“MAŽI” TV KANALAI: 2009-ŲJŲ SAUSIS – 2010-ŲJŲ BALANDIS
Paskutinį kartą apie mažuosius kanalus rašėme šio tinklaraščio aušroje – daugiau nei prieš metus.
Laikas būtų pasidomėti, kas čia vyksta. Pateikiame lentelę, kurioje lyginamas 2009 metų sausis ir 2010-ųjų balandis. Šešiolika mėnesių yra svarus laikotarpis, todėl yra apie ką pašnekėti. Sudarinėdami lentelę naudojomės viešai skelbiamais bendrovės TNS Gallup telemetriniais tyrimais:
| Kanalas | 2009 m. sausis (%) | 2010 m. balandis (%) | Pokytis |
| Pervyj Baltijskij Kanal | 4.8 | 6.2 | 1.4 |
| “Lietuvos ryto” TV | 2.0 | 2.8 | 0.8 |
| RTR Planeta Baltija | nėra duomenų | 2.5 | nėra duomenų |
| TV1 | 2.0 | 2.0 | 0.0 |
| TV6 | 2.4 | 1.8 | 0.6 |
| Ren TV Baltija | nėra duomenų | 1.5 | nėra duomenų |
| LTV2 | 0.8 | 0.5 | 0.3 |
| Balticum TV | nėra duomenų | 0.5 | nėra duomenų |
| Sport1 | nėra duomenų | 0.3 | nėra duomenų |
| Viasat Sport Baltic | nėra duomenų | 0.3 | nėra duomenų |
| Liuks | nėra duomenų | 0.2 | nėra duomenų |
| Info TV | nėra duomenų | 0.1 | nėra duomenų |
| MTV Europe | nėra duomenų | 0.1 | nėra duomenų |
Dėl apibrėžimų. Komentaruose uagadugu rašiniams susidūrėme su klausimu, kodėl tam tikrą grupę TV stočių vadiname mažaisiais kanalais.
Dėl jų žiūrimumo. Auditorijos dydžio. Suprantu, kad kokios nors kabelinės kanalų rinkinyje visi šie kanalai atrodo vienodai, bet žiūrovas, nepaisant menamo vienodumo, apdovanoja juos nevienodu dėmesiu. Dėmesys yra išmatuojamas telemetriniais tyrimais.
Kodėl jie mažiau žiūrimi?
Yra kelios priežastys. Atmetus subjektyvųjį veiksnį (profesionalų parinkimas – deja, Lietuvoje jis dažniausiai būna lemiamas), kuriamas (rodomas) produktas (programos visuma) dažniausiai nebūna patrauklus didelei auditorijos daliai todėl, kad į jį per mažai investuota. Tačiau, netgi esant didelėms investicijoms, tas produktas gali būti nepatrauklus, jei jis prastai išreklamuotas arba nerodomas plačiu, nacionaliniu mastu.
Šitos priežastys galioja tik kanalams, kurie pagal savo žanrinę visumą gali būti vadinami bendro pobūdžio (lietuviškoje terminijoje nėra tikslaus atitikmens anglakalbėje literatūroje naudojamam žodžių junginiui general entertainment).
Mažiau žiūrimų kanalų grupėje yra lokalinio kryptingumo, nelietuvių kalba transliuojantys ir specifinį žanrą pasirinkę kanalai.
Draugų turėti nėra blogai.
Tačiau grįžkime prie lentelės turinio. Jau esu skundęsis savo galvos skausmu dėl BTV. Tradiciškai šį kanalą dar priskiriame didiesiems ir talpiname į savo kasmėnesines didžiųjų televizijų auditorijos apžvalgas, bet jo auditorijos dalis (balandį buvo 6.6%) šį kanalą nori nenori stumia į mažesnių berniukų kategoriją. BTV nuo LNK ir TV3 žiūrimumu atsilieka trimis kartais, nuo LTV – beveik dviem, o pirmąjį mažųjų sąrašėlyje PBK lenkia tik 0.4 procento.
Tačiau kol kas paliekame. Nes didžiųjų grupė labai jau susitrauktų. Paliekame dar ir dėl buvusios šlovės – dabar visiškai nustekenta televizija dar prieš devynerius metus ramiai sau rinkdavo 17 procentų auditorijos dalies, jos laidos reguliariai pasirodydavo žiūrimiausių dešimtukuose.
O į nugarą jai alsuoja Pervyj Baltijskij Kanal – surogatinis kanalas, beveik ištisai retransliuojantis tai, ką Rusijoje rodo Pervyj. Tai – Rusijos valdžios vėliavnešys, pagrindinis Kremliaus propagandinis instrumentas. Tačiau šis plieninis skeletas yra aplipdytas be galo prašmatniu pramogos raumenynu. Valdžia negaili šiam kanalui finansavimo, kuris leidžia laidas, serialus, koncertus ruošti su biudžetais, kurie keliolika, o kartais ir keliasdešimt kartų didesni, nei lietuviški.
Ką pajunta rusiškai mokantis žiūrovas, kai perjungia kanalą iš lietuviškos laidos, filmuojamos mėšlamusių nukakotoje 300 kvadratinių metrų studijoje su prieštvaniniu apšvietimu, kameromis ir juokingai apmokamu personalu į rusišką, paruoštą žvilgančiame, naujausia aparatūra ir pažangiausiais sprendimais aprūpintame kelių tūkstančių kvadratų paviljone?
Pajunta skirtumą. Kosminį.
Iš čia ir imasi tas žiūrimumas. Naivu būtų galvoti, kad PBK žiūri tik rusakalbiai.
Ne tik jie. Beje, PBK yra matomas tik kabeliniais tinklais, o, tarkim, BTV, ją lenkianti tik 0.4 procento, turi nuosavą antžeminį tinklą, garantuojantį jai 70-80 procentų visos Lietuvos potencialių žiūrovų.
Galima tik įsvaizduoti, kas būtų, jei šie kanalai susikeistų signalais.
Prognozuoju, kad BTV kristų iki poros, o PBK kiltų iki penkiolikos.
Beje, sudėjus pastarosios žiūrimumą kartu su kitais dviem rusų federaliniais kanalais – RTR Planeta Baltija ir Ren TV, šių trijų kanalų auditorijos pyrago dalis sudaro 10.2 procento. Primenu, kad LTV aptariamą mėnesį turi 12.3…
Nereikia užmiršti dar ir to, kad TNS Gallup pateikiamame televizijų tyrime 16.9 procento sudaro Kitos TV. Iš tų kitų mažų mažiausiai trečdalį, o gal ir du sudarytų mažesni, nišiniai rusų kanalai.
Taigi per visus rusų kanalus ir suskaičiuosime tiek auditorijos, kiek turi kuris nors Lietuvos televizijų lyderis – LNK ar TV3.
Bet baikime su tais rusais ir pereikime prie tautiečių. Po PBK lentelėje rikiuojasi Lietuvos ryto TV. Kanalas per šešiolika mėnesių paaugo 0.8 procento. Tai – nedaug.
Turint omeny, kiek sudėta pastangų ir, atitinkamai, pinigų.
Ambicijos – daug didesnės. Lietuvos ryto televizinis priedas TV antena jas jau ne pirmus metus eksponuoja antrame savo puslapyje, kur talpinama Trijų populiariausių Lietuvos televizijų laidų išklotinė. Čia Lietuvos ryto TV jau seniai ketvirta, o BTV – penkta.
Lietuvos ryto TV šiuo metu gana desperatiškai bando perimti inciatyvą. Apie tai rašėme vakar.
Beje, ji jau ir dabar yra kiek kilstelėjusi savo skaičius – gegužę dėl LKL transliacijų žiūrimumas padidėjo iki 3.2.
Energija ir užsispyrimas kalnus verčia.
Jei kokia griūtis nepargriauna…
Po Lietuvos ryto TV rikiuojasi TV1 ir TV6. Juos galima pavadinti dukteriniais LNK ir TV3 kanalais, nors juridiškai tai nėra tikslu. Bet dukteriniais tįsta liežuvis vadinti jau vien todėl, kad jų prigimtis – išvestinė.
Pagrindinė šių televizijų funkcija – parodyti perteklinį LNK ir TV3 perkamų užsienio filmų ir serialų srautą. LNK ir TV3 kovoja nematomą, bet karštą ir niekuomet neslopstantį karą dėl didžiųjų JAV kino studijų (major studios). Vienas iš instrumentų, kaip varžovą patiesti ant grindų, yra ne tik kaina, bet ir apimtis. Dažnai laimi tie, kurie paima daugiau. Tą daugiau reikia parodyti, o pirminio kanalo eterio nepakanka. Tokia yra, tarkim, TV1 atsiradimo rinkoje genezė ir priežastis.
Pakeliui tokiems kanalams galima suteikti vienokį ar kitokį lietuvybės kvapą – dažniausiai tai daroma savireklaminėmis priemonėmis, o geresniais laikais – viena kita laida. Blogesniais – kartojimais, arba kad ir lietuviškais filmais, kuriuos reikia kažkur išrodyti, nes baigiasi licencijos laikas.
O pirminiame kanale juos nėra kur iškišti.
Nes koks Dolphas Lundgrenas susivalgo nepalyginamai geriau, nei Vienui vieni.
Viena aišku, kad krizės metu šie kanalai neturi jokių galimybių vystytis. Esant sunkumams atsikratoma investicijų į silpniausiais grandis.
Taip atsitiko su LTV2, kuris neteko galimybės būti žiūrimas nacionalinio siųstuvų tinklo žiūrovų ir buvo sugrūstas į menkai matoma skaitmenį, bei kabelį.
Pikantiška – jei pasižiūrėtume atvirai ir tiesiai LRT misijai į akis, įžvelgtume sarkazmo.
Juk misija yra būtent tai, ką rodo LTV2.
Tai gal į skaitmenį reikėjo sugrūsti LTV1?
Juk tai taip progresyvu…
Sunku kažką daugiau pasakyti apie Balticum TV. Tai – Klaipėdos krašte galingo, o ir kai kur kitur bandančio įkelti koją kabelinio operatoriaus šalutinė veikla. Kam ji jam reikalinga, vienas dievas težino. Didžiajai žiūrovų daliai keisti nemainstream‘iniai filmai, kuriuos kaipo tokius apdovanoja kino festivaliai egzotiškose šalyse, savotiškai su jais besiderinantys labai nedidelio biudžeto koviniai filmai ir trileriai, kažkiek specifinio lokalo.
Perspektyva? Nacionaliniu mastu nėra.
Vienodo dydžio auditoriją dalinasi du Lietuvos sporto kanalai Sport1 ir Viasat Sport Baltic.
uagadugu yra prirašę daug karčių žodžių apie Viasat Sport Baltic. Nesikartosiu. Pasakysiu tik, kad kanalas, kuriame lietuviams per jėgą kišamas ledo ritulys, latviams – krepšinis, o estams – viena ir kita, atrodo tarsi be galvos.
Labai prastas varžybų rinkinukas (Eurolyga yra taisyklę patvirtinanti išimtis) – Skandinavijoje verda kova dėl sporto teisių ir Viasat, nepaisant savo pasipūtimo Lietuvoje – ten nėra svarbiausias žaidėjas. Mūšius dėl svarbiausių sporto renginių teisių jis pralaimi. Todėl pralaimi ir Baltijos šalys, nes specialiai dėl jų Viasat stengtis nesiruošia.
Sport1 yra daug simpatiškesnis. Čia lietuviai mato tai, kas jų didžiąjai daliai reikšminga – Ispanijos krepšinio lyga, Anglijos futbolo Premiership (o ne antra pagal rangą, kurios teisėmis disponuoja Viasat Sport Baltic), kąsnelis olimpiados, viena kita autorinė laidelė. Tikimės vystymosi.
Gale – kitų nišų atstovai.
Liuks ištisai transliuoja LNK koncertus, Info TV – kriminalinę ir graudžiąją LNK publicistiką, MTV Europe į TNS Gallup sąrašėlį pateko, matyt, tik dėl pasimirusios MTV Lietuva eksvadovo Mariaus Veselio karšto noro čia ją matyti.
Perspektyvos. Rinkai judant skaitmenin, mažų kanalų dalis vis augs, jie nukąs vis didesnę dalį nuo didžiųjų, bet svajonė su jais susilyginti ir liks tik svajone.
Nebent kas nors mes didelius ir dar didesnius pinigus.
Bet galintis mesti tuos pinigus svajoja, ko gero, apie BTV ar LNK…
lieku prie savo klausimo/abejonės – neįsivaizduoju techninių galimybių sujungti telemetrijos įrenginį ir Viasat tiunerį, todėl visų tų “mažųjų” statistika klaidinga palydovinių kanalų atžvilgiu
Užklausiu “TNS Gallup” – gal ką atsakys.