LRT: KAM REIKALINGAS ATSKIRAS TRANSLIAVIMO TINKLAS?

Prisipažinsiu, kai išgirdau apie LRT intencijas turėti atskirą transliavimo tinklą, pirma mintis buvo, kad kažkas hermetiškajame Konarskyje lengvai pasiligojo. Ten nėra sunku pasiligoti, įsigyti fobijų ir kitų paranojinių sindromų. LRT yra ministerija, pagrindžianti savo egzistavimą misija – daiktu, kurį kiekvienas gali tampyti, kur nori ir kaip nori, bet niekas jo nesuvokia iki galo. Darbas dėl neaišku ko neišvengiamai šizofrenizuoja LRT būvį. Nors ten dirbantys puikiai žino, kam reikalinga LRT – tam, kad jie gautų algas. Visa kita – tik įrankis. Transliavimas – irgi.

Todėl nustebau pamatęs Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos (LRTA) reakciją: vyriausybė turėtų kitokiu būdu sureguliuoti šį klausimą, o ne suteikti išimtines teises į tinklą. Tai iš esmės sukurtų rinkoje dar vieną valstybinio sektoriaus žaidėją. Turėti dvi atskiras valstybines įmones, valdančias tinklus, nėra ekonomiškai naudinga, nes reikalautų didelių papildomų investicijų“, – teigė L.Blaževičiūtė.

Gal rimta? Įdomu, ką į tokias užmačias atsakytų Audriui Siaurusevičiui neįtikęs ir Susisiekimo ministro Egidijaus Masiulio kaip mat pakeistas ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos centro, kuriam ši alternatyva kuriama, vadovas Algirdas Vydmontas? Manau, kad šiauštųsi. Ką BNS sako jį pakeitęs Gediminas Stirbys: LRT siekis gauti atskirą transliacijų tinklą nestebina, tačiau nekomentavo, ar jis yra komerciškai pagrįstas.

Jis teigė, kad Telecentras galėtų patenkinti privačių klientų poreikius ir tuo atveju, jei įstatymais būtų įpareigotas skirti LRT atskirą transliacijų tinklą.

„Telecentras iki šiol tenkino visų transliuotojų poreikius ir vykdė visus įsipareigojimus, tai darys ir toliau“, – sakė G.Stirbys.

Opozicijos nesimato. Tiesa, be komercinių transliuotojų oponuoja ir TEO LT: „Teo LT“ Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas BNS sakė, kad televizijos signalui siųsti reikalingi tinklai yra itin ribotas daugelio pasaulio šalių resursas.

„Todėl svarbu su juo elgtis atsakingai ir panaudoti maksimaliai efektyviai bei naudingai televizijos žiūrovams. Iš anksto paskirsčius dažnius ir nenumatant, kas bus su jais daroma, kyla rizika, jog ne visi jie bus panaudoti efektyviai“, – sakė bendrovės atstovas.

„Šiuo metu suformuotas, mūsų nuomone, puikiai veikiantis mechanizmas, kai dėl dažnių skyrimo rengiamas konkursas ir licencija skiriama konkrečius planus turinčiam paslaugų teikėjui. Manome, jog atsilaisvinsiantys dažniai turėtų būti paskirti tokiu pačiu būdu“.

Tačiau LRTA pasitelktas viešumas gali negelbėti. Vyriausybė su LRT pastaruoju metu eina koja kojon. Kitų metų biudžete daugybei skaičiukų sumažėjus arba bent jau nepadidėjus, Nacionaliniam transliuotojui buvo atseikėta 5 mln. daugiau.

LRT vadybai braškant per visas siūles, Nacionalinio transliuotojo vadovybė puikiai dirba lobistinį darbą valdžioje. Tai uagadugu nestebina – nomenklatūrinio mąstymo žmonės greit susiuosto su kitais nomenklatūrininkais. O jei dar dažnai suteiki eterį – nesvarbu, kad jis kelis kartus mažiau veiksmingas, nei komercinių televizijų, bet juk ministrų ar seimūnų patarėjai televiziniuose reitinguose nelabai praprusę, todėl dažnas šmėžavimas Panoramos laidose, pas Savukyną ar Miliūtę jiems atrodo labai ženklus ir svarbus. O su tais, kurie gali leisti pasijusti svarbiais, reikia draugauti.

Dar daugiau, manau, kad LRT iniciatyva Vyriausybėje turėtų būti su kažkuo suderinta, todėl LRTA rūpestis turi pagrindo.

Juolab, kad bandomųjų šūvių būta anksčiau. Štai, tarkim, simptomiškas šiame fone dar gegužės mėnesį driokstelėjęs Seimo nario Dainiaus Budrio pranešimas, kuriame tiesiai šviesiai teigiama, jog LRT ir LRTC reikia sujungti, išsprendžiant finansavimo problemą. Čia turėta omeny LRT finansavimo problema, o ne LRTC…

Tada dar nebuvo maskuotasi. Dabar, panašu, reikalai stumiami daug subtiliau – šnekama apie atskiro transliavimo tinklą būtinybę, o omeny turimas vis tas pats – finansavimo problemos išsprendimas.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 7.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +2 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , ,

UFO NEWS: DAINIUS BUDRYS

Seimo nario Dainiaus Budrio pranešimas: LRT ir LRTC reikia sujungti, išsprendžiant finansavimo problemą

2010 m. gegužės 12 d. pranešimas VIR

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narys Dainius Budrys mano, jog susiklostė puikios sąlygos išspręsti nacionalinio transliuotojo finansavimo klausimą. „Pastaraisiais metais galima stebėti akivaizdų sisteminį idiotizmą, kai valstybinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) ir valstybės lėšomis išlaikomas nacionalinis transliuotojas (LRT) – sumušami kaktomis. Institucijos už kurių veiklą savo finansavimu arba jo stoka iš esmės atsako valstybė, tapo ne tik oponentais bylose dėl tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų, bet ir politinės kovos įrankiais bei arenomis. Valstybinė bendrovė LRTC reikalauja iš LRT lėšų, kurių nepakankamai skiria valstybė. Vadovų personalijos ir jų politiniai vertinimai ima lemti finansavimą ir požiūrį į pačią institucijų veiklą. Tai nėra normalu“, – teigia D. Budrys.

Pasak komiteto pirmininko, nesant politinės valios įvesti kelių litų abonentinį mokestį LRT išlaikymui, pati dabartinė situacija diktuoja protingą sprendimą. „LRTC keisti komerciniai projektai, sunkmečio akivaizdoje imant šimtamilijoninius kreditus ir rizikuojant valstybės turtu, tuo pat metu keliami ieškiniai nacionaliniam transliuotojui, pastarojo atkirčiai – visa tai byloja apie sisteminę klaidą. Akivaizdu, jog tiesiog perdavus LRTC techninę bazę bei funkcijas LRT žinion – išsispręstų LRT finansavimo klausimas, nes už programų retransliavimą privatūs radijai bei televizijos tiesiog susimokėtų protingą mokestį nacionaliniam transliuotojui, kuris, savo ruožtu, būtų visiškai pašalintas iš reklamos rinkos. Pastaruoju aspektu apsidžiaugtų ir daugelis televizijos žiūrovų, nes visuomeninis transliuotojas galėtų liautis orientuotis į konkurencinę kovą su privačiais kanalais“, – mano D. Budrys.

Pasak D. Budrio, šiuo metu didelės dalies visuomenės netenkina LRT laidų tinklelio kokybė, neišspręsti ir finansavimo klausimai. Susiklosčiusi konfliktinė situacija gali būti sprendžiama tik sisteminių reformų, o ne atakų prieš atskirus vadovus keliu.„Konfliktinė situacija ir piniginės problemos duoda ir puikų šansą sisteminei reformai“, – įsitikinęs parlamentaras.

Nėra komentarų šitam balbatavimui liežuviu.

Arūnas Valinskas į Seimą atvedė išties keistų personažų.

Šiaip jau pats Seimas turi formalių požymių, pagal kuriuos galėtų būti priskirtinas LRT kompetencijai. Tiesa, jis nesivadina taip panašiai, bet jo rūmuose stovi stacionarios TV kameros, kurias galima pajungti tiesioginei transliacijai. Kuo ne televizija?

Tai prijungiam prie LRT ir išsprendžiam visas finansavimo problemas.

Kvaila?

Tiek pat kvaila, kaip ir prijungti prie Lietuvos radijo ir televizijos Lietuvos radijo ir televizijos centrą su mezonais, siųstuvais ir skaitmenine plėtra.

O gal padarom atvirkščiai? Šiaip jau LRT yra įsiskolinusi Lietuvos radijo ir televizijos centrui, o ne kitaip.

Pastarasis daug verslesnis už pirmąjį. Iš savo mezonų ir išlaikytų.

Ekonomikos komiteto pirmininkas…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Personalijos, Rinka, Technologijos, UFO News, Visuomenė
Žymos: , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD