uagadugu

uagadugu, nors ir Afrikoj, taip pat gavo LTV direktoriaus spaudos pranešimą dėl rafinuoto geltonio. Jis toks intriguojantis, kad spausdiname nekupiūruodami:

LTV direktoriaus Rimvydo Paleckio pranešimas spaudai

Rafinuotai geltonas šmeižtas, pajuokaujant.

Komercinė televizija LNK bulvarinėje laidoje „Kakadu“ (prodiuseris Saulius Bartkus) šių metų spalio 26 dieną paskleidė apie LRT gandus ir paskalas.

Tikrovės apie LRT neatitinkanti informacija suformuluota suktai, beveik juokaujant, taip, kad nebūtų galimybių kreiptis į teismą dėl tikrovei neatitinkančių faktų paneigimo.

Laida skelbė: „Lietuvos televizijos pastatas gali būti užstatytas bankams“, o toliau reportaže šis prasimanymas jau virto svarstymų objektu – „kalbama, kad LRT vadovui nauja paskola reikalinga tam, kad įsigytų kilnojamąją televizijos stotį“.

Kita nesąmonė: „Yra žinių, kad ponios Miliūtės atlyginimas yra 30 tūkstančių litų“, o kultūros viceministras Donatas Valančiauskas, laidoje paklaustas apie „Triumfo arkos“ biudžetą, svarstė: „girdėjau visokius gandus nuo 100 tūkstančių iki 160 tūkstančių litų“.

Visa tai netiesa.

Pritaikęs laidos kūrėjų sakinių konstrukcijų formuluotes galiu pasakyti, kad kalbama, jog prodiuseris S.Bartkus gali būti melagis. O apie LNK esu girdėjęs gandų, kad televizija virto oligarchų bei „Vilniaus brigados“ berniukų pinigų plovimo mašina.

Girdėjau, kad yra žinių, jog LNK turi rimtų finansinių problemų ir artimiausiu metu gali bankrutuoti arba būti parduota skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Vladimirui Romanovui, o S.Bartkus piktnaudžiauja LNK eteriu ir suvedinėja sąskaitas su LRT, nes S.Bartkaus požiūris į LRT ėmė keistis po to, kai pernai, prasidėjus krizei, LRT pakeitė požiūrį į S.Bartkaus „Požiūrį“ ir baigė jo transliacijas.

„Kakadu“ siužeto turinys, manau, sinchronizuotas su kita dieną pasirodžiusiu rašiniu „Lietuvos žiniose“. Šis dienraštis priklauso į oligarchą panašiam Bronislovui Lubiui, kuris valdo su LRT dėl reklamos konkuruojančią Baltijos TV. Jos auditorija pastaruoju metu mažėja.

„Lietuvos žinias“ redaguoja Valdas Vasiliauskas, sovietmečiu, kaip teigiama spaudoje, dalyvavęs slaptoje KGB operacijoje prieš Valdą Adamkų.

Mums šis pranešimas pasirodė labai įdomus todėl, kad rimtos, visuomeninės televizijos vadovas įsivėlė į diskusiją su savo bulvarinį pobūdį atvirai manifestuojančia ir iš to pinigus valgančia laida, kurioje paminėtų skaičių net toks menkavertis blogelis, kaip uagadugu necitavo.

Necitavome, nes visų pirma netikime, kad LRT už paimtą paskolą pirktų dar vieną kilnojamą televizijos stotį. Bet visiškai tikėtume, kad LRT paskola reikalinga dengti savo skolas. Imti paskolą yra normali ūkinė praktika – LRTC užstatė bokštą, tai kodėl LRT negalėtų užstatyti savo pastatų? Aišku, abejojame, ar šiais laikais tokias paskolas imti protinga, nes palūkanos bankuose – žiaurios. Nebent tikintis, kad tas palūkanas reiks mokėti kitiems. Bet juk lūkesčiai bergždi – tik geras beprotis norėtų dabar eiti į LRT. Todėl palūkanas juk reiktų iš kažkur krapštyti patiems.

Taip pat nesiruošiame skaičiuoti kolegų honorarų ar autorinių laidų sąmatų. Dėl kitos priežasties. Dėl to, kad pradžioje reiktų susitarti dėl skaičiavimo matų suvienodinimo. Komercinėse ir visuomeninėse televizijose gaminamų laidų sąmatų lyginimas be šitokio konvertavimo yra tarsi vieno svėrimais svarais, o kito kilogramais. Daugumas į komercinę televiziją prodiuserių atnešamų laidų yra taip vadinama kasetė – t.y. į tokioje kasetėje atneštą laidą sudėtos visos jos pagaminimo išlaidos, kurios apibrėžtos konkrečioje sutartyje. Tai yra aiškus ir atviras skaičiavimas. O LTV pas save ir sau gaminamoms laidoms suteikia ištisą paletę paslaugų – grimerinės, dekoracijų sustatymas, operatoriai, techninio centro paslaugos, administravimas ir t.t.. ir t.p., kurias šalia aiškių ir matomų honorarų gali įtraukti į sąmatą, o gali ir ne; kurias gali skaičiuoti vienaip, o gali ir kitaip. Čia neišvengsi subjektyvumo, simpatijų, antipatijų. Žmonės yra žmonės, jiems vieni gražūs, mieli ir artimi, o kiti – pabaisos ir šiaip kvazimodai negeri. O ir įkainius nusistatai pats, o ne rinka…

Šitokiuose skaičiuose koją nusilauš penkios Valstybės kontrolės. Juo labiau to nesiruošiame daryti mes.

O ir netikime, kad netgi atlikus tą Sizifo darbą ir suvienodinus matų sistemas, paaiškėtų, jog LTV autorių dabartiniai atlyginimai yra astronominiai. Nemaži jie buvo praeitą rudenį – kam labai norisi raustis skaičiuose (uagadugu tingi ir neturi laiko), palyginkite LRT tarybos ataskaitas už 2007 ir 2008 metus ir pamatysite tą skirtumą. LRT didžioji problema yra ta, kad prieš metus ne tik ekonominė, bet ir valdžios konjunktūra neatitiko puoselėtų lūkesčių, o įsipareigojimai liko.

Dideli.

R. Paleckis įsivėlęs į šitą bulvarinę diskusiją daro formaliosios logikos klaidas, kurios apskritai supainioja visas jo prielaidas. Pavadinęs prasimanymu informaciją apie užstatymą ir nesąmone apie atlyginimus, staiga viską perbraukia viena pastraipėle – visa tai netiesa. Suprask po to, kas tiesa, o kas – ne.

Bet tekste yra ir kitų įdomybių, kurios daro dėsningą poveikį patikliems uagadugu. Tarkim, dabar žiūrėdamas LNK peliukus noriu-nenoriu gaudysiu save už minties, kad tos ausys yra Vilniaus brigados.

Kitur LTV direktorius atidaro asmeniškumų Pandoros skrynią dėl prodiuserio Sauliaus Bartkaus. Toks dangtis sunkiai užsiveria.

Tendencijos įdomios – lauksime kitų LTV direktoriaus pasivaikščiojimų po plačiuosius telebulvarus.

BTV pranešė visgi pradėsianti naują sezoną.

Rašome visgi, nes nebuvo jokio savireklaminio apšildymo. Panašu į neišvengiamą pareigą, o ne ugningą energijos pliūpsnį.

Televizija visų pirma didžiuojasi laidomis, kurios jau kelintą ar kelioliktą sezoną grįžta į eterį ir turi savo nuolatinius žiūrovus bei profesionalius kūrėjus, o ne naujais projektais.

Su tais nuolatiniais žiūrovais yra atsitikusi rimta problema – jų permanentiškai mažėja. O todėl ir didžiuotis tarsi ir nebūtų kuo.

Visos komercinės televizijos per paskutinius keletą metų yra praradusios žiūrovų, bet BTV neprilygs niekas. Dar 2001-aisiais, jau praėjus nemažai laiko nuo tada, kai televizijoje neliko ne tik Arūno Valinsko komandos, bet ir ilgamečio BTV vadovo Gintaro Songailos, kanalas stabiliai rinkdavo apie 17 procentų auditorijos dalies.

O po to atėjo didysis nuopuolis. BTV akcijas iš Lietuvos miškuose ir giriose pasiklydusio lenkų Polsat perpirko  Bronislovo Lubio Achema.

Rezultatas – šiuo metu BTV auditorija kritusi dvigubai. Svyravimas apie 8-9 procentus.

Trąšų gamyklos rinkodara televizijai netiko. Michailo Garberio radijo vadybos žinios – juo labiau.

Dabartinio BTV vadovo Romo Mirono ne televizijos žmogumi nepavadinsi. Ilgai dirbta LTV komercijos direktoriumi, po to vadovauta Lietuvos ryto prodiuserių firmai Spaudos televizijai. Achemos struktūroje jis pavaldus tikram žiniasklaidos ir politikos dinozaurui Vytautui Kvietkauskui. Bronislovas Lubys visuomet vertino žmones su ryšiais aukštuose valdžios ešelonuose. Jo verslo sėkmės laidas didele dalimi paremtas šių ryšių tamprumu.

Panašu, kad šiame gerai sumegztame tamprių ryšių, gerų vyrų ir naudingų žmonių voratinklyje kažkur toli pasimeta tai, kas televizijoje svarbiausia – jos žiūrimumas.

Šiandienykštė BTV apeliuoja į tradicijų puoselėjimą, perimamumą ir ilgametystę. Tiesa, tai labiau LRT, o ne BTV tradicijos. Ilgamečiai LRT darbuotojai R. Mironas ir V. Kvietkauskas duoda darbo ilgamečiams LRT darbuotojams Henrikui Vaitiekūnui, Algimantai Žukauskienei, Danutei Jakubėnienei, Laimai Kybartienei, Arvydui Ilginiui. Savi saviems. Patyrę žmonės renkasi. Gražu.

Tiesa, yra ir kitko. Tarkim, ilgametis Spaudos televizijos vadovas Romas Mironas duoda darbo ilgamečiui Spaudos televizijos darbuotojui Rimui Bružui, kurio paslaugų šį sezoną neprireikė Lietuvos televizijai. Irgi gražu. Žmogus žmogui turi padėt.

R. Bružas tęs LTV pradėtą dokumentinių filmų ciklą, kuris BTV vadinsis Valstybės kelias. O dar sakoma, kad komercinės televizijos nebūtų pajėgios vykdyti Lietuvos televizijai įstatymu deleguojamų visuomeninių funkcijų. Reikia misijos? Prašom Valstybės kelią. Be jokio įstatymo.

Ne pirmą kartą bandomi reanimuoti Gimnazistai. Tikimės, kad naujasis reanimobilis bus šiuolaikiškai sukomplektuotas.

BTV spaudos pranešime naujiena laikoma didelės teleparduotuvės vardu Šeštadienio rytas išplėtimas į sekmadienį.

Bet tikros naujienos yra dvi. Tai TV žurnalas „Grožis ir estetika“, vedamas aktorės Eglės Jackaitės. Laidos kūrėjai žada, kad kalbės apie grožį ir sveikatingumą paprastai – laidoje bus nedaug užuominų apie aukštąją madą ar ligas. Diskusijose studijoje ir reportažuose bus pasakojama apie Lietuvos grožio industriją, sveikatingumo centrus, kas mėnesį laidoje vyks kirpėjų, visažistų, masažuotojų konkursai ir laida Geras laikas, kur jauni ir žingeidūs vedėjai – Indrė Pivoraitė, Dovilė Zlatkauskaitė ir Darius Labutis – šių dienų kalba bandys svarstyti, ką vaikai žino apie tėvus ir tėvai – apie vaikus, kaip skiriasi kartų vertybės, muzika ir mityba, kodėl nesutariam dėl tokios daugybės temų – nuo batų raištelių iki Tėvynės sąvokos.

Geri vyrai BTV vadovybėje suteikė eterio šansą asmeniniame gyvenime pasimetusiai Eglei Jackaitei. Dar kartą gražu. Katutės.

Norėtume būti optimistiški, bet skepsiui nuteikia šių laidų nugrūdimas į menkai žiūrovo dėmesio maloninamą šeštadienio rytą.

Tokios tos naujienos iš BTV.

Lietuvos žinios susirūpino tuo, kad rugsėjo 1-ąją atleidimo iš darbo lapeliai bus įteikti LRT vaikų choro vadovams.

Kodėl LRT visą laiką bandomos įpiršti jai nenatūralios funkcijos? Kodėl Lietuvos žinios neprotestavo, kai kažkada LRT buvo naikinamas šiltnamis ar skalbykla?

uagadugu niekas neįtars simpatijoms LRT, bet niekaip nesuprantame, kodėl Nacionalinis transliuotojas turėtų išlaikyti chorus. Jeigu svarbi pedagoginė funkcija, nes tai požiūrio į jaunosios kartos auklėjimą problema, tai tegu tą problemą savo lėšomis ir sprendžia Švietimo ministerija. O jeigu choriniu dainavimu taip jau labai reikia užpildyti LR fondus, tai Lietuvoje yra daugiau negu daug chorų, galinčių užpildyti tuos fondus už dyka.

Jei Bronislovo Lubio spaudos organui taip reikia choro, tegu magnatas jį ir finansuoja. Su trąšomis jis turi tiek pat bendro, kiek ir su televizija.

O kryptis, kur pasiuntė Audrius Siaurusevičius chorinius interesantus, yra iš tiesų intriguojanti: “Jei vaikai dainuos, reikės atleisti žurnalistus”, – tvirtino A.Siaurusevičius ir patarė paramos ieškoti prezidentūroje.

Čia pas L. Balsį ar tiesiai pas D. Grybauskaitę?

uagadugu ilgai dirbo ir devynaukščiais keikėsi, kad apskritai tokio darbo ėmėsi. Tai ne bet ko, o Prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija išsakytos mintys apie Nacionalinį transliuotoją (beje, šitą pavadinimą uagadugu vartoja tik dėl turtingesnės sinonimikos. Mat, tą mūsų nedidelę naciją savo signalu aprėpia mažų mažiausiai keturi, o gal ir penki nacionaliniai transliuotojai).

Keikėmės todėl, kad L. Balsys turi ypatingą kalbėjimo stilių. Tai, ką kitas pasakytu vienu trumpu sakiniu, L. Balsys išplečia į sudėtingus periodus ir papuošia barokine gražbylystės ornamentika (kokie nors piktesni blogeriai tai pavadintų tuščiakalbyste). Tarsi vingiuojantis upelis L. Balsio mintis vėl ir vėl grįžta nuo ko prasidėjo…

Prezidentės patarėjas galėtų būti geras radijo didžėjus. Manau, kad, esant reikalui, užimtų valandą eterio be pauzių kalbėdamas vien tik su savimi. Pašnekovų neprireiktų. Ta proga išguldžiau tekstą neredaguodamas.

Cituojamoje Žiniasklaidos anatomijos laidoje be vedėjo Dainiaus Radzevičiaus dalyvavo buvęs LRT tarybos narys Vidmantas Valiušaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, LRT tarybos narė Auksė Balčytienė, filosofas Krescencijus Stoškus.

Jų minčių čia neiššifravome ne tik todėl, kad Linas Balsys juos savo gražbylyste akivaizdžiai nustelbė – paprasčiausiai Prezidentės patarėjo mintys, skirtingai nuo kitų pašnekovų, atstovauja valią. O valia formuos LRT ateitį.

O uagadugu jas komentuos.

Prezidentė iškėlė tokią mintį, kad dabartinėje informacijos rinkoje situacija yra tokia dramatiška ir gal būt šiek tiek pavojinga ir gali atsitikti taip, kad Nacionalinis transliuotojas ir liks vienintelis transliuotojas, kuris gins viešą interesą ir būtent išeinant iš to yra tas Prezidentės nusiteikimas inicijuoti ir įstatymo pataisas LRT, stiprinti Nacionalinį transliuotoją, garantuoti jo finansavimą ir padaryti taip, kad jis iš tiesų atspindėtų viešą interesą ir visuomenės lūkesčius. Tai čia tas procesas, kuris prasidėjo ir, tikiuosi, Prezidentės iniciatyva bus palaikyta ir gal būt greitu laiku atsiras ir darbo grupė, kuri kartu su Seimu ir visomis suinteresuotomis pusėmis tą darbą pradėsime daryti.

Mums nėra aišku, ką Prezidentė vadina dramatizmu dabartinėje informacijos rinkoje, bet dramatišką atjautą atsiradusiam dramatizmui įvertinome. Arčiausiai tos dramos tarsi būtų Lietuvos ryto akcininkų sudėties pasikeitimas ar Bronislovo Lubio viešoje erdvėje išsakytos mintys apie rytų kapitalo domėjimąsi lietuviška žiniasklaida. Sakydamas rytai, B. Lubys turėjo omeny ne kinus ar arabus.

Tuo tarpu, kai dėl paties transliuotojo ir jo problemų, tai, aišku, būtų galima daug ir išsamiai kalbėti apie įvairius būdus, apie struktūras, apie, jeigu laidoje bus laiko, galėčiau užsiminti ir apie Belgijos pavyzdį, bet pirminė idėja ir uždavinys yra tas, kad reikia turėti visų pirma kriterijus, strategiją plačiąja prasme, kultūros strategiją Lietuvos ir per tai susiformuoti uždavinius nacionaliniam transliuotojui. Juk iš tiesų, kai kalbama apie politinį interesą, labai dažna populiari frazė – reikia apsaugoti nuo politinio intereso, bet reikia pagalvoti, kas yra tas politinis interesas – jeigu politinis interesas visų politinių jėgų bus tai, kad būtų viešas, nepriklausomas, geras laidas gaminantis nacionalinis transliuotojas ir ginantis viešąji interesą, tai už tokį politinį interesą, aš manau, pasisakys visi. Jeigu tai interesas, nuo kurio reikėtų apsaugoti, tai interesas, įtakotas komercinių interesų, politizuotų, komercializuotų grupuočių – gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių. Tai štai, turint tokią skaidrumo idėją, pabandykim tą idėją įgyvendinti, jau kai kalbėsim apie tarybos darbą, apie sandarą, struktūrą ir apskritai, kaip tas mechanizmas galėtų veikti. o dar tik norėčiau pasakyti vieną trumpą frazę iš savo asmeninės patirties, kadangi ten teko praleisti 27 metus toj įstaigoj ir visą laiką žinojau, kas vyksta iš apačios – iš apačios visą laiką buvo žmonių nepasitenkinimas, nuoskauda, kad jiems neskiriama dėmesio, kad su jais nesitariama, kad jie, kūrėjai, praktiškai nelaikomi žmonėmis – tai iš tiesų ir finansiškai, ir morališkai, ir kitaip. Tai, patikėkit, tos nuotaikos, kai grįždavau ir iš Briuselio, su kolegomis bendraudavau,- jos niekur nėra išnykusios – ir dabar aš jas matau.

Savąją politinio intereso sampratos išvinguriavimą LRT atžvilgiu L. Balsys vadina skaidrumo idėja. Tiesiog įdomu, kaip politinis interesas paversti nacionalinį transliuotoją ginančiu viešą interesą bus atsietas nuo siauro intereso tam transliuotojui daryti politiškai konjunktūrinę įtaką? Jei dabar gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių, tai kokia garantija, kad jų nebus kitoje? Įdomūs L. Balsio postringavimai apie apačią. Jeigu apačiai neįtiko nė vienas viršininkas, kuris buvo LRT, gal apačia dėl permanentinės revoliucinės situacijos Konarskio gatvėje tegu pradeda kaltinti save?

(apie reklamą) Tur būt, ne iš gero gyvenimo - tas reklamos mažėjimas yra ir dabartinėje, paskutinėje įstatymo redakcijoje, beje, kad visai išnyks, nėra numatyta, bet gal būt reikia ir pataisyti įstatymą, kad reklama visai išnyktų, nes ir Prezidentės nuomone reiktų stengtis garantuot finansavimą be reklamos, nes iš tiesų reklama sukelia ir tą priklausomybę ir nepasitenkinimą tarp žiūrovų.(…) Žinoma bet kuris LRT administracijos vadovas (…) pasakys, kad be reklamos mes neišgyvensime, nes tai yra mūsų pajamų šaltinis (…) Apie tai ir eina kalba – rasti būdų, kad valstybė kažkokiu būdu…, o gal komerciniai transliuotojai sutiktų kompensuoti nacionaliniam transliuotojui, yra įvairių idėjų, kurias čia galima išmesti į viešumą, bet iš tiesų jos reikalauja viešo svarstymo ir konkrečių sprendimų, bet idėja, pats, kaip principas, kad neturėtų būti reklamos, kad nacionalinis transliuotojas turėtų būti laisvas be reklamos ir tuo pačiu nuo komercinio intereso – čia labai sveika idėja.

Požiūris aiškus. Galimybė užsidirbti suponuoja stengimąsi, kad tos reklamos būtų kuo daugiau. Kad būtų reklamos, reikia daryti laidas ne intelektualų nišai, o visiems. Kiek tu vilko nešersi, jis vis tiek į mišką žiūrės. Todėl vilką reikia nudaigoti. Tik ar pavyks? Daug buvo norėjusių.

Gerbiamas K. Stoškus pasakė daug gerų dalykų ir atsimenu per susitikimą su Prezidente jis irgi labai gerai kalbėjo ir daug konstruktyvių dalykų pasakė. Dėl politikų atstovavimo – na, galėčiau pateikti šitokį Belgijos pavyzdį, kuri neblogai pažįstu – jis gali kai ką ir panervuoti, bet įneš pozityvios ugnies į diskusiją. Iš pradžių Belgija nusprendė panaikinti abonentinį mokestį 2002 metais, o tuos pinigus toliau rinkti ir skirti vaikų darželiams ir kitoms socialinėms reikmėms, t.y. mokesčio piliečiai neatsisakė tiktai nusprendė – nebe radiją ir televiziją išlaikyti, o daug geresniems tikslams. O radijas ir televizija, pavyzdžiui, yra prancūziškosios dalies ir Flandrijos, du visiškai atskiri visuomeniniai transliuotojai dėl politinių motyvų, bet, pavyzdžiui, pracūziškojoj daly irgi yra vadinamoji Taryba. Tarybą tiesiog renka frankofonų parlamentas, parlamentarai, politikai. Išrenka trylikos asmenų Tarybą parlamento kadencijos laikotarpiui ir vyriausybė skiria dar du komisarus, kurie ekspertai, kaip specialistai garantuoja, kad būtų nepažeidžiami įstatymai, kad būtų laikomasi karaliaus dekretų ir įstatymų, finansiniai dalykai (…). Pinigai yra skiriami iš frankofonijos kultūrinio biudžeto, jie tam pinigų turi, yra šiek tiek reklamos, bet labai nedaug, bet pats valdymo principas – niekas neprotestuoja, kad ten yra politikų atstovavimas – per politikus einama. Olandakalbė dalis Flandrijoje padarė šiek tiek dar kitaip, bet irgi gerai – pas juos visuomeninis transliuotojas valdomas kaip įmonės taryba ir tokiu būdu Taryba su administracija pasirašo kontraktą penkeriems metams ir kontrakte numato viską, kokios bus programos, kiek joms bus skirta finansavimo ir numato bonusus – jeigu misija vykdoma gerai, jie patys gaus daugiau pinigų ir problema išsisprendžia automatiškai.

Frankofoniško pavyzdžio įdiegimas į Lietuvos dirvą reikštų tiesioginę politikų įtaką Nacionaliniam transliuotojui. Bet dabar LRT nepriklausomybė nuo politikos yra tiktai deklaruojama. Geriau jau būti priklausomu viešai, nei paslėptai. Įdomu, kad čia dingtų Prezidentūros įtaka. Flandriškas pavyzdys malonesnis akiai.

Nacionalinio visuomeninio transliuotojų viena iš funkcijų yra skatinti ir politinę diskusiją tarp kitų ir nešti šviečiamąją misiją, čia visa tai yra (…) buvo užsiminta apie tą žurnalistų balsą valdant arba dalyvaujant įstaigos gyvenime. Buvo laikas, kai tas balsas buvo stiprus, tai buvo laikas, kai nacionalinis transliuotojas irgi kovojo už nepriklausomybę, kolektyvas buvo kietas, kaip kumštis, ir, na, iš tiesų padėjo padaryti tai, kas buvo padaryta Lietuvos nepriklausomybei. Bet visi dirbo etatiniai darbuotojai, buvo sistema, kaip ten dirbi, ką darai ir buvo mechanizmas, kaip tą balsą išgirsti. Paskui buvo metas, kai visi buvo išvaryti, atleisti ir tas metas, bijau, tebesitęsia iki šiol, nes iš tiesų iki šiol daugumas žmonių nedirba LRT – jie tiesiog turi kontraktus ir autorines sutartis – jie dirba gatvėj, šiandien jis dirba LRT, o gal tuo pat metu jis dirba TV3-juose, gal ir į Žinių radiją atbėga, visur apibėga ir nebėra to balso – tiesiog iš esmės negali būt. Aš visą laiką klausdavau, pamenu, buvo ne viena reformų grupė – kaip šioje įstaigoje daryti karjerą. Ateina jaunas žmogus – klaip čia pas jus daroma karjera. Vidmantas (Valiušaitis) minėjo vokiška pavyzdį – ten aišku, kaip daroma karjera – po trijų metų pereini į tą lygį, po to tampi vyriausiuoju redaktoriumi, paskui vyresniuoju korespondentu arba atbulai – aišku, kas vyksta, gal netgi per daug aišku vokiškame variante. Pas mus iš vis nėra jokio varianto taip, kaip yra dabar. Jeigu gražinsim vėl, kad Nacionalinis transliuotojas taptų profesionalumo etalonu, jeigu žmonės ten formuosis ir nepabėgs iš ten… Dabar susitinku daug gerų bičiulių nuo senų laikų gatvėse vaikščiojančių – jie sako, o, aš dabar dirbu TV3-juose, o aš LNK, kaip mums gerai. Man labai gaila, kad jie nedirba LRT, nes ten nebeliko, visi išsilakstė paprasčiausiai. Dėl to, kad nėra sistemos, jų nieks ten nebelaiko, buvo metas, kai visi buvo išvaryti. Reiktų daryti viską, kad tegu būna mažas LRT, tegu būna finansavimo, kiek yra, bet jis bus profesionalumo etalonas ir tada, kai žmonės ten ras profesinį interesą, jie ras būdų, kaip tai pasakyti tarybai. Taryba su jais bendraus.(…) Paprasta vadyba – nėra taip blogai ir pagal dabartinį įstatymą – yra Taryba lyg toksai stogas, yra administracinė taryba, kuri daro tokius darbelius, kurių neišmano ten, kurios neišmano Taryba, (…), jinai numatyta įstatyme – tai gal čia tik vienas žingsnis iki to kontrakto, apie kurį aš kalbėjau.

Na, va, pagaliau atsiskleidė. Iš riebios eurobiurokratų sostinės Briuselio atvykęs L. Balsys nori grąžinti LRT į jam įprastus rėmus, prieš 27 metus rastus darbinantis dar J. Januičio vadovaujamoje televizijoje. Rėmai buvo riebūs. Tikra Bonanza. Daug redakcijų, žmonės metų metus darantys karjerą nuo TV kūrybos pameistrio iki meistro ir vadovo. Nes, kai tu esi vadovas, tau iškart, automatiškai nusišypsos Mūza, gims daugiau idėjų ir tu sukursi geresnį kūrinį.

Tarsi kūrėjui reiktų svajoti apie karjerą. Jei turi gerų idėjų, jos turėtų būti realizuojamos nepriklausomai nuo tavo laiptelio ant karjerinės piramidės, kuri taip svarbi Prezidentės patarėjui, aukščio. Mokesčių mokėtojas, pasirodo, turi sumokėti už kažkieno norą daryti karjerą. O ne kūrybą.

Mums pasirodė įdomios L. Balsio mintys apie etaloną – LRT. Keistos mintys. Etalonu Nacionalinis transliuotojas nustojo būti dar gerokai prieš tai, kai visi buvo išvaryti, atleisti.  Kažkodėl dar 1993 metais LTV visi laikė etalonu, o vakarais, namie žiūrėjo ORT. O 1996-aisiais visi, matyt, vis dar etalonu laikydami Nacionalinį transliuotoją, staiga šast ir persimetė žiūrėti LNK. Blogai su tuo etalonu. Ypač kai etalono sąvoką pats sau ir pritaikai.

Taip ir įsivaizduoju Liną Balsį, pabaigusį karjerą Prezidentūroje, karjeriškai įsiplantavusį į reformuotą, sočią, karjerinę TV ministeriją, pilną mielų jo akiai etaloninių telebiurokratų. Tvarka ir ramybė. Iki pensijos.

uagadugu, būdami skrupulingais mokesčių mokėtojais, tikisi, kad tokia LRT nėra Prezidentės vizija.

Ingrida Šimonytė savo plačiame pasisakyme Žinių radijui teigė, kad Lietuvą išgelbės ne vartojimas, o eksportas.

Negali nepritarti. Sveika, ūkiška logika.

Reiškianti, kad Lietuvą išgelbės ne mano ar tavo smulkus kasdienis verslumas, o Bronislovo Lubio trąšos. T.y. tie visokie amoniakai, metanoliai, formalinai ir t.t., kuriuos Europa perka dėl jų pigumo, o ne rafinuotos kokybės.

Tada pagalvoji, kad šalia B. Lubio didžiausi Lietuvos patriotai yra emigrantai. Jie išvažiuodami Lietuvai iškart padaro du naudingus dalykus – išveža savo vartojimą, t.y. padeda sprogdinti vartojimo burbulą (šitie burbulai jau iš Prezidentės leksikono) ir patys tampa eksportine preke, nes siunčia į Lietuvą dalį savo uždirbtų pinigų senoms mamoms ar paliktiems vaikams.

Finansų ministerijos bizniukas verda.

Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos vadovas Nerijus Maliukevičius pranešė, kad iš nacionalinės aprėpties kanalų daugiausiai rusiškos TV produkcijos rodo BTV – 24.8 proc., t.y. net ketvirtį visos BTV programos sudaro rusiškos TV laidos. Palyginimui – LNK jų rodo apie 13 proc., o TV3 – apie 11.

Šiame kontekste susimąstai apie BTV savininko Bronislovo Lubio rūpestį dėl rusiškų pirkėjų invazijos į Lietuvos televizijų rinką. Surusintas kanalas visiškai nebūtinai turi būti rusų valdomas.

Pradėk nuo savęs, kaip sakoma.

Delfi patalpino platų interviu su Bronislovu Lubiu. Pavadinimas B.Lubys įspėja: Rusijos pinigai veržiasi į mūsų žiniasklaidą akcentuoja, kad ši tema buvo pagrindinė. Anaiptol. Žiniasklaida – tik nedidelis interviu fragmentas. Bet pasirodė svarbiausias Delfi. uagadugu taip pat.

Radome mažiausiai porą įdomių aspektų. Iš interviu galima padaryti išvadą, kad rusų verslo emisarai zuja tarp lietuviškų žiniasklaidos koncernų ir veda derybas dėl spaudos, televizijos, radijo įmonių pirkimo: Bus blogai, jei savo žiniasklaidą imsime pardavinėti tiems, kuriuos du dešimtmečius kritikavome. Tai ne tik „Lietuvos ryto“ akcijų klausimas: problema yra daug didesnio masto. Šiandien yra ir daugiau pasiūlymų parduoti žiniasklaidos priemones, sklindančių iš tos pusės. (…) Savininkai daro įtaką jos turiniui, o derybų, kurios gali baigtis savininkų pasikeitimu, šiandien yra daugiau nei mano minėtas „Lietuvos ryto“ atvejis. (…) Nesakyčiau, kad tie pinigai mėgina ateiti masiškai, bet galiu patvirtinti, kad noro tikrai esama. Nes aš asmeniškai sulaukiau pasiūlymo iš potencialių pirkėjų.

Šnekėdamas apie tą pusę B. Lubys galėjo turėti omeny tik Rusiją, juolab, kad įpynė į šitą kontekstą ir Lietuvos rytą, po Snoro atėjimo į akcininkų gretas taip pat panašiai minimą. Gali būti, kad užuomina apie Lietuvos rytą tos pusės kontekste labai svarbi B. Lubiui, ne kartą kentėjusiam aštrius užsipuolimus Lietuvos ryto puslapiuose.

Lietuvos ryto surusinimas naudingas ir Delfi. Tarp portalų vyksta arši kova dėl auditorijos. Konkurento pateikimas rusiškame fone mažina jo patikimumą tarp skaitytojų.

Tačiau ar įtarimai, kad rinka juda į rytus, turi realaus pagrindo? Matyt, turi. Braška bene visi. Jei netgi skandinaviškas žiniasklaidos kapitalas traukiasi iš Baltijos šalių, reiškia popieriai prasti. O vietinių žiniasklaidos magnatų kišenės visai negilios. Kodėl jų vietos neužimti rusiškiesiems?

Juolab, kad jie nuolat bandė tai padaryti ir iki krizės. Nemanau, kad B. Lubį rusai aplankė pirmą kartą.

Visokio plauko pirkėjai pas jį turėtų lankytis dažnai. Ironiška, bet vieni jų galėjo būti to paties Lietuvos ryto žmonės.

Kas liečia B. Lubio žiniasklaidos turtus, tai laikraštis laikraščiu,- jis nors ir menkai perkamas, bet bent jau dažnai cituojamas ir perspausdinamas, tačiau daug kas gūžčioja pečiais, niekaip neįmindami mįslės, kam B. Lubiui reikalinga televizija. BTV yra leisgyvis rinkos žaidėjas, kurio auditorija per aštuonis metus nukrito dvigubai. Tie gūžčiojantys, matyt, pas jį ir lankosi. Vis nori teisybę sužinoti. Nes jei gerą arklį laikai pusbadžiu, kaimynui dėsningai kyla klausimas, ar ne pigiai parduodamas.

B. Lubys užsimena apie kažkokį daugmaž pozityviai dirbantį holdingą. Žodis holdingas įgijo daug reikšmių trumpoje atkurtos Lietuvos nepriklausomybės verslo istorijoje. Viena jų gali būti ir nomenklatūros prieglauda.

Daugmaž pozityvi.

LNK ištrimitavo spaudos pranešimą, kurio tikėjomės. Daugiau nei po du metus besitęsusio nesėkmių ruožo kanalas pagaliau pasiekė pergalę mėnesiniame auditorijos pjūvyje. Skaičius matote lentelėje.

Rašydamas apie ankstesnio mėnesio pokyčius pažymėjau, kad LNK ne tiek perima iniciatyvą, kiek TV3 praranda. Nes TV3 programinio hiperaktyvumo fone su vis atsirandančiais naujais projektais, perstumdymais programoje, LNK atrodo mieganti.  Bet varžovo energijos pliūpsniams pasireiškiant, berods,  stichiškai ir be kontrolės, LNK nuo metų pradžios jau laimėjo beveik du procentus, arba beveik dešimtadalį iš 2008 metais turėtos auditorijos.

TV3 savo ruožtu pralaimėjo balandį nepaisant to, kad turėjo Auksinius svogūnus 2009.  Deja, šių pergalė prieš LNK Antrininkus nebuvo tokia ryški, kaip ankstesnių laikų Auksinių svogūnų laimėjimai.  Garsiųjų humoro apdovanojimų populiarumo reitingai nyksta, kaip ir jo savininko Arūno Valinsko? Bet, teisybės dėlei reikia pastebėti, kad, nepaisant pralaimėjimo LNK, TV3 kritimas į duobę sulėtėjo. Balandį prarasta tik 0.1%.

LTV toliau švaisto žiūrovus. Balandį jų ištirpo 0.4%, bet gegužės mėnuo Nacionaliniam transliuotojui turėtų būti žymiai džiugesnis. Žiūrovų pastebimai pridės trys Eurovizijos 2009 koncertai bei Žalgirio ir Lietuvos ryto batalijos LKL finale. Jei prireiks septynių rungtynių, LTV gegužės mėnesio rezultatai atrodys žymiai gražiau.

BTV, panašu, naują Achemos koncerno energetinio gėrimo skardinę jau išgėrė. Gurkšnoja silpną kavytę, kur vietoj kofeino – cikorijos. Kaip ir prie M. Garberio. Klausimas, kam Bronislovui Lubiui reikėjo BTV, lieka be atsakymo.

Atsakymą, kam Lietuvos ryto TV kanalo reikėjo Gedvydui Vainauskui, šis išpyškintų ir giliausią naktį pažadintas. Bet nuo jo saldžiau burnoje ir pilniau piniginėje nepasidarys.

P.S. Bobute pasirašiusi komentatorė buvo pasigedusi konkrečių žmonių kiekio, o ne sausų auditorijos procentų. Šiokia tokia problema su šituo. Paskaičiuoti galima – tarkim, tie apie 22 LNK ar TV3 procentai būtų apie penktadalis visų Lietuvos gyventojų kiekio – nuo virš 3 mln. gautųsi apie 650 tūkstančių. Bet metodologiškai tai atrodo pritempta, nes tie tūkstančiai niekuomet nebus tik LNK ar tik TV3 žiūrovai.  Mat matuojamas laikas, kiek kuris žiūrovas žiūri kurio kanalo laidų. Tie procentai rodo, kiek kuriam kanalui Lietuvos auditorija dovanoja dėmesio. Taigi, jeigu nepatinka procentai ir norisi kažko vaizdesnio, tai LNK ir TV3 pritraukia kažkur daugiau penktadalio vidutinio lietuvio dėmesio – t.y. kažkur apie 12-13 min. per valandą, LTV žiūri apie 7 minutes, BTV apie 5, o Lietuvos ryto TV – kažkur virš minutės.

Susiję rašiniai:

SAUSIS-VASARIS: TV AUDITORIJOS POKYČIAI

TV ŽIŪROVAI 2008-AISIAIS

Aušrą Maldeikienę Žinių radijo laidos Prie pietų stalo vedėjas Ginas Dabašinskas vakar kalbino ne pirmą sykį. Šįkart garsi ekonomistė pažėrė smagių minčių apie žiniasklaidos ir šalia jos esančias personalijas. Siūlau laidos pasiklausyti radijo stoties svetainėje, bet tingesniems Uagadugu ją paslaugiai išlukšteno ir pateikė apačioj:

Apie Jurgos Šeduikytės išrinkimą Metų tolerancijos žmogaus prizu:

“Ją paskyrė tolerantiška už tai, kad ji turi savo nuomonę kažkokią ir negirdi kitų.”

Apie Andriaus Mamontovo dalyvavimą Redakcijos laidoje:

“Ponas Andrius Mamontovas patogiai išsidrėbęs krėsle (…) sako „aš visą gyvenimą bandau paklausti, kas man mokės pensiją, man atrodo, kad jos niekas nemokės. Ir šiaip tos pensijos mažos, jei mokės, tai mažai.(…) Manau, klausimas, ar mes, menininkai kam nors reikalingi? (…).“ Ką iš tiesų sako Mamontovas (…), kurį aš visą gyvenimą laikiau normalaus sveiko žmogaus pavyzdžiu (…) jis iš tiesų visiškai psichopatologiškai pasako: jis nemoka mokesčių, jis nemoka Sodros mokesčių, tačiau mes išlaikome jo tėvus, jo gimines, bet jis dar turi visokių pretenzijų mums (…) mokytojams, bibliotekininkams. Mes užsidirbame ne pensiją, o teisę į pensiją (…). Ponas Mamontovas šios teisės neužsidirbinėja, jis nemoka Sodros įmokų, aš dėl visa ko tikrinau – man pasakė, kad jis iš tikrųjų jų nemoka.(…) Suprantate, apie ką eina kalba? Sveikas sveiko proto vyras visada savęs klausia, kam aš padedu? (…) Žmogus turėtų savigarbą, tai jis sakytų „kitiems yra sunku, gal aš galiu kaip nors padėt?“ Ne, išsidrėbė sveikas vyras ir sako – „kas man duos ir šiaip jūs, bjaurūs, duodat man mažai“.

Apie Arūną Valinską:

“Jis yra tobulas egzempliorius neišlaikytam egzaminui. Ateini, trys akiniai ir dėstytojas jį išmeta, nes jie visi viens su kitu nesueina.”

Apie „oligarchus“ Darių Mockų ir Bronislovą Lubį:

“Man yra šlykštūs du oligarchai – Mockus ir šitas Lubys. Už tas savo televizijas – trijų servetėlių kanalą (…) LNK ir BTV, kur ateivis yra tiesiog šeimos draugas ir ekstrasensas (…)”

Apie Rūtos Grinevičiūtės Paskutinę instanciją ir LNK programą apibendrintai:

“Pavyzdžiui, kad ir Rūtos Grinevičiūtės laida – ji yra labai juokinga, pasižiūrėkite į kontekstą, jinai viena, kaip Don Kichotas kaunasi ir kanalas įsivaizduoja, kad čia kažkaip sukimba. Viena laida apie problemas, o visos kitos tai parodo, kad problemų nėra, ku kū! Galima juokauti, nes visą laiką kažkaip kvailai juokaujama, be balso dainuojama, šokama su ramentais.”

Lietuvos žinių savaitgalio priedas LŽ gidas spausdina Jauniaus Čiulados interviu su nauju BTV vadovu Romu Mironu. Čia pateikiame įdomesnes pokalbio atkarpas su savo komentarais:

Į mūsų rankas dar ruošiasi ateiti milijonai. Jie ateis, kai tik baigsim tuos reikalus, kuriais užsiimame šiuo metu.

Neblogai. Kažkokie nauji milijonai į rinką turi ateiti. O „reikalai“ tai skamba, sakyčiau, dalykiškai. Netgi kažkaip grėsmingai.

Nors mus kaltina Rusijos produkcijos propagavimu, man politinis rusiškas detektyvas ar trileris 3 kartus geresnis už amerikiečių filmą. Nemanau, kad meninės vertės atžvilgiu JAV kinas geresnis už rusišką.

Ypač politinis detektyvas, jeigu jau rusiškas tai tikrai gal ir ne 3, o visus 10 kartų geresnis ir tinkamesnis lietuviškai politinei realybei, nesiginčysim…

Kiekviena televizija turi turėti politinę debatų laidą, (…).

Teiginys drąsus. Ar jam pritartų rinkos lyderiai LNK ir TV3?

Norėčiau, kad mūsų televizijoje būtų dar daugiau laidų ir dar didesnė jų įvairovė. Po perkūnais – juk esame nacionalinis kanalas! Negalime laidas transliuoti tik savaitgaliais, o darbo dienomis rodyti žinias ir filmus.

Šiaip labai sveikos mintys. Ir smarkiai disonuojančios su ankstesnio vadovo

M. Garberio veiklos strategija.

Nesakau, kad mūsų ar kitame kanale žurnalistas spaudžiamas, kad jį verčia “užvažiuoti” (ant klanui nepriklausančių žmonių – aut.). Taip nėra. Bet juk žurnalistas žino darbdavio pažiūras, nuostatas…

Na, taip… Kam jį „spausti“? Kai žino „darbdavio pažiūras, nuostatas“, padaro viską kaip reikia nespaudžiamas…

Visi norėtume, kad nepriklausoma žiniasklaida būtų realybė. Būtų šaunu, jei koks nors nepaprastas filantropas finansuotų visuomenės informavimo priemonę ir ši būtų dora kaip 10 Dievo įsakymų. Tačiau tokia situacija – iš pasakų srities…

…o Bronislovas Lubys ne pasakų senelis…

Mažų mažiausiai – trečias kanalas rinkoje. Nesakau, kad mes tikrai tai padarysime, bet turime tokius tikslus. (apie viziją po dviejų metų – uagadugu past.)

Bravūriška. Įdomu, ką į tai LTV vadovybė? Nejau drebina kinkas ir tursena slėptis į skydinę?

Mes stebime savo konkurentus ir matome, kaip juos įveikti. Laikas parodys…

Vien stebėjimu gali ir neįveikti. O laikas tai tikrai parodys, čia teisybė.

Apie kredo: - Pastatei į kampą kaip kokį marksistą (juokiasi)… Nežinau, ar tai – kredo, bet… Niekada nebijau imtis atsakomybės.

Mes irgi nežinom, ar tai kredo. Krizename kartu.