KOMENTATORIAUS RUBRIKA: DF APIE „GIMINES PO 20 METŲ“ IR TV KANALĄ „WILD“

Nesamonė tų Giminių pratęsimas. Manęs tėvai klausinėja, kas kieno vaikai, nes daug jaunų veidų, šiaip nėra jokio rimto siužeto, jokio veiksmo, jokios logikos, manau, eiliniai žmones jau tiek visko matę, kad jų nebeveža laukų ir gražios gamtos rodymas – tam reikalui yra kanalas Wild.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 7.2/10 (10 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 7 votes)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika
Žymos: , ,

KOMENTATORIAI KLAUSIA: „VIASAT“ VAKAR PER EUROLYGĄ PAŽEIDĖ REKLAMOS ĮSTATYMĄ?

Komentatorius Mao vakar iškart po Eurolygos rungtynių, kurias transliavo TV6, sunerimo: man sukėlė klausimų maždaug 22:00 per TV6 parodyta Carlsberg alaus reklama. Būkite malonūs, nušvieskite ar LT galima rodyti alkoholio reklamą anksčiau nei Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 6.9/10 (9 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: -2 (from 4 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Komentatoriaus rubrika, Krepšinis, Rinka, Sportas
Žymos: , , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: BUNNIE SVARSTO APIE „ANTIKRISTĄ“ KRIVICKĄ IR ŽURNALISTIKĄ

Daug kas pastaruoju metu bėdavoja dėl lietuviškos žiniasklaidos kokybės, bet daugeliu atveju tie pabėdavojimai pabėdavojimais ir lieka. Kaip pagrindinės žiniasklaidos nuopolio priežastys dažniausiai įvardijama bendra vertybių krizė ir žurnalistikos antikristas Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (6 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Personalijos, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: KIAULIA APIE „CHORŲ KARUS“

Grafomano užrašai.

Įsijungiau Chorų karus stipriai vėluodamas. Jau buvau beatsiimąs nuo draugės už tai, kad krepšinio taurės finalo stebėjimas sugadins jai visą Chorų karų malonumą, bet tada supratom, kad nieko nepraleidom – kaip tik rengėsi pasirodyti Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 6.3/10 (8 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: SENOLIS, SAULIUS IR BRUNO APIE STEBUKLINGUOSIUS FOTOAPARATUS

uagadugu komentatoriai sureagavo į tai, kad LNK gyrėsi serialo Pavogta laimė filmavimo novatoriškumu: serialas „Pavogta laimė“ filmuojamas moderniausia įranga, kuria šiuo metu sukami žinomiausi Holivudo serialai, tokie kaip „Daktaras Hausas“.

Pirmas buvo Senolis, vožęs LNK savimeilei tiesiai šviesiai: Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (2 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Konsumerika, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: N. OŽELYTĖ ATSAKO KRITIKAMS

Nijolė Oželytė pakomentavo piktus teiginius jos atžvilgiu po rašiniu, kuriame patalpinau signatarės kalbos mokiniams vaizdo įrašą.

Komentaras šakotas… Kaip ir pati N. Oželytės asmenybė… Bet atviras ir tiesus – vertiname šias savybes. Antra vertus, Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 7.3/10 (12 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +3 (from 3 votes)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Personalijos, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: TOMAS APIE TAI, KĄ VAKAR SLĖPĖ N-7

Sveiki,

Noriu atkreipti dėmesį į tokią problemą. Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.2/10 (5 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Komentatoriaus rubrika, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: SIGITAS APIE LYDERIUS. ATEITIES…

Šis tekstukas apie LTV laidą Ateities lyderiai nebuvo patalpintas uagadugu komentaruose, nors rubrika vadinasi būtent taip. Gavau jį laišku, bet talpinu čia, nes nenoriu dar papildomų rubrikų išradinėti.

Puiki panašių laidų parodija. Idėja labai gera, bet ir viskas… Nei vienos laidos nepažiūriu iki galo, nes pasidaro gėda. Kaip dar kažkas drįsta lygintis su „Kas? Kur? Kada?“

Klausimai visiškai nelygiaverčiai, dauguma ypač lengvi. Bet ir ant jų „ateities lyderiai“ stringa. Greičiausiai pirmakursiai neakivaizdininkai…

Anekdotu tapęs klausimas apie Grozno užėmimą. Kaip Grozno tramvajai nugalėjo vienintelį tanką. Atsakinėja VGTU – būsimi inžinieriai! Nė vienas iš 6 dalyvių nežino, kas per transportinė mašina BTR?! Gal pirmakursiai… Viską vainikuoja atsakymas: vikšrais užvažiavo ant bėgių ir užtrumpino. Už tokį sumanymą būsimas inžinierius būtų išmestas iš egzamino be teisės perlaikyti. O čia 5-6 lyderiai atsako. Vedėjas sugėdina. Tada atsakymo patobulinimas – „užkabino su patranka laidus“. O geriausia, kad senatas (eruditai, tikri lyderiai etc..) atsakymą užskaito! Išvada – ateities lyderiui užtenka žinoti, kad tankas su vikšrais, o tramvajus elektra varomas.

Ir visos laidos tokios – atsakymai pateikiami ~trys, dažnai užskaitomi… Kaip dar kažkas drįsta lygintis su „Kas? Kur? Kada?“?

Paskutinėje laidoje klausimas apie Ž.Verno ginklą, riaušėms malšinti, susieta su Leidenu. Čia klausimas studentui lyderiui? Išcentruota kulka…

„Filmukų kanalas<…> Į kur bilietas kainavo vieną Nikę?“ – reikia būt sumaniam, kad dar kažką be kino teatro sugalvot.

„Paminklas kaminkrėčiui“, „atsargiai šuo“. Klausimai gerai besimokančiam 11-okui.

Negi nėra mažiau susikompromitavusio, už stalo bent jau telpančio profesoriaus? Bet kuris iš „senato“ būtų didesnis autoritetas.

Šitas blynas ne tiek prisvilęs, kiek sudegusi blyno parodija…

Kaip dar kažkas drįsta lygintis su „Kas? Kur? Kada?“?..

Komentarą patalpinau, nes jis atitinka ir uagadugu nuomonę apie laidą. Štai ir į paskutinę dirstelėjau – sėdi joje daug savimi patenkintų, laimingų žmonių. Gerai, kai žmonės yra laimingi. Dar jei būtų laimingas ir žiūrovas, kuris, kaip rodo reitingų kreivės, laidos nežiūri (duomenys iš TNS). Nes kai nacionalinis kanalas LTV konkuruoja tame pačiame segmente, kaip, tarkim, antrinė LNK televizija- TV1, tai ką jau ir begalvoti…

Nėra redakcinio darbo kruopštumo – būtent redakciniam štabui reiktų adresuoti priekaištus dėl klausimų kokybės ar jų konstravimo koordinavimo.

Nors, panašu, visuomeniniam kanalui nereikia nei žiūrovų, nei profesionalumo – kam ta profesija, kai misija kelnėse švilpauja.

Aišku, ir lyderiai tokie.

Gera ateitis laukia…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 6.0/10 (7 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: -1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Laidos
Žymos: , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: TNS APIE TAI, KAS YRA TV REITINGAI, AUDITORIJOS DALIS IR PASIEKIMAS

uagadugu visus savo skaičių rubrikos  įrašus iliustruoja telemetrinių tyrimų duomenimis, kuriuos kaip vyraujančią valiutą yra pasirinkusios ir televizijos, ir reklamos agentūros. Tačiau tinklaraštį skaito ne tik profesionalai, bet ir daugybė žmonių, kuriems ta skaičių kakafonija yra tamsus miškas. Dėl to dažni klausimai komentarų skiltyje apie tai, kas yra tie reitingai, dienos auditorija ar pasiekimas. Į vieną jų atsakė pati bendrovė, kuri šiuos tyrimus ruošia – TNS. Pateikiu jos kompetentingą išaiškinimą, o po jo pridzvinktelsiu dar ir savo trigrašį:

Reitingai skaičiuojami nuo visų Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 4 m. amžiaus (t.y. nuo šio tyrimo generalinės visumos – 3 222 000). Reitingas parodo, kokia generalinės visumos dalis žiūrėjo tam tikrą laidą ir reklamą.

TV auditorijai įvertinti naudojami ir kiti rodikliai – pasiekimas (Reach), auditorijos dalis (Share). Reitingas parodo vidutinę auditoriją (kiek vidutiniškai žmonių žiūrėjo laidą visos jos trukmės laikotarpiu), tuo tarpu pasiekimas parodo, koks procentas Lietuvos gyventojų buvo įsijungęs tą laidą (ar kanalą) bent vienai minutei, neatsižvelgiant į laidos trukmę. Todėl pasiekimo rodikliai visada yra aukštesni nei reitingo (ar bent jau lygūs jam).

Trečiasis rodiklis – auditorijos dalis (Share) skaičiuojamas tik nuo žiūrovų (ne nuo generalinės visumos) ir parodo, kokia dalis visų tuo metu žiūrinčiųjų TV dalis tenka konkrečiam kanalui ar laidai. Skirtingose situacijose naudojami skirtingi auditorijos rodikliai – vertinant laidų populiarumą, paprastai remiamasi reitingu; TV kanalams įvertinti dažniausiai naudojamas pasiekimas ir kanalui tenkanti auditorijos dalis. Daugiau informacijos  – čia.

TNS teorinį pradžiamokslį pailiustruosiu kiek supaprastintais konkrečiais pavyzdžiais. Kad būtų dar paprasčiau, atsiribosiu nuo pasiekimo kategorijos (reach), kuriai, mano galva, pakanka TNS teksto.

Tarkim, konkreti laida A pritraukė vieną dešimtąją taip vadinamos generalinės visumos (3 222 000) dėmesio – padalinę gausime 322 tūkstančius žiūrovų. Ta viena dešimtoji ir yra 10 procentų reitingo. Tačiau tuo metu televizorius buvo įsijungę ne visi Lietuvos gyventojai 4+ amžiaus kategorijoje (t.y. ne visa generalinė visuma), o, tarkim, tik milijonas. Tai štai – auditorijos dalis suskaičiuojama nuo to milijono ir gauname 32.2 procento.

Tačiau laida B kitame kanale tuo metu pritraukė dėmesio, lygaus 100 tūkstančių žiūrovų. Generalinė visuma yra nekintantis (absoliutus) dydis, todėl pagal tą pačią formulę suskaičiavę rasime, kad tas 100 tūkstančių yra maždaug 3 procentai reitingo. Tačiau auditorijos dalies bus jau 10 procentų (laida B rodoma tuo pačiu metu, kaip ir A, todėl įsijungusiųjų televizorius masė lieka ta pati – vienas milijonas).

Šiuo būdu galime palyginti dvi laidas, rodomas skirtinguose kanaluose vienu metu.

Bet tų televizorius įsijungusiųjų kiekis kinta priklausomai nuo to, koks yra paros laikas…

Tarkim, iš ryto tų įsijungusiųjų iš viso yra 100 tūkstančių, o laidą C žiūrėjo pusė visos masės – t.y. 50 tūkstančių. Rasime, kad laida turi žiauriai gerą auditorijos dalį – 50 proc., bet, kadangi reitingai skaičiuojami nuo generalinės visumos, tie 50 tūkstančių bus tik apie 1.6. reitingo.

Matau, kad jau įsikirtote – reitingai skaičiuojami nuo absoliutaus dydžio, o auditorijos dalis – nuo kintančio.

Auditorijos dalis bus visuomet didesnė, nei reitingas, nes televizorių įsijungusiųjų bus visuomet mažiau, nei generalinės visumos. Šia aplinkybe dažnai manipuliuoja kanalai – nors dešimtukinėje visuomenei pateikiamų konkrečių laidų rezultatų praktikoje visuomet rodomas nuo absoliutaus, nekintančio žiūrovų kiekio suskaičiuotas dydis – reitingas, pasitaiko ir išimčių. Kai kuri nors televizija, negalėdama pasigirti per daug gražiu rodikliu šioje srityje, pateikia auditorijos dalį – ir skaitytojas iš įpročio nuryja ją kaip reitingą. Paprastai tai įvyksta po kokio nors neeilinio renginio transliacijos, kuriam televizija būna išleidusi daug pinigų, ištrimitavusi jo svarbą. Būkite atidūs!

Televizinių duomenų viešinimo praktikoje reitingai dažniausiai priskiriami laidoms (nors jos turi ir auditorijos dalį), o auditorijos dalis – kanalams – t.y. imamas koks nors konkretus laikotarpis (para, savaitė ar mėnuo) ir matematinio algoritmo pagalba suskaičiuojama kanalo rodytos visos programos auditorijos dalis.

Neviešoje – televizijų, reklamos agentūrų ir kitų rinkos dalyvių darbo praktikoje skirtingi rodikliai yra skirtingai svarbūs skirtingų specialybių atstovams. Tarkim, reklamą perkantiems ir parduodantiems svarbesnė kategorija yra laidos ar laiko zonos reitingas, kurį jie išverčia į įvairias taip vadinamo GRP (gross rating point – anglų k.) variacijas.

Tuo tarpu labiau įgudusiems programeriams reitingo nepakanka, nes šieras (taip nuo anglų share televizkalbėj vadinama auditorijos dalis) yra patogiausias įrankis lyginti laidų perspektyvumą, kai jos yra rodomos skirtingose laiko zonose.

Reitingo ir šiero smagaus tarpusavio santykiavimo dialektikos nesuvokimas TV stočiai grėsmingas kokia nors iš pirmo žvilgsnio lengvai nepadoria liga, kuri gali baigtis galūnių nupuvimu ir sparčiąja degeneracija kapopi.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 7.5/10 (4 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , ,

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: KĘSTUTIS D. APIE VIEŠŲJŲ RYŠIŲ TRIUKUS

Kęstutis D. vėl trečią valandą nakties surašė porą komentarų, kurie ilgesni, nei didžiuma uagadugu rašomų tekstų, todėl bent vieno jų negaliu netalpinti atskiru įrašu. Juolab, kad jis tiesiogiai susijęs su šiuo straipsniu, bei liečia žiniasklaidą bendriau, o tai tema, kurią uagadugu išskiria.

Į kitą komentarą taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį – ypač tuos, kuriems įdomi elitarizmo ir egalitarizmo priešpriešos anatomija, bei kaip elitarizmas tapatinamas su rudmarškinių ideologija ir todėl lengva ranka sudeginamas ant politkorektiškumo laužo.

Kęstučio D. mintys:

Liutauro abejonės, kaip čia suinterpretuota, visuomenės sugebėjimu sveikai mąstyti gali būti pagrįstos plačiąja prasme, bet reikalas man atrodo gerokai sudėtingesnis.

Esmė ta, kad visa visuomenė nėra jau tokia kvaila, kaip gali atrodyti po mano ar Liutauro pasisakymų. Aš nesutinku su tuo teiginiu, kad visuomenė degraduoja, ritasi žemyn – atvirkščiai, faktai rodo, kad visuomenė iš kartos į kartą tik protingėja (vadinamasis Flynn’o efektas). Stebimi elgesio pokyčiai net žemesnėse socioekonominėse klasėse – šie žmonės taip pat išmoksta naudotis kompiuteriu ir patys moko savo vaikus skaityti, taigi, visuomenė tobulėja ir nėra tokia jau kvaila.

Todėl jokiu būdu nesiimčiau apriboti balsavimo teisės kokiu nors pagrindu – manau, kad visuomenė vis tik gali nuspręsti, ko jai reikia ir sugebėjimų ji tam turi.

Problema, kodėl mūsų visuomenė nedaro politiškai protingų žingsnių ir yra paveiki tokiems viešųjų ryšių triukams, apie kuriuos kalba Liutauras, yra kita.

Tokie viešųjų ryšių triukai ar žiniasklaidos formuojami įvaizdžiai veikia didžiąją dalį žmonių, neišskiriant ir elito – pvz., man teko kalbėtis su protingais ir išsilavinusiais žmonėmis, kurie, kalbėdami apie politiką, dažnai naudoja žiniasklaidos paskleistus štampus ir stereotipus, tokius, kaip pvz., Kubilius yra arogantiškas, nesikalba (nors, kaip Račo bloge, berods mdxacuk yra pastebėjęs, kad tiek Kubilius, tiek Šimonytė teikia labai daug paaiškinimų to, ką jie daro, problema, kad jų tiesiog negirdi).

O priežastis, kaip man regis, yra tokia, kad mes dažniausiai tegalime būti ekspertais tik vienoje kurioje (ar keliose) srityje, bet negalime būti ekspertais visose srityse – tad likusiuose gyvenimo aspektuose, apie kuriuos neturime gilių žinių, mes jų pasisemiame iš greitų šaltinių – pažįstamų, interneto ir, kas svarbiausia, žiniasklaidos.

Todėl žiniasklaida ir turi gana didelį poveikį žmonėms, kuriems politika nėra pagrindinė domėjimosi sritis ir kur jie neturi jokios tiesioginės patirties. Todėl tokie propagandiniai triukai ir suveikia,- ir ne tik tiems, kurie turi menkesnį išsilavinimą, bet ir tiems, kurių išsilavinimas yra didesnis. Ir čia nesutikčiau su Liutauru, kad tokiu atveju politikams tik lieka mulkinti rinkėjus viešųjų ryšių triukais – manau, kad tokia padėtis susidaro ne vien tik dėl to, kad visuomenė lengvai praryja tokį pateikimą, bet ir dėl to, kad žiniasklaida neatlieka savo pagrindinės funkcijos – informuoti.

Nes jei žiniasklaida tai darytų, tai rinkėjai atsirinktų jiems reikalingas idėjas net jei ir būtų veikiami viešųjų ryšių triukų. Pavyzdys būtų Dombrovskio laimėjimas Latvijoje – kur laimėjo žmogus, kuris darė tą patį, o ir net žiauriau, ką pas mus darė Kubilius.

Kalbėjausi su latviais – jie net dorai nesuprato mano klausimo, bet patvirtino, kad masinės žiniasklaidos isterijos prieš Dombrovskį, tokios kokia buvo pas mus – naktinės reformos, buhalterinis mąstymas, arogancija ir nešnekėjimas – pas latvius tokios žiniasklaidos reakcijos nebuvo, latviams daugmaž aišku, kad diržus veržtis vis tik reikėjo, ir tokia žiniasklaidos reakcija leido Dombrovskiui laimėti rinkimus.

Tuo tarpu mūsų žiniasklaida vos ne vienu balsu kartodavo tuos pačius epitetus. (Smagiausias pavyzdys yra laikraštyje, kuris kraštutinai smerkęs Kubiliaus veiksmus visus metus, kalbėdamas apie Dombrovskį, kuris iš esmės darė tą patį, ką Kubilius, pažymi, kad Dombrovskis darė viską gerai, bet priešingai nei arogantiškasis Kubilius, kantriai aiškino visuomenei, kam visa tai reikalinga (citata nėra tiksli).

Žinoma, Liutauras galėtų pasakyti, kad Kubiliaus viešieji ryšiai blogai veikia, kaip jie blogai suveikė ir bažnyčios hierarchų, atsisakiųsių priimti Brazausko kūną į Katedrą, atveju.

Tačiau man kažkodėl neatrodo visai taip – tiek bažnyčios hierarchai, tiek Kubilius kaip ir teisinasi, kad jie siunčia žiniasklaidai pranešimus, bėda, kad žiniasklaida dažniausiai juos interpretuoja savaip ir pateikia būtent savo interpretacijos šviesoje.

Tai kalti jų viešieji ryšiai ar žiniasklaida?

Man kažkodėl norisi interpretuoti, kad žiniasklaida šiuo atveju neatlieka rimtesnės analizės – žinoma, toks mano požiūris yra labai subjektyvus, ir remiasi tik vieno bičiulio, dirbusio viešųjų ryšių specialistu pasakymu, jog jis tegalįs apgailestauti, kad kol kas Lietuvoje viešieji ryšiai yra ne tradiciniai vakarietiškoms visuomenėms viešųjų ryšių veiksmai, kiek geri kontaktai su žiniasklaida (o gal net ir jos pirkimas – kaip norėtųsi pratęsti jo mintį).

Bet, aš nesu specialistas ir to tikrai nežinau – gal galėtų Liutauras geriau tai pakomentuoti?

Todėl į klausimą – ar visuomenė yra pakankamai kvaila ir todėl ir nusipelno būti mulkinama viešųjų ryšių triukais, aš nedrįsčiau atsakyti teigiamai.

Manau, kad visuomenė yra kokia yra, ir ji gali nuspręsti kaip jai geriau, problema yra tik ta, kad kažkas dažnai nori manipuliuoti jos nuomone (pats geriausias pavyzdys – sovietinė propaganda, kurios poveikis jaučiamas iki šiol, nors tai visai atskira tema).

Manipuliacijos yra sėkmingos tol, kol nėra alternatyvių informacijos šaltinių, per kuriuos visuomenė greituoju būdu galėtų formuotis savo nuomonę (beje, sėkmingas lietuviškosios žiniasklaidos poveikio apėjimo pavyzdys – Paksas, kuris užuot viešinęsis per jam priešišką spaudą tiesiogiai susitikinėdavo su rinkėjais ir tokiu būdu pelnė jų prielankumą – nors Liutauras ir tai galėtų traktuoti, kaip pigų viešųjų ryšių triuką, kame aš su juo sutikčiau, bet šis pavyzdys yra geras tuo, kad rinkėjams galima pateikti informaciją įvairiais kanalais ir jie tada jau patys atsirenka, kuri informacija jiems priimtinesnė).

Kaip bebūtų – esu už informacijos įvairovę ir manau, kad visuomenė gali atsirinkti, nors kartais ir pasvyruoja ties žiniasklaidos netolygumais ir viešųjų ryšių triukais – kaip ten bebūtų, Obamai neužtenka vien tik maudytis, tenka ir debatuose dalyvauti.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (4 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +3 (from 3 votes)
Share
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,
BROWSE

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD