VALSTYBĖS KONTROLĖ AUDITAVO LRT. AUDITAVO?
Galų gale prisivertėme perskaityti Valstybės kontrolės ataskaitą apie LRT veiklą.
Vyko ilgas ir nemalonus savęs kankinimas.
Žinau, kad yra žmonių, be galo adoruojančių tokius dokumentus. Juos užburia leksikos oficialumas ir skaičių šaltis.
Mūsų neužburia.
Užtat perskaitęs pajutau begalinę pagarbą LRT administracijai.
Nuo tos minutės, kai tūlo Audriaus tūžmingą 2008-ųjų gegužę surašytas LRT spaudos pranešimas pareikalavo LRT tarybos pirmininko Valentino Milaknio atsiprašyti LRT administracijos, ne tik man neliko abejonių, kas iš tiesų yra aukščiausias LRT valdymo organas.
Ne tik ūgiu.
Vėliau šie įtarimai tik stiprėjo. Skaitant vėlesnius LRT tarybos protokolus, kur Tarybos nariai vienbalsiai arba beveik vienbalsiai priiminėjo LRT administracijos siūlomus dokumentus, gali pagalvoti, jog tai CK politbiuro pasisėdėjimai. O paranojiškas uždarumas, kuriuo prie Audriaus Siaurusevičiaus susirgo LRT nominaliai vadovaujantis organas, šias slogias mintis tik sustiprina. Nereikia ir uagadugu pamintyjimų – stipriau ir sodriau juos ne kartą verbalizavo Tarybos disidentai – Romas Sakadolskis praeityje ir Artūras Račas dabar.
Istorija su skydine, prie kurios eksponavimo uagadugu neprisidėjo, bet šiuo atveju apeiti negali, situaciją dar paryškina. Neįsivaizduoju, kad kuris nors iš ankstesnių moralines vertybes turinčios propaguoti LRT vadovų nebūtų Tarybos atstatydintas po šitokių nuotykių.
Todėl, kai ataskaitoje skaitau, jog LRT įgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurių vykdymas priklausė LRT administracijos kompetencijai (…). LRT taryba 2009 m., sumažėjus LRT finansiniams ištekliams, programų transliavimo mąsto ir trukmės neperžiūrėjo. Tai iš dalies lėmė nuostolingą LRT veiklą 2009 metais, jaučiu pagarbą LRT administracijai.
Mikliai dirbta.
LRT administracija ištisus metus per krizę leido mokesčių mokėtojų pinigus kaip sočiais ikikriziniais 2007-aisiais, o po to atsirado atpirkimo ožys – LRT taryba. Pareigingai tvirtinę administracijos parengtus vidinius dokumentus, ataskaitas Seimui staiga tapo kalti.
Aišku, kaltė virtuali, nes kaltų nelieka – LRT prisidarytos skolos anksčiau ar vėliau bus padengtos visų mūsų. Kažkas gyveno ne pagal išgales, o mokesčių mokėtojai pakratys kišenes LRT kreditoriams.
Simptomiška, kad Valstybės kontrolės audito tikslas buvo įvertinti (…) ar LRT ištekliai naudojami rezultatyviai. Ne efektyviai, o rezultatyviai? Jaučiate skirtumą?
Sakyčiau, netgi hiperrezultatyviai! Išleisti per vienus metus dešimčia milijonų litų daugiau, nei gauni pajamų, yra tikrai rezultatyvu. Iš šitos ataskaitos sužinai, kokį keistą produkto sukūrimo kriterijų yra pasirinkusi pati LRT. Rezultatyvų! Pasirodo, anot LRT strateginių planų, tai yra laidų skaičius! Tai reiškia, kad kuo daugiau pavadinimų tu prištampuosi, tuo būsi tobuliau dirbąs visuomenei reikalingą darbą. Tarkim, jeigu LTV staiga panorėtų tapti tik žinias transliuojančia televizija (su kuo daugumas ją tik pasveikintų), kanalą reiktų be galo ir krašto kritikuoti, nes programoje liktų tik vienas pavadinimas – Žinios. Užtat pagirtina, kai tas pats vedėjas veda vieną nuo kitos labai menkai besiskiriančias kelias laidas – pakeiti staliuką, gėlytę ant jo, pavadinimą už nugaros ir turi rezultatyvų programos papildymą! Dar geriau, jei ta laida trunka kokias penkiolika minučių, o ne dvi valandas. Nes ar penkiolika minučių ar dvi valandos – laidų kriterijui tas pats – ta pati viena eilutė laidų sąraše.
Be galo keistas sprendimas yra pasirinkti tokį produkto sukūrimo kriterijų, o ne pagamintas valandas, susietas su lėšomis, kurių naudojimo efektyvumas išmatuotas žiūrovo dėmesiu. Prašnekus apie politbiurą belieka tęsti sovietmečio sąvokomis. Siekiamybė turėti daug laidų mums panaši į tarybinę siekiamybę pagaminti daug batų – nes jeigu “Raudonojo Spalio” batų fabrikas gamina batus, reiškia juos gaminantys turi savo buvimo fabrike pateisinimą, o ar pirks tuos batus juos nešiojantys – čia jau reikalas antraeilis.
Tačiau neįsileiskime į istorinius bruzgynus. Nereikia būti šventesniais už popiežių ir reikalauti iš LRT to, ko iš jos nereikalauja LRT įstatymas. Įstatymas įpareigoja LRT gaminti laidas, bet neįpareigoja transliuotojo patikti. T.y. žiūrovas visiškai neturi žiūrėti televizijos ar klausyti radijo, kad LRT gautų pinigus savo egzistavimui. Dar daugiau – kaip yra konstatavęs Konstitucinis teismas ir ką aksiomiškai įsitraukė į ataskaitą Valstybės kontrolė, LRT (…) turi ne taikytis prie auditorijos ir rinkos konjuktūros, ne pataikauti vartotojiškam skoniui, o informuoti ir šviesti visuomenę.
Tarsi informuojant ir šviečiant visuomenę nereiktų stengtis jai patikti…
O jeigu tu neprivalai patikti, kodėl turi stengtis?…
Net jei paaiškėtų, jog jo nežiūri ir neklauso niekas (ką visai galime įsivaizduoti, stebėdami dabartines tendencijas), LRT dirbtų – darbuotojai gautų algas, technika burgztų, Taryba, kaip ir iki šiol, rinktųsi į susirinkimus ir svarstytų likimus laidų, kurių niekas nežiūri ir vedėjų, kurių niekas nepažįsta. Visiškai ne pikta fantazija, o galima realybė.
Panašu, kad transliuotojas kaip niekuomet anksčiau gerai tai suprato.
Ir padarė išvadas.
Iš Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktos LRT sąnaudų pasiskirstymo lentelės matai, jog su tiesiogine televizijos ir radijo funkcija – programų rodymu sutapatintinų trijų rodiklių – radijo programų, televizijos programų ir programų kūrimo procentinė dalis sąnaudų pyrage nuo 2007 iki 2009 metų sumažėjo nuo 44.6% iki 37 procentų. Pažymėsiu, kad šių išlaidų dalis LRT balanse ir taip visuomet buvo mažiausia lyginant su kitais transliuotojais, dirbančiais ne kosmose, o čia pat – Lietuvos TV rinkoje. Ekstensyvus valdymo modelis, kažkiek palaužytas V. Milaknio valdymo laikais, vėl sugrįžo. Aišku, laidas tarsi batus skaičiuojančiai Valstybės kontrolei tai buvo nė motais.
Ta proga, naudodamiesi Valstybės kontrolės pamėgtu rezultatyvumo kriterijumi, pasigilinome, kaip retrospektyviai kito pačios Valstybės kontrolės efektyvumas, tfu, rezultatyvumas, LRT atžvilgiu.
Rezultatas pritrenkiantis. Dirbdama prie dalinio LRT veiklos vertinimo 2002 metais Valstybės kontrolė buvo šešis su puse karto efektyvesnė, tfu, rezultatyvesnė, nei audituodama visą veiklą 2010-aisiais!
uagadugu pagarba LRT administracijai dar labiau išaugo…
Antra vertus, juodu pavydu į šią turėtų žiūrėti komercinių televizijų vadovai. Tave kontroliuojantys neverčia būti žiūrimu! Kiekvieną rytą komercinių televizijų direktoriai raunasi plaukus dėl menkiausio reitingų (žiūrovų kiekio) kryptelėjimo žemyn, už raudonus skaičius finansiniame balanse yra spardomi į užpakalius akcininkų arba praranda pareigas, o LRT darban atvažiuoja prabangiu Volvo, gurkšnoja bufetuke kavytę su pyragėliu, paaimanuoja Lietuvos rytui ir Delfiui apie per mažą finansavimą, moka sau geras algas su visomis sodromis ir ruošiasi sočiai pensijai giliamintiškai porindama apie misiją.
Žiūrovas? Kam jis?.. Juk čia Nacionalinis transliuotojas, o ne koks nors ten pasišlykštėjimo vertas komercinis subjektas.
Minusas balanse? Baikit juokus – kokia prasmė skaičiuoti, jei laidų kiekio didėjimas yra tavo darbo vertinimo kriterijus, todėl pinigų visada bus per mažai, o bankrotas niekur nenumatytas…
Tuo tarpu Valstybės kontrolės darbuotojams turėtų pavydėti paprasti auditoriai. Sėdi septynis mėnesius gražiose patalpose Konarskio gatvėje, bendrauji su garsenybėmis iš televizoriaus; po to stambiu šriftu surašai 30 puslapių, kurių beveik pusę sudaro antraštė, priedai, citavimai, autocitavimai ir išnašos, pasiimi solidžią algą ir švilpauji sau po įtakingos ir gerbiamos biudžetinės įstaigos iškaba.
Eldoradas.
Toks įspūdis, kad Uagadugu lūpomis šį kartą kalba juodas pavydas :-)))
Pavydas gudriam ir siauram vadovui :-)))
Be abejo. Kur čia nepavydėsi…
Iš tiesų, LRT Taryboje nuolat yra kalbama apie tai, kad bet koks siekis pritraukti didesnę auditoriją yra beveik tolygus nusikaltimui. Vienas iš Tarybos narių, kažkada rašydamas ataskaitą apie televizijas kažkuriai užsieninei organizacijai, netgi teigė, jog “…tai (populiarios laidos) sudaro sąlygas siekti didesnių kanalo reitingų, kas tiesiogiai prieštarauja Visuomeninio kanalo misijai”.
Tarybai daug ir ilgai bandyta aiškinti, kad televizija, kurios nežiūri žiūrovas neatlieka nei informacinės, nei šviečiamosios misijos, nes… jos niekas nežiūri. Nepriklausomai nuo to, kokią turtingą ar turiningą laidą rodytum, jeigu ją žiūri 0.3% (!) procento tuo metu įsijungusių televizorių (taip 0.3 shiero, ne reitingo), tai tokia laida visiškai neatlieka visuomeninio transliuotojo misijos. Taip kaip dėstytojas, savo paskaitą dėstydamas tuščiai auditorijai – nieko taip ir neišmoko.
Palyginimui – BBC Taryba kanalo administraciją skalbia dėl kiekvieno prarasto reitingo. BBC strateginiuose dokumentuose labai aiškiai keliamas reikalavimas užtikrinti, kad laidos būtų patrauklios auditorijai ir sėkmingai konkuruotų su tuo pat metu komercinių kanalų rodomomis laidomis. BBC misijoje oficialiai įrašyta, kad viena iš kanalo funkcijų yra “entertainment” – sąvoka, kuri LRT įstatymo traktuojama kaip faktiškai uždrausta. Nenuostabu, kad BBC didžiuojasi sukūrusi tokį aiškią visuomeninę misiją turintį ir žiūrovams patrauklų projektą kaip “Dancing with Stars”. Taip pat nenuostabu, kad LRT Taryba šio projekto kloną uždraudžia rodyti per LTV. Ne dėl to, kad formatas vogtas, o dėl to, kad projektas nevertas Nacionalinės televizijos eterio.
Kalbant apie laidų kūrimui skiriamą finansavimą reikia pastebėti, kad Valstybės kontrolės cituojami skaičiai iš tiesų yra ne visai tikslūs. Jie yra smarkiai padidinti.
2009 m. originalių laidų kūrimui (neskaitant žinių tarnybos kaštų) LRT skyrė apie 12% biudžeto, metų viduryje buvo sumažinta iki 10%, rudenį – iki 7-8%, o 2010 m. pradžioje – apie 4% biudžeto. Jeigu jums kyla klausimas, kur nueina likę 96% mokesčių mokėtojų pinigų, klausimas teisingas. Už juos išlaikomi 600 etatinių darbuotojų, iš kurių laidas kurti nėra kam – tenka papildomai samdytis iš pašalies. Jei jums kyla klausimas, kam reikalingi 600 darbuotojų, jei juos turėdama televizija negali kurti laidų, klausimas irgi labai teisingas.
Lyginant su 2008 m. išlaidos originalių laidų kūrimui 2009 pavasarį buvo sumažintos 40%, 2009 rudenį – dar 30%, o 2009 m. pabaigoje turima suma buvo nupjauta dar perpus. 2009 m. pabaigoje originalių laidų kūrimui LRT skyrė vos 7% tos sumos, kuri buvo skiriama 2008.
Nenuostabu, kad pagal auditorijos skaičių LTV gali netrukus palįsti po Pervyj Baltiskyj Kanal. Tuomet tikrai atliks savo visuomeninio transliuotojo misiją.
Labai tiksliai taškus sudėliojote. Kai pagalvoji, betgi ir moka žmonės darbą imituoti. Ne kiekvienas turi tokį talentą.
Taip, Bunnie. LRT – ne vieta donkichotams. Čia – rimta įstaiga rimtiems žmonėms, suprantantiems reikalo esmę, o ne plaukiojantiems kažkokiose fantazijose. Žiūrovai kažkokie… Skruzdėlės ir tiek.
O dėl palindimo – sutinku. Taip, tai įmanoma. Ir abejoju, ar suteiks malonumą.
Chamsinai, štai štai – “imitavimas” tai žodis, kurio nepavyko ištraukti iš kažkurio smegenų vingio rašinį rašant. Dabar tai jau tikrai tikslu.
Ech, kaip nemiela dar kartą įsitikinti, kad gyvename nebe ties absurdo riba, bet – absurde…
Darbo imitavimas cia nevien lrt liga, cia visu valstybes imoniu liga, labai teisingas palyginimas su “Raudonuoju spaliu”, nes valstybiniam sektoriuje jokiu pokiciu neasirado nuo tu laiku.
bunnie, turiu klausima – esu girdejes daugiau atsiliepimu apie milakni, kaip butent apie ta vadova, kuris gerai aptvarke lrt ir ivede ten tvarka. taciau ar is tikruju jis ka nors ten sutvarke? jei jis buvo naudingas – tai kuo? – zvelgiant i tuos 600 darbuotoju, jusu teigimu, tai neatrodo, kad ten butu tvarka, bet norisi zinoti jusu nuomone del milaknio
Milaknis buvo profesionalus vadovas, žinantis ką daro ir mokantis tai daryti. Kaip tik jis ištraukė LRT iš milžiniškų apie 30 mln. Lt siekiančių skolų, darbuotojų skaičių sumažino nuo maždaug 1500 (!) bent jau perpus, nusamdė profesionalius ir patyrusius programų bei komercijos vadovus. Atsirado žiūrimos laidos, atsirado pajamos, atsirado auditorija, kuri prieš tai buvo kritusi žemiau 9%. Gaila, kad politikai jį išgujo anksčiau, nei jis tą reformą spėjo pabaigti.