uagadugu

Kauno diena iškasė, kad su BTV nėra gerai ir kad šios įstatinis kapitalas padidintas 1.3 milijono.

Paprastai tokie veiksmai daromi prieš parduodant juridinį asmenį.

Kad šis atsikratytų skolų ir atrodytų sveikiau perkančiajam.

Na, žinot, kai parduodat butą, sveika padažyti lubas.

Kad pelėsio nesimatytų.

Paminėtas ir galimas pirkėjas – tai, anot dienraščio, viena stambiausių ir seniausių Lietuvos informacinių technologijų bendrovių “5 kontinentai”, jau valdanti interaktyviąją IP televiziją “Penki TV”.

Būtų tikrai įdomu, jei taip ir atsitiktų.

Dienraštis prirašė taip pat ir uagadugu sunkiai suprantamų dalykų, kaip antai B.Lubiui atsibodo investuoti į nuostolingą ir prastus reitingus turinčią televiziją, bet jis dar nenori jos parduoti.

Perrašyčiau – jei būtų kada nors į televiziją investavęs, kaip į televiziją, o ne radiją ar žvakių fabrikėlį, jam jos nebūtų reikėję pardavinėti. 2001 metų vasarą BTV dar turėjo 18.3 procentų auditorijos dalies (duomenys iš TNS), o dabar kai kuriomis dienomis nukrenta ir iki 4.8.  Sumažėjimas keturiais kartais per devynis metus reiškia ne ką kita, o genialų stekenimą.

Imi rasinį šunį, veži į kaimą, riši prie būdos, plaki rykštėmis, maitini lupenomis, o kaimynams skundiesi, kad jo akys ašaroja.

Ašaroja!

Reikėjo nedaug – geros vadybos ir kvėpavimo palaikymo, nes dabar tuos BTV kažkada turėtus 18 procentų auditorijos dalies surenkanti LNK atneša 60 milijonų litų pajamų, o ne tuos kelis BTV turimus.

Prie kurių pridėjus 1.3 turėsime to turimo labai nedaug papildymą. Neženklų. Jeigu turima omeny televizijos veikla, o ne pardavimas.

Kitas keistas dalykas dienraštyje yra pamąstymas, kad lopant biudžeto skyles ir taip žiūrovų dėmesiu nelepinamas žinias planuojama trumpinti iki penkių minučių.

Visiška kvailystė, nes BTV televizijoje būtent Žinios ir yra to dėmesio lepinamos. Kažkas BTV arba aplink BTV nežiūri reitingų.

Arba tam kažkam nepatinka, kad Žinių atstovai buvo surašę patriarchui raštą su blogos situacijos konstatavimu.

Patriarchas viską žino, ką čia konstatuoti.

Kompresus dėlioja ant vienos vietos.

Panašu, kad viskas daug paprasčiau, nei tos visos sąmokslo teorijos.

Išsigando, kad besiruošiantys streikuoti suteps koncerno reputaciją.

Tokiame koncerne ir streikuoja!

Negražu. Kaimynai Žvėryne už tvoros užjuoks.

Še, jums, prie būdos – skolytė už bokštą.

Kad transliacijos nenutrūktų.

Jei geri būsite, tai ir vandenuko įpilsiu.

Ši, neaišku, ar verta dėmesio istorija su manimi prasidėjo dar vasarą, kai Sport1 rodė kažkokias varžybas, kurias tada buvo labai įdomu pasižiūrėti. Deja, tuo metu neturėjau galimybių šį kanalą matyti per televizorių, todėl susigundžiau 15 min. portalo siūloma galimybe įsiinstaliuoti jų siūlomo vaizdo grotuvo programinę įrangą ir žiūrėti sportą kompiuterio pagalba per monitorių.

Po to šitą galimybę buvau užmiršęs, juolab, kad jau galėjau žiūrėti Sport1 tradiciniu būdu per TV imtuvą.

Dabar kažkurį kartą vėl prireikus transliacijos internetu ir, 15 minučių portale spustelėjęs  Sport1 logotipą, jokio TV signalo neišvydau, bet pastebėjau raginimą registruotis, t.y. pateikti savo asmeninius duomenis ir painų transliuotojo UAB B2B Group išaiškinimą, į kurį dabar ir teko pasigilinti.

Tiesą sakant, man to aiškinimo reikia, kaip pernykščio sniego – noriu matyti signalą ir tiek. Bet tikrai nesiruošiu dar kažkur registruotis – jau pakankamai daug kur esu prisiregistravęs ir žinau, kad prie ko nors prilipti labai lengva, bet po to atšokti yra daug sunkiau.

Bet gilinuosi, gyvenimas privertė.

Pasirodo „UAB B2B Group“ retransliaciją vykdo pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) š.m. gegužės 26 d. išduotą licenciją retransliuoti programas laidiniais plačiajuosčio ryšio (IPTV) tinklais.

Na, gerai, kur problema?

Pasirodo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, UAB „TELE-3“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ kreipėsi į LRTK, prašydami skubiai nutraukti jų televizijos programų retransliavimą interneto portale www.15min.lt, neva UAB „B2B Group“ pažeidė licencijos 10 punktą: „Licencijos turėtojas turi teisę retransliuoti tik Komisijai pateiktame sąraše nurodytas televizijos ir radijo programas ir tik įstatymų nustatyta tvarka įsigijęs teises į šių programų retransliavimą“. Liepos 14 d. LRTK posėdyje buvo nuspręsta UAB „B2B Group” skirti už tai įspėjimą.

Įdomybės… Ko imasi UAB B2B Group?

B2B Group, kaip galima suprasti iš Žinių radijo “Žiniasklaidos anatomijos“ vis gi kreipėsi į didžiuosius Lietuvos nacionalinius kanalus, bet post factum – t.y. tada, kai karo kirviai jau buvo iškasti.  Šią laidą verta pasiklausyti – čia yra tiksliai išryškėjusi abiejų konfliktuojančių pusių, kurias studijoje atstovavo UAB 15 minučių generalinis direktorius Tomas Balžekas ir Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius, takoskyra. Televizijos gina savo gaminamo produkto nuosavybės teises, o UAB 15 minučių gina savo teisę tą produktą imti ir transliuoti savo tikslais, plačiai ir storai apmūturavus visuomenės interesu jį plačiai matyti. Televizijos įtaria, kad tas interesas yra tik priedanga, po kuria slypi komercinis interesas populiarinti 15 minučių interneto portalą naudojantis dar ir kita priedanga – UAB B2B Group. Dar Sigitas Babilius retoriškai paklausia, kas būtų, jei kas nors imtų ir naudotų savo tikslais visą 15 minučių internetinės ir spausdintinės versijos medžiagą. Tomas Balžekas į šitą klausimą atsakymo neturi, bet aš jį pats pastebėjau 15 minučių metrikoje: Visos teisės saugomos. © 2010 UAB “15min”. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką UAB “15min” sutikimą. Ironiška, bet iškart po to patalpintas kitas sakinys:  Šiame tinklapyje 15min suteikia erdvę UAB B2B Group vykdyti televizijos programų retransliavimą.

Pajutusi, kad, kaip vaizdžiai pastebėjo televizijų atstovas, dega uodega, ta mistinė UAB B2B Group, radijuje ir daug kur kitur atstovaujama 15 minučių generalinio direktoriaus, skubiai inicijavo savo vartotojų persiregistravimą į a la kabelinių televizijų žiūrovo statusą, nes kabelinės, kaip žinia, kol kas transliuoja nacionalinius transliuotojus, besinaudodamos į Visuomenės informavimo įstatymą ydingai implantuota privalomumo samprata.

Čia kryptelsiu į šoną. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plinta tendencija, kai viešas informacijos prieinamumas sutapatinamas su vieša teise ją pasiimti ir naudoti, kur tik nori, savo tikslais. Tai – gudručių biznis, o aš juos dar vadinu įteisintais vagimis, nes teisinius ribojimus jiems sunku pritaikyti. Tokie gudručiai atsiranda blogosferoje – vienas konkretus vagis ima tavo įrašus, naudodamasis RSS technine galimybe ir sąmoningai tą galimybę painioja su leidimu atsiklausti – mat, jeigu aš galiu pasiimti viešai, reiškia galiu ir pas save skelbti viešai ir iš to turėti komercinės naudos – dar daugiau, šis interneto iškrypėlis pas save prie įrašų naudoja prierašą posted by, o ne stolen from – beje, tai keistas iškrypimo būdas dar ir todėl, kad žmogeliui patinka būti smirdančiu – laisvomis minutėmis jis turėtų mėgti knaisiotis Karijotiškių sąvartyne; yra gudručių, grupuojančių ir perspausdinančių portalų rašinius – apie juos daugiau galėtų papasakoti portalų redaktoriai.

Juos jungia vienas ir tas pats bruožas – jie negamina savo turinio, o minta iš kitų kuriamo. T.y. susiduriame su reiškiniu, kai kvaileliai dirba ir gamina idėjas, o gudručiai, it tas vienaląstis virusas, turi viena primityvią vienaląsčio viruso idėją – imti jų gaminamą turinį be idėjų gimdytojų leidimo ir jį pardavinėti.

Paprasta primityvaus padaro idėja.

Aukščiau aprašyta praktika, be abejo, neturi nieko bendro su UAB B2B Group iniciatyva. Šie kreipėsi į LRTK – oficialią organizaciją ir gavo oficialų leidimą.

15 minučių priklauso vienai didžiausių Skandinavijoje norvegų Schibsted žiniasklaidos grupei, kurios logotipą su pasididžiavimu talpina savo puslapyje:

@ Schibsted

Schibsted be spaudos verslo užsiima ir televizija – Baltijos šalyse ji valdo vieną didžiausių Estijoje Kanal 2 kanalą. Būtų naivu galvoti, kad Schibsted nėra turėjusi intereso įsigyti TV kanalų ir Lietuvoje.

Kadangi jau pradėdamas šį rašinį abejojau, ar ši mano individualaus patyrimo istorija dėl Sport1 žiūrėjimo bus kam nors įdomi, tai dabar jį ir baigiu. Pabaigai pasakysiu, kad man absoliučiai, šimtu procentų, galutinai, nenuginčijamai, prasmingai, grakščiai, stilingai, juridiškai nepriekaištingai, politkorektiškai aišku, jog Lietuvoje estų atstovaujamas solidusis Schibsted tikrai nėra įsivėlęs į tokią ženkliais teisiniais ginčais nėščią iniciatyvą, kaip TV kanalų retransliavimas UAB B2B Group ir UAB 15 minučių jungtinėmis pajėgomis 15 minučių portalo rėmuose.

P.S. Labai juokingas sutapimas – UAB B2B Group pavadinime vartojama abreviatūra atitinka UAB 15 minučių vadovų pavardžių pirmąsias raidės:

Šaltinis: "15 minučių"

P.P.S. Beje, 15 minučių portale dirba sąmojingi žmonės. Jie prie savo motyvacijos, kodėl nerodo LNK kanalų, patalpino įdomias asociacijas provokuojantį reklaminį banerį:

© 15 minučių

P.P.P.S. 15 minučių pavadinimas mūsų puslapiuose jau ne pirmą kartą atsiranda keistų internetinių nutikimų kontekste – skaityk čia.

P.P.P.P.S. Vienu įdomiausių patyrimų, su manimi įvykusių rašant šią medžiagą, buvo susidūrimas su genialiu tuščiakalbystės įvaldymo pavyzdžiu. Pasiklausykite Žiniasklaidos anatomijos trečio pokalbio dalyvio rinkodaros specialistu pristatyto Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Pranulio minčių.

Dabar man aišku, kodėl diskutuodamas su dauguma magistrantų ir bakalaurų pasijunti, tarsi su marsiečiu bešnekąs.

Daiva Tamošiūnaitė-Budrė © LNK

Hmmmmm…

Vakar būsiu apsirikęs su džiugesiu pranešęs, jog pusiausvyra reitinguose grįžta ir LNK artėja link TV3.

Su džiugesiu, nes, kaip teisingai yra pakomentavęs Arūnas, uagadugu maloniau rašyti apie skaičius tada, kai verda konkurencija, o televizijos nežiūri viena į kitą iš aukšto ar neatrodo, kaip matrioškų eilė ant prekiautojo suvenyrais stalo Pilies gatvėje.

Žiūrėkit, TV3 jau turi 28 procentus dienos auditorijos dalies (share), LNK – 19, LTV – 12, o BTV – 5 (duomenys iš TNS).

Beveik vienodu intervalu viena nuo kitos nutolusios – 7-9 procentai.

Dingsta intriga.

Neįdomu rašyti.

Bet rašome, nes uagadugu televizija tekstų negali netransliuoti.

LNK geriausiu laiku vakar tik porą kartų nežymiai aplenkė TV3. Visur kitur jau tenka šnekėti ne apie tris TV3-jų dangoraižius, o jau ir apie visus šešis. LNK TV3-jų fone atrodo, kaip koks taikus Alabamos miesteliūkštis Manheteno fone.

KK2 vis dar priešinosi Drąsos kainai, nors ir ne su tokiu įniršiu, kaip pirmadienį. Savaitgalio ruošiniai, matyt, baiginėjasi.

Tačiau Kristupo Krivicko pavaldinės Audrės Kudabienės (tur būt taip ją reikia tituluoti, nes Prieš srovę gaminama K. Krivicko prodiuserinėje firmoje) kedopedofiliškos temos ruošiniai baigtis neturėtų. Jų srautą užbaigti galėtų nebent vienareikšmiška teisėtvarkos atstovų išvada, kad Drąsius Kedys tikrai buvo nužudytas. Iki jos, berods, toli, todėl K. Krivicko ceche tokių laidų bus dar daug. Šį kartą laidą Prieš srovę domino kampas apie nuo saugumo priklausomus psichiatrus, menamai sušėrusius D. Kedžiui įspūdingą psichotropinių preparatų kokteilį.

Na, o Virginijaus Gaivenio Abipus sienos žmogžudystė Marijampolėje sudomino ne todėl, kad ji atsitiko, o dėl to, kad buvo įvykdyta, cituoju LNK, po grupės „Studentės“ narės Irūnos langu.

Be galo svarbi aplinkybė… Lemiama…

Ją ir įvertino žiūrovas, laidą nustumdamas į savo interesų periferiją, o Audrei Kudabienei dovanodamas gražią puokštę dėmesio.

Skirtumas – labai didelis.

Analogiška istorija atsitinka ir su antra antradienio vakarą Sauliaus Bartkaus laida LNK eteryje – Neišgalvotais gyvenimais, kuri pralaimi taip pat antrai K. Krivicko laidai TV3 eteryje tą dieną – Žiūrim, ką turim.

Atsitinka veidrodinis pirmadienio situacijos atspindys tik su priešingu ženklu. Jei pamenate, kita gyvenimo būdo laida Edvardo Žičkaus Gyvenimas yra gražus TV3 bangomis pirmadienį pralaimėjo į Žiūrim, ką turim it du vandens lašai panašiai S. Bartkaus Kažkas atsitiko per LNK.

Draugas padėjo draugui. K. Krivickas atkeršijo S. Bartkui už savo kolegos E. Žičkaus vakarykštę nesėkmę.

Žiūrovas renkasi infošou, o ne gyvenimo būdo laidas? Šnekame apie tendenciją?

Tiesą sakant, Rolandas Vilkončius atrodo tarsi balionas, iš kurio kažkas būtų orą išleidęs.

Be galo solidus, bet kažkoks be ugnelės. Užgesino kas nors?

Valinskai čia padirbėjo, ar ką?

Juokauju.

Bet ir tema atrodė, kaip ir Abipus sienos laidoje, na, tokia, kaip čia pasakius, iš piršto laužta. Daiva Budrė-Tamošiūnaitė tapo namų šeimininke ir pati plauna grindis, nesamdydama namų tvarkytojos.

Drama verta Dviračio šou parodijavimo.

Kuris po Mano mylimo priešo kreivių žemumų LNK žiūrėjimą pakelia, bet TV3 su Žiniomis vis tiek laimi.

Daug aktualesnes temas, nei LNK publicistika, gvildeno LTV Žurnalisto tyrimas, rausęsis Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų šiukšlynuose. Jeigu taip ir toliau – laida gali pritraukti daugiau žiūrovų. Jau ir vakar vienoj vietoj šoktelta iki 6.2.

Vakarykštis Ligitos Juknevičiūtės pokalbis su Marijonu Mikutavičiumi BTV eteryje leido laidos Atvirai su žvaigžde kreivei neslinkti pažeme, bet persilaužimo nesimato.

Buvo įdomu žiūrėti, kai M. Mikutavičius tiek atsipalaidavo, kad vos neužmigo pokalbio metu. Nors nebuvo jis nuobodus. Betarpiškas toks. Apie Laimutį Purvinį pasažas vežė.

Beje, įdomu, ką laidos vedėja veiks, kai išsibaigs jos garsiųjų kursiokų sąrašėlis. Laidų per sezoną juk reiktų padaryti kokius pusantro šimto, o kursiokų – gal kelios dešimtys.

Karšto vakaro temos parenkamos karštos ir laida, kai LNK ir TV3 kartu išeina į reklamą, kažkiek žiūrovų pagauna. Gyvai bendraujama naudojant Skype ir kitus mažiau įprastus neprivačiai komunikacijai būdus. Bet labai jau čia sunku BTV. Kaip kokiam asiliukui, pasiklydusiam dramblių bandoje.

Sutryps…

Nereikia ir LNK su TV3. PBK vakar irgi trypė.

Lietuvos ryto TV Burbulas kol kas burbuliuoja ne ypač įspūdingai.

A, vakar pastebėjau, kad bilietukai laimėtojams jau buvo dalinti minint Air Baltic.

O dar šeštadienio TV antenoje rašyta apie Star1 Airlines.

Greitai reaguojama į permainas.

Kai rašau šias eilutes, laida su Vilniaus meru Viliumi Navicku Žinių radijuje dar vyksta.

Ponas, berods, Petras paskambino į radiją pasipiktinęs, kodėl toks susikompromitavęs žmogus kviečiamas į studiją.

Laidos vedėjas linksmas žmogus Audrys Antanaitis atsakė, kad kviečiamas, kadangi yra garbus žmogus Vilniaus meras (citata netiksli, bet maždaug atitinka teisybę).

O juk galėjo pasakyti, kad laida ruošiama už savivaldybės pinigus.

Pastaruoju metu Žinių radijuje užsakomųjų laidų, prie kurių nėra jokio prierašo, atsiprašau, priesako apie užsakymą, yra daugiau, nei paprastų.

Arba sakoma, jog ruošiama kartu su… Tai reiškia, kad tie, su kuriais kartu, viską apmoka ir užsako muziką, o tie kiti, kurie kartu iš kito galo, užduoda paklusnius klausimus.

Paklusniai.

Man tiesiog darosi įdomu, ar už laidas, kur neminima, jog apmokėta, mokama daugiau ar ne?

Spyris reagavo į Bunnie pasiūlytą LRT pertvarkymo modelį (skaityk čia), jį įausdamas į platesnį kontekstą ir pasėdamas abejonės sėklą dėl jo neišvengiamumo. Bet ne dėl radikalaus LRT koncepto permąstymo neišvengiamumo.

Kuo daugiau diskusijų, tuo geriau LRT.

Spyrio rašinys:

Pasiūlytas LRT modelis yra tik vienas iš galimų variantų. Veiklos išgryninimas, “išlukštenant” vertės kūrimo grandinę ir atskiriant aptarnaujančias, neturinčias tiesioginės įtakos galutiniam produktui, yra simpatiškas ir gundantis šiuo metu, kai LRT yra iš esmės nevaldoma.

Bet toks modelis – ne vienintelis. Ir nebūtinai geriausias. Yra Vilniuje viena labai stambi gamybos įmonė, kuri “outsource’ino” net atrodytų neįmanomus dalykus, pasiliko tik gamybą ir aukščiausio vadybos lygmens žmones. Ir labai puikiai tvarkosi. Tokių, gal ne tiek radikalių, pavyzdžių, matyt, nesunku būtų rasti ir daugiau. Kad ir ta pati TV3.

Tačiau ne ką mažiau yra pavyzdžių, kuomet įmonė visą, tiek pagrindinę, tiek aptarnaujančią veiklą vykdančius padalinius turi savo (kad ir telekomunikacijų įmonės). Ir labai sėkmingai tvarkosi. Nors yra pavyzdžių, kai nesugeba net elementariai tvarkytis. LRT – geriausias pavyzdys.

Jeigu kalbame apie visuomeninę televiziją, tai nesu tas, kuris galėtų pateikti daug pavyzdžių, iliustruojančių labai sėkmingą veiklą, pasirinkus Bunnie siūlomą modelį. Galbūt tokių pavyzdžių yra. Aš jų tiesiog nežinau. Nekalbu apie komercines televizijas, nes jų yra labai daug ir įvairiausio kalibro, ten tikrai (bent jau mažesnių kanalų) nemažai dirbančių pagal tokį modelį. Tokios TV dar vadinamos “kasetinėmis”.

Bet galiu pateikti pavyzdžių, kai labai sėkmingai tvarkomasi pagal vadinamąjį “tradicinį” modelį. Nesiūlau žiūrėti į didžiųjų šalių visuomeninius kanalus. Pasižiūrėkit kaip atrodo austrų ORF, airių RTE, kaip tvarkosi abu (flamandiškas ir prancūzakalbis) Belgijos visuomeniniai transliuotojai, suomiai ir t.t. Beje, “tradicinis” modelis, pagal kokį dirba jie, apima net daugiau, nei dabar daro LRT – jie pas save kuria ir sau gamina serialus, dokumentiką, animaciją. Ir tik viena funkcija, kuri dažniausiai yra atskirta nuo kanalo yra reklamos pardavimas – tokie padaliniai atskiriami į atskirą įmonę. Bet reklamos pardavimas per atskirą įmonę yra būdingas ir pagrindiniams komerciniams kanalams.

Nesakau, kad Bunnie pasiūlytas modelis yra netinkamas. Galbūt jis pasiteisintų. O galbūt visuomeniniam kanalui geriau likti prie “tradicinio”.

Nežinau ir nieko nesiūlau. Tuo, ką rašau, noriu pasakyti, kad ne modelis pats savime apsprendžia veiklos sėkmę. Sėkmę arba nesėkmę nulemia vadyba. Pirmiausia įmonei turi vadovauti žmonės, gerai išmanantys vadybą ir verslo principus. Geri vadybininkai, verslo administratoriai galėtų išanalizuoti rinkos situaciją ir apibrėžti veiklos modelį. Koks modelis geriausiai tinka konkrečios šalies visuomeniniam transliuotojui labai priklauso nuo visos eilės veiksnių. Pradedant nuo rinkos dydžio, nuo rinkoje esančių TV (radijo) kanalų skaičiaus, nuo jų pasirinkto veiklos modelio, nuo prodiuserinių įmonių skaičiaus ir įvairovės, nuo techniką samdančių įmonių ir jų siūlomų paslaugų spektro, nuo (bet kokių įmanomų paslaugų, kurias galima būtų pirkti iš išorės) kainų lygio iki profesionalios/neprofesionalios darbo rinkos būklės.

Ir gal pasirodys, kad reikia viską “outsource’inti”?

O gal nereikia nieko “outsource’inti”?

Ar gal galima iš išorės pirkti tik kažkokias atskiras paslaugas?

Geri vadybininkai žino įrankius, reikalingus tokiai analizei atlikti. Bet svarbiausi prieš analizuojant ir apsisprendžiant yra keturi dalykai. Pirma, susitarti vieną kartą dėl to, kas yra MISIJA. Nes dabar niekas, absoliučiai niekas negali atsakyti į šį klausimą. Kiek žmonių – tiek nuomonių. Ir dažniausiai misija yra “priedermės”, “prievolės”, “paskirties” ar net “jungo” sinonimu. Kas iš esmės prieštarauja misijos supratimui.

O be vizijos, be misijos, labai sunku nusi(apsi)brėžti pagrindinį dalyką – įmonės veiklos strategiją.

Antra, nustatyti ilgalaikį finansavimo modelį, nepriklausantį nuo politinės konjunktūros.

Trečia, apibrėžti aiškius, objektyvius LRT veiklos vertinimo kriterijus, kurie leistų, reikalui esant (kai veikla pagal nustatytus kriterijus yra įvertinama nepatenkinamai), keisti vadovybę ir be tarybos valios, nepasibaigus kadencijai/kontraktui.

Ir ketvirta, suformuoti depolitizuotą, veiklią, iš televizijos verslo profesionalų sudarytą tarybą (valdybą ar dar kaip nors vadinamą aukščiausią valdymo organą).

Dabartinis tarybos formavimo principas galbūt yra geras demokratiškumo prasme, bet visiškai netinkamas dalykiškumo prasme.

Po vakarykštės dienos LNK turėtų šiek tiek atsikvėpti.

Lyg ta laiba nendrelė, kerzinio TV3 bato nulenkta po krepšinio ir šiokiadieniais stabiliai atsilikinėjusi aštuoniais dienos auditorijos procentais, LNK vakar jau buvo geresnė.

Nuo stabiliais jau tarsi tapusių 18 procentų vakar užlipta iki 21.6, nors TV3 savo rodiklių beveik nepablogino – likta ties 25.4 (duomenys iš TNS).

Tarsi ir nieko neatsitiko, bet šįkart stipriau padirbėta geriausio laiko zonoje.

Nekarksėsiu, bet po vakarykščio KK2 pranašumo prieš Drąsos kainą (KK2 skaičiai svyravo ties 15 reitingo procentų, o Drąsos kaina - gerokai žemiau – ties dešimt) tarsi ir peršasi mėgėjiška išvada, jog lietuviai seriale neatpažino Drąsiaus Kedžio istorijos ir atsitiko kraupi identifikacijos krizė. Kedofilai neatpažino savo adoravimo objekto, o pedofilai šitos istorijos apskritai vengia tarsi ugnies, o todėl irgi nežiūri. Tie, kurie nei kedofilai, nei pedofilai mėtosi tarp serialo , KK2 ir LTV koridoriais lakstančio vilkšunio.

Ir nepastebi Kairytės…

Bent jau pirmadieniais, kai KK2 būna pririnkusi ypač daug pikanterijos iš savaitgalio atsipalaidavimų, infogliancas laimi.

Vakar vyko labai atkakli kova tarp dviejų Rūtų. Pastaruosius mūšius TV3 Rūta jau buvo laimėjusi, todėl šįkart LNK Rūta įsikibo Rūtai anajai į kaklą tarsi pikta furija, nuo šokių aikštelės nutrūkusi.

Šį kartą TV3 Rūtai parūpo Seimo cirkininkai, o ne Brazauskų ar pedofilų klanas.

Nebuvo įdomu, o gal ir kiek pabodę – dar viena rampa Daliai Teišerskytei, Petrui Gražuliui, Vytautui Šustauskui ar Jurijui Smoriginui.

Nevežė taip gerai, kaip smagi Kristinos karietaitė bufetan.

Žiūrovą labiau sudomino graudi Andriaus Šedžiaus istorija apie pavainikį. Seimūnas eina D. Teišerskytės pavyzdžiu ir prieš kameras viešina intymiausias savo paslaptis.

O ponia Dalia šį minėjo kažkokių šūdžių kontekste pas tą pačią LNK Rūtą…

Kuri dabar yra ragus surėmusi su TV3 Rūta, kurios laidoje ponia Dalia dar kartą daro viešą ekshibicionizmo seansą.

Viskas taip susipainioję, kad neatriši.

Nenustebčiau, jei D. Teišerskytė su A. Šedžiumi televizijos ekranuose viens kitą negražiai vadina, o Seime pasislėpę sau arbatėlę geria ir visokius šūdžius repetuoja nepaliaudami.

Visur ta kanalizacija.

Vėliau atsitinka velniava su Gyvenimu esančiu gražiu, kuris nedaug kam pasirodė gražus, nors Vytautas Rumšas šį bandė gražinti.

Sėdėjau aš čia po palme porą minučių tarsi rūpintojėlis ir bandžiau prisiminti, apie ką buvo laida.

Neatsimenu, dievaži, nors žiūrėjau.

Neužstrigo.

Panašu, kad Edvardo Žičkaus vasarą prisilesti rezervai eina į pabaigą.

Neilgam užteko…

Žiūrovai linkę rinktis Oksanos Pikul grožybes laidoje Kažkas atsitiko.

Kol kas mažai kas pastebėjo Livijos Gradauskienės kitos prigimties grožybes Lietuvos ryto TV Burbule, debiutavusiame vakar.

Kur jau pastebėsi…

Turi būti negyvai įsiknisęs į Lietuvos ryto spaudos analus arba žiūrėti Lietuvos ryto TV, kad pastebėtum.

Andrius Barakūnas, "BMA Lietuva" vadovas © BMA

Na, va.

Vakar bridom į neaprėpiamo painumo daugiakalbę BMA svetainę, karštligiškai ieškodami kokių nors sensacijų ir skandalų, o šiandien ir ieškoti nereikėjo – BMA naujienraštis lietuviškai ant darbastalio.

Įdomus.

Nors ir be skandalų.

O mums, menkavertei bulvarinei žiniasklaidai, skandalai yra svarbūs.

Gerai, šįkart apsieisime.

BMA poetiškai praneša, kad medžių lapai pradėjo dažytis rudens spalvomis bei iliustruoja tai lapų, pasirinktų nulapijusiame Rygos skverelyje nuotrauka:

© BMA

Ir ima jautį už ragų, informuodamas, jog PBK (Pervyj Baltijskij Kanal -uagadugu) tinklelyje taip pat matome keletą spalvingų pasikeitimų.

Prie kurių nesustosime, nes tinklelių pasikeitimų užsienio kanaluose paprastai neanonsuojame. Labai jau daug tų kanalų pasaulyje – visų nesupaisysi.

Tinklelis tinkleliu, bet naujienraščio pradžioje visų pirma kalbama ne apie tinklelį. Čia liečiami svarbesni kanalui TV rinkos niuansai, kuriuos irgi savaip aprašysime.

BMA pabrėžia, kad greta naujojo TV sezono fejerverkais tviskančių PBK premjerų jau netolimoje ateityje ketiname imtis ir naujų, tikiu Lietuvos TV rinkai gana aktualių, vietinių projektų.

Suklusome. Iki šiol PBK buvo beveik vien tik rusų Pervyj laidų ir filmų perrodytoja, o taip pat Baltijos šalių regionui specialiai įsigyjamos nerusiškos TV produkcijos transliuotoja.

Tai – visiškai nauja banga. Koncernas BMA su PBK pagalba tik išveždavo iš Lietuvos reklamos pinigus, čia palikdamas ašaras, išleidžiamas administravimui. Dabar gal išleis kiek nors pinigų ir laidų gamybai. Su pora išimčių sunkiai besiverčiantis TV prodiuserių cechas atgytų ir sužaliuotų.

It ta lazda.

Kuri irgi iššauna.

Tiek to – nusiuagaduginom čia.

Taigi grįžtu prie PBK, kuri po šios optimistiškos frazės nežinia kodėl prašneko apie Latviją.

Tiesa… Žinia, kodėl!

Vakar juk rašėm apie rinkimų laidas Latvijoje. Ir čia pokšt – susijęs sakinys:  PBK Latvijoje žiūri labai daug latvių, o sulig visišku perėjimu į skaitmeninę televiziją PBK šią vasarą atsivėrė naujos techninės galimybės, todėl naujoji diskusijų laida bus sinchroniškai ir ypač kokybiškai verčiama į latvių kalbą. Tikime, jog aplinkybėms susiklosčius palankiai, ir lietuviškajame PBK eteryje sulauksime laidų, kuriamų ir transliuojamų iš Lietuvos.

Prašnekęs vakar apie Vladimirą Poznerį, ko gero, būsiu neapsirikęs. Nors norėčiau būti kvėša, veltui vyniojančiu gudragalvišką sąmokslo teorijų pynę ir galvojančiu, jog netikėtas suaktyvėjimas autorinių laidų lauke susijęs su artėjančiais Savivaldybių rinkimais…

Tačiau BMA ilgam neužtrunka prie ambicijų tapti iškiliais menininkais ir įbrenda į TV rinkos makrorodiklių aptarimų verpetą: kaip pamenate, LRTK duomenimis 2-ąjį šių metų ketvirtį Lietuvos TV transliuotojų pajamos (įskaitant LTV ir PBK) kilo 5%. Tikėtina, kad šis skaičius iliustruoja bendrą televizijos dalies augimą, viso reklamos pinigų pyrago kontekste. Tuo tarpu visai kitokios nuotaikos sklando radijo rinkoje, kur per pirmąjį pusmetį matyti 6% kritimas, o spaudos rinkoje situacija dar niūresnė. Tikime, kad BMA Lietuva taip pat prisidėjo prie TV reklamos pyrago dalies auginimo.

Prisidėjo. Ženkliai. TV stočių reklamos įkainiai, kurie beveik sumažėjo iki radijo stočių įkainių, leido TV stotims antrą ketvirtį paaugti 5 procentais. Tai bent pasiekimas!

Tie, kurie TV stotyse nustatė tokius įkainius yra proto bokštai. Proto bokštų proto bokštai.

Babeliai su eifeliais.

Tikrai yra ko girtis…

Gal nebent BMA gali…

Ir pagrindžia tai šitokiu sau labai maloniu pasažu: pirmiausia reiktų paminėti, kad PBK išlieka 3-ia televizija pagal reklamos apimtis, skaičiuojant ištransliuotus GRP sek. kiekius Lietuvoje (TNS 2010.01-2010.09.12 duomenimis, be barterių ir rėmimų).

Panašu, kad reiškinys, kurį mes aprašinėjome prieš pusmetį, lieka tvariu.

PBK nepamiršta įgelti BTV: PBK auditorijos dalis (SHARE) visoje Lietuvoje 2010 metais augo 7 proc., o rugsėjo mėnesį darbo dienomis jau lenkia ir Baltijos televiziją.

Ir pagrindžia tai dviem neaukštais, bet storais ir solidžiai sukaltais bokšteliais. Tarsi taburetės:

Šaltinis: BMA

BMA nepasigaili ir LTV: PBK tampa vis žiūrimesniu ir penkių didžiųjų Lietuvos miestų TV žiūrovų tarpe. 2010 m. liepą ir rugpjūtį PBK teko 11% viso žiūrėto laiko, o didmiesčiuose “Pervyj Baltijskij Kanal” pakilo į trečiąją poziciją, aplenkdamas LTV net 10%. Pateikia kitą lentelę:

Šaltinis: BMA

Ir finalizuoja: užsitarnavę pasitikėjimą ir įrodę BMA TV kanalų žiūrovų grįžtamąją vertę, tikimės ne tik išlikti, bet ir dar labiau įsitvirtinti kaip efektyvios žiniasklaidos verslui partneriai Lietuvoje.

Įdomu, iki kurios ribos tas įsitvirtinimas tęsis.

Lietuviška žiniasklaida – nususinta. O kažkas, jodamas ant Didžiojo brolio pečių, sau tvirtinasi.

Efektyviai.

Rolandas Vilkončius ir Arūnas Valinskas © LNK

Darosi baisu.

Ant uagadugu gali kas nors rimtai užpykti, bet šokiai vėl yra pagrindinė savaitgalio programos tema. Ją tokia paverčia patys kanalai – štai LNK pradėjo dirbti vos ne uagadugišku fiksavimo režimu ir transliuoja spaudos pranešimus iš Kviečiu šokti aikštelės tiesiogiai ir iškart po laidos. Aš gavau keturis, siųstus nuo 19.43 iki 23.51, o kitą dieną atėjo dar vienas.

Iš viso – nuo priešpaskutinės laidos iki pranešimo iš paskutinės, LNK atsiuntė 12.

TV3 šokiams irgi skyrė nemažai dėmesio – čia parašyti keturi pranešimai šia tema.

Tiesa, kai rašau šias eilutes, konkurentų – TV3-jų svetainės paskutinė naujiena yra tai, kad rytoj TV3 „Šok su manimi“ projekte Vytautas Šapranauskas šoks!

Labai įdomu ir, sakyčiau, aktualu…

Bet, kaip matote, televizijos ypatingai akcentuoja šokius, todėl ir uagadugu neatsiliks nuo pagrindinės tendencijos.

LNK pagrindinį intrigos savo šokių laidoje akcentą pradėjo dėti ties Valinskais ir R. Vilkončiumi.

Jau ketvirtadienį atsirado tekstas pavadinimu Tarp Rolando Vilkončiaus ir Ingos Valinskienės – šaltukas. Kanalas vystė šią temą tokiais rašiniais: Valinskas tiesioginiame eteryje bandys išsiaiškinti, kas vyksta tarp jo žmonos ir Vilkončiaus, Išsprūdusia fraze Valinskienė užminė judviejų su vyru santykių mįslę, „Kviečiu šokti“ veda Valinskas ir Vilkončius!

Ir nesekantys šios intrigos supras, apie ką eina šneka. Nuo savęs pridėsiu, kad tariamas konfliktas tarp Ingos Valinskienės ir Arūno Valinsko tiesioginės transliacijos metu buvo toks efektingas, kad buvo galima patikėti jo autentiškumu.

Kibirkštys lakstė, žiežirbos skraidė.

Kam jo prireikė?

Netikiu, kad LNK šią intrigą sugalvojo tiesiog laidos paįvairinimui. Nieko nebūna be priežasties. Panašu, kad chemija tarp Rolando Vilkončiaus ir Ingos Valinskienės nedirba, todėl LNK įtraukia į šitą schemą Arūną Valinską. Šio iš karto pasidarė labai daug, o R. Vilkončiaus  – daug mažiau. Net pastarajam tarsi ir su visais atsisveikinus laidos pabaigoje, A. Valinskas vis tiek rado nepalepintų atsisveikinimu ir tarė paskutinį žodį. Seimūnui buvo svarbus dominavimas.

Tačiau Vytauto Šapranausko ir Jurgitos Jurkutės duetas atrodo daug gyviau ar bent jau neišmūčytai.

Kokių rezultatų LNK pasiekė? Nežinau, kaip šita intriga vystysis – gal ir vaisingai. Bet šeštadienį jokių teigiamų poslinkių skaičiuose nepastebėjau. Kaip ir anksčiau, daugumas žiūrovų tik trumpam atsipūtimui per Šok su manimi reklamos pertraukas persijungdavo LNK.  Tiesa pastarasis atsigauna ir it koks hipersiurblys žiūrovus susiurbia  TV3 laidai pasibaigus – nuo 22.30.

Visos pastarąsias savaites išryškėjusios tendencijos toliau tvirtinosi – penktadienį LNK vėl laimėjo dainų projektų kategorijoje, o po to, kaip ir beveik visuomet, gavo į kaulus nuo TV3 filmų. Sekmadienį Nemira Pumprickaitė LNK bangomis užtikrintai vagoja vagą su Savaitės įvykių TOP5 ir pirmauja prieš Indrės Makaraitytės Savaitės apžvalgą. Bet po to Lietuvos talentai nieko nepalieka iš 2 minučių šlovės pastangų išsiropšti į paviršių. Tiesa, pastaroji tai galų gale padaro, bet tik TV3 laidai pasibaigus.

Sekmadienio vakarą atsitinka net trys kartai, kai LNK pralaimi LTV.

Žiūrovams įtiko Bėdų turgus, Panorama ir, mano galva, visai sėkmingai pažiūrėtas Vaikų Eurovizijos” dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas. “2 minutėms šlovės” einant į pabaigą, kažkur apie 21.30 val. LTV koncertas šovė į 5-6 reitingo procentų aukštumą (duomenys iš TNS), o vaikiški balsai čia įveikė jau pavargusių ir senstelėjusių Jean Claude van Damme’o ir Dolph’o Lundgren’o bandymus spardyti ir kitaip mušti savo priešininkus šių metų gamybos filme per LNK.

Filmų sudėliojimo kokybė LNK programoje uagadugu jau seniai kelia labai didelių abejonių.

O štai BTV su savo skurdžiais resursais kartais ima ir sužaidžia bent jau neblogiau. Ši šeštadienį ji parodė kitą filmą su Dolph’u Lundgrenu, bet gamintą 2005-aisiais ir, suplanavusi jį 21.30 – t.y. radikaliai tiems žiūrovams, kuriems neturėtų patikti elegantiškasis žingsnelių dėliojimas šokiuose, rinko sau visai pagarbius penkis procentus.

Beje, šeštadienį BTV aplenkė LTV.

Pastaroji pasirodė labai jau skurdžiai – 6.7% dienos auditorijos jau panašūs į nusiritimą.

Tiesa, tai, kad BTV vėl pralaimėjo PBK televizijai visą praeitą savaitę, yra dar blogesnis rezultatas.

P.S. Man labai patiko šita nuotrauka:

Kviečiu šokti © LNK

Komentatorius Bunnie, retkarčiais ugningais komentarais apie LRT papuošiantis uagadugu komentarų skiltį, šįkart patalpino bene ilgiausią iš kada parašytųjų. Kaip jau esu sakęs, visų komentatorių, ilgai plušančių, skrebenančių plunksna ar kaukšinčių klavišais pastangas esu linkęs įvertinti ir afišuoti atskirais įrašais. Jeigu jie pamatuoti, pasverti, prie jų sėdėta ir galvota.

Kad suprastumėte kontekstą perskaitykite šį uagadugu rašinį bei komentarus po juo.

O štai Bunnie mintys:

Sauliau, LNK transliuoja net 4 TV kanalus – LNK, TV1, Liuks ir InfoTV. Žinoma, pastarieji yra tiesiog šiukšlynai, bet lygiai toks pats yra ir LTV2. O dėl LR kanalų, tai jie visi kartu mokesčių mokėtojams per metus kainuoja vos kelis milijonus litų.

Ir, jei įdomu, tai absoliučiai didžiąją dalį išleidžiamų pinigų LRT išleidžia ne laidų gamybai, ne siųstuvų apmokėjimui, o didžiulio, pasenusio ir visiškai nereikalingo ūkio išlaikymui. Vien LRT ūkio tarnyboje 2009 metais dirbo daugiau nei 100 žmonių. Daugiau kaip trečdalį LRT sunaudojamos elektros energijos suryja beviltiškai pasenusi pastatų kondicionavimo sistema. Nepamirškime ir beveik 10 mln. Lt per metus kainuojančio technikos centro, kuris techniką perka bent 2-4 kartus brangiau, nei nepriklausomi TV laidų kūrėjai, o tos technikos remontavimui išlaiko daugiau kaip 20 žmonių remonto skyrių. O kur dar autoūkis su nuosavu autoservisiuku, kuriame dažniausiai remontuojami visai ne LRT automobiliai. O dar LRT administracija, kurioje – daugiau kaip 40 darbuotojų (LNK visą administravimo darbą atlieka 6 žmonės).

Šiame kontekste labai ironiškai atrodo faktas, kad LTV (neskaitant naujienų tarnybos) 2009 m. dirbo vos 2 etatiniai žurnalistai, o visas pagrindines laidas – “Žurnalisto tyrimas”, “Bėdų turgus”, “Triumfo arka”, “Tūkstantmečio vaikai”, “Nacionalinė paieškų tarnyba”, “Mūsų dienos kaip šventė” ir t.t. – LTV pirko iš nepriklausomų prodiuserių.

Problemos sprendimas – visai paprastas:

1. Atskirti LRT Technikos centrą į atskirą valstybinę akcinę bendrovę – su visa perbranginta technika, pastatais, studijomis, kilnojamomis televizijos stotimis ir t.t. Jau dabar LRT Technikos centras daugiau paslaugų teikia komercinėms televizijoms (konkrečiai TV3), nei tai pačiai LRT. Todėl logiška būtų, kad mokesčių mokėtojai neturėtų iš biudžeto finansuoti įmonės, kuri dempinginėmis kainomis aptarnauja komercines televizijas. Apskritai – technikos įsigijimas, eksploatavimas ir nuoma nėra tiesioginė LRT misija, todėl neturėtų būti tiesiogiai finansuojama iš biudžeto. Paskaičiuota, kad pagal 2008 m. LTV laidų apimtį, reikalingą techniką (kameras, studijas ir t.t.) nuomotis iš nepriklausomų tiekėjų LRT kainuotų 2 kartus pigiau, nei išlaikyti LRT Technikos centrą.

2. Atsisakyti dabar užimamų pasenusių pastatų bei teritorijų ir perduoti juo valstybės turto fondui.

3. Atsisakyti didžiosios dalies kūrybinių ir techninių darbuotojų – kadangi pagrindinės laidos (tame tarpe ir, pvz., laidos tautinėms mažumoms) ir taip jau perkamos iš nepriklausomų gamintojų, nėra reikalo išlaikyti armiją demotyvuotų nekvalifikuotų ir neveiksnių žmonių. TV ir radijo laidas pirkti per skaidrius viešuosius pirkimus iš laisvai samdomų autorių ar nepriklausomų gamintojų. Išskyrus Naujienų Tarnybą, kurioje turėtų dirbti etatiniai LRT darbuotojai.

4. Įvykdžius šiuos punktus, LRT darbuotojų kiekis sumažėtų nuo maždaug 600 iki ~150 ar mažiau. Jiems aptarnauti reiktų mažiau buhalterių ir kitų administruojančių darbuotojų, todėl administraciją galima būtų sumažinti bent 4 kartus – iki 10 žmonių. Visi šie darbuotojai lengvai tilptų į du aukštus modernaus biurų pastato – šių patalpų išlaikymas kartu su nuoma kainuotų bent 2-3 kartus pigiau, nei LRT moka už savo patalpų eksploataciją.

5. Po tokios restruktūrizacijos efektyviam LRT funkcionavimui užtektų – nedidelių administravimo pajėgų, programų (TV ir radijo) formavimo grupės (tinklelių sudarymas, priežiūra, laidų gaminimo ir transliavimo koordinacija), reklamos (jei dar tokia bus) ir savireklamos grupės, Naujienų tarnybos, transliavimo grupės (išleidimo ir inžinierinės tarnybos), archyvų grupės (jei nebūtų nuspręsta LRT archyvų perduoti Valstybiniam vaizdo ir garso archyvui) ir dar kelių tarnybų, būtinų visuomeninio transliuotojo veiklos užtikrinimui. Ir viskas. Iš viso – ne daugiau kaip 150 darbuotojų. Palyginimui – pagal tokį modelį veikiančioje TV3 geraisiais laikais užtekdavo mažiau nei 100 darbuotojų.

6. Paskaičiuota, kad po restruktūrizavimo, 2008 m. transliavimo ribose (maždaug 42 val. originalios TV produkcijos per savaitę – tuomet dar nebuvo sumažintos programos apimtys) LRT galėtų puikiai veikti turėdama maždaug 46-50 mln. Lt metams.

Svarbiausia – kad tam nereikia jokių įstatymų pakeitimų ar kažkokių brangiai kainuojančių galimybių studijų. Viskas yra tik LRT Tarybos valioje. Ir ji tą žino. Bet nieko nedaro.

Kaip praneša rusiška ir latviška BMA (koncerno, kurio misija, anot paties BMA, – rusakalbės žiniasklaidos konsolidacija ir vystymas Baltijos šalyse) svetainės versija, Pervyj Baltijskij Kanal (PBK) aktyviai pasijungia į rinkimų kampaniją Latvijoje.

Bus ruošiamas ciklas laidų pavadintų Švaria politika.

Laidos bus parodytos rugsėjo 29-30 dienomis – prieš pat rinkimus, įvyksiančius spalio 2 dieną. Švariai politikai skirtas pats geriausias praimtaiminis laikas po pagrindinės informacijos laidos Latvijos laikas.

Kaip praneša BMA, pirmoje laidoje partijų atstovai diskutuos apie pagrindinius šalies ekonominio vystymosi, socialinės politikos, medicinos, švietimo, kovos su bedarbe prioritetus. BMA tarsi paraštėse palieka kuklų sakinuką, kad laidoje taip pat bus paliesti demografiniai ir nacionalinės politikos klausimai.

Antroje laidoje planuojami debatai tarp kandidatų i ministrus pirmininkus nuo pagrindinių šalies partijų.

BMA su pasididžiavimu pažymi, kad 88 procentai rusakalbių Latvijos gyventojų turi galimybę matyti PBK, o sinchroniškai verčiant į latvių kalbą laidas galės žiūrėti 33 procentai latviškai kalbančių.

Vykdomasis BMA direktorius Ivars Belte nemaskuoja gairių: prieš rinkimus žiniasklaidos priemonės didžiąja dalimi nustato kriterijus, pagal kuriuos vertinamos partijos ir iškelti kandidatai.(…)

Kriterijų nustatymui “Pervyj Baltijskij Kanal” atsikomandiruoja prityrusį nustatytoją Aleksandrą Gordoną, kurį spaudos pranešime pavadina nepriklausomu žurnalistu.

Nepriklausomas žurnalistas be galo nuo nieko nepriklausomame rusų kanale Pervyj (jis yra Baltijos šalyse platinamo Pervyj Baltijskij Kanal mama ir tėtė kartu) veda laidą kvailai pretenzingu pavadinimu Gordon Kichotas.

A. Gordonas turi keistų biografijos detalių, tarkim, yra gyvenęs Amerikoje ir yra šios šalies pilietis.

Ko neneigia ir netgi kartais paafišuoja. Tai Rusijoje, kurioje antiamerikietiškos nuotaikos yra greičiau taisyklė, nei išimtis, yra neįprasta.

Ir suteikia lengvą liberalizmo štrichelį pačiam Pervyj.

Tačiau, kadangi pats A. Gordonas save dažnai ir viešai pavadina ciniku, uagadugu lygiai taip pat ciniškai jį pavadins tik dar vienu priglostytųjų rusiškų intelektualų, kuriems tikrai negresia nepriglostytųjų likimas skurdžiai egzistuojant be eterio.

Antra vertus, ar galėtumėte įsivaizduoti, kad šioms laidoms PBK būtų pasamdęs kad ir Saviką Šusterį, kuriam Baltijos šalių aktualijos yra daug artimesnės arba kokį Vladimirą Kara-Murza.

Utopija.

Įdomu bus pažiūrėti, kaip ta Švari politika atrodys Latvijos eteryje.

Beje, dabar visai realistiška būtų įsivaizduoti panašias laidas ir Lietuvoje. Artėja savivaldybių rinkimai, PBK yra žiūrimiausias kanalas Vilniaus regione, kur lenkais save vadinantys žiūri anaiptol ne Polonia ir geriau šneka rusiškai, nei lenkiškai.

Beje, PBK ypatingai rūpinasi šių problemomis ir elgiasi, tarsi aukščiausio techninio lygio geolokatorius, kruopščiai fiksuodamas ir afišuodamas kiekvieną lietuvių ir lenkų nesutarimų dėl pavadinimų rašybos, švietimo, mokyklų būklės Vilnijoje faktą ir faktelį.

Atsivežk rinkimams dar kokį Vladimirą Poznerį ir turėsi teisingus kriterijus.