uagadugu

Antradienio ir trečiadienio vakarais buvau prilipęs prie TV6 rodytų futbolo Eurolygos ketvirtfinalių. Buvo įdomu, bet aš ne apie rungtynes.

Jau esu rašęs apie keistenybes su komentatoriais, kai vieną ir tą patį vakarą vien krepšinyje besispecializavęs Robertas Petrauskas komentavo futbolą, o rasinis futbolo komentatorius Nerijus Kesminas mums padėjo žiūrėti krepšinį.

Na, o šį antradienį jie abu Skaityti toliau »

Žiūrėjau rungtynes per LRT, nors rodė ir Sport1.

Šio blogo reguliarūs skaitytojai žino mano kategorišką nuostatą (draugai dėl jos mane vadina durniumi, bet nieko, būsiu principingas, muškite mane, spardykite žodžiais, viską iškęsiu) nepirkti skaitmeninio imtuvo tol, kol jis nekainuos šimto litų. Kadangi vis dar kainuoja daugiau, Sport1 nematau.

Žiūrėjau LTV ir buvo gėda. Skaityti toliau »

Silpnesni buvome. Nepaneigsi.

Į kulnus prancūzams buvome įsikabinę kibiau, nei kokie Farerai ar Andora, bet tik tiek.

Užsiiminėjome geru griaunamuoju futbolu. Jei nebūtume užsiiminėję, gautume penki – nulis, nes nei Franck Ribery, nei Thierry Henry savo gretose neturim. Dar velniava, kad neturime Mariaus Stankevičiaus.

Kartais savaitgaliais pasižiūriu Skaityti toliau »

Prancūzų futbolo rinktinės treneris Raymond’as Domenech’as nustebino pasakymu, kad jų rinktinės stiprumas turėtų būti reagavimas į įvykius aikštėje.

Jei tokį reagavimą apskritai galima vadinti stiprumu, tai jis mūsų neginčijama nuosavybė. Prašom čia nesisavinti.

Jei laiku sureaguosim, pavysim, įgnybsim varlėdoms į pasturgalį ir liksim laimingi su lygiosiomis.

Jie mūsų bijo?

Šiaip kaip ir tie. Pažįstami. Nerijus Kesminas ir Robertas Petrauskas.

Bet ne tie. N. Kesminas komentavo krepšinį, o R. Petrauskas futbolą.

Neįsikirtusiems į lietuviškojo sporto TV subtilybes priminsiu, kad Skaityti toliau »