LRT: KAM REIKALINGAS ATSKIRAS TRANSLIAVIMO TINKLAS?

Prisipažinsiu, kai išgirdau apie LRT intencijas turėti atskirą transliavimo tinklą, pirma mintis buvo, kad kažkas hermetiškajame Konarskyje lengvai pasiligojo. Ten nėra sunku pasiligoti, įsigyti fobijų ir kitų paranojinių sindromų. LRT yra ministerija, pagrindžianti savo egzistavimą misija – daiktu, kurį kiekvienas gali tampyti, kur nori ir kaip nori, bet niekas jo nesuvokia iki galo. Darbas dėl neaišku ko neišvengiamai šizofrenizuoja LRT būvį. Nors ten dirbantys puikiai žino, kam reikalinga LRT – tam, kad jie gautų algas. Visa kita – tik įrankis. Transliavimas – irgi.

Todėl nustebau pamatęs Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos (LRTA) reakciją: vyriausybė turėtų kitokiu būdu sureguliuoti šį klausimą, o ne suteikti išimtines teises į tinklą. Tai iš esmės sukurtų rinkoje dar vieną valstybinio sektoriaus žaidėją. Turėti dvi atskiras valstybines įmones, valdančias tinklus, nėra ekonomiškai naudinga, nes reikalautų didelių papildomų investicijų“, – teigė L.Blaževičiūtė.

Gal rimta? Įdomu, ką į tokias užmačias atsakytų Audriui Siaurusevičiui neįtikęs ir Susisiekimo ministro Egidijaus Masiulio kaip mat pakeistas ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos centro, kuriam ši alternatyva kuriama, vadovas Algirdas Vydmontas? Manau, kad šiauštųsi. Ką BNS sako jį pakeitęs Gediminas Stirbys: LRT siekis gauti atskirą transliacijų tinklą nestebina, tačiau nekomentavo, ar jis yra komerciškai pagrįstas.

Jis teigė, kad Telecentras galėtų patenkinti privačių klientų poreikius ir tuo atveju, jei įstatymais būtų įpareigotas skirti LRT atskirą transliacijų tinklą.

„Telecentras iki šiol tenkino visų transliuotojų poreikius ir vykdė visus įsipareigojimus, tai darys ir toliau“, – sakė G.Stirbys.

Opozicijos nesimato. Tiesa, be komercinių transliuotojų oponuoja ir TEO LT: „Teo LT“ Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas BNS sakė, kad televizijos signalui siųsti reikalingi tinklai yra itin ribotas daugelio pasaulio šalių resursas.

„Todėl svarbu su juo elgtis atsakingai ir panaudoti maksimaliai efektyviai bei naudingai televizijos žiūrovams. Iš anksto paskirsčius dažnius ir nenumatant, kas bus su jais daroma, kyla rizika, jog ne visi jie bus panaudoti efektyviai“, – sakė bendrovės atstovas.

„Šiuo metu suformuotas, mūsų nuomone, puikiai veikiantis mechanizmas, kai dėl dažnių skyrimo rengiamas konkursas ir licencija skiriama konkrečius planus turinčiam paslaugų teikėjui. Manome, jog atsilaisvinsiantys dažniai turėtų būti paskirti tokiu pačiu būdu“.

Tačiau LRTA pasitelktas viešumas gali negelbėti. Vyriausybė su LRT pastaruoju metu eina koja kojon. Kitų metų biudžete daugybei skaičiukų sumažėjus arba bent jau nepadidėjus, Nacionaliniam transliuotojui buvo atseikėta 5 mln. daugiau.

LRT vadybai braškant per visas siūles, Nacionalinio transliuotojo vadovybė puikiai dirba lobistinį darbą valdžioje. Tai uagadugu nestebina – nomenklatūrinio mąstymo žmonės greit susiuosto su kitais nomenklatūrininkais. O jei dar dažnai suteiki eterį – nesvarbu, kad jis kelis kartus mažiau veiksmingas, nei komercinių televizijų, bet juk ministrų ar seimūnų patarėjai televiziniuose reitinguose nelabai praprusę, todėl dažnas šmėžavimas Panoramos laidose, pas Savukyną ar Miliūtę jiems atrodo labai ženklus ir svarbus. O su tais, kurie gali leisti pasijusti svarbiais, reikia draugauti.

Dar daugiau, manau, kad LRT iniciatyva Vyriausybėje turėtų būti su kažkuo suderinta, todėl LRTA rūpestis turi pagrindo.

Juolab, kad bandomųjų šūvių būta anksčiau. Štai, tarkim, simptomiškas šiame fone dar gegužės mėnesį driokstelėjęs Seimo nario Dainiaus Budrio pranešimas, kuriame tiesiai šviesiai teigiama, jog LRT ir LRTC reikia sujungti, išsprendžiant finansavimo problemą. Čia turėta omeny LRT finansavimo problema, o ne LRTC…

Tada dar nebuvo maskuotasi. Dabar, panašu, reikalai stumiami daug subtiliau – šnekama apie atskiro transliavimo tinklą būtinybę, o omeny turimas vis tas pats – finansavimo problemos išsprendimas.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 7.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +2 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , ,

GEROS ŽINIOS: TIK POZITYVAI PER „PANORAMĄ“

Šiaip įdomu.

Laisvų asociacijų principu palyginsiu akcentus dviejose naujienų laidose vakar.

Tai, kas yra vienur, su žiburiu nerasi kitur.

Pliuralizmas ir daugiabriauniškumas lietuvišką informacinę erdvę tik puošia.

LNK pirma informacija skelbia tai, kad prokurorai po išvykos į Gardiną paskelbė toliau tirsią Vytauto Pociūno žūties bylą.

Todėl LNK su Liudvikos Pociūnienės pagalba ir galėjo padaryti logišką išvadą, jog pro langą pareigūnas neišstumtas iškristi negalėjo.

Jei būtų galėjęs, kam bylą tęsti toliau?

Juk jau kartą padarė išvadą, kad nusižudė.

Įdomi informacija, kuri Panoramos visiškai nesudomino.

Nebūtina daryti išvadų, bet, niekinančiu tonu perskaičius kokią sausą citatą iš prokurorų pareiškimo, buvo galima bent jau reikšmingai pasižiūrėti kamerą, išlaikant žvilgsnį ilgiau, nei paprastai. Marijus Žiedas tai moka.

Vis būtume kažką sužinoję.

Panoramos nedomina ir vis gilėjantys informacijos klodai apie Kristiną Brazauskienę ir jos viešbučio akcijas bei statybas.

Teisingai. Velnias žino, kas ten iš tautinių relikvijų – anapilinių ir barboroj sėdinčių, yra įsipainiojęs.

Gali ir koją išsisukti.

Bet pamatėme žvėriškai stiprų socrealistinės žurnalistikos pavyzdį apie Panevėžio aplinkkelį, kur, panašu, jau beveik kalėdiniu LTV naujienų tarnybos seneliu tapęs Eligijus Masiulis darėsi sau piarą Panevėžio regionui visuomeninio transliuotojo bangomis.

Tikėsimės, kad už dyka. Negi mokėsi televizijai, vadovaujamai žmogaus, su kuriuo snukius daužei Senamiesčio chuliganams.

Gaila, kad Algirdas Vydmontas Senamiesčio gatvėmis girtas nesišlaisto, todėl negalėjo dviems draugams padėti doroti šitų visuomenės atmatų.

Užtat ir LRTC postą prarado. Prieš tai principingai kariavęs su A. Siaurusevičiumi, kad pastarasis susimylėtų ir atiduotų Nacionalinio transliuotojo skolas.

Neišdegė.

O dabar dar ir darbo neturi.

Aišku, kad ne dėl A. Siaurusevičiaus.

Šis žmogus – per gero būdo, kad nešvariais metodais su oponentais kovotų.

Ir nekerštingas labai.

Nors ir viską girdi bei stebi žvilgsniu budriu.

Todėl jam patinka nacionalinės vertybės, kurių sukaktims ne griekas ir specialią laidą dedikuoti.

Beje, per atsitiktinumą nacionalinė vertybė yra vienoje partijoje su E. Masiuliu bei užima garbingą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės pareigybę.

Čia geru žodžiu užtardama LRT administraciją.

A, dar pamiršau – toje pačioje Panoramoje gražbyliavo dar ir kitas kartu su Eligijumi Masiuliu Liberalų sąjūdžio klaipėdiškis – Eugenijus Gentvilas.

Tai yra pozityvu.

Panorama mus moko, kaip atsisakyti nevaisingo negatyvizmo ir atsisukti teigiamų ir vaisingų vertybių link.

Geri vyrai iš LRT draugauja su gerais vyrais iš Seimo, verslų.

Viskas į gera.

Na, gal socdemai jau turėtų kiek supavydėti.

Bet ir tai, tikėsimės, tik pavydu baltu.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +3 (from 3 votes)
Share
Kategorijos:  Keistumai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , ,

NEMALONI TIESA, BET TV KANALAMS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA KOL KAS NEAPSIMOKA

Į uagadugu kreipėsi vilnietė, pasipiktinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) sprendimu leisti laikinai – iki kitų metų birželio 15 d. („TV1“, „Info TV“, Liuks!“, „BTV“) ir liepos 1 d. („TV6“) sutrumpinti šių skaitmeninių programų transliavimo laiką. Programos gerokai trumpiau bus transliuojamos darbo dienomis (transliacijos pradedamos nuo 18 val. ir truks ne trumpiau kaip 6 val.), o savaitgaliais bus transliuojamos po 16 val. per parą.

Sprendimas buvo priimtas TV stočių prašymu:UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paprašė laikinai leisti trumpiau transliuoti programas „TV1“, „Info TV“ ir „Liuks!“, UAB „Baltijos TV“ – programą „BTV“, UAB „Tele-3“ – programą „TV6“.

Motyvacija buvo tokia: Trumpinti programų trukmę transliuotojai prašė dėl to, kad dėl sunkios ekonominės padėties, kai ženkliai sumažėjo reklamos rinka ir krito jų pajamos, pasidarė sunku išlaikyti tiek daug skaitmeninių TV kanalų. Skaitmeninių programų transliavimas, pasak transliuotojų, reikalauja daug investicijų, tačiau kol kas dėl mažo žiūrimumo – nedidelio žiūrovų, įsigijusių skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlius, skaičiaus – neatneša papildomų pajamų.

Sprendimas susilaukė neigiamos suinteresuotų šalių reakcijos, kuri sodriai aprašyta Verslo žiniose: „Jei laikas išties bus sutrumpintas, tuomet „paprastos“ (analoginės) TV žiūrovai, taip pat palydovinės VIASAT bei kabelinių TV abonentai kanalus BTV, TV1 bei TV6 oir toliau matytų visą dieną. O skaitmeninės TV vartotojai – jau tik 6 valandas per parą“.

Tai Algirdas Vydmontas, Lietuvos radijo ir televizijos centro (toliau – LRTC) direktorius. Malonus pono Vydmonto rūpestis vartotoju, bet šiuo tekstu jis dangsto labiau prie kūno esančius interesus. Būtent jo vadovaujamai įstaigai transliuotojai moka už signalo perdavimą ir siųstuvų darbą. Transliavimo laiko ribojimas reiškia, kad jo įstaiga negaus ženklių pajamų. Čia ir pasitelkiama graži retorika apie žiūrovą.

Panašu, kad komerciniai transliuotojai nemato kitų būdų sumažinti transliavimo kaštus. Jų situaciją iškalbingai nupiešia LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas: Įsivaizduokite, TV reklamos rinka smuko 32 proc., tačiau siuntėjas LRTC ir toliau dirba su baisiais antpelniais ir net į kalbas nesileidžia dėl sąlygų transliuotojams palengvinimo. LRTC televizijoms neduoda nė 5 proc. nuolaidos, jo sutarčių sąlygos – komercinė paslaptis.

Kur jau čia nuolaidos… Kai už dešimtis milijonų užstatai bokštą vystyti komerciškai pažangiai 4G technologijai, nuolaidų nebus.

LRTC pritaria TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas: LRTK sprendimas – absoliutus blogis. Įsivaizduokite, kad jūs per skaitmeninę televiziją, pvz., BTV kanalą matote tik 6 val. per dieną, o jūsų skaitmeninės TV prarastų dalį patrauklumo žmonių akyse.

Taip, prarastų. O tada TEO rizikuoja prarasti savo pinigus, dėl kurių jie ir aimanuoja.

uagadugu jau rašė apie tai, kodėl neperkame skaitmeninio imtuvo. Dėl to, kad jo pirkti neapsimoka. Net ir palydovinės technikos komplektai kainuoja pigiau. Deklaravome, kad pirksime imtuvą tik tada, kai jis kainuos 99 litus. T.y. tiek, kiek jis kainuoja šalyse, kurių rinkos dalyviams tikrai rūpi kuo greitesnis skaitmeninių technologijų įdiegimas.

Ponai iš LRTC vietoj brangiųjų WIMAX technologijų vystymo, galėtų bent kažkiek lėšų įdėti į realų skaitmens atėjimą į kiekvieną namų ūkį. Panašu, galvota, kad vartotojas pakniopstom pirks brangius televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu ar priedėlius. Netiesa, nepirks. Nepirktų, netgi jei krizės nebūtų.

Tie 60 tūkstančių dabartinių vartotojų yra lašas jūroje, dėl kurio televizijoms tuščiai šildyti orą ištisą diena neapsimoka. Jei norisi situaciją pakeisti ne vien tik žodžiais, skaitmeniniai imtuvai turi būti subsidijuojami dabar, o ne 2011-2012 m.m., kaip planuojama.

Tegu LRTC su Susisiekimo ministerija tuo ir užsiima.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD