UFO NEWS: MIKELKEVIČIŪTĖ

Aš dabar atsistosiu į bulvarinės žurnalistikos pusę. Tiek to…

Valanda su Rūta, 2010.11.18

Filosofiškai kontempliuojančios žurnalistikos atstovė leido sau kartą gyvenime nusileisti iš aukštybių link žemos prabos bulvaro.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (8 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +2 (from 4 votes)
Share
Kategorijos:  Personalijos, UFO News
Žymos: , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: KĘSTUTIS D IR ELITARIZMO ILGESYS

Sudėtingesnių terminų pastaruoju metu radosi uagadugu komentaruose.

Krapštausi galvą, vartau oficialaus Burkina Faso tarptautinių žodžių žodyno folianto puslapius.

Čia viskas dėl šio rašinio.

Juozas negudrų uagadugu rašinėjimą išvadino vulgariąja dichotomija, o Kestutis D. nugramzdino komentarų skiltį į elitarizmo ir egalitarizmo priešpriešos nagrinėjimą.

Ką egalitariškasis Juozas, savo komentavimo praktikoje vartojantis patricijaus vertą terminologiją, matyt, irgi pavadintų dichotomija. Tik gal ne tokia vulgaria.

Nagrinėta daug ir ilgai, man buvo proga prisiminti, kad visi dviračiai pasaulyje jau išrasti.

Kaip supaprastėtų mūsų gyvenimas, jei kasdieniame gyvenime remtumėmės elitarizmu.

Tik labai jau viskas būtų nepolitkorektiška.

Atskiru įrašu pateikiu šį komentarą ne tik todėl, kad Kęstutis D daug plušo nepaisydamas, jog lauke – šeštadienis, bet visų pirma, kad jis paprasta ir visiems priimtina, neoficialia, nepasikėlusia leksika išdėsto pamatines, vadovėlines elitizmo, egalitarizmo ir plebėjiškumo sąvokas, pagrindžia jas suprantamais pavyzdžiais, o todėl uagadugu tinklaraštis gali atlikti šiokią tokią švietėjišką funkciją jį skaitančiai visuomenei.

Mano prašymas Kęstučiui D ar kitiems komentatoriams – rašykite prašau, rašmenimis su lietuviškais ženklais – gerą valandą plušau, kol ištaisiau Kęstučio D tekstą. Beje, po komentaro laukeliu matote užrašą Įkelk. Turėkite omeny, kad šios funkcijos pagalba galite ne tik rašyti komentarus, bet komentaro skiltyje talpinti ir įrašus, nuotraukas ar simbolius iš savo kompiuterio.

Jei šio rašinio mintys išprovokuotų jūsiškes, labai prašau pasijungti į diskusiją.

O štai Kęstučio D įrašas:

Abu su Mamontovu darote kai kurias esmines klaidas (beje, kaip ir dauguma Lietuvos intelektualesnių žmonių, suklaidintų XIX a. – XX a. egalitaristinių ideologijų).

uagadugu teisingai pastebi, kad didesnioji visuomenės dalis yra ne tokia apsišvietusi, kaip tas mažasis segmentėlis, kurį geriausia ir būtų vadinti elitu. Problema ta, kad uagadugu nors tai pastebi (ne visai taip kaip Mamontovas, nors anas irgi gal pastebi, tik ką kita norėjo išsakyti), bet mano, kad ta padėtis nėra normali ir ji gali būti kaip nors pataisyta (bent aš jau taip išskaiciau tame post’e).

Čia ir pasireiškia mūsų užkrėstumas egalitaristine ideologija – mes manome, kad išsilavinimas, intelektualinė „šviesa“ iš principo gali būti pasiekiama kiekvienam, ir jei taip nėra – vadinasi, kažkas dėl to kaltas, reikia kažką dėl to daryti (pav. maumus valyti).

Bet civilizuotos visuomenės iki XIX a. (o socializmo neliestos šalys – net ir dabar) laikėsi kiek kitokio požiūrio – elitaristinio – pvz., išsilavinimas nėra prieinamas kiekvienam, egzistuoja tam tikri visuomenės sluoksniai, kurių vieniems – geriau fizinį darbą dirbti, kitiems – protinį, ir tie visuomenės sluoksniai gana skirtingi – taigi, yra elitas ir yra plebėjai, ir, beje, pastarųjų yra daugiau, elito – mažiau, tačiau elito pareiga – vesti visą visuomenę į priekį (čia tokia supaprastinta elitarizmo versija).

Idėja nėra kvaila ir nepagrįsta – ji gyvavo labai ilgą laiką. Ji gali būti pagrįsta tuo, kad iš tikrųjų žmonių intelektiniai gebėjimai nėra vienodi kiekviename žmoguje, bet pasiskirstė pagal normaliojo pasiskirstymo dėsnį – labai protingų yra ne tiek jau daug, bet ir gerokai mažiau protingų nėra tiek jau daug (maždaug po 15 proc. abiejuose galuose) , o daugiausia yra vidutiniokų – kažkur apie 60 proc. (panašus atvejis su ūgiu – aukštų ir mažų – po truputį, o vidutinių – daugiausia).

Yra daug pagrindo manyti, kad intelektas didesne dalimi paveldimas ir vargu bau ar yra išlavinamas (kaip to nenorėtų pripažinti „‘egalitaristai“), tačiau nuo jo didžia dalimi priklauso, kaip seksis mokytis mokykloje, aukštuosiuose moksluose bei koks bus uždarbis (čia nėra priklausomybės 1:1, bet sąryšis gana didelis) ir socio-ekonomine klase.

Todėl tai, kas susiję su intelektiniais gabumais, žmogaus socio-ekonominiu statusu – ir visa, kas susiję su jais (atitinkamų TV laidų pomėgis, knygų skaitymo įpročiai etc.) nėra taip jau lengvai keičiama, o labiausiai tikėtina, kad ta „vulgarioji dichotomija“ visada išliks – elitui visada bus sunkiau suprantami plebėjų pomėgiai, kaip plebėjams – visiška mįslė elito užsiėmimai.

Nesakau, kad egalitarizmas neatnešė naudos – gerėjant visuomenių padėčiai egalitarizmas iš tiesų pasiekė nemažų laimejimų gerinant visuomenę – taip didžiuma žmonių išmoko skaityti ir įgijo elementarų pradinį (dėl vidurinio – stipriai ginčyčiausi) išsilavinimą, ir tai yra labai naudinga ir svarbu.

Kelti plebėjiškosios dalies išsilavinimo lygį – iš tikrųjų įmanoma.

Tačiau problema yra tai, kad mes per ilgai gyvenom socialistinėje šalyje, kuri ne tik išugdė daugybę netikusių įpročių, bet ir apribojo mūsų mąstymą ta siaura egalitaristine ideologija – mes manome, kad visuomenę įmanoma kažkokiu būdu staigiai apšviesti, ir ji taps staiga išsilavinusi ir mėgs tokio lygio dalykus kaip uagadugu blogas ar Mamontovo pomėgiai.

Iš to ir atsiranda tokie skubūs sprendimai, turintys „staigiai pataisyti padėtį“ – t.y, išsiųsti visus į emigraciją, valyti maumus, suteikti visiems aukštąjį mokslą, prijungti prie Mamontovo telemetrą ir pan. – mes nesuprantame, kad tai nėra taip paprasta ir rimtesni socialiniai pokyčiai trunka gana ilgai – mažiausiai vienos kartos, o kartais net ir kelių kartų amžius.

Beje, pasiūlymas visiems plebėjams emigruoti turi savyje racionalumo grūdą. Gera aplinka per daugelį metų žmogų, net ir plebėjų pripratina galvoti tikrai kitaip – vakariečiai per kelis šimtus metų išsiugdė tam tikrą visuomeninį supratimą ir žiuri į pasaulį kitaip nei socializmo pagraužtos šalys.

Pvz., elementarus pavyzdys – jiems verslas ir verslininkas yra vertybė, nes privati nuosavybė – jau savaime yra gėris, o jei dar verslininkas kuria darbo vietas – tai visuomenei nuo to tik geriau. Tuo tarpu mums, pagraužtiems socializmo – verslas beveik salyginio reflekso lygmenyje reiškia kažkokią nedorybę, suktumą, automatinės asociacijos – „spekuliantai“, „vagys“, „sukciai“, „nenori doro atlyginimo zmogui“ mokėti ir t.t. (čia jau į atskirą paskaitą reikėtų plėstis apie mūsų ir jų požiūrį į mokesčius, valstybę, ekonominio gyvenimo ciklus ir t.t. – bet patys žinot).

Taigi, mūsų plebėjams kelias dešimtis metų pagyventi būtent tokioje aplinkoje būtų visai sveika – tai iš tikrųjų padėtų (nors pomėgius vargu ar labai pakeistų), gal šiek tiek sveikesnio požiūrio įgytų (nors vėlgi – tik dažnai tai vyksta tik labai elementariame lygmenyje – pasisakymai tokio tipo – ten viskas gerai, ten didelius atlyginimus moka – o čia viskas blogai, čia mažus atlyginimus moka – ir jokio apmąstymo, kodėl toks skirtumas).

Ir dar – nenoriu pasakyti, kad nereikia ieškoti. Iš tiesų, tiek uagadugu, tiek Mamontovo svarstymai ta linkme sveikintini, kaip bandymai kažką keisti į geresniąją pusę.

Man pačiam atrodo, kad turėtų keistis ir žiniasklaida, nes ir ji suvaidina tam tikrą vaidmenį ideologijos bei vertybių skleidime bei požiūrio įtvirtinime.

Tik norėjau pasakyti, kad turėtume geriau suprasti, kaip viskas yra, tam, kad nebūtų iš mūsų pusės perdėtai emocinių neigiamų reakcijų – tiesiog taip yra ir tiek (bet lengva pasakyti, sunku padaryti – mane patį pernelyg erzina bulvarinė žurnalistika ir žurnalistų nesugebėjimas suprasti savo atsakomybės).

Tai tiek (vėl prišnekėjau daug).

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD