KOMENTATORIAUS RUBRIKA: BUNNIE SVARSTO APIE “ANTIKRISTĄ” KRIVICKĄ IR ŽURNALISTIKĄ
Daug kas pastaruoju metu bėdavoja dėl lietuviškos žiniasklaidos kokybės, bet daugeliu atveju tie pabėdavojimai pabėdavojimais ir lieka. Kaip pagrindinės žiniasklaidos nuopolio priežastys dažniausiai įvardijama bendra vertybių krizė ir žurnalistikos antikristas K. Krivickas.
Šiame kontekste norėčiau pasiūlyti kitas galimas problemų su žiniasklaida priežastis. Jų yra bent trys:
1. Visiškas žiniasklaidos nebaudžiamumas;
2. Visiškas žiniasklaidos savireguliavimo mechanizmų neveiksnumas;
3. Iškreipta rinkos situacija, kai informacinė žiniasklaida yra priversta lygiomis teisėmis konkuruoti su pramogine.
Jei šioje valstybėje kas nors principingai žiūrėtų į įstatymų vykdymą, TV3 licencija turėtų būti sustabdyta bet jau trumpiausiam įstatymų numatytam laikotarpiui. Būtų geriausia, kad tai nuspręstų ne LRTK, o teismas. Ne už tai, kad “Akistata” neva reguliariai ir begėdiškai tyčiojasi į įstatymų, o už tai, kad TV3 vadovybė tokią veiklą besąlygiškai remia. Būkime teisingi – “Akistatoje” nėra jokios kritikos, kurios kas nors turėtų bijoti – tokiose ir panašiose laidose tiesiog blevyzgojamos nesąmonės, kurios kartais, kaip rodo įvairių institucijų sprendimai, peržengia įstatymų ribas. Tokiais atvejais įstatymų pažeidimai turi būti įvardijami, pažeidėjai baudžiami. Geriausia – per kišenę.
Būtent taip palaikoma žiniasklaidos kokybė tose valstybėse, kuriose teisinė sistema veikia. Pvz. JAV. Ši šalis teisėtai didžiuojasi savo žodžio laisve, bet tik pabandyk parašyti ar ištransliuoti ką nors, kas minimaliai galėtų pretenduoti į šmeižtą, teisės į privatų gyvenimą ar nepilnamečių apsaugos įstatymų pažeidimą ir kitas nuodėmes, kurios mūsuose iš esmės ignoruojamos. Kaip mat suveikia teisiniai mechanizmai, advokatai, užuodę lengvą grobį puola kaip maitvanagiai ir bemat teisme atsiduria byla už kokius porą milijonų dolerių. Pastebėtina, kad teisėjai, skirdami milijonines baudas, savo argumentacijose nuolat pažymi, jog bauda yra skiriama todėl, kad būtent žiniasklaida turi būti ryškiausias įstatymų laikymosi pavyzdys, nes jais seka ir į juos lygiuojasi visa visuomenė.
Jeigu Lietuvoje už įstatymų pažeidimus žiniasklaida būtų baudžiama greitai ir teisingai, per kokius dvejus metus žiniasklaidos kokybė pagerėtų labai apčiuopiamai, nes įvairių leidinių ir kanalų akcininkai būtų suinteresuoti išvengti didelių finansinių nuostolių ir duotų nurodymus savo darbuotojams reitingų bei pardavimų siekti nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Tuo tarpu dabartinis TV3 pavyzdys rodo, kad bendrovė ir jos akcininkai iš to džiaugsmingai pelnosi.
Tokia pat opi problema yra Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kurią žiniasklaida tiesiog ignoruoja. Užtenka stebėti, kaip į šios institucijos sprendimus pastaruoju metu reagavo jos svarstyti individai ir ūkio subjektai – akivaizdu, kad komisija neturi jokio autoriteto ir jokių galių pastebimai paveikti savo veiklos subjektų veiklą. O institucija, kuri neturi nei autoriteto, nei realios jėgos, yra niekam nereikalinga.
Valstybės ir visuomenės institucijų bejėgiškumas ir neveiksnumas sąlygoja ir trečią problemą – kokybiška, įstatymų ir etikos normų sąžiningai besilaikanti žiniasklaida yra priversta lygiomis rinkos sąlygomis konkuruoti su suįžūlėjusia bulvarine. Bulvarinė-pramoginė žiniasklaida, kaip ir laida “Akistata” bei į ją panašios, pačios savaime nera joks blogis, kad ir kaip nemaloniai atrodytų kai kuriems jautriems intelektualams. Tai yra verslo įmonės, kurių tikslas yra nešti pelną jų savininkams. Tačiau akivaizdu, kad, ypač mažoje rinkoje, bulvaras visada bus nepalyginamai pelningesnis už rimtąją žiniasklaidą – juk skiriasi ne tik auditorijos apimtys, bet ir veiklos kaštai. Rimtas žurnalistinis tyrimas apie kokius nors piktnaudžiavimus valstybės institucijose visada kainuos daug brangiau, nei reportažėlis apie eilinį kartą su draugu išsiskyrusią skandalingą dainininkę. Dabar valstybė ir visuomenė šiuos du žiniasklaidos gaminamus produktus priverčia konkuruoti vienodomis rinkos sąlygomis – vienodai apkrauna mokesčiais, sudaro vienodas platinimo sąlygas ir pan., visiškai neatsižvelgdama į šių produktų naudą visuomenės interesams.
Problemą padėtų išspręsti sprendimas pakeisti bulvarinės-pramoginės ir tikrosios informacinės žiniasklaidos (autorių) mokestinę bazę, informacinę žiniasklaidą apmokestinant minimaliai, o pramoginę – kaip ir bet kokį pelno siekiantį verslą – pvz. prekybą prezervatyvais. Tokiu būdu būtų kompensuoti didesni informacinės žiniasklaidos veiklos kaštai, ir ji taptų patrauklesne potencialiems akcininkams. Žiniasklaidos įmonių savininkai būtų suinteresuoti rimta ir kokybiška žiniasklaidos veikla, nes, sumažėjus mokesčiams, ji finansiškai taptų (beveik) tokia pat patraukli, kaip ir bulvarinė-pramoginė.
Čia darbo atsirastų ir veiklos žiniasklaidos savireguliavimo institucijoms. Valdžios jokiu būdu negalima prileisti prie sprendimų, kam ir kada sumažinti ar padidinti mokesčius, nes tokie įgaliojimai bemat virstų įrankiu bausti už konstruktyvią kritiką. Todėl leidinių bei kanalų (ar atskirų laidų) priskyrimą informacinei ar bulvarinei-pramoginei žiniasklaidai, turėtų vykdyti efektyviai veikiančios žiniasklaidos savireguliavimo institucijos. Keletą kartų įspėta už neetišką veiklą, žiniasklaidos priemonė netektų savo realių mokestinių lengvatų ir taptų nelabai patraukli kaip verslo įmonė. Akcininkai būtų suinteresuoti mokestines lengvatas išlaikyti ir todėl spaustų savo darbuotojus veikti sąžiningai ir laikytis įstatymų.
Principinė teisėsaugos pozicija prisidėtų prie finansinių svertų, kurie natūraliai skatintų žiniasklaidos įmonių savininkus siekti atitinkamos veiklos kokybės. Ir tuomet nereikėtų kalti prie kryžiaus antikristo Krivicko.
pritardama šio komentaro autoriui, pasakysiu keletą pastabų, kurios ne paneigia, o papildo šį vertingą komentarą. Net ir dabartiniame Visuomenės inf.įstatyme yra numatyta galimybė kitaip apmokestinti informacijos rengėjus, VIĮ 29 str. Kol kas jis apima tik erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius ir laidas, bet esant noro, jį galima būtų praplėsti komentatoriaus siūlomai žiniasklaidai. Klausimas kitas: o kiek gi yra norinčių, kad KK2 taptų oficialiai bulvarine, o ne informacine pramogine, kaip jie dabar save tituluoja? Manau, kad didžiajai daliai politikų labai naudinga tokia išplautų ribų žiniasklaida, nes tada ir rimtą gali vadinti bulvaru, ir atvirkščiai.
Jeigu įstatymas būtų praplėstas, ir ne tik erotiniai ar smurtiniai patektų į didesnių mokesčių kategoriją, kitaip atrodytų ir Etikos komisijos veikla, ir Etikos kodekso nuostatos. nes kas iš to, kad, tarkime, kokios Lietuvos žinios buvo pripažintos nuolat etiką pažeidinėjantis laikraštis? Tik sukėlė didžiulę emocijų audrą ir pastūmėjo dar didesnei neetikai, nes perėjo prie elementaraus ad hominem – Žiobienę, kuri tuo metu LŽLEK pirmininkė, puldinėja iki šiol.
O autoriui – ačiū, buvo gera skaityti:-)
labai konstruktyvus ir geras komentaras.
tai kas, kad tiems, kurie galetu kazka vardan paminetu tikslu padaryti, giliai nusispjaut 🙂 vistiek geras komentaras.
Tik išliesiu emociją: šaunuolis Bunny!
Šis komentaras tai tikra smegenų atgaiva, dėkui.
Girdėjau, kad etikos komisija ar inspektorė siūlys valstybinėms institucijoms nesiviešinti kanaluose, kurie paskelbti neetiškais! O Krivicko stilius man primena (nuoroda pašalinta – uagadugu) kliedesius:(
Kolega, gal kiek ir per griežtai su tokia nuoroda.
Uagadugu, ne nuorodoj esmė:) Juk kažkas verčia tokius puslapius į LT kalbą, o jaunimas, tame tarpe ir Krivickas, mokosi iš jų… Nebūtinai turinio, bet pateikimo… Kaip sakoma, “templeitas” jau yra – tik įrašyk aukos vardą ir priešą:))
Dėl jaunimo, tai taip, sutinku. Bet Krivickas, lyginant su juo, yra toks truputuką pagyvenęs jaunimas:) Nemanau, kad jį būtent tokia ideologija yra paveikusi. Gal čia kiek bendresnio pobūdžio, ne tokios tiesmukos sąveikos dirba.
“būtent žiniasklaida turi būti ryškiausias įstatymų laikymosi pavyzdys, nes jais seka ir į juos lygiuojasi visa visuomenė” – taigi, santykis žiniasklaidos su visuomene nėra abipusiai tolygus, todėl nereikėtų sakyti, kad kokia visuomenė, tokia ir žiniasklaida. mus apsaugoti turinčios instititucijos iš tikrųjų galėtų drąsiau tą reikalą atlikti, nes savivalda veikia ne taip efektyviai kaip norėtųsi. radzevičius mano, kad savivaldai galėtų padėti piliečiai, aktyviai skųsdami neetiškas žiniasklaidos priemones, tačiau dėl jau minėto santykio netolygumo nemanau, kad piliečiai jaustųsi saugiai stodami prieš nekontroliuojamas žiniasklaidos priemones, todėl būtinas išorinis reguliavimas, kuris apsaugotų piliečius nuo žiniasklaidos.
beje, mokesčių išimtims nepritarčiau, nes skyles daryti lengviau nei jas užkamšyti, o dviprasmybių bus sukurta daug – kad ir, pvz., kuo – bulvaru ar informacija laikyti kom.tiesos apžvalgininko rašliavą?
Kęstutis D<<<<< todėl būtinas išorinis reguliavimas, kuris apsaugotų piliečius nuo žiniasklaidos – utopiškas, ar, jei būčiau voliuntaristas, teigčiau, jog pernelyg optimistiškas teiginys. Pirmu tokio nuo žiniasklaidos apsaugančio reguliavimo veiksmu turėtų būti interneto išjungimas arba tokių reguliavimo mechanizmų, kaip Kinijoje, įvedimas. Kitas aspektas yra reguliuotojų kokybė. Kokius moralinius autoritetus sodintumėt į tokius reguliuotojus, Kęstuti? Man pavyzdys yra LRT taryba, į kurią skiriami įvairių valdžios ir visuomenės deleguojamų organizacijų atstovai. Tarsi ir viskas įstatymiškai gražu. Ir ką turime? Pono Siaurusevičiaus kišeninę ataugą?
Žiūriu, čia daugumai nė motais, kad gyvename šalyje, kurioje prokuratūra ir kažkokia mistinė “troika” sau gali imti ir uždaryti TV kanalą. Keisti jūs man…
>Ingiui
Tai kad kaip tik negali:-) Netgi kalbant apie praėjusį skandaliuką, prokuratūra KREIPĖSI dėl licencijos sustabdymo, o ne pati tą licenciją stabdė ar kažką panašaus.
vr. Tas kas? Prokuratūra SIEKIA uždaryti TV stotį. Ir tai visiems atrodo normalu – aš apie tai.
>Ingiui
Maža kas ko siekia, svarbu juk ne procesas, ar ne taip? Tą patį vakarą savo siekį atšaukė – kaip manot, ar būtų taip greit susisukę, jeigu nebūtų reakcijos?
apsaugojimo nuo žiniasklaidos žingsnių – iš tikrųjų jau yra taikoma ir nemažai – ir tai nėra interneto išjungimas (taigi, tai tai nebūtinai ir pirmas apsaugos žingsnis). tiesiog paimkite draudimą rodyti pornografiją ir alkoholio reklamą – ir jau vien to užtenka parodyti, kad tokia apsauga įmanoma ir įvykdoma (jei jau taip preciziškai kabinėtis, tai bunnie nėra visiškai teisus teigdamas apie ‘visišką žiniasklaidos nebaudžiamumą’). tačiau visiškai pritarčiau bunnie, kad tai teisinio mechanizmo ir jo ‘užvedimo’ klausimas, manau, kad tai padaroma, svarbu, kad tik atsirastų, kas to imtųsi. o kas turėtų konkrečiai būti tas reguliatorius – nesu tiek protingas, kad tai galėčiau pasakyti, bet tikrai tai neturėtų būti būtent ir tik ‘moralinis autoritetas’ – tam tikrus dalykus turėtų spręsti teismas, kas turėtų paduoti į teismą – atsakingos institucijos. manau, kad konkretybes – kaip jas surašyti ir daryti – gali surašyti didesni specialistai nei aš, kad ir, pvz., bunnie. šiuo atveju man, kaip piliečiui, svarbu, kad problema egzistuoja ir ją reikia spręsti.
(o su tuo ‘pirmo žingsnio’ argumentu – tai primena pačių žiniasklaidininkų eksploatuojamus baubus prieš bet kokius draudimus – kad jei jau bus įvesti kažkokie žiniasklaidos suvaržymai, tai tuoj pat jais kas nors pasinaudos ir išjungs internetą. nepaisant to – draudimų yra, ir kol kas dar niekas jais nepasinaudoja totalitarinei cenzūrai įvesti)
Man tik vienas klausimas kilo, kodel komentaro autorius sako, kad informacines ziniasklaidos autoriams reiketu moketi maziau mokesciu? Taip nutikus, “rimtiesiems” zurnalistams socialines garantijos ir pensija ateityje bus nepalyginimamai mazesne nei, tarkim, pramogines ziniasklaidos atstovams. Hm, tai kodel ir uz ka norima tokiu budu “nubausti” rimtuosius zurnalistus? Gal reiketu pasvarstyti apie kitokias alternatyvas.
You could definitely see your exisrtpee within the paintings you write. The world hopes for more passionate writers such as you who are not afraid to say how they believe. All the time go after your heart. In America, through pressure of conformity, there is freedom of choice, but nothing to choose from. by Peter Ustinov.