SKAIČIAI: TAUTA MYLI NUSKRIAUSTUS. KAI TAUTA MYLI – JI ŽLIUMBIA

Audrė Kudabienė © TV3

Atgaiva dūšiai ir epochiškai svarbi naujiena TV rinkai: iš aštuonių pirmadienį ir antradienį viena prieš kitą nuo 19.40 iki 21.10 sustatytų ir kaktomis besidaužančių LNK ir TV3 laidų tik trys buvo apie Irma Jurgelevičiūtę. Kadangi šioje rubrikoje būna daug skaičių, tai pareigingai suskaičiavęs pasakysiu, kad šiuo metu apie 37.5 procento TV pramogų industrijos maitinasi I. Jurgelevičiūtės skandalu.

Tiesa, viena jų – Žiūrim, ką turim nebuvo apie teleprimadoną ištisai – bet tai puikiai kompensuoja vis prasivyniojanti klastingų Proninos stringų gija KK2 infogliance ir šiobeitas (kirčiuoti antrą skiemenį tvirtagale priegaide, kirčiuotės negaliu pasakyti – gimtojoje mosių kalboje nebūna kirčiuočių) Dviračio šou humoristikoje.

A, šios laidos yra ne tame intervale, apie kurį rašiau… Ha ha – piktai juokiasi uagadugu savikritiškasis smegeninės segmentas. Nėra čia ko juoktis – tokia Burkina Faso skaičiavimo sistema  – pridedam, prie ko norim; atimam, iš ko galim.

Pirmadienį abi Rūtos buvo įnikusios į aukštuomenės gyvenimo sunkumą. TV3 Rūta įsijautė į Rozos Liuksemburg vaidmenį (jau ne pirmą kartą – panašu, kad tai vienas stipriausių jos įvaizdžių – bobos su pautais, varguolių gynėjos). Šį kartą, pasisodinusi scenos viduryje it jerichono rožė visur žydintį Andrių Šedžių ir dėl vaizdo dar kelis turtuolius, taršė tą seimūną, pėrė it dilgėle. Ir nieko – šis ramiai sau atsakinėjo, kartais kiek pasinervindavo, bet iš akių matėsi, kad šita laida jam labai patinka ir jis tokiuose seansuose užsimerkęs dar šimtą metų dalyvautų. Antras Uspaskich ant telemielių auga.

Aišku, mane truputį juokino, kad labiausiai A. Šedžiumi piktinosi Jurijus Smoriginas – dar vienas televiziją savo naudai pasikinkęs veikėjas – dėl dėmesio konkuruojama, ar ką?!

Tuo tarpu LNK Bulvarūta dirbo taisyklingai ir įprastai – be jokių socialistinių nukrypimų. Iškili high society dama Laima Paksienė ir kitos iškilybės Inga Valinskienė bei Jolanta Paulauskienė dalinosi žiauriais prisiminimais apie trilerius šokių aikštelėse – iš L. Paksienės lūpų išslydo naivybė, kad ši turėjo šokti uždūmytoj studijoj, todėl jos pasirodymų neturėjo matytis, bet piktoji televizija viską padarė, kaip nereikia. Dar buvo kažkokia būrėja prie Kremliaus.

Šį kartą Rūtos išsiskyrė taikiai – nė viena nebuvo patiesta ant menčių; nė viena netriumfavo (duomenys iš TNS).

Po to programoje atsitiko keistas daiktas, nes Gyvenimas gražusai tiesioginėje akistatoje laimėjo prieš Kažką atsitinkantį. Čia dar kartą, jau įraše atsakysiu į Nidos pastabą. Nida stebėjosi, kad mano skaičių komentarai skiriasi nuo dešimtukų, spausdinamų TV prieduose.  Tarkim, Gyvenimas gražus ar Žiūrim, ką turim, kuriuos man neretai tenka aprašinėti, kaip pralaiminčius per LNK rodomoms laidoms, dažnai yra dešimtukuose aukščiau, nei laidos, kurias aš miniu, kaip laiminčias. Taip įvyksta todėl, kad aprašinėju varžybinę kreivių aplinką nesumuodamas bendro skaičiaus. Darau tai sąmoningai, nes dešimtukus Jūs ir taip pamatysite tuose prieduose. Tačiau ten nesimato to kovos įkarščio, kurį bandau perteikti. Taigi turime tokią tęstinę ir man negyvai nusibodusią, neįdomią situaciją, kad maždaug prieš devynias LNK paleidžia ilgių ilgiausią reklaminį bloką, po kurio iškart išeina į Mano mylimo priešo glėbį, o iš tiesų nuo to bloko pradžios paleidžia žiūrovus ganytis į TV3 pievas. O kadangi Mano mylimas prieše nėra joks magnetas, prie kurio liptų moteriškės, kai Moterys meluoja geriau per TV3 toks yra, tai nuo 20.55 (kai LNK laida jau būna praktiškai pasibaigusi, nors programoje parašyta, kad dar likę 10 jos minučių) žiūrovas nemato jokios motyvacijos servetėlėse laikytis ir TV3 storuoju reitingų falu rauna aukštyn su visomis laidomis, kurios ten būna rodomos. Ir su kuo varžosi? Su LNK reklaminiu bloku? Mano mylimu priešu? Velnias žino su kuo, todėl ir nerašau. Neįdomu man.

Sušilau visas beaiškindamas, bet manau, kad supratote.

Bet dar geriau, nei uagadugu ar Jūs, tai supranta gudrieji TV3 prodiuseriai. Tarkim, Žiūrim, ką turim prodiuseris, siautulingasai, grėsmingasai ir akistatingasai Kristupas Krivickas laidos pradžioj rodo visiškas blėnis, kurių net neatsimenu, o po to vožia visiems į tarpuakį su Irma Jurgelevičiūte – ir prašom – 19.6 reitingo procentų 21.07 val., kai 20.46 buvo tik 9.4 ir čia prieš blėnis totaliąsias puikavosi Sauliaus Bartkaus, spėkite, kas? Atspėjote – Irma Jurgelevičiūtė, kuri Neišgalvotuose gyvenimuose ir ne tik juose (apie tai žemiau) puikuojasi nuskriaustosios ir nekaltosios įvaizdžiu.

Tautiniai prodiuseriai pagavo teisingą trendą (kas čia per žodis į makaulę įsikalė…), kad jausmingoji rūtų darželių, pinavijų ir kitų augalų bei raudose apkabinamų berželių tauta dabar turėtų užjausti piktųjų žurnalistų ujamą Irmą. Taip ir yra. Vakar Virginijaus Gaivenio Abipus sienos keturguba spirale trankė žiūrovo smilkinį su Kristina Butrimiene, Algirdu Brazausku, dar kažkokiais neaiškiais veikėjais ir darė užuominas apie vieną galimą ekskomunistų lesyklėlę, bet TV3 Prieš srovę, kurios autorė Audrė Kudabienė, panašu, turi kažkokį slaptą mergaičių priėjimą prie I. Jurgelevičiūtės, tvarkėsi su LNK laida it su karšta vilna. A. Kudabienė iškapstė kitą kampą apie I. Jurgelevičiūtės menamai išskirtos šeimos bendrą gyvenimą. Kampas – labai palankus naujajai teledivai. Panašu, kad Prieš srovę turės dar daug medžiagos naujoms laidoms.

Tautinis raudų berželis pastangas įvertino – TV3 reitingų kreivė nė minutės neužleido pirmenybės LNK televizijai, o violetinės spalvos apdarėliais  pasidabinusi A. Kudabienė vienu metu buvo užlėkusi į aukštą, pažymėta skaičiuku 19.2 (apie 600 tūkstančių žiūrovų).

Nieko naujo kituose frontuose. LTV geriausiai jaučiasi naujienų sparne – nors čia atsirado šiokia tokia konkurencija jos Šiandien laidai, su kuria bando varžytis LNK 24 valandos. Tačiau niekam nėra jokių prošvaisčių konkuruojant su Labu rytu, o ir Panorama dažnai skriaudžia LNK – ypač apie devintą. Tą patį antradieniais daro ir atvirai muiloperinė Nacionalinė paieškų tarnyba.

Apie BTV pasakyti nėra ką – nesimato šitoj stagnacijoj jokių permainų.

Lietuvos ryto TV apsimoka rodyti krepšinį  – net ir tokį beviltišką, koks buvo vakar.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Tags: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

10 komentarai:

  1. piktc | gruodžio 8th, 2010 at 16:23

    Kaip pirštu į akį – bobos su pautais, varguolių gynėjos! :))))))

    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0.0/5 (0 votes cast)
    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: +2 (from 2 votes)
  2. Ingis | gruodžio 8th, 2010 at 23:36

    Gerai uagadugu sudėstė, su jam būdingu įkvėpimu. Dėkui.

    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0.0/5 (0 votes cast)
    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0 (from 0 votes)
  3. nesakysiu | gruodžio 9th, 2010 at 00:06

    vėl keli kvaili klausimai:
    1) lyginama 21.7%, su 19.8% ir pagal tai daromos kažkokios išvados. Ar elementarioji statistikos disciplina su savo standartiniais nuokrypiais, variacijomis ir panašiais dalykais nepaverčia niekais tų skaičių? Ir ar tikrai 1, 5 ar net 10% skirtumas nėra kartais grynais atsitikinimas? Kiek tie reitingai yra patikimi? Kaip tą patikimumą vertina uagadugu, kaip pačios televizijos ir kaip reklamos užsakovai?
    2) Tęsiant statistikos temą… Kažkada buvau netyčia atradęs kad Teo skelbia visą „Interaktyvosios Gala“ statistiką. Techniškai Teo visiškai nieko nekainuoja tą statistiką surinkti, nes jie visada žino kokį mygtuką kas namuose paspaudė ir persijungė kažkokį kanalą. Nežinau kiek Teo turi būtent interkatyviosios Gala klientų, bet spėju, kad ši statistika turėtų būti patikimesne negu kažkokių „TV metrų“. Na, galbūti tik „socialinis“ ar dar kažkoks šalies vidurkis neatiktų statistinių metodų. Būtų įdomu pamatyti analize kaip gi šios skirtingos statistikos sutampa arba ne.

    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0.0/5 (0 votes cast)
    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0 (from 0 votes)
  4. uagadugu | gruodžio 9th, 2010 at 09:18

    Įsiskaitykite įdėmiau ir pamatysite, kad niekas nelygina 21.7%, su 19.8%. Diskusijų dėl patikimumo, tyrimo metodikų etc. šio tinklaraščio puslapiuose būta – jei turite noro, pasivartykite. Taip jau yra istoriškai atsitikę, kad visos televizijos ir reklamos agentūros dirba pagal šiuos tyrimus, o ne kažkokius kitus (t.y. turi tuos pačius skaičius kiekvieną rytą savo kompiuteryje), todėl juos uagadugu ir aprašinėja. Kai dirbs pagal Interaktyviosios Galos duomenis, aprašinėsiu juos. Analizę dėl statistikos sutapimo ar ne, tikiuosi, kada nors padarys tie, kurie iš to gyvena- t.y. už savo darbą gauna pinigus.

    VN:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0.0/5 (0 votes cast)
    VN:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0 (from 0 votes)
  5. nesakysiu | gruodžio 9th, 2010 at 10:21

    Ar taip istoriškai susiklostė, ar čia yra kažkas giliau? Kiek suprantu (gal ir klystu), dabar tiek uagadugu, tiek televizijos/agentūros dirba būtent pagal duomenis gaunamus iš taip vadinamų „TV metrų“. Taip, ten yra naudojamasi kažkokia labai protinga ir statistiškai pagrįsta metodika, bet kiek žmonių dalyvauja tame tyrime? 100? 300?

    Palyginkim su Internaktyvajią Gala. Jie sako, kad turi virš 50.000 klientų. Jie turi technines galimybes stebėti laidų populiarumą realiu laiku, arba suskaičiuoti kiek žiūrovų pamatė konkretų reklamos klipuką. Radau netgi straipsnį, citata:
    „TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovo Nerijaus Ivanausko teigimu, „GALA metrai“ papildys jau vykdomus televizijos auditorijos tyrimus, bus naudingi kanalams formuojant savo programų paketus, taip pat reklamos ir kitų sričių specialistams.“
    Straipsnis parašytas 2009 metų gruodžio mėnesį. Tada pusapis su metrais buvo viešai prieinamas. Dabar jokių „Gala metrų“ internete rasti nepavyko. Kas atsitiko? Galimos įvairios spekuliacijos.

    Gal Teo susitarė su kažkuo ir naudoja šią informaciją bendriems komerciniams interesams (pvz. tai jau yra integruojama į tuos „bendruosius“ tv metrus pagal kuriuos visi dirba? Gal ta informacija kaip tik neparanki kažkieno interesams? O gal ir nėra jokios „sąmokslo teorijos“, tiesiog buvo visiškai niekam neįdomu ir Teo numetė šį dalyką kaip beprasmį laiko gaišimą. Bet ar tikrai tai beprasmis laiko gaišimas?

    Uagadu paskaitau jau senokai ir man labai patinka jo taiklūs pastebejimai, bet kartais užkliūna tas aklas pasitikėjimas kažkokiu reitingo procentuku, ar net dešimtaine jo dalimi. Taip visa rinka dirba taip. Ir tai yra pakankamai tikslu, kad tuo pasitikėti. O jeigu nėra tikslu, tai nėra nieko geriau, o kažkuo juk reikia remtis. O gal nieko geriau ir nereikia, nes jau susiklostė toks „savitarpio supratimas“ – televizijos/agenturos/tyrejai/prodiuseriai – ir jie jau padarę labai didelį įdirbį į būtent tokią televiziją ir būtent tokią auditoriją. Kur gi jie dėtų visas savo laidas, jeigu vieną dieną kažkas pasakytų, kad „žinote, o pagal mūsų metodiką tai skaičiukai yra visai kiti“.

    Be abejo lengviausia pasakyti „visi dirba taip“ ir net nebandyti kritiškai pasižiūrėti į savo darbo metodus. Bet, kol visi dirba taip kaip dirba – tai ir turim tokias televizijas, kokias turim. Čia ne priekaištai uagadugu, čia tiesiog klausimai kylantys eiliniam žiūrovui (labai tolimo nuo visos televizijos virtuvės).

    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0.0/5 (0 votes cast)
    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: +1 (from 1 vote)
  6. uagadugu | gruodžio 9th, 2010 at 11:45

    Nesiruošiu austi sąmokslo teorijų, kas ir kur yra giliau, nes to giliau nežinau. Dėl p. Ivanausko vilčių, kad GALA metrai“ papildys jau vykdomus televizijos auditorijos tyrimus, bus naudingi kanalams formuojant savo programų paketus, taip pat reklamos ir kitų sričių specialistams išsipildymo ar ne tegu jis pats aiškinasi. Dėl mano asmeninio pasirinkimo remtis skaičiais, tai jis, be abejo, yra sąmoningas, nes sąmoningai nenoriu dirbti pagal metodą man patinka ar nepatinka. Suprantu, kad ši praktika atrodo keistai turint omeny subjektyvistinę blogeriavimo prigimtį, bet taip jau Lietuvoje atsitikę, kad profesionali medija ir netgi, kas keisčiausia, nemaža dalis profesionalų, dirbančių televizijoje ir tarp reklamos klientų remiasi simpatijomis, o ne profesionaliais įrankiais. Todėl būdamas mėgėjas su malonumu užpildau nišą. Jeigu norite, galite tai vadinti aklu pasitikėjimu TV metrais, nors tai yra pasitikėjimas ne jais, o TV rinkoje priimta atskaitos sistema (t.y. standartu) – kai rinka nuspręs rinktis kitą atskaitos sistemą, remsiuos ja. Malonu, kad lankotės uagadugu.

    VN:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0.0/5 (0 votes cast)
    VN:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0 (from 0 votes)
  7. nesakysiu | gruodžio 9th, 2010 at 12:20

    O aš tikėjausi, kad uagadugu žino giliau. Nenorėjau niekaip kvestionuoti mėgėjo apsisprendimo remtis vienokia, ar kitokia atskaitos sistema, tik norėjau išprovokuoti diskusiją apie tas sistemas. Matyt nepavyko ir tokios diskusijos šiame bloge yra out-of-scope. Na, nieko tokio, vistiek skaitysiu.

    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0.0/5 (0 votes cast)
    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0 (from 0 votes)
  8. uagadugu | gruodžio 9th, 2010 at 14:48

    Kodėl šiame bloge out-of-scope? Aš juk Jūsų komentarų netrinu, rašykite sau į sveikatą. O jeigu atsiras diskutuojančių, dieve, duok, sveikatos ir jiems…

    VN:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0.0/5 (0 votes cast)
    VN:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0 (from 0 votes)
  9. TNS | gruodžio 9th, 2010 at 16:02

    To nesakysiu: Negaliu atsakyti dėl to, ką TEO planuoja daryti ar nedaryti su savo abonentų žiūrėjimo duomenimis. Galiu tik palyginti šias dvi (TV metrų ir grįžtamojo ryšio (Return Path Data -RPD), kurią naudoja TEO) sistemas metodologiniu požiūriu. Visų pirma, kiekviena matavimo sistema turi savų pliusų ir savų minusų. Tai, kad Lietuvos TV ir reklamos rinka jau 10 metų remiasi TV metrų duomenimis, lemia ne tiek istoriškai susiklosčiusios aplinkybės, o tai, kad TV auditorijos matavimas TV metrais iki šiol yra daugiausiai pliusų turinti metodika. Nepaisant naujausių technologijų plėtros, TV metrų duomenys išlieka labiausiai paplitusia TV auditorijos matavimo „valiuta“ visame pasaulyje. TV metrų pliusai, lyginant su RPD, yra šie:
    • TV metrų tyrimas reprezentuoja visų Lietuvos gyventojų (nuo 4 m. amžiaus) žiūrėjimą – tuo tarpu „Gala“ duomenys atspindi 5-6 proc. Lietuvos gyventojų (TEO atstovai galėtų patikslinti „Interaktyviosios Galos“ abonentų skaičių) žiūrėjimą. Taigi, TEO duomenys atspindi tik tam tikro visuomenės segmento (kurio tiek socialinės-demografinės, tiek vertybinės charakteristikas lieka nežinomos) žiūrėjimą;
    • TV metrų tyrimas pateikia individualaus žiūrėjimo duomenis – tuo tarpu TEO tyrimas parodo tik namų ūkio žiūrėjimą (t.y. žinoma, kad, pav., buvo žiūrimas „Vienas namuose“, bet neaišku, kas žiūrėjo – mama, tėtis ar vaikas, ar visi kartu). Tuo tarpu planuojant reklamą būtini individualaus žiūrėjimo duomenys;
    • RPD sistema susiduria su rimtomis technologinėmis kliūtimis – tais atvejais, kai televizorius išjungiamas, o priedėlis paliekamas įjungtas (dauguma atvejų būtent taip ir atsitinka, kai einama miegoti arba išeinama į darbą), sistema toliau fiksuoja paskutinio žiūrėto TV kanalo žiūrėjimą. Tokio „užkelto“ žiūrėjimo duomenys redaguojami „rankomis“ – kas sumenkina šio metodo tikslumą.
    Objektyvumo dėlei turiu pasakyti, kad TV metrų sistema yra atrankinis tyrimas, todėl, kaip ir visuose kituose atrankiniuose tyrimuose, analizuojant TV metrų duomenis, svarbu atsižvelgti į statistinę paklaidą. TV auditorijos tyrime dalyvauja 950 respondentų, tad paklaida yra tikrai nedidelė.
    RPD tyrimai pasaulyje plinta, tačiau jie tarnauja kaip pagalbinis įrankis, naudojamas TV operatorių kanalų paketams formuoti ir pan. Daugumoje pasaulio šalių TV auditorijos matavimo standartu yra TV metrų tyrimai.

    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0.0/5 (0 votes cast)
    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0 (from 0 votes)
  10. nesakysiu | gruodžio 9th, 2010 at 18:04

    Sutinku, kiekvienas metodas turi savų privalumų ir trūkumų. Technologinės kliūtys yra objektyvios ir turint noro galima sugalvoti kaip jas pašalinti. O kaip manote, ar sąžiningai žmonės spaudalioja to savo turimo TV metro mygtukus? Žinoma, teoriškai TV metrų modelis yra pranašesnis. Bet kaip yra praktiškai?

    Netyčia radau straipsnį kuriame kalbama apie alternatyvią metrų sistemą panaudojant People Meter. Citata:

    …What Nielsen has also found is that the People Meter, as expected, is producing significantly different results from the household meter and diary system, with ratings for some demographic groups increasing dramatically. The number of teenagers watching TV, for example, went up over 30 percent. At the same time the number of households found to be watching TV fell by about 9 percent.

    Kam norisi prarasti 9% rinkos?
    Citata paimta iš: http://www.medialifemagazine.com/news2001/oct01/oct01/5_fri/news1friday.html

    Mano galva, visa „rinka“ t.y. TNS/televizijos/agenturos/prodiuseriai yra patenkinti tokia situacija kokia yra, sukasi laidų/serialų gamybos mašinos, vaikšto pinigai, juk tai tik biznis. Ir kam gi čia dabar ieškoti sliekų, o tai dar netyčia atrasim ką nors, kas tik sukels sumaištį taip gerai veikiančiame mechanizme.

    Net ir uagadugu patenkintas, nes jis mato skaičiukus ir žongliruoja jais. O kas jam belieka. Tuo tarpu skaitytojas krizena, – oi kaip čia subtiliai buvo pasityčiota iš kažkokios nekenčiamos laidos. Paskui staiga prisimena, kad dar prieš savaitę paliko įjungta TEO pridėlį ir bėga pasitikrinti, ar tik jis pats netyčia netapo tos nekenčiamos kokios nors violetinės laidos gerbėju. Net jei TNS to ir nefiksuoja, bet kažkaip nepatogu

    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0.0/5 (0 votes cast)
    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0 (from 0 votes)

Palikite komentarą

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD