APKLAUSA: 38 % „UAGADUGU“ SKAITYTOJŲ MANO, KAD B. LUBYS PATS NEŽINO, KAM JAM REIKALINGA BTV

Baigiu apklausą dėl keisto Bronislovo Lubio pomėgio turėti televiziją. Štai taip balsavo apklausiamieji:

Klausimus ir atsakymus skirstyčiau į dvi grupes – racionalios ir neracionalios intencijos. Kaip matote, net 38 procentai uagadugu skaitytojų galvoja, jog milijardierius pats nežino, kam ta televizija jam reikalinga. Tai nėra atsitiktinumas. Žmonės žiūri, analizuoja, daro išvadas. Ir nemato logikos. T.y., nemato veiksmų logikos. Jeigu tu nusipirkai televiziją, kurios žiūrovų rinkos dalis – 17-18 procentų (nežinantiems ir pramonininkams paaiškinsiu, kad žiūrovų rinkos dalis televizijoje yra tas pats, kas versle yra pardavimo rinkų kiekis arba dydis – belieka pritaikyti tinkamą kainodarą ir turi pajamas – televizijos atveju, reklamos pajamas), tai tau belieka išlaikyti tą rinkos dalį ir iš jos spausti pinigus. Nėra kito racionalaus kelio.

Lieka neracionalus ir jokiais protingais argumentais nepaaiškinamas. Bet realiai atsitikęs. Per aštuonis metus prarasta du trečdaliai auditorijos, o su ja ir reklamos rinkos. Tiek pat žiūrovų, kiek BTV prieš devynis metus, dabar turinti LNK sutraukia 60 mln. komercinių pajamų. Kai BTV – 8…

Todėl žmonės, pagarbiai galvodami apie Bronislovą Lubį, ir galvoja, kad jis pats nežino, kam jam ši televizija reikalinga. Na, išsiblaškęs milijardierius, pats nežino, ko nori… Prie neracionalios intencijos priskirčiau dar ir šiuos atsakymus – milijardieriaus žaisliukas ir prestižui (uagadugu prestižą laiko neprotingu dalyku – nesuprantu žmonių, kurie perka bananą su gražiu lipduku ir moka trečdaliu daugiau, jei galima nusipirkti tą patį angliavandenį be lipduko ir pigiau). Tačiau šie du atsakymai sutraukė dar 18 procentų. Kartu su dominuojančiu suskaičiuosime net 56 procentus neracionalios, ty. uagadugu skaitytojams nepaaiškinamos motyvacijos turėti BTV.

Likę 44 procentai jau kvepia kažkokia logika. Tiesa, šiuos skaičius irgi dalinčiau į dvi dalis – verslo darymo ir taikomąją-fasadinę. Pastarajai priskirčiau šiuos klausimus-atsakymus – įtakai visuomenėje, įtakai valdžiai ir botagas verslo konkurentams.

Ši grupė užima 35 procentus visų atsakymų. Ji atstovauja požiūrį, kad Bronislovio Lubio verslo dėlionėje BTV gali būti įrankis, atliekantis viešųjų ryšių funkciją ir formuojantis įvaizdį arba sudėtingoje verslo aplinkoje padedantis teisingai funkcionuoti kitiems koncerno padaliniams. Jeigu taip ir yra, tai koncerno ideologai bus padarę didelę klaidą – televizija, nusiritusi iki 5-6 procentų auditorijos dalies, daro niekingai mažą įtaką ir yra, naudojant Vyckos Šapranausko leksiką kitos televizijos populiarioje laidoje – veiksminga tiek, kiek gali būti veiksmingas 5-6 centimetrų ilgio įnagis tam tikrose neviešose ritualinėse procedūrose.

Belieka devyni procentai tikro ir jokiomis fanaberijomis neužtemdyto verslo, ką atstovauja atsakymai perpardavimui brangiau, nei pirko ir gauti pelną. Dėl pastarojo, tai belieka patvirtinti, kad to pelno anksčiau būta. Bet juokingai mažai lyginant su pelnu, kurį tais, visai rinkai sėkmingais metais generavo TV3 ir LNK. Tas mažai yra maždaug kelias dešimtis kartų mažiau. O pastaraisiais metais reikia kalbėti jau apie nuostolius.

Na, o apie perpardavimą brangiau, ko gero, jau ir apskritai negalima kalbėti netgi nukirtus tą antrą dvižodžio dėmens dalį brangiau. Tūlam pirkėjui kiltų didelis klausimas, už ką BTV pirktina? Už niekingai mažą rinkos dalį? Už pasenusią techninę bazę? Už tai, kad televizija turi dažnius ir yra transliuojama visoje Lietuvoje? Taip, tai buvo argumentas dar prieš kelis metus, bet po metų Lietuva pereis ant skaitmeninio transliavimo ir tapti tuo nacionaliniu tinklu bus daug kam nesunku.

Tada svarbiausiu argumentu bus inercija žiūrėti, prekinio ženklo stiprumas, žiūrovo lojalumas. Kurioj vietoj čia BTV?

Toli toli…

Susimauta.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Kategorijos:  Apklausos, Kanalai, Keistumai, Konsumerika, Personalijos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , ,

„UAGADUGU“ SKAITYTOJAI ATSAKĖ, KO JIE IEŠKO TELEVIZIJOJE VISŲ PIRMA

Prieš porą dienų netyčia užklydau į seną uagadugu svetainę blogofermoje. Nauji įrašai ten netalpinami, bet yra dar besilankančių skaitytojų.

Naujesni uagadugu lankytojai net nežino, kad tokia buvo.

Buvo buvo…

Radau ten savo pamirštą apklausą, kurioje, didelei mano nuostabai, iki šiol yra prabalsavę net 1031 lankytojas.

Skaičiai atrodo taip:

© uagadugu

Dar kartą paryškinsiu savo poziciją dėl mano tinklaraštyje vykdomų apklausų. Jos – tokios pat objektyvios, kaip ir Interaktyviosios GALA duomenys.

T.y. tiek objektyvios, kiek uagadugu skaitytojų auditorija objektyviai atitinka Lietuvos gyventojų pjūvį.

T.y. neatitinka.

Juolab, kad ir balsuoja šiose apklausose ne visi uagadugu lankytojai, o tik aktyvesnė jų dalis.

Procentas, du, o gal ir dar mažiau.

T.y. beveik nebalsuoja.

Net jei ir jie visi balsuotų, interneto vartotojų demografinis pjūvis vis tiek neatitinka Lietuvos gyventojų pjūvio. Pirmajame vyresnio amžiaus gyventojų daug mažiau, nei antrajame.

Todėl ši ir kitos uagadugu apklausos yra tik aktyviųjų uagadugu tinklaraščio skaitytojų objektyvi nuomonė uagadugu kontekste, bet labai subjektyvi Lietuvos gyventojų kontekste.

Net sušilau šitą be galo kontekstualią pastraipą rašydamas.

Sumuojame.

55 procentai uagadugu skaitytojų televizijoje visų pirma nori atsipalaidavimo. Tai besižavinčių filmais, pramogomis ir sportu procentų suma.

Kiti 35 ieško rimtesnių dalykų – žinių, kultūros, švietimo ir religijos.

Dar 10 procentų nerado sau mielos tarp mano atrinktų kategorijų.

Mane kiek nustebino, kad už televiziją, kaip atsipalaidavimo priemonę, balsavo tik 55 procentai.

O ne, tarkim, aštuoniasdešimt.

Televizijos prigimtis – mažai susijusi su rimtybėmis.

Tie, kuriems reikia rimtų dalykų, paprastai jų suranda ne televizijoje.

Nesu tikras, ar televizija apskritai gali kurti elitinę kultūrą. Gal būt ji gali perrodyti tai, ką sukuria tikri menai ar perkurti. Nors tai jau panašu į prastą kopiją. Tikrų elitinių menininkų pasirodymas TV horizontuose yra labai retas.

Davido Lyncho ar Larso von Triero TV eksperimentavimai su serialais yra išimtis.

Taip, televizija turėtų pažindinti žmones su kultūra.

Informacinėse laidose jos turėtų būti daugiau. Apie kultūrą televizijoje rašysiu daugiau. Juolab, kad ir intriga šiokia tokia atsirado. Alchemija contra begalinis kultūros srautas LTV bangomis kultūros žurnalo Durys atsidaro asmenyje.

Nenustebino 23 procentai  norinčių naujienų. Internete žmonės ieško naujienų. uagadugu tinklaraštis – ne išimtis. Kartais aplanko eretiška mintis, kad galėtų Lietuvoje ir Žinių TV kanalas atsirasti. Vystantis technologijoms sparčiai pinga signalo perdavimo kaštai. Todėl operatyvūs pasijungimai iš/į karštų įvykių vietos, anksčiau surydavę nemažą dalį tokių stočių biudžetų, tampa ne tokie brangūs.

Jis, be abejo, be išorinės paramos egzistuoti negalėtų.

Natūralu būtų tokiu kanalu tapti LTV. Juk ir dabar jo žiūrimiausios laidos – LTN gaminamos.

Taip ir pagalvoji – sustiprinus pastarąjį pora šimtų žmonių, o Lietuvos televizijai atsisakius visų kitų projektų, aktyvumų ir nereikalingų žmogiškų resursų, būtų galima sutilpti į tą biudžetą, kurio dabar nepakanka.

Atlaisvintos studijos, technika ir žmonės galėtų ir toliau daryti tai, ką daro dabar. T.y. aptarnauja TV3 laidas.

O žinių formatas sulydytų netgi tokius nesulydomus dalykus, kaip kultūra ir pramoga.

Pramogiškai sukurtas kultūros naujienų žurnalas galėtų būti rodomas šalia kultūringai susuktos laidos apie pramogų naujienas.

Laidotuves vienas kitas parodytų. Su religinėmis ceremonijomis.

Irgi informacija.

Katalikiška ejakuliacija.

Žiūrovas paplotų.

Nes to, dėl ko jis ir dabar ejakuliuojasi, jungdamas LTV, būtų daugiau, nei daug.

Ir misionieriai nesuktų nosies nuo jų nesuvokiamo pramogiško kvapelio.

Viskas būtų tik misija.

Ejakuliavusi.

Be painiavos.

Fantasmagorija čia tokia…

Nieko rimto.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Kategorijos:  Apklausos, Laidos, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

APKLAUSA: 68 PROCENTAI „UAGADUGU“ SKAITYTOJŲ APSIEITŲ BE LTV

Baigėme apklausą tema Ar pirktum abonementą žiūrėti LTV, jei kitaip negalėtum jos matyti?

Rezultatas nustebino. Tik 18 procentų uagadugu skaitytojų abonementą pirktų, dar 15 nėra apsisprendę, o 68% apsieitų be jos. Abejoju, ar tarp pastarųjų yra piktavalių, puoselėjančių viltį LTV signalą žiūrėti nelegaliai, todėl, manau, kad tie 68 procentai nuoširdžiai jos nežiūrėtų, o ir dabar vargu ar žiūri, ar bent jau žiūri reguliariai.

Nustebome, nes uagadugu visų pirma skirtas ir skaitomas žiniasklaida plačiai ir televizija siaurai besidominčių žmonių. Paskutinės savaitės Google Analytics duomenimis vidutiniškai per dieną jų pas mus apsilanko kažkur apie 1150. Tai nedidelė, glausta, gerai informacinio fronto avangarduose ir ariergarduose pasizulinusi skaitytojų grupė. O šie tarsi ir turėtų domėtis Nacionalinio transliuotojo laidomis. Bet nesidomi.

Aišku, kad šitokią apklausą padarius profesionaliai – t.y. samdant sociologinių tyrimų agentūrą, rezultatai Lietuvos televizijai būtų daug palankesni. Čia atsirastų vyresniojo amžiaus auditorijos, kuri uagadugu neskaito, nuomonė. Kad ji tikrai neskaito, žinome, nes esame darę specialią apklausą skaitytojų amžiaus tema.

Vyresniojo amžiaus žmonių nuomonė būtų svarus argumentas. Ne pas mus, o LRT tarybos nario Dainiaus Radzevičiaus Žinių radijo bangomis transliuojamoje laidoje vienas moksleivijos atstovas LTV pavadino tiesiai šviesiai – pensininkų televizija.

Naudojant televizininkų žargoną LTV reiktų pavadinti nišiniu pensininkų kanalu, jei ne ta aplinkybė, kad labai jau didelė ta niša. Milijonas lojalių žiūrovų kokiam BTV ar Lietuvos ryto TV būtų neblogas pasiekimas.

Seniokiškame LTV įvaizdyje paskęsta jaunatviškesnės iniciatyvos – net ir Talentų ringas ar Tūkstantmečio vaikai, panašu, labiau žiūrimi tų laidų herojų senelių, o ne jų bendraamžių (komentatorius Bunnie pataisys, jei pernelyg sutirštinome spalvas).

Įdomių dalykų sužinai studijuodamas LRT Tarybos ataskaitoje pateiktą informaciją apie LTV laidų apimtis. Štai 2008 metų ataskaitoje parodyta, kad pramogos čia būta tik 4 procentų. Leiskite uagadugu alternatyviai pažvelgti į visą šitą kalkuliaciją. Kas, jei ne pramoga yra visos LTV laidos vaikams bei animacija, muzikinės laidos (ar daug simfoninių koncertų pastaruoju metu esate klausę per LTV?), kuo, jei ne operinio popso konkursu pavadinsi Triumfo arką, ką prieš savaitėlę Lietuvos radijo bangomis, tiesa, ne tokiais žodžiais, bet iš esmės pripažino laidos dalyvis Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis? Ar ne pramoga yra sportas? O filmai ir serialai (išskyrus, suprantama, Elito kino rubriką)? O kaip, jei ne trijų valandų trukmės infošou pavadinsi Labą rytą – pirmąjį infošou Lietuvoje su ženkliu kiekiu muzikinių klipų, horoskopais, žaidimais? Sudedame ir gauname  – 70.4%. Tiek pramogos LRT tinklelyje yra iš tiesų (skaičius apytikslis – procentas-du daugiau ar mažiau, nes nesuskaičiavome Klausimėlio, kuris irgi pramoga; gal kas palaikys šventvagyste, bet pramoga laikome, nors čia nesuskaičiavome labdaros muilo Bėdų turgaus, bet neatėmėme Elito kino, kuris ataskaitoje nėra išskirtas atskira eilute).

Beje, panašų skaičių gausime ir ankstesnėse ataskaitose. Ko gero nebuvo nė vienos LTV valdžios, kuri viešiau ar ne laužė LRT įstatymo jai nustatytas rimto transliuotojo ribas. Kai kurios elgėsi nesislėpdamos ir neatsargiai. Ankstesnių administracijų ruoštos LRT tarybos ataskaitos taip pat maskuodavo tikrąją pramogos apimtį, bet tai darydavo atmestinai – su bene pusantro karto mažiau puslapių užimančiu propagandinės retorikos įgudimu ir spalvingų paveiksliukų kiekiu. Reikėjo būti geriau susipažinusiems su tikslinės auditorijos smegenų vingių ypatybėmis. Spalvingi paveiksliukai Seimo Švietimo komiteto paveiksliukų vartytojams lengviau susivalgo, nei sausai surašytas popierius. O ir lozunginė retorika širdžiai artimesnė.

Užduokime sau klausimą, kam reikėjo žaisti tokius pavojingus, neproduktyvius, vaikiškus žaidimus – rodyti pramogą, o po to ją maskuoti po nepramogiškomis paantraštėmis? Dėl noro patikti žiūrovams. Televizijos instinktas patikti žiūrovams yra toks pats natūralus, kaip vienos lyties instinktas patikti kitai. Televizija be žiūrovo yra niekas. Kokius kontracepcinius teiginius beįrašytum į įstatymą, sveika sėkla pramuš.

Jei staiga atsitiktų stebuklas ir LTV taptų anglų BBC One (nepainioti su mūsų kabelinių rodoma BBC World) arba kokia italų Rai Uno, kuris nors mūsiškės Tarybos narys gautų infarktą. Jos, nebūdamos komerciniais transliuotojais, mažai ką besiskiria nuo mūsų LNK ar TV3.

Tačiau jo širdis iškart atsigautų naujam gyvenimui, jei LTV virstų amerikoniška PBS (Public Broadcasting Service). Šios tinklelyje daug mąstyti verčiančios dokumentikos, nesimušančios animacijos, rimtų pokalbių.

Itališki ir angliški turi 15-30% auditorijos, o amerikoniškasis – 1.5-3%…

Kodėl BBC ir Rai Uno leidžiama rodyti, mūsų supratimu, komercinį turinį? Paslaptis – įvaizdis. Tos televizijos jau šešiasdešimt metų tokios. Kai jos pradėjo savo transliacijas, nebuvo komercinių transliuotojų, o pramogos poreikis buvo. Privačių televizijų visoje Europoje nebuvo maždaug iki 1985 metų, o todėl netgi atsiradus komerciniam transliavimui, niekam neatrodė nenatūralu, kad visuomeniniai transliuotojai ir toliau rodė pramogą. Jei tavo bangomis Benny Hill’as buvo rodomas dvidešimt metų, kodėl jis staiga turėtų persikelti kitur? Tiesa, komercinės televizijos nulaižė visą jauną auditoriją, bet vyresnė liko ištikima. Tik duok pramogos kasdienės…

Tuo tarpu Amerikoje viskas vystėsi visai kitaip. Dabartinio PBS pirmtakas NET (National Educational Television) atsirado 1952 metais, kai komerciniai transliuotojai buvo giliai įleidę šaknis. Jau jos pavadinime užkoduotas didaktinis – nekomercinis akcentas. Ji atsirado kaip atsvaras komerciniam transliuotojui, todėl būtų labai keista, jei rodytų kažką panašaus į rodomą ABC, CBS ar NBC bangomis. Kitas įvaizdis…

Koks yra Lietuvos televizijos įvaizdis?

Iš uagadugu archyvo

Manote, ne toks? Sutinku, pavyzdys kvepia naftalinu. Bet tas naftalinas kvepėjo virš trisdešimties metų – iki pat devyniasdešimtųjų – kartą per metus Šuriko nuotykiai, triskart Keturi tankistai ir šuo, penkis kartus Ne sezono metas su Donatu Banioniu, animaciniai Gustavo nuotykiai šeštadieniais tarp filmo ir koncerto iš Kremliaus koncertinės salės,- atleiskit, bet Petraičių šeima ar Tadas Blinda ir buvo tos išimtys, kurios patvirtina taisyklę. Kur pramoga? Ji Centrinėje sovietų televizijoje – Žiburėliai, Trylikos kėdžių kabaretas, Raikinas.

Lietuviškas televizijos komitetas buvo nuobodi lituanizuotos partinės misijos televizija su labai retais lengvumais. Kartais labai keistais, kaip Kazimiero Šiaulio vesta Estrados orbita.

O devyniasdešimtaisiais bandė rastis kitas įvaizdis – maištingos, sąjūdinės televizijos. Forumų laikais pramogos niekam ir nereikėjo. Na, o kai prireikė, kieme jau buvo 1995-ieji, pradėjo įsivažiuoti komerciniai transliuotojai, kuriems šis žanras natūralus, kaip žuviai – vanduo.

Lietuvos televizijos įvaizdyje taip ir neliko vietos pramogai. Iš esmės, niekam jos čia ir nereikia. Kultūrininkai jos neieško dėl dogmos, o plačiosios žiūrovų masės sau peno susiranda kitur.

Todėl nereikia stebėtis, kad pastarieji nepastebi vienaip ar kitaip vis bandančios pramogizuoti savo tinklelį LTV , o pirmieji siunta, kad ši jų dogmos neatitinka.

Jeigu uagadugu paklausite, ar LTV turi galimybių tapti čia minėtų europietiškų televizijų programiniu analogu, atsakysime, kad netikime. Buvo galimybė veržtis į priekį po milžiniško populiarumo susilaukusio Šokių dešimtuko vėliava ir pakeisti tą naftalininį įvaizdį. Bet ir tada vienu metu reikėjo rodyti penkis tokius dešimtukus, kad būtų efektas.

Dabar traukinys jau nuvažiavęs. Ko gero, būti kokybiškai nuobodžiu atsvaru komerciniam transliavimui, kad ir kaip tai nepatraukliai atrodytų plačiai auditorijai, yra perspektyviau.

Kaip bebūtų, LTV reiktų ryžtingiau ir visų pirma pačiai sau nemeluojant rinktis kelią, kuriuo eiti toliau. Kitaip niekas, o ir ji pati dar ilgai savęs nesupras.

Televizija nori patikti, bet negali to padaryti taip, kaip reikia jos adoravimo objektams. Ar gali privilioti trokštamą plačią žiūrovų masę, muiliną serialą pateikęs po nišine serialo paaugliams iškaba? O juk negali kitaip, nes neprastumsi pro Taryboje sėdinčius kultūrininkus.

Psichologijoje tai vadinama saviidentifikacijos krize.

Rinkodara tai vadina klaida. Kai produktas, nutaikytas į vieną tikslinę pirkėjų grupę, pardavinėjamas su raktiniais žodžiais, maloniais kitai. Kuri to produkto neieško. Kai pirmoji neranda, nes raktiniai žodžiai – ne jai.

Ir kyla klausimas, kam tokia nei šiokia, nei tokia televizija reikalinga? Žiūrovams? Jų – ne tiek, kad jaustum lojalią paramą. Rimto TV turinio ieškantiems? Irgi ne, nes jį jie randa kitame – LTV2 kanale. Vieną tikslinę grupę užčiuopti nesunku – jos reikia ten dirbantiems. Kitus interesantus padeda identifikuoti aidai iš LRT koridorių, kuriais vaikščioja ten dirbantys – koridoriai uagadugu platumose yra rašę, kad jų erdvė kaip magnetas traukia ne TV profesionalus, o visuomenei nusipelniusius kultūrininkus ar buvusio premjero draugelius. Nėra pagrindo netikėti – įvairaus plauko partinės nuoplaišos Viešojoje įstaigoje turėtų jaustis netgi geriau, nei tradiciniame nuoplaišų rezervate – kurioje nors ministerijoje, o ir kultūrininkams LRT – ideali lesykla, po sovietmečio pasimirus kitoms lesykloms –  įvairaus plauko menininkų sąjungoms.

Tokios mintys nekiltų, jei televizija nedraskoma prieštaravimų nedrumstai judėtų kuria nors viena kryptimi. 

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Apklausos, Kanalai, Laidos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

APKLAUSA: KAS IŠGELBĖS LIETUVIUS NIGERIJOJE?

Penkių lietuvių pagrobimas prie Nigerijos krantų yra nelaimė.

Tik blogame košmare susapnuosi, ką dabar pergyvena jų šeimos.

Antra vertus, tai puiki proga pasireikšti Vygaudui Ušackui. Ministras yra puikus viešųjų ryšių tvarkymo meistras. Galų gale atsiranda puiki galimybė parodyti tikrą veiklumą.

Ir ta proga dar geriau susitvarkyti viešuosius ryšius.

Tik ar užteks pinigų? Nigerijos piratų finansiniai apetitai ne ką mažesni, nei šios šalies aferistų, viliojančių lengvatikius iš viso pasaulio.

Esame Burkina Fase ir kai patiems reikia keliauti į tą pusę, aplenkiame Nigeriją kuo didesniu lanku. Ką ten veikė lietuvių laivas, vienas dievas težino.

Ta proga skelbiame apklausą, nes norėtume sužinoti, kas, Jūsų nuomone, greičiausiai susitvarkytų su piratais (žr. dešinėje pusėje, viršuje).

Pabalsuokite, prašom.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Apklausos, Kita
Žymos: , ,

„VAIKŲ BALSAS 2009: APKLAUSOS REZULTATAI

Laikas susumuoti pirmos uagadugu apklausos apklausos rezultatus. Jie buvo tokie:

Balsavusiųjų buvo tik 26, todėl, kaip pavadintų sociologai, apklausa nebuvo reprezentatyvi. Nors šiokias tokias išvadas galima padaryti. Daugumas uagadugu skaitytojų- 92 proc. apskritai nematė šitos pompastiškos apdovanojimų ceremonijos. Tačiau lygiai pusė jų turi kategorišką teigiamą arba neigiamą nuomonę apie renginį, ją išreikšdami epitetais šlamštas arba fantastika.

Tai reiškia bent jau viena – kad renginį TV3 buvo labai gerai išpūtusi. Aišku ir tai, kad turėti tokią kategorišką nuomonę jo nemačius, kiek per drąsu. Bet tikrai atvira ir nuoširdu.

Faktas ir tai, kad tik 12 procentų uagadugu skaitytojų Vaikų balsą vertina teigiamai. Tačiau atmetus apskritai nežiūrėjusius ir šiuo nepareiškusius jokios nuomonės, tai jau daugiau, nei ketvirtadalis. Visai geras skaičius. Bent jau didesnis, nei Vaikų balso auditorijos dydis, kurį nustatė TNS Gallup duomenys.

Savo mėgėjiškos sociologijos bandymus tęsime ir toliau.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Apklausos, Laidos
Žymos: , , , ,

SUKAKTIS IR APKLAUSA

Sveiki.

Šiandien lygiai trys mėnesiai, kai uagadugu internete.

Anokia čia sukaktis. Bedantė pienburnystė.

Man šis eksperimentas – gera proga išmokti kažko naujo. Kurti tinklaraštį įdomu, o kartais netgi kūrybiška. Tai privalumas. Bet laiko suryja begalę. Dažnai juntu jį atiminėjantis ir iš darbų, ir iš asmeninio gyvenimo.

Blogai, kad Jūsų visiškai nepažįstu. Anonimiškumas – viena tų savybių, dėl ko internetas apskritai egzistuoja, todėl neprievartausiu daryti išpažinčių apie save.

Gal jau pastebėjote, kad dešinėje vaizdelio pusėje viršuje skelbiu apklausas. Šį kartą noriu sužinoti, kiek Jums metų. Instinktyviai jaučiu, kad uagadugu nepapuola į standartinę interneto vartotojų 15-19 kategoriją. Bet gal klystu.

Labai man padėsite du kartus spustelėję kairįjį pelės klavišą – ties amžiumi ir „balsuoti“.

Ačiū Jums!

P.S. Ačiū tikrajam uagadugu. Už vardą.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Apklausos
Žymos:

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD