi ir Baltijos šalys, nes specialiai dėl jų Viasat stengtis nesiruošia.

Sport1 yra daug simpatiškesnis. Čia lietuviai mato tai, kas jų didžiąjai daliai reikšminga – Ispanijos krepšinio lyga, Anglijos futbolo Premiership (o ne antra pagal rangą, kurios teisėmis disponuoja Viasat Sport Baltic), kąsnelis olimpiados, viena kita autorinė laidelė. Tikimės vystymosi.

Gale – kitų nišų atstovai.

Liuks ištisai transliuoja LNK koncertus, Info TV – kriminalinę ir graudžiąją LNK publicistiką, MTV Europe į TNS Gallup sąrašėlį pateko, matyt, tik dėl pasimirusios MTV Lietuva eksvadovo Mariaus Veselio karšto noro čia ją matyti.

Perspektyvos. Rinkai judant skaitmenin, mažų kanalų dalis vis augs, jie nukąs vis didesnę dalį nuo didžiųjų, bet svajonė su jais susilyginti ir liks tik svajone.

Nebent kas nors mes didelius ir dar didesnius pinigus.

Bet galintis mesti tuos pinigus svajoja, ko gero, apie BTV ar LNK…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

ŽINIA… BTV TRANSLIUOS „DEUTSCHE WELLE“…

uagadugu gauna daug spaudos pranešimų. Daugumas jų yra elementarūs laidų anonsai, kur tik tarp eilučių gali iššifruoti mus dominančius dalykus.

Kai kurie pažymi įvykius, iš tiesų svarbius televiziniam procesui, aprašinėjamam uagadugu.

Tačiau kartais gauni laiškų, kuriuos skaitydamas nežinai, verkti ar juoktis.

Tokį gavau vakar. BTV praneša, kad atsitinka gera naujiena visiems, ieškantiems kokybiškos ir objektyvios informacijos apie įvykius pasaulyje –„Baltijos TV“ sekmadieniais pradeda transliuoti „Deutsche Welle“ parengtą savaitės pasaulio įvykių apžvalgą.

Ta proga – šioks toks istorinis ekskursas. Nepriklausomybės aušroje prieš kokius aštuoniolika metų tuometinės televizijos rodė viską, ką norėjo ir iš kur norėjo. Dabartinėmis akimis žiūrint bene 90 procentų to srauto buvo autorinės vagystės. Holivudinius filmus norintis rodyti kinomanas galėdavo nueiti į tuometinę autorinėmis teisėmis užsiimančią agentūrą ir už menką mokestį įsigyti teisę per televiziją transliuoti bet kurį pasaulio filmą. Tik ką iškepta S. Spielbergo juosta būdavo prasukama Nacionalinio transliuotojo eteryje be jokių papildomų leidimų. Tiesa, kažkodėl pakarpydavo titriukus…

Kita jauna ir nauja televizija vakarais parodydavo šį bei tą originalaus, o dieną spusteldavo tumblerį ir smagiai, be jokių leidimų transliuodavo kokį vokišką Sat1. Gražu, spalvinga, daug linksmai besisukančios vokiškos reklamos. Beje, šitokia praktika prasidėjo labai solidžioje vietoje – kai devyniasdešimtaisiais atsitiko tuometinio Lietuvos radijo ir televizijos komiteto okupacija ir Seimo apgultis, iš šios garbios įstaigos vietinio siųstuvo pagalba visai sostinei sklido signalas, kuris naktį transliuodavo puspornį iš olandiško RTL5, o dieną patriotines laidas, kuriamas Kauno TV studijoje.

Kai į televizijas atėjo civilizacija, visi suvokė, kad autorinės teisės kainuoja. Besikreipusius Į RTL dėl teisės šių signalu aprėminti savo laidas ištikdavo tyla ir nesupratingas atsakymas – mes nesuprantame, ką Jūs turite omeny

Besikreipę nesuprasdavo atsakymo, nes, tarkim, tuometinė Tele-3 su savo listen anglų kalbos pamokėlėmis be problemų įsiterpdavo į Santa Barbaras rusiškoje RTR, o LNK pirmtako Litpoliinter TV Vaiduoklis vaikus kibirvibirdavo taip pat rusiško ORT laidų aplinkoje.

Berods, iki 1995 metų du nacionalinės aprėpties lietuviški TV siųstuvų tinklai iš trijų transliavo rusiškas televizijas! Įdomūs laikai buvo…

O kai jau negalėjo transliuoti, atsitiko klausimas – kuo užimti eterį? Tuometinė nepriklausoma TV gamybos industrija buvo embrioniniame lygyje – tik LRT galėjo gaminti didelius srautus. O signalą transliuoti reikėjo, legalių filmų transliavimo kaina buvo tuometiniams televizijų biudžetams nepakeliama. Ir tada atsirado Deutsche Welle… Vokiškai solidus ir taip pat vokiškai be galo nuobodus Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos finansuojamas kanalas, už kurio retransliavimą ar atskiras laidas gali ir nemokėti.

O ar mokėtum už nuobodulį?

Užtat legalų…

Kol pinigų nėra, viskas, kas už dyka – gerai. Bet anksčiau ar vėliau televizijos suprato, kad verta mokėti pinigus už tai, kas atneš dar didesnius pinigus iš reklamos. Todėl Deutsche Welle tyliai ir niekieno nepastebėta dingo iš nacionalinių televizijų tinklelių, persikeldama pas kabelinius transliuotojus.

Dabar nebent skaitmeniniame Info TV rasi kokį Euronews intarpą. Labai menkai žiūrimame specializuotame kanale.

Šiais laikais, kai LNK su TV3 leidžia nemažus pinigus savo autorinėms laidoms, o LRT perka Pasaulio futbolo čempionato teises, nacionalinės aprėpties kanalas BTV paskelbia apie Deutsche Welle laidos atsiradimą savo tinklelyje.

Sakysite, alternatyva šlykščiam televizijų pasaulio supramogėjimui?

Ne, mūsų nuomone, tai – arba visiškas badas arba alternatyva sveikam protui.

Jei dar tiksliau, tai – badas, kurį, panašu, sukėlė sveiko proto deficitas.

BTV – jau daug metų yra vieno turtingiausių Lietuvoje – Achemos koncerno dalis. Per tą laiką jos žiūrėjimas sumažėjo 2.5 karto, kanalą jau beveik pavijo Pervyj Baltijskij Kanal, nors šis transliuojamas tik kabeliniais tinklais. Tai reiškia, kad tiek pat kartų sumažėjo BTV galimybės sutraukti reklamos pajamų. Kanalo tinklelyje pilna taip vadinamų fondinių laidų, kurias TV žmonės tarpusavyje vadina šūdlaidėmis, nes jas žiūri nebent tik tų fondų valdytojai, jų gamintojai ir jas transliuojančios TV stoties darbuotojai. O tai reiškia, kad kanalo žiūrimumas jų rodymo metu patiria kraupias turbulencines duobes, nepatrauklias reklamai – t.y. tam daiktui, kuris yra viso komercinio transliavimo laidas ir garantija.

Kuo daugiau tokių laidų, tuo mažiau reklamos.

Kaip galima pavadinti komercinę televiziją, kuri nesiekia reklamos pajamų?

Anglosaksai tokius reiškinius vadina įdomiais. Diplomatiškai.

O mes taip ir nesuprantame, verkti ar juoktis…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

NEMALONI TIESA, BET TV KANALAMS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA KOL KAS NEAPSIMOKA

Į uagadugu kreipėsi vilnietė, pasipiktinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) sprendimu leisti laikinai – iki kitų metų birželio 15 d. („TV1“, „Info TV“, Liuks!“, „BTV“) ir liepos 1 d. („TV6“) sutrumpinti šių skaitmeninių programų transliavimo laiką. Programos gerokai trumpiau bus transliuojamos darbo dienomis (transliacijos pradedamos nuo 18 val. ir truks ne trumpiau kaip 6 val.), o savaitgaliais bus transliuojamos po 16 val. per parą.

Sprendimas buvo priimtas TV stočių prašymu:UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paprašė laikinai leisti trumpiau transliuoti programas „TV1“, „Info TV“ ir „Liuks!“, UAB „Baltijos TV“ – programą „BTV“, UAB „Tele-3“ – programą „TV6“.

Motyvacija buvo tokia: Trumpinti programų trukmę transliuotojai prašė dėl to, kad dėl sunkios ekonominės padėties, kai ženkliai sumažėjo reklamos rinka ir krito jų pajamos, pasidarė sunku išlaikyti tiek daug skaitmeninių TV kanalų. Skaitmeninių programų transliavimas, pasak transliuotojų, reikalauja daug investicijų, tačiau kol kas dėl mažo žiūrimumo – nedidelio žiūrovų, įsigijusių skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlius, skaičiaus – neatneša papildomų pajamų.

Sprendimas susilaukė neigiamos suinteresuotų šalių reakcijos, kuri sodriai aprašyta Verslo žiniose: „Jei laikas išties bus sutrumpintas, tuomet „paprastos“ (analoginės) TV žiūrovai, taip pat palydovinės VIASAT bei kabelinių TV abonentai kanalus BTV, TV1 bei TV6 oir toliau matytų visą dieną. O skaitmeninės TV vartotojai – jau tik 6 valandas per parą“.

Tai Algirdas Vydmontas, Lietuvos radijo ir televizijos centro (toliau – LRTC) direktorius. Malonus pono Vydmonto rūpestis vartotoju, bet šiuo tekstu jis dangsto labiau prie kūno esančius interesus. Būtent jo vadovaujamai įstaigai transliuotojai moka už signalo perdavimą ir siųstuvų darbą. Transliavimo laiko ribojimas reiškia, kad jo įstaiga negaus ženklių pajamų. Čia ir pasitelkiama graži retorika apie žiūrovą.

Panašu, kad komerciniai transliuotojai nemato kitų būdų sumažinti transliavimo kaštus. Jų situaciją iškalbingai nupiešia LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas: Įsivaizduokite, TV reklamos rinka smuko 32 proc., tačiau siuntėjas LRTC ir toliau dirba su baisiais antpelniais ir net į kalbas nesileidžia dėl sąlygų transliuotojams palengvinimo. LRTC televizijoms neduoda nė 5 proc. nuolaidos, jo sutarčių sąlygos – komercinė paslaptis.

Kur jau čia nuolaidos… Kai už dešimtis milijonų užstatai bokštą vystyti komerciškai pažangiai 4G technologijai, nuolaidų nebus.

LRTC pritaria TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas: LRTK sprendimas – absoliutus blogis. Įsivaizduokite, kad jūs per skaitmeninę televiziją, pvz., BTV kanalą matote tik 6 val. per dieną, o jūsų skaitmeninės TV prarastų dalį patrauklumo žmonių akyse.

Taip, prarastų. O tada TEO rizikuoja prarasti savo pinigus, dėl kurių jie ir aimanuoja.

uagadugu jau rašė apie tai, kodėl neperkame skaitmeninio imtuvo. Dėl to, kad jo pirkti neapsimoka. Net ir palydovinės technikos komplektai kainuoja pigiau. Deklaravome, kad pirksime imtuvą tik tada, kai jis kainuos 99 litus. T.y. tiek, kiek jis kainuoja šalyse, kurių rinkos dalyviams tikrai rūpi kuo greitesnis skaitmeninių technologijų įdiegimas.

Ponai iš LRTC vietoj brangiųjų WIMAX technologijų vystymo, galėtų bent kažkiek lėšų įdėti į realų skaitmens atėjimą į kiekvieną namų ūkį. Panašu, galvota, kad vartotojas pakniopstom pirks brangius televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu ar priedėlius. Netiesa, nepirks. Nepirktų, netgi jei krizės nebūtų.

Tie 60 tūkstančių dabartinių vartotojų yra lašas jūroje, dėl kurio televizijoms tuščiai šildyti orą ištisą diena neapsimoka. Jei norisi situaciją pakeisti ne vien tik žodžiais, skaitmeniniai imtuvai turi būti subsidijuojami dabar, o ne 2011-2012 m.m., kaip planuojama.

Tegu LRTC su Susisiekimo ministerija tuo ir užsiima.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD