LRT: PROBLEMA. RIMTA PROGNOZAVIMO KLAIDA

Perskaičiau naują LRT tarybos nario Artūro Račo įrašą jo tinklaraštyje ir sumąsčiau, kad Nacionalinio transliuotojo padangėje esama keistų ženklų.

Kiek pamenu, beveik visi balsavimai šiame aukščiausiame LRT vadovavimo organe pastaraisiais metais pasibaigdavo Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.4/10 (7 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +6 (from 6 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, TV istorija, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

LRT KANALIZACIJA ARBA KĄ ŽMONĖS PASAKYS

Savaitgalio skaitymams pasilikau Artūro Račo įrašą apie LRT tarybos posėdį.

Naujienų iš šios viešosios įstaigos sklidimą galima lyginti nebent su naujienomis iš VSD.

Beveik viskas uždara, su grifu slaptai. Kad kenkėjams į rankas nepakliūtų. Piktiems priešams tūnantiems tundroj, anot tos dainos. Pagrindus galintiems išklibinti.

Beje, prie pagrindų – ar yra tokių uždarųjų posėdžių skelbimo uždarais koks nors racionalus pagrindimas? A. Račas rašo, kad sprendimus dėl uždarų posėdžių priima LRT taryba balsavimu. O motyvus, kodėl vienas ar kitas posėdis skelbiamas uždaru, pons Siaurusevičius su Radzevičiumi yra linkę išdėstyti? Ar Taryba tiesiog kaip aklos vištos nubalsuoja ir tiek? O jeigu yra tie motyvai, tai irgi slapti? Juk jie turėtų būti išsakomi dar ne uždaro posėdžio metu…

Štai ir šiame posėdyje tik uždarojoje jo dalyje buvo svarstomi svarbūs klausimai apie LRT auditą ir struktūrines permainas. Šį kartą net ir iš A. Račo nieko neiššifruosi. Gal kažkokia ryškesnė indikacija galėtų būti tai, jog nieko nebuvo kalbėta apie tų permainų rezultatus ir kad kažkam atrodo, jog geriau tokios, nei jokios. O tai turėtų reikšti, kad netgi karštieji A. Siaurusevičiaus šalininkai Taryboje suvokia jų netobulumą. Tada prisijungčiau prie klausiančių, kam jos apskritai reikalingos? Disidentiškasis Tarybos narys neturėjo galimybės (čia – ne priekaištas, atvirkščiai – esu jam labai dėkingas, kad specializuotą tinklaraštį apie TV bent jau šiuo būdu pasiekia žinios iš už geležinės uždangos) pateikti jokios informacijos išskyrus savo asmeniškąjį skepsį.

uagadugu irgi yra skeptiškas tuo atžvilgiu. Dar daugiau – turiu nuomonę, kad tikrasis struktūrinių permainų tikslas – nėra padaryti LRT sklandžiau ir taupiau funkcionuojančia, o atsikratyti sau nepalankių asmenų etatų sąrašėlyje.

Turiu teisę taip manyti, nes visuomenei nieko nėra paaiškinta.

Tačiau posėdžio dalis apie LRT kanalizacijos siekius, t.y, norus turėti daugiau kanalų ir dažnių jau buvo vieša ir čia A. Račas daro toli einančias išvadas bei audžia hipotezes, sulygindamas LRT planus su Ostapo Benderio saldaus gyvenimo praktika. Man užstrigo vienas sakinys: LRT Technikos centro direktorius paaiškino, kad vieno skaitmeninio tinklo pakanka tik trims HD (raiškiosios televizijos) kanalams transliuoti. Ir jei LRT nuspręs tai daryti, jai atskiras tinklas bus tiesiog būtinas.

Na, juk galima LRT vadovus suprasti. Važinėja LRT generalinis į europinius visuomeninių transliuotojų susibėgimus, o LRT Technikos direktorius į inžinierių suvažiavimus, čia susitinka su visokiais vokiečiais, lenkais, kitais – tie giriasi, kad turi savo individualias skaitmenines platformas, – kiek gi galima būti nabagėliais, ką žmonės pasakys? Todėl ir LRT prisireikė… Juk ne moldavai ar kosovarai kokie.

Juolab tuo ką žmonės pasakys LRT vadovybė nebūtų originali. Štai, tarkim, uagadugu visiškai subjektyvia nuomone, kurią susidariau iš viešosios komunikacijos arba, greičiau, tos komunikacijos nebuvimo (šiuo atžvilgiu Vyriausybę galima lyginti su LRT…) paskolų iš Tarptautinio valiutos fondo Lietuva neėmė ne dėl kokių nors racionalių motyvų, o būtent dėl to ką žmonės pasakys. Juk važinėja šalies vadovai į tarptautinius renginius, susitinka su vadovais visokiais sau lygiais – negražu, dar kokie estai išjuoks ar pažįstami komisarai iš Briuselio – kolegos vadovai irgi žmonės – ką jie pasakys…

Pačią keisčiausią ką žmonės pasakys versiją išgirdau Žinių radijuje, kur kažkoks iškilus tautininkas išaiškino, kodėl Lietuva stato Valdovų rūmus. Pasirodo, atvažiuoja lenkai, pamato Valdovų rūmus ir tuo labai stebisi. Kišame šimtus milijonų dėl lenkų nustebimo! Kadangi lenkai, ko gero, irgi žmonės, tai, anot to tautininko, galima tik įsivaizduoti, ką jie pasakytų, jei tų rūmų nebūtų.

Ką žmonės pasakys…

Beje, labai abejočiau, ar tos aukščiau čia minimos užslaptintos struktūrinės permainos bent kiek palies LRT Technikos centrą. Juk pati racionaliausia reformos dalis ir būtų paleisti jį gyventi ant savo užpakalio – t.y. ūkiskaitiniais pagrindais, pagal kuriuos LTV ir LR šiam tik užsakinėtų paslaugas. Jeigu Technikos centras gyventų ant savo užpakalio, tada ir pasimatytų, kiek ten yra nereikalingų žmonių. Juk kai pats save išlaikai, tada turi motyvacijos taupyti…

Bet LRT nepaleis – atvirkščiai, kadangi planuojamam skaitmeniniam tinklui reiks papildomo aptarnavimo, tai reiks ir naujų technikų, inžinierių – naujų darbuotojų ir etatų. Čia LRT Technikos centro susireikšminusi uodega sėkmingai, ilgai ir riebiai vizgins šunį.

O LRT galės girtis, kad turi HD ir skaitmeninį tinklą – pagerintą kanalizaciją.

Nereikia pykti. Kiekviename mūsų slypi plikbajoris.

Tai – tautinis paveldas. O paveldą reikia gerbti.

Kitaip – ką žmonės pasakys…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 6.3/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +2 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Rinka, Technologijos, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , ,

SKAIČIAI: TV3 RŪTA NUGALĖJO LNK RŪTĄ JOS PAČIOS GINKLU

Rūta Janutienė © TV3

Taip ir norėtųsi parašyti, kad reitingų parapijoje vakar nieko neatsitiko.

Na, nebuvo viskas taip jau monotoniška. Iki LNK ir TV3 Žinių pirmauja Širdys paklydėlės (duomenys iš TNS), tiesa, neinančios tokiu sėkmingu grafiku, kaip, antai, kokia Naisių vasara; antra LTV Šiandien ir jau visai žemai LNK Iki pasimatymo, mama. Jokiu pragiedrulių LNK fronte ir su Žiniomis - čia stipriai pralaimima. Bet iškart po jų LNK kreivė šauna į viršu su KK2 ir lenkia TV3 Drąsos kainą lygiai tokiu pat intervalu, kaip pralaimi Žinias.

Vakar buvo rodoma žiaurios muilo operos Rūta vs. Rūta eilinė serija.

Buvo šiokia tokia intriga. Ketvirtadienį LNK Rūta savo laidoje surengė diskusiją Kas penktas Seimo narys – milijonierius ir pralaimėjo reitingų mūšį TV3 Rūtai, kovojusiai už varguolius ir pakeliui padedančiai tos pačios televizijos eterio bendrakeleiviui Jurijui Smoriginui, kuris buvo sentimentalus.

O intriga vakar slypėjo tame, kad TV3 Rūta vožė Rūtai Šokančiajai jos pačios kirviu – tiesa, kiek geriau pagalandusi. Jos Kodėl? tema Ar vagys turi sėdėti? buvo tarsi R. Mikelkevičiūtės ketvirtadieninės pokalbių laidos tęsinys.

Turėjome įtarimų dėl tų vagių tikrinių ir čia bac! Tiesiai į kaktą.

Jei nematėte, tai pasakysiu, kad nieks nieko į vatą nevyniojo – laida buvo perausta Valdovų rūmų istorijos raudona, tfu, ne tik raudona, bet ir visomis tautinėmis spalvomis padažyta, gija  Aha, gija. Gija istorijos, kuri, beje, yra tiesiog idealus pavyzdys, kaip paprastutis kelių žmonių pamušalinis interesėlis pasikinkė tautinių pasionarijų ufonautišką viziją ir ją per visus galus… sudisneilendizavo.

Dabar tautiniams pasionarijams belieka ją ginti dantimis ir nagais įsikabinus, nes, nors ir aišku, kad vizija neturėjo racionalaus pagrindo, jau per toli nueita.

Ir dar daugybė gerų vyriškaičių ir moteriškaičių su humanitarų diplomais prie vizijos disneilende įdarbinta.

Negi dabar atleisi, kultūros varguolius į gatvę išspirsi.

Nieko, kvaili ainiai nieko nesusigaudys – betonas čia ar plytos su kiaušinių tryniais minkytos; plastmasė ar medis dailidžių skaptuotas.

Rūta Janutienė nukalė Rūtą Šokančiąją jos pačios ginklu, šį geriau pavartojusi.

Tiesa, pirma Nuo…Iki… istorija apie šokėjėlius – tikrinį – Andrių Šedžių ir machovyką - Algimantą Salamakiną, kuris šokti nesutiko, klanofilinei Rūtai priešinosi sėkmingai. Bet Mildos Bartašiūnaitės gyvenimo drama sudiržusių LNK žiūrovių širdžių nesuminkštino. Nuo aštuonių Kodėl? kreivė šovė į viršų ir paliko LNK Rūtą su sekspertėmis žemame foteliuke šnekučiuotis.

Tiesa, po to į ūkanotą Šeškinę atėjo šventė, nes į jos ankštąją aikštelę automobiliams įriedėjo erotiškasis Oksanos Pikul limuzinas. Kažkas atsitiko? be problemų susitvarkė su Juozu Statkevičiumi laidoje Gyvenimas yra gražus. Dizainerio karjeros vingių atpasakojimas nepasirodė svarbus žiūrovams. Tiesa, į viršų šauta jau LNK laidai pasibaigus.

Bet čia jau buvo pasakojama apie seniai nusibaigusius Junior.

Nieko naujo LTV fronte – prieš Panoramą televizijos reitingus visiškon neviltin nubloškia Idėjų metas, Panorama iškyla tarsi Monblanas, vėliau LTV kreives sėkmingai smigdo Virginijaus Savukyno Savaitės atgarsiai, po kurių nelemta atsigauti nei Pasaulio panoramai, nei Sporto panoramai.

BTV žiūrovai pradeda suktis Karšto vakaro link – po Komisaro Rekso visai sėkmingai konkuruota su LTV.

Apie tris tūkstančius priklydėlių vaikščiojo kartu su Ryčiu Zemkausku ir Dainiumi Radzevičiumi TV1 Pasivaikščiojimuose.

Lietuvos ryto TV Burbule burbuliavo daugiau – apie 15-20 tūkstančių.

Ne pyragai…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (2 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

JOLANTA BUTKEVIČIENĖ: NAUJAUSIOS BMA MUTACIJOS VĖLIAVA

Baltic Media Alliance (BMA) pranešė, jog įkūrė valdybą ir į jai vadovauti pasikvietė Jolantą Butkevičienę.

Aišku, įdomu, ar ta valdyba nebus skaitlingesnė, nei tas, kiek pavyko išsišniukštinėti giliuoju išsišniukštinėjimo būdu, koks desėtkas BMA etatinių darbuotojų…

Čia tik paraštėse…

BMA yra keistas padaras Lietuvos žiniasklaidoje.

2003 metais tada dar UAB Pirmasis Baltijos kanalas buvo įkurtas pardavinėti reklamos laiką. Tai buvo iki tol daugiausiai tradiciniame kanalų pardavinėjimo versle dirbusios komercinės iniciatyvos pavertimas lietuvišku juridiniu daiktu su vyraujančiu reklamos akcentu. Logiška, kad vadovu pasirinktas iki tol reklamos versle dirbęs Sergėjus Jeriomenka.

2008-aisiais prasidėjo naujas etapas bendrovės istorijoje ir ji virto Baltic Media Alliance. Ankstesnė iniciatyva išaugo iš senų kelnaičių – šalia Pervyj Baltijskij Kanal buvo pradėta atstovauti ir kitiems rusų kanalams – Ren Baltija, 1BM ir pan.

Sergėjų Jeriomenką poste pakeitė, gal ką nors tai įžeis, bet visiškas nouneimas Lietuvos žiniasklaidos versle – Andrius Barakūnas.

Panašu, kad su valdybos suformavimu ir Jolantos Butkevičienės paskyrimu jos vadove stebime naują BMA mutaciją.

Dar prieš kelias savaites plačiai rašėme apie BMA ir citavome jos naujienraštį: greta naujojo TV sezono fejerverkais tviskančių PBK premjerų jau netolimoje ateityje ketiname imtis ir naujų, tikiu Lietuvos TV rinkai gana aktualių, vietinių projektų.

Spėju, kad Jolantos Butkevičienės atsiradimas rusiškoje orbitoje turi daug bendro su tomis taip svarbiomis BMA holdingui iniciatyvomis. Artūro Račo bloge daroma prielaida, jog tai susiję su artėjančiais rinkimais.

Viena aišku, kad ši, jau ketvirta Pervyj Baltijskij Kanal/BMA vystymosi fazė daro labai nuoseklių ir gerai apskaičiuotų žingsnių įspūdį. Pradžioje buvo klasikinis kanalų pardavinėjimo verslas; po to sugalvota, jog verta iš Lietuvos reklamos rinkos nugraužti dar ir dalį pajamų (paskutiniame BMA naujienraštyje išdidžiai giriamasi apie labai didelį kiekį reklamos klientų, kuriuos pritraukia Pervyj Baltijskij Kanal); vėliau padaryta išvada, jog neprošal savo rankose sutelkti ir daugiau rusiškos žiniasklaidos, aktyviai besiveržiančios į Baltijos šalių rinką; o dabar dar ir planuojami vietiniai projektai.

Šiems iššūkiams reikalingas žinomas žmogus, galintis atremti argumentus, jei kiltų kontraversijų.

O jų, panašu, neišvengiamai kils.

Todėl pasitelkta Jolanta Butkevičienė, vedusi populiarią laidą TV3 bangomis, o po to atleista iš šios televizijos dėl veiksmų, kuriuos TV3 įvertino, kaip nesubordinuotą elgesį, o gynė visuomenėje žinomi asmenys – Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir kiti. Nemaža visuomenės dalis susiformavo nuomonę apie J. Butkevičienę, kaip principingai žurnalistikos laisvę ginančią personą, skriaudžiamą žiniasklaidos rinkos milžino – TV3 kanalo.

Tokio įvaizdžio žmogaus BMA ir reikia.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 6 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka, TV istorija, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , ,

LRT: RIMTI VYRAI DIRBA, “KLOUNAI” – SKALYJA

Artūras Račas dar kartą užsitarnavo visokių nepagarbių epitetų, kuriais jau ir anksčiau ne kartą buvo apdovanojamas LRT tarybos narių.

Mat išdrįso pasakyti, kad LRT savo tinklelio laidas paskelbė prieš patį tinklelį svarstant.

Jeigu Jums atrodo, kad A. Račas pademonstravo savo tvirtumą – klystate. A. Račas pademonstravo naivumą. Štai tokį: šių metų kovo 30 dieną LRT Tarybos patvirtintoje ”LRT tarybos narių susipažinimo su LRT informacija tvarkoje” yra nurodyta, kad LRT programų tinkleliai, kol jų nepatvirtina LRT taryba, yra konfidenciali informacija, kurios viešai skelbti nevalia.

Bet juk LRT tarybos nariai toje tvarkoje pasitvirtino tvarką sau, o ne administracijai…

Pastaroji gali skelbti bet ką ir bet kada.

Grynai iš žmogiško smalsumo įdomu, kuriam laikotarpiui šis šakotas Tarybos narys yra užprogramavęs savo atžagarumą.

O juk kaip galėtų būti idiliška! Ateini į kompaniją, kur visi bendraminčiai – nuostatos derinamos po stalu, telefonu, asmeniškai bendraujant su teisingais žmonėmis. Vienas jų – LRT tarybos pirmininkas ir apskritai sėdi tame pačiame pastate Konarskio 49 įsikūrusioje Žurnalistų sąjungoje. Ateina direktorius, pabendrauja, vienam bufete kavytės pasiurbčioja, kitur – ne kavytės; susako, ką reikia; tas užsirašo, kur reikia, suderina, perduoda, kam reikia; teisingi juristai paruošia teisingą nutarimų tvirtinimo redakciją, kad visokie neteisingi nejuristai nesikabinėtų. Ir traukinys važiuoja.

Net su konservais suderinta – ten irgi rimtų vyrų pilna.

Delfis ir lrytas - savi. Reiškia – ir žiniasklaida kišenėj.

Belieka susidraugauti.

Supratingai į reikalą pažvelgti.

Lojaliai.

Bet – ne. Nepatinka jam niekas.

Kabinėjasi prie kiekvienos smulkmenos.

Cirkininkas kažkoks.

Nuo lyno nukritęs.

Negerai, negerai…

Pons Siaurusevičiau, laikas daryti orgišvadas ir imtis orgpriemonių.

Prie ruso į durnyną tokius grūsdavo.

Saviems vyrams saugume padedant.

Įdomu bus sulaukti žinių iš rytojaus posėdžio.

Rimti vyrai rimtus dalykus svarstys – strategiją, tinklelius.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos
Žymos: , , , , , , ,

LRT TARYBA SIŪLO NESPEKULIUOTI IR INICIJUOTI

Gavome LRT tarybos pranešimą spaudai, pasirašytą jos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus. Pilnas tekstas – čia.

Gal man pasirodė (abejones, be abejo, išsklaidys uagadugu komentatoriai), kad jo pavadinimą Prieštaringą LRT įstatymą reikia taisyti vengiant viešų spekuliacijų turėtume skaityti, kaip Prieštaringą LRT įstatymą reikia taisyti vengiant viešo svarstymo

Viešai nesvarstant galima įbrukti savo tiesą. Vieną tiesą. Kuriai nereikalingi vieši svarstymai. Na, kaip kokiame uždarame LRT tarybos posėdyje.

Viena tiesa turi tą bruožą, kad ji yra patogi. Tą tiesą sau pasiėmusiems.

Uždarai.

Dar man pasirodė simptomiškas vienas sakinys, finalizuojantis spaudos pranešimo dėstymą – Todėl siekiant panašių situacijų išvengti ateityje, LRT Taryba siūlo inicijuoti LRT įstatymo atitinkamų pataisų priėmimą, kurios panaikintų dviprasmiškas ir tarpusavyje nesuderintas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias generalinio direktoriaus skyrimo tvarką.

Siūlo inicijuoti...

Hm…

Kas trukdo LRT tarybai pačiai inicijuoti įstatymo pakeitimus? Juk įstatymų projektus Lietuvoje gali siūlyti kiekvienas Lietuvos pilietis ar juridinis asmuo.

LRT turi akivaizdžių problemų, kurias geriausiai gali išspręsti jos aukščiausias vadovavimo organas – Taryba.

Atėjęs į pareigas jaunas ir energingas Tarybos pirmininkas ir turėtų inicijuoti atitinkamus tekstus.

O ne rašyti spaudos pranešimus, raginančius vengti spekuliacijų.

Ir siūlančius inicijavimą. O ne įstatymus.

Kažkam pakako juridinės kvalifikacijos surašyti, kokie yra įstatymo prieštaravimai – pakaktų jos ir įstatymo keitimų projektams.

Bet, panašu, kad nesinori.

Staigūs judesiai su įstatymu gali pasibaigti iškritimu iš valties.

O dabar viskas be galo patogu – kiti nepatogūs įstatymo projektai sėkmingai marinami Seimo komitetuose.

Kam sau ieškoti papildomų problemų su naujais?

Kai reikia tempti laiką.

Praeis pora savaičių, viskas nurims.

Dumblas nuguls į dugną.

O po gero pusmetuko gal ir patogesnė valdžia ateis…

Ir dabar netobulas įstatymas vėl taps be galo tobulu.

Tobulai patogiu.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai
Žymos: , , ,

LRT PASKELBĖ LAIDŲ KONKURSĄ: NEŠKIT PARAIŠKAS, KOLEGOS…

Internete ir ne tik jame garsiai svarstoma apie reikmę skelbti konkursą į LRT generalinio direktoriaus postą po to, kai išrinktas naujas Tarybos pirmininkas. Nieko naujo nesugebėtume parašyti – smulkiau skaitykite čia ir čia.

Tik pastebėsime, kad tą LRT veiklą reglamentuojantį įstatymą LRT administracija ir LRT taryba savo viešuose Seimui adresuotuose raštuose yra vadinę bene tobulu.

Jis – iš tiesų tobulas. Jei reikia, gali juo, anot LRT,  kaip visoje Europoje beveik tobuliausiai surašytu, mojuoti, jeigu yra ištikusi grėsmė, kad Seimo įstatymų tobulintojai jį patobulinę išverstų iš koto Tarybą, o su ja kartu ir administraciją.

Dabar jis vėl – tobulas, nes toks netobulas, jog jame vienas straipsnis prieštarauja kitam ir todėl jį Tarybos pirmininkas gali traktuoti tobulai naudingai LRT administracijai.

Ir, panašu, sau pačiam.

Paraštėse pastebėsime, kad šis traktavimas – be galo naudingas ir uagadugu. Dabartinės administracijos buvimas savo kėdėse yra garantija turėti niekuomet nenutrūkstantį, be galo kvapnų, pikantišką informacijos srautą iš LRT. Tarsi Gorgonzola Piccante.

Taip, sutinkame, tai egoistiška.

Panašu į nuodėmingą hedonizmą.

Beje, dėl naujo Tarybos pirmininko atsiradimo savo poste padarinių. Arba permainų, kaip kai kas pavadintų. Jokių negatyvių poslinkių uagadugu interesams mes nesitikime. Todėl esame atsipūtę ir ramūs. Pacituosiu Dainiaus Radzevičiaus žodžius: pagal šią situaciją suprantu, kad trūksta kai kurių reguliavimo normų, aiškumo ir, kai sprendžiama asmeniškai ar direktorius, ar kitas pareigūnas, dirbantis administracijoje, tai, be jokios abejonės, sudaro teisę manipuliuoti.

Šie žodžiai pasakyti ne šiandien, o 2008 metų vasario mėnesį ir adresuoti jie buvo tuometinei LRT. D. Radzevičius tada buvo tik kuklios žurnalistų profsąjungos, besivadinančios Lietuvos žurnalistų sąjunga, pirmininkas, o ne LRT tarybos narys ar, juo labiau, pirmininkas.

Todėl nieko ir nesitikime. Mums malonus ir naudingas toks įvykių traktavimo retrospektyvusis paslankumas.

Civilizuotai konformistiškas.

Manipuliuojantis.

Bet matome nušokę nuo temos, apie kurią rengėmės rašyti.

Užvakar iš LRT gavome spaudos pranešimą. Čia sakoma, jog LRT paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus programų konkursui.

Ir baigia jį birželio 3 dieną. Po nepilnų septynių darbo dienų.

Konkurso dalyviai per tą laiką turi įsigilinti į 4 paskelbtas laidų kategorijas, sugalvoti, anot LTV, išradingos, originalios formos projektus, šiuos tinkamai ir teisingai popieriškai apiforminti ir pristatyti į LTV.

Smulkiau čia. Specialiai šią nuorodą skelbiame, kaip pagalbą kolegoms, nes, jeigu nebūtume gavę pranešimo, niekuomet nežinotume apie konkurso egzistavimą. Tiesą sakant, sunkiai jo sąlygas radome ir dabar. Tarkim, jeigu būtume LRT ir norėtume tik atlikti numerį – t.y. oficialiai tarsi ir painformuoti visuomenę, bet, iš tiesų, nepranešti reikiamos žinios tiems, kuriems ji iš tiesų reikalinga, t.y. TV laidas gaminančiųjų cechui, elgtumės lygiai taip pat.

Ar žiniasklaida gali susidomėti skelbimu apie konkursą? Nebent už pinigus…

Sunkiai radome šią informaciją netgi žinodami, kad ji egzistuoja. Parodysime, kur ji nukišta. Čia tiems, kurie norėtų iš LRT svetainės vadovo Virginijaus Savukyno pasimokyti, kaip tai daroma:

Svetainės apačioje reikia rasti smulkų ir blankų užrašėlį Apie LRT:

Spustelėjus randamas toks stulpelis su atitinkamu užrašu:

Čia spustelėję randame pasiūlymą palikti atsiliepimą:

Bet į pasiūlymą siūlome neatsiliepti, o spustelti užrašą viršuje. Čia ir slypi išganingoji informacija apie konkursą.

Tiesą sakant, visokios Lietuvos žinios ir kiti nepagarbiai atsiliepiantys apie LRT vadovybę klysta blogai apie juos galvodami. Mes galvojame be galo pagarbiai, rašėme apie juos su beribiu entuziazmu ir dar kartą čia žavimės specifiniais organizaciniais gabumais.

Esame visiškai tikri, kad Lietuvos prodiuseriai tiesiog užvers LRT pasiūlymais.

Begalinės projektų konkurencijos sąlygomis ateis nauji veidai, todėl iš LTV tinklelio dings Virginijus Savukynas, Rita Miliūtė, Edita Mildažytė.

Kurie užims savęs vertą vietą komercinėse televizijose.

Juokauju.

Tikimės be galo viešo ir neproblemiško svarstymo, nes, kaip jau yra sakęs D. Radzevičius, jeigu yra kažkokių kitų problemų, būtų gerai, kad jos būtų įvardijamos, nes kitaip tai yra atsakymas, kuris kelia dvejonių dėl skaidrumo, dėl noro visuomenei parodyti, kaip iš tikrųjų dirba nacionalinis transliuotojas. Juolab, visuomenė, manau, turi teisę kontroliuoti, kaip leidžiami mūsų mokesčių mokėtojų pinigėliai.

Prisijungiame. Teisingas pastebėjimas.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

APIE ŽURNALISTIKĄ MĖGĖJIŠKAI PASIMĖGAUJANT

Turėdamas laiko visuomet paklausau Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus vedamos Žiniasklaidos anatomijos, transliuojamos Žinių radijo bangomis. Ten nagrinėjamos temos pritrenkia aktualumu. Štai paskutinė buvo Kokią žurnalisto profesijos perspektyvą Lietuvoje mato patys žurnalistai?

uagadugu nėra žurnalistai, gulime sau po palme ir rašinėjam į blogą, bet žurnalistų požiūris į save mums įdomus. Gal anatomiškai profesionalus žurnalistas D. Radzevičius it chirurgo peiliu perpjaus Drąsiaus Kedžio istorijos išeksponuotą Lietuvos žurnalistikos pūlinį?

Vedėjas pradėjo dramatiška gaida: tradiciškai manoma, kad žurnalisto profesija yra viena pavojingiausių dėl to, kad žūsta gana daug žurnalistų karštuose taškuose bandydami pranešti pasauliui apie apie svarbius, skandalingus ir įdomius įvykius tokiuose taškuose.

Suklusome. Laida, matyt, bus apie beribį žurnalistų heroizmą, jų tykojančius teroristus, mafiją ir diktatoriškų režimų vadovus. Pasirodo, ne, nes tačiau jau dabar ir specialistai, ir ekspertai pripažįsta, kad bene didžiausias pavojus ir iššūkis žurnalistams ir žurnalistikai yra internetas. Keistai atrodo iš tikrųjų tai, tačiau žinant, kad spauda, radijas ir televizija vis dažniau užleidžia savo pozicijas internetui, o internete žurnalistai-mėgėjai dažnai išstumia žurnalistus profesionalus – tai yra faktas.

Nenorėtume susireikšminti, bet čia ir apie mus. Mums tinka. Mes, kaip daugybė kitų blogų, rašinėjame internete ir profesionalių žurnalistų galime būti pavadinti žurnalistais-mėgėjais. uagadugu laisvomis nuo darbo bananų plantacijoje minutėmis suraukę kaktą keverzoja savo didelio proto nereikalaujančius rašinėlius. Bet, žiūrėk, pastebėjo, pavadino, sudėjo į lentynėlę. Kaip tame sename sovietiniame animaciniame filme padarė vunderkindas ožiukas, mokėjęs skaičiuoti iki dešimt.

Tik nesuprantu, kodėl tų žurnalistų-mėgėjų taip reikia bijoti…

Parodęs, kas yra tikras žurnalistų baubas, D. Radzevičius susirūpino ateitimi: Taigi, kas atsitiks ateityje, ar iš tikrųjų profesionalaus žurnalisto karjera domins jaunus žmones?

Tikėjomės išgirsti, kad jaunam žmogui reiktų išmokti rašyti, ruošti radijo ar televizijos reportažus. Karjera? Įdomus orientyras. Tarsi ir lemiantis.

Tada nieko keisto, kad tokius profesionalus ir išstumia mėgėjai.

Pagalvojom sau po palme mąsliai trečią bananą krimsdami – štai, jeigu mus kažkas per jėgą norėtų iš bananinės žurnalistikos švystelti į prestižinę tikrąją, susiviliotume?

Savo vėtytame ir mėtytame nežurnalistiniame gyvenime matėme daug žurnalistų ir žurnalistikos. Tokios, kai žurnalistai kaupė, grupavo ir naudojo iš draugiškų spectarnybų gautą informaciją ne straipsnių ar reportažų ruošimui, o būtent tiems Žurnalistų sąjungos pirmininko ir LRT tarybos nario minėtiems karjeros tikslams; kai tikrų žurnalistikos vilkų apmokytiems jauniems žurnalistams nebuvo būtina pasišnekėti su aprašomuoju objektu prieš rašant smerkiantį straipsnį ar ruošiant radijo reportažą. Kam tas pamatinis informacijos šaltinis, jei jis iškreiptų fantominę versiją? Juk profesionali žurnalistika – ne faktų paieška, ši žurnalistika – savo sau pragmatiškai (protinga) arba nepragmatiškai (kvaila) susikurtų fantomų paieška. Susikuri versiją, o po to pritaikai faktus…

Geriau jau tada pabūsime mėgėjais, retkarčiais pasiklausydami didžiai pamokančios ir politkorektiškai niekam iš galingųjų ant kojos neužminančios Žiniasklaidos anatomijos.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Nuklausiau
Žymos: , , , , , , , ,

APKLAUSA: 68 PROCENTAI “UAGADUGU” SKAITYTOJŲ APSIEITŲ BE LTV

Baigėme apklausą tema Ar pirktum abonementą žiūrėti LTV, jei kitaip negalėtum jos matyti?

Rezultatas nustebino. Tik 18 procentų uagadugu skaitytojų abonementą pirktų, dar 15 nėra apsisprendę, o 68% apsieitų be jos. Abejoju, ar tarp pastarųjų yra piktavalių, puoselėjančių viltį LTV signalą žiūrėti nelegaliai, todėl, manau, kad tie 68 procentai nuoširdžiai jos nežiūrėtų, o ir dabar vargu ar žiūri, ar bent jau žiūri reguliariai.

Nustebome, nes uagadugu visų pirma skirtas ir skaitomas žiniasklaida plačiai ir televizija siaurai besidominčių žmonių. Paskutinės savaitės Google Analytics duomenimis vidutiniškai per dieną jų pas mus apsilanko kažkur apie 1150. Tai nedidelė, glausta, gerai informacinio fronto avangarduose ir ariergarduose pasizulinusi skaitytojų grupė. O šie tarsi ir turėtų domėtis Nacionalinio transliuotojo laidomis. Bet nesidomi.

Aišku, kad šitokią apklausą padarius profesionaliai – t.y. samdant sociologinių tyrimų agentūrą, rezultatai Lietuvos televizijai būtų daug palankesni. Čia atsirastų vyresniojo amžiaus auditorijos, kuri uagadugu neskaito, nuomonė. Kad ji tikrai neskaito, žinome, nes esame darę specialią apklausą skaitytojų amžiaus tema.

Vyresniojo amžiaus žmonių nuomonė būtų svarus argumentas. Ne pas mus, o LRT tarybos nario Dainiaus Radzevičiaus Žinių radijo bangomis transliuojamoje laidoje vienas moksleivijos atstovas LTV pavadino tiesiai šviesiai – pensininkų televizija.

Naudojant televizininkų žargoną LTV reiktų pavadinti nišiniu pensininkų kanalu, jei ne ta aplinkybė, kad labai jau didelė ta niša. Milijonas lojalių žiūrovų kokiam BTV ar Lietuvos ryto TV būtų neblogas pasiekimas.

Seniokiškame LTV įvaizdyje paskęsta jaunatviškesnės iniciatyvos – net ir Talentų ringas ar Tūkstantmečio vaikai, panašu, labiau žiūrimi tų laidų herojų senelių, o ne jų bendraamžių (komentatorius Bunnie pataisys, jei pernelyg sutirštinome spalvas).

Įdomių dalykų sužinai studijuodamas LRT Tarybos ataskaitoje pateiktą informaciją apie LTV laidų apimtis. Štai 2008 metų ataskaitoje parodyta, kad pramogos čia būta tik 4 procentų. Leiskite uagadugu alternatyviai pažvelgti į visą šitą kalkuliaciją. Kas, jei ne pramoga yra visos LTV laidos vaikams bei animacija, muzikinės laidos (ar daug simfoninių koncertų pastaruoju metu esate klausę per LTV?), kuo, jei ne operinio popso konkursu pavadinsi Triumfo arką, ką prieš savaitėlę Lietuvos radijo bangomis, tiesa, ne tokiais žodžiais, bet iš esmės pripažino laidos dalyvis Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis? Ar ne pramoga yra sportas? O filmai ir serialai (išskyrus, suprantama, Elito kino rubriką)? O kaip, jei ne trijų valandų trukmės infošou pavadinsi Labą rytą – pirmąjį infošou Lietuvoje su ženkliu kiekiu muzikinių klipų, horoskopais, žaidimais? Sudedame ir gauname  - 70.4%. Tiek pramogos LRT tinklelyje yra iš tiesų (skaičius apytikslis – procentas-du daugiau ar mažiau, nes nesuskaičiavome Klausimėlio, kuris irgi pramoga; gal kas palaikys šventvagyste, bet pramoga laikome, nors čia nesuskaičiavome labdaros muilo Bėdų turgaus, bet neatėmėme Elito kino, kuris ataskaitoje nėra išskirtas atskira eilute).

Beje, panašų skaičių gausime ir ankstesnėse ataskaitose. Ko gero nebuvo nė vienos LTV valdžios, kuri viešiau ar ne laužė LRT įstatymo jai nustatytas rimto transliuotojo ribas. Kai kurios elgėsi nesislėpdamos ir neatsargiai. Ankstesnių administracijų ruoštos LRT tarybos ataskaitos taip pat maskuodavo tikrąją pramogos apimtį, bet tai darydavo atmestinai – su bene pusantro karto mažiau puslapių užimančiu propagandinės retorikos įgudimu ir spalvingų paveiksliukų kiekiu. Reikėjo būti geriau susipažinusiems su tikslinės auditorijos smegenų vingių ypatybėmis. Spalvingi paveiksliukai Seimo Švietimo komiteto paveiksliukų vartytojams lengviau susivalgo, nei sausai surašytas popierius. O ir lozunginė retorika širdžiai artimesnė.

Užduokime sau klausimą, kam reikėjo žaisti tokius pavojingus, neproduktyvius, vaikiškus žaidimus – rodyti pramogą, o po to ją maskuoti po nepramogiškomis paantraštėmis? Dėl noro patikti žiūrovams. Televizijos instinktas patikti žiūrovams yra toks pats natūralus, kaip vienos lyties instinktas patikti kitai. Televizija be žiūrovo yra niekas. Kokius kontracepcinius teiginius beįrašytum į įstatymą, sveika sėkla pramuš.

Jei staiga atsitiktų stebuklas ir LTV taptų anglų BBC One (nepainioti su mūsų kabelinių rodoma BBC World) arba kokia italų Rai Uno, kuris nors mūsiškės Tarybos narys gautų infarktą. Jos, nebūdamos komerciniais transliuotojais, mažai ką besiskiria nuo mūsų LNK ar TV3.

Tačiau jo širdis iškart atsigautų naujam gyvenimui, jei LTV virstų amerikoniška PBS (Public Broadcasting Service). Šios tinklelyje daug mąstyti verčiančios dokumentikos, nesimušančios animacijos, rimtų pokalbių.

Itališki ir angliški turi 15-30% auditorijos, o amerikoniškasis – 1.5-3%…

Kodėl BBC ir Rai Uno leidžiama rodyti, mūsų supratimu, komercinį turinį? Paslaptis – įvaizdis. Tos televizijos jau šešiasdešimt metų tokios. Kai jos pradėjo savo transliacijas, nebuvo komercinių transliuotojų, o pramogos poreikis buvo. Privačių televizijų visoje Europoje nebuvo maždaug iki 1985 metų, o todėl netgi atsiradus komerciniam transliavimui, niekam neatrodė nenatūralu, kad visuomeniniai transliuotojai ir toliau rodė pramogą. Jei tavo bangomis Benny Hill’as buvo rodomas dvidešimt metų, kodėl jis staiga turėtų persikelti kitur? Tiesa, komercinės televizijos nulaižė visą jauną auditoriją, bet vyresnė liko ištikima. Tik duok pramogos kasdienės…

Tuo tarpu Amerikoje viskas vystėsi visai kitaip. Dabartinio PBS pirmtakas NET (National Educational Television) atsirado 1952 metais, kai komerciniai transliuotojai buvo giliai įleidę šaknis. Jau jos pavadinime užkoduotas didaktinis – nekomercinis akcentas. Ji atsirado kaip atsvaras komerciniam transliuotojui, todėl būtų labai keista, jei rodytų kažką panašaus į rodomą ABC, CBS ar NBC bangomis. Kitas įvaizdis…

Koks yra Lietuvos televizijos įvaizdis?

Iš uagadugu archyvo

Manote, ne toks? Sutinku, pavyzdys kvepia naftalinu. Bet tas naftalinas kvepėjo virš trisdešimties metų – iki pat devyniasdešimtųjų – kartą per metus Šuriko nuotykiai, triskart Keturi tankistai ir šuo, penkis kartus Ne sezono metas su Donatu Banioniu, animaciniai Gustavo nuotykiai šeštadieniais tarp filmo ir koncerto iš Kremliaus koncertinės salės,- atleiskit, bet Petraičių šeima ar Tadas Blinda ir buvo tos išimtys, kurios patvirtina taisyklę. Kur pramoga? Ji Centrinėje sovietų televizijoje – Žiburėliai, Trylikos kėdžių kabaretas, Raikinas.

Lietuviškas televizijos komitetas buvo nuobodi lituanizuotos partinės misijos televizija su labai retais lengvumais. Kartais labai keistais, kaip Kazimiero Šiaulio vesta Estrados orbita.

O devyniasdešimtaisiais bandė rastis kitas įvaizdis – maištingos, sąjūdinės televizijos. Forumų laikais pramogos niekam ir nereikėjo. Na, o kai prireikė, kieme jau buvo 1995-ieji, pradėjo įsivažiuoti komerciniai transliuotojai, kuriems šis žanras natūralus, kaip žuviai – vanduo.

Lietuvos televizijos įvaizdyje taip ir neliko vietos pramogai. Iš esmės, niekam jos čia ir nereikia. Kultūrininkai jos neieško dėl dogmos, o plačiosios žiūrovų masės sau peno susiranda kitur.

Todėl nereikia stebėtis, kad pastarieji nepastebi vienaip ar kitaip vis bandančios pramogizuoti savo tinklelį LTV , o pirmieji siunta, kad ši jų dogmos neatitinka.

Jeigu uagadugu paklausite, ar LTV turi galimybių tapti čia minėtų europietiškų televizijų programiniu analogu, atsakysime, kad netikime. Buvo galimybė veržtis į priekį po milžiniško populiarumo susilaukusio Šokių dešimtuko vėliava ir pakeisti tą naftalininį įvaizdį. Bet ir tada vienu metu reikėjo rodyti penkis tokius dešimtukus, kad būtų efektas.

Dabar traukinys jau nuvažiavęs. Ko gero, būti kokybiškai nuobodžiu atsvaru komerciniam transliavimui, kad ir kaip tai nepatraukliai atrodytų plačiai auditorijai, yra perspektyviau.

Kaip bebūtų, LTV reiktų ryžtingiau ir visų pirma pačiai sau nemeluojant rinktis kelią, kuriuo eiti toliau. Kitaip niekas, o ir ji pati dar ilgai savęs nesupras.

Televizija nori patikti, bet negali to padaryti taip, kaip reikia jos adoravimo objektams. Ar gali privilioti trokštamą plačią žiūrovų masę, muiliną serialą pateikęs po nišine serialo paaugliams iškaba? O juk negali kitaip, nes neprastumsi pro Taryboje sėdinčius kultūrininkus.

Psichologijoje tai vadinama saviidentifikacijos krize.

Rinkodara tai vadina klaida. Kai produktas, nutaikytas į vieną tikslinę pirkėjų grupę, pardavinėjamas su raktiniais žodžiais, maloniais kitai. Kuri to produkto neieško. Kai pirmoji neranda, nes raktiniai žodžiai – ne jai.

Ir kyla klausimas, kam tokia nei šiokia, nei tokia televizija reikalinga? Žiūrovams? Jų – ne tiek, kad jaustum lojalią paramą. Rimto TV turinio ieškantiems? Irgi ne, nes jį jie randa kitame – LTV2 kanale. Vieną tikslinę grupę užčiuopti nesunku – jos reikia ten dirbantiems. Kitus interesantus padeda identifikuoti aidai iš LRT koridorių, kuriais vaikščioja ten dirbantys – koridoriai uagadugu platumose yra rašę, kad jų erdvė kaip magnetas traukia ne TV profesionalus, o visuomenei nusipelniusius kultūrininkus ar buvusio premjero draugelius. Nėra pagrindo netikėti – įvairaus plauko partinės nuoplaišos Viešojoje įstaigoje turėtų jaustis netgi geriau, nei tradiciniame nuoplaišų rezervate – kurioje nors ministerijoje, o ir kultūrininkams LRT – ideali lesykla, po sovietmečio pasimirus kitoms lesykloms –  įvairaus plauko menininkų sąjungoms.

Tokios mintys nekiltų, jei televizija nedraskoma prieštaravimų nedrumstai judėtų kuria nors viena kryptimi. 

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Apklausos, Kanalai, Laidos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

LRT TARYBA: PASKENDUSI SMULKMENOSE

Įdomių dalykų sužinai, skaitaliodamas rašinius apie LRT tarybos posėdžius. Oficialią posėdžio santrauką LRT svetainėje dabar galima palyginti su Artūro Račo tinklaraštyje išguldyta. Ši išsamesnė, mažiau valdiška, kas natūralu.

Nedingsta įspūdis, kad Taryba savo valia ar LRT administracijos įvelta rūpintis reikalais, kurie jai visiškai neturėtų rūpėti. Tarsi kažkas specialiai terštų gerbiamų Tarybos narių smegenų vingius visokiomis šiukšlėmis,- jie gaišina laiką joms vietoj to, kad spręstų tikras problemas, kurių LRT ir aplink ją daugiau, nei daug. Gal kažkam tai naudinga?

Štai A. Račas pastebėjo, kad Taryba turėjo spręsti epochinį klausimą dėl automobilio Volvo S80 (2002 metų) perėmimo iš Užsienio reikalų ministerijos. Šiam sprendimui generalinio direktoriaus reikalavimu, buvo išgautas Tarybos pritarimas.

Kodėl Taryba sutiko šį ūkinį klausimą įtraukti į savo darbotvarkę? Kodėl dėl kažkokio automobilio reikėjo Tarybos pritarimo? Kokie nors pikti žurnalistai gali ir ką nors blogo pagalvoti. Šiaip ar taip administracija atsakomybę už ūkinį sprendimą permetė žmonėms, su LRT ūkiu susijusiais labai jau menkai, o todėl ir negalinčiais kokybiško sprendimo priimti.

Tačiau keli Tarybos nariai susiję su žurnalistine etika. Gal todėl buvo svarstomas klausimas apie laidos Legendos vedėjos Aistės Stonytės dalyvavimą dantų pastos reklamoje. Primename, kad Aistės Stonytės baltumu spindintys dantys iš tiesų tokioje reklamoje sudalyvavo. LRT rašo: Lietuvos televizijos direktorius Rimvydas Paleckis informavo, kad laidos „Legendos“ vedėja Aistė Stonytė dantų pastos reklamoje filmavosi birželio mėnesį, kai neturėjo jokios sutarties su LRT. Nepaisant to, dėl dalyvavimo dantų pastos reklamoje Aistai Stonytei 50 procentų bus sumažintas autoriaus atlyginimas.

Čia daug neaiškumų. Aistė Stonytė nėra etatinė LRT darbuotoja ar bent jau nebuvo tokia, kai filmavosi reklamoje. Todėl LRT negali jai taikyti drausminės nuobaudos pagal Darbo kodeksą. Matyt, todėl nubraukta dalis jos užmokesčio pagal autorinę sutartį. Bet autorinė sutartis neapima laikotarpio, kada A. Stonytė toje reklamoje filmavosi, į ką teisingai atkreipė dėmesį administracija. Rūpinamės šiuo klausimu, kadangi esame mokesčių mokėtojai ir jei A. Stonytė panorėtų bylinėtis, ji galėtų LRT paguldyti ant menčių.

Bet panašu, kad Tarybai buvo svarbu atlikti viešųjų ryšių akciją ir pamanifestuoti, kad ji kažką veikia, nėra administracijos draugė, pastebi jos klaidas ir griežtai baudžia. Šį kartą perkūnsargiu tapo A. Stonytės autorinis atlyginimas.

O tai, kad D.Radzevičiaus nuomone, LRT administracija turėtų parodyti iniciatyvą ir kreiptis į reklamos biurą, samdžiusį A.Stonytę dantų pastos reklamai lygintume su žmogaus, iškritusio iš medžio kalba. Jau reklamos biuras tikrai paklusniai atsižvelgs į absurdiškus LRT geidavimus… Nieko nuostabaus, kad šioms mintims R.Paleckis neprieštaravo. Mes irgi užleistume kelią.

Tame, kad Taryba svarsto atskiras laidas, gal nebūtų ir nieko keisto. Jei ji tokius fundamentalaus svarstymo reikalaujančius dalykus, kaip sezoniniai laidų tinkleliai, nepatvirtintų be išsamaus svarstymo. Bet nesigilindama į iš tiesų svarbias problemas, kaip tas tinklelis sudėliotas, kiek ten iš tiesų yra misijos, o kiek gražiu misijos popierėliu apvynioto popso, kodėl tas popsas rodomas geresniu laiku, nei misija, ji sporadiškai ima kartais ir apsvarsto atskirų laidų kokybę.

Na, kaip kokios turgaus bobelės iš kioskų: va, vakar rodė J. Butkevičienės laidą, šiandien susibėgom, tai paklegam. Bet prieš kelias dienas buvo rodoma kita kito autoriaus ne mažiau kontraversiška laida, kurią užmiršome, nes nesilaiko niekas mūsų galvose ilgai.

uagadugu anaiptol ne už J. Butkevičienės laidą. Mums tik logikos reikia.

Įžvelgiate kokią nors sistemą, metodiką, kokybišką laidų monitoringą, pastangas įžvelgti priežastis, gretinti faktus, daryti išvadas?

Mes ne. Nukvakimas. Už kurį dar ir pinigus moka.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD