uagadugu

Aidas Puklevičius, vienas artėjančios Auksinių svogūnų ceremonijos autorių, savo komentaru uagadugu arimuose, panašu, sudeda taškus ant i Auksinių svogūnų ruošimo retrospektyviniuose painumynuose, kur daug kas iš kolegų žurnalistų yra paslydęs (beje, nesu iki galo tikras, ar kokio gero gumbo ant kaktos čia nėra užsistatęs ir šių eilučių autorius…):

Pirmuosius “Svogūnus” per BTV bei dar tris po to per LNK kūrė vieninga “Dviračio komanda”. Įvykus, O.Benderio žodžiais, įžymiajam ministrų susitikimui jachtoje, po kurio buvo konstatuota, kad joks suartėjimas neįmanomas , dar tris “Svogūnus” per LNK kūrė “Dviračio Žynių” komanda, 2008 m. per TV3 vienas Arūnas Valinskas, o praeitų metų ir šiuos per TV3 buvę jo kolegos iš “Dviračio Žynių”.

Mums, afrikinėse tolybėse pasimetusiems, visiškai nežinoma istorija, kad pirmieji Svogūnai gimė Baltijos televizijoje. Tokiame fone TV3 jau neatrodo, kaip Grinčas, kuris iš LNK nukosijo šventę. Nukosijo nukosytą.

Ir, aišku, apie garsiąją jachtą norėtųsi žinoti daugiau…

Aido Puklevičiaus istoriniui pasažui visiškai neprieštarauja, o gal šį ir organiškai papildo Hario Mackevičiaus jau kartą uagadugu rėmuose išeksponuota parabolė apie istorijos audrose nukentėjusį Ereliuką:

Gyveno kartą keturi draugai ir turėjo vieną dviratį, „Ereliuką“. Tačiau vieną dieną vienas draugas dviratį pasiskolino ir… negrąžino. Po kelių metų pamatėme prie parduotuvės savo dviratį: perdažytą, suklypusį, pasenusį. Mums nebereikėjo tokio dviračio. Nebe tas… Nusipirkome naują, geresnį.

Aišku, vietą apie Ereliuko nusidėvėjimą laikome subjektyvia H. Mackevičiaus nuomone, turinčia paryškinti LNK naujadaro Dviračio žvaigždės privalumus.

Ir vis dėl to, kokia svarbi judančių aparatų reikšmė lietuviškajai TV istorijai… Dviratis, dviračio specifikacija Ereliukas, jachta… Sezonų atidarymo simboliai – traukiniai, lėktuvai, autobusai, keltai… Dinamiški vaikinai dinamiškame vaizdelyje.

© uagadugu

© TV3

Vytautas Tulevičius nenoriai apie savo Stebuklingojo Veidrodžio amplua: Ir taip dažniausiai dėl kreivos fizionomijos visuomet veidrodis kaltas.

Kitos savo pusės rodymo perspektyva suviliota Agnė Grudytė-Guobienė: Pirmą kartą turėsiu galimybę pasirodyti žiūrovams iš visai kitos pusės. Bijau, kad tokią galimybę turės ne tik ,Svogūnų‘ gerbėjai, bet ir aš pati. Iki šiol mano balandžio pirmosios būdavo daug paprastesnės – apgavai artimą savo ir dingsti, kol neatėjo apgauti tolimas.

Kvėštelėjimui visuomet pasiryžęs Marijonas Mikutavičius: Šiaip ar taip, netikusių poelgių ir paslydimų einant erškėčiuotu nuodėmių keliu tiek daug, kad dabar galėčiau drąsiai balotiruotis į Seimą. Į aukščiausias pozicijas mano CV gal ir per silpnas, tačiau kokiu pusėtinai kvėštelėjusiu frakcijos seniūnu galėčiau drąsiai pabūti.

© LNK

Gyveno kartą keturi draugai ir turėjo vieną dviratį, „Ereliuką“. Tačiau vieną dieną vienas draugas dviratį pasiskolino ir… negrąžino. Po kelių metų pamatėme prie parduotuvės savo dviratį: perdažytą, suklypusį, pasenusį. Mums nebereikėjo tokio dviračio. Nebe tas… Nusipirkome naują, geresnį.

Iš LNK spaudos pranešimo, skirto Dviračio žvaigždės ceremonijos pristatymui, 2010.03.18

Susijęs rašinys:

LNK “AUKSINIUS SVOGŪNUS” AKINS “DVIRAČIO ŽVAIGŽDE”

Delfi konferencijoje Audrius Siaurusevičius išvardino savo pasiekimus LRT:

Konferencija vyko LRT vadovybės pamėgtu valdomos demokratijos būdu – sau palankiame Delfi portale atsakinėjant į sau palankius klausimus. Na, kaip vienos didelės Rytų šalies vadovai, kartais irgi pavaidinantys demokratiją sau draugiškose žiniasklaidos priemonėse. Ta proga leidome sau įpjauti kai kuriuos iš nepatogių klausimų, kurie atsakymams nebuvo pasirinkti. Patys spėkite, kodėl:

Valdomos demokratijos principai sėkmingai plėtojami ne tik Delfi erdvėse, bet ir dar artimesniuose kūnui LRT tarybos pakišeniuose. Štai iš Artūro Račo tinklaraščio sužinome, kad dėl LRT tarybos nario etikos kodekso ginčijamasi dar ir todėl, kad į jo projektą įtraukta nuostata nereikšti savo nuomonės apie Tarybos svarstomus klausimus ar savo požiūrį į Tarybos veiklą derinti su kitais Tarybos nariais.

Labai panašu į Spaudos klubą, kuriame taip pat nebuvo vaidinama demokratija ir visi dalyviai žinojo savo vietas. O jei nežinodavo, jiems buvo parodoma.

Na, o grįždamas prie jau minėtų pasiekimų negaliu nepažymėti, kad jau lenda kai kurie skaičiai. Ten pat A. Račas rašo apie 6,5 milijonų litų nuostolius 2008-aisiais, n milijonų nuostolius 2009 ir gerokai išaugusius trumpalaikius įsipareigojimus bei pažymi, kad planuojamas 2010 metų rezultatas yra 6-7 milijonai litų nuostolių.

Greit žinosime 2009 metų nuostolius, kurie, spėju, bus apie 10 milijonų litų. Be galo smagu, kad LRT administracija sugeba laiku sumokėti atlyginimus sau ir savo darbštiesiems priešpensijinio amžiaus etatiniams darbuotojams, bet, atsiribojant nuo šio entuziazmo ir žodį nuostolis pavertus į konkrečią paslaugų tiekėjo ir užsakovo santykių dimensiją, galime atrasti kraupią realybę. Tie dvidešimt keli milijonai yra skolos kažkam. Tas kažkas turi ne tik ūkinę veiklą, kuri dėl LRT įsiskolinimų nudažyta riebiais raudonais skaičiukais, bet ir už jos visai netoli tūnančias šeimas, vaikus. Kuriems, kaip ir tiems etatiniams, taip pat norisi valgyti. Nes nuo to, kad jie ne konarskiniai, o gatviniai, jų skrandis netampa gatvinio šuns, kuris gyvas kaulu, rastu prie konteinerio.

Įdomiausia, kad tas kažkas gyvena keistame pasaulėlyje, kuris glūdi kažkur tarp iliuzijų ir savęs apgaudinėjimo. Jam atrodo, kad būtinai būsi pirmas kreditorių sąrašėlyje, jei būsi geras, nesibylinėsi ir netriukšmausi. Vieną pasibylinėjusį jau nuėmė. O LRT bankrutuoti negali. Todėl valstybė vienokia ar kitokia forma, anksčiau ar vėliau grąžins skolas.

LRT vadovybė irgi žino, kad valstybė už ją vis tiek viską grąžins.

Optimistas Bunnie:

Pesimistas Kristupas Krivickas:

Liudininkas Artūras Račas:

© TV3

TV3 su Chorų karų ankstinimo perturbacijomis iš tinklelio išstūmė save stilistu vadinančio Manto Petruškevičiaus Mados reido laidas. Šios, iki šiol rodytos šeštadieniais 17.10 val., dabar atsidūrė giliame tinklelio užribyje.

Po Vilnių sklando gandas, kad garbingajam stilistui kanalo vadovai pasiūlė susirasti laidos rėmėją. Tokios problemos neturi, tarkim, iki šiol rodomi, panašiuose dirvonuose vagą vagojantys Asistentai. Už šių transliavimą TV3 pinigų niekam nemoka.

Mados reidas, nepaisant stilisto spalvotuose žurnaluose stumiamos asmenybės, nebuvo žiūrimas. Tai – viena iš nedaugelio TV3 laidų, kuri savo programos pozicijoje pralaimėdavo visoms didžiosioms televizijoms. Netgi BTV.

Anksčiau ar vėliau TV3 vadovybei tai turėjo nusibosti.

LNK šiandien pristatys savo atsakymą Auksinių svogūnų ceremonijai, pastaruosius metus transliuojamai TV3 bangomis. Primename, kad, dar 2008 metų pradžioje nutrūkus Arūno Valinsko bendradarbiavimui su LNK, prodiuseris su savimi išsinešė ir Auksinių svogūnų prekės ženklą, kurį buvo suskubęs užsipatentuoti anksčiau, nei idėjos bendraautorė LNK. Todėl populiarioji ceremonija atkeliavo į TV3, nors, kiek teko girdėti, buvo siūloma ir kitiems kanalams. Praeitais metais LNK pavyko atremti Auksinių svogūnų humoro salves suplanavus ant jų Žvaigždžių duetų finalą. Dėl to 2009-ųjų humoro apdovanojimai pirmą kartą nuo pat renginio transliavimo pradžios nebuvo vakaro triumfuotojai. (klaidingas teiginys – išbraukta pagal Aido Puklevičiaus komentarą).

Šiais metais LNK pristato, jos žodžiais, naują Balandžio 1-osios tradiciją – nacionalinius šou verslo politikos apdovanojimus „Dviračio žvaigždė“. Na, tikėsimės, kad jie taps ilgamete kanalo tradicija. Jei jis (kanalas) spės juos laiku užsipatentuoti. Hm…

Vieno sporto klubo dviračių treniruoklių salėje dviračius mins: Vytautas Šerėnas, Gintaras Ruplėnas ir Haroldas Mackevičius. Dalyvaus abu iškilmingos ceremonijos vedėjai – Rolandas Vilkončius ir Rolandas Vilkončius (akt. Mantas Stonkus).

Na, o TV3 dar prieš kelias dienas paskelbė detalesnį Auksinių svogūnų 2010 aprašymą, kurį su malonumu spausdiname visą, nes uagadugu nuoširdžiai patinka teksto stilius:

Kas atsitinka pasakų karalystėje, kai visiems midus per barzdą varva, o burnoje tikrai nieko nelieka? Kur dėtis „Trijų paršelių“ nekilnojamo turto agentūrai, kai bankas kėsinasi už skolas perimti jos šiaudinius apartamentus? Už kokius pinigus Raudonkepuraitei siekti aukštojo mokslo, kai jos močiutei nukirpta pensija? Ko siekė Tėtė Karlas, droždamas Buratiną, – užvadėlio senatvėje ar viso labo išpūstos motinystės išmokos? Kur dėsis Žąsinas Moliūgas, kai paukštienai panaikinta PVM lengvata? Pagaliau, ką apie savo ateitį mąsto Princas, susipažinęs su „Gender Loops“ programa ir susivokęs, kad jo orientacija ne visai tokia, kokios iš savo įpėdinio tikisi Karalius? Tikras Karalius, ne tas, kuris po Pietryčių Aziją šlaistėsi.

Pasakų karalystėje sambrūzdis: herojai reikalauja, kad valstybė užtikrintų jiems orų gyvenimą, pasakoriai piktinasi, kad niekas nesirūpina jų socialinėmis garantijomis, Devyngalvis Slibinas skundžiasi, kad dvi jo galvos perbėgo į kitą frakciją, vienu žodžiu, – bėda.

Dėl tokių įvykių nenuostabu, kad šių metų TV3 iškilmingas „Auksinių svogūnų 2010“ projektas imsis pasakų problemomų. Lietuvoje juk viskas ir taip gerai – krizė baigiasi, visuomenėje darna, politikoje skaidruma, net balandžio pirmą dieną nerasi prie ko prikibti.

Tačiau „Auksinių svogūnų 2010“ rengėjų komanda dėl to per daug nesijaudina.

© TV3

„Visą gyvenimą svajojau parašyti bent vieną pasaką,“ – graudinosi vienas iš renginio kūrėjų Marijus Mikutavičius. – Ir ne tokią, kur vaikai amžinai pasiklysta miške, senutes valgo vilkai, po to jiems medžiotojai pjausto skrandžius, o tokią, kur viskas linksma, giedra ir tyra kaip Aleksandro Sacharuko politinėje karjeroje.“

Šiumetinėje „Auksinių svogūnų 2010“ apdovanojimų ceremonijoje TV3 žiūrovai turės vienintelę progą savo gyvenime pamatyti mėgstamų pasakų herojus, ištrauktus iš brolių Grimų, Šecherezados ir Šarlio Pero knygų „sutupdytus“ į kvapą gniaužiančią dramą.

O LNK skelbia, kad tikrąjį Lietuvos šou verslo politikos veidą žiūrovai pamatys balandžio 1-ąją per LNK. „Dviračio žvaigždės“ bus įsegtos 10 labiausiai nusipelniusių 2009-aisiais. Tarp jų – Metų įsikūnijimas, Metų moteris, Metų sportininkas, Metų galva, Metų vertėjas ir kt.

Panašu, kad LNK, nors ir nebūdama vertingojo prekės ženklo savininke, grįžta prie senosios Auksinių svogūnų formulės, o TV3 autentiškąjį prekės ženklą nudažo vis naujesnėmis spalvomis.

Įdomu, kuri koncepcija laimės. Neabejojame, kad renginiai bus rodomi vienu metu. Dvikova bus arši.

Pastarąjį ilgąjį savaitgalį eteryje nutiko kelios pamokos. Lietuvos televizija kovo 11 dieną tik 1-2% atsiliko  nuo TV3 ir LNK, o nemažą dienos dalį buvo lyderė. Primenu, kad LTV savo kasdieniame transliavime pagal tuos pačius duomenis toms dviems televizijoms pralaimi apie 10%,- t.y yra beveik perpus silpnesnė . Dar primenu, kad, tarkim, vasario 16 dieną tas apie 10% skirtumo dėsnis buvo likęs galioti, nors programa buvo iš pirmo žvilgsnio tokia pati rimta.

Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Kovo 11 dieną be transliacijų iš oficialių renginių buvo parodyti net trys premjeriniai dokumentiniai filmai, transliuoti keli reikšmingi koncertai. Žiūrovas pajuto, kad LTV rimtai žiūri į savo pareigą, o ne atiduoda duoklę misijai. Aišku, Nepriklausomybės atgavimo dvidešimtmetis pasitaiko nedažnai, todėl jam ruoštasi ypatingiau, nei eilinei Valstybės atkūrimo dienai. Tačiau, jeigu, tarkim, LNK įžvelgia savo arkliuką Naujųjų metų žiburėliuose, kuriems ruošiasi gerus kelis mėnesius, tai kodėl LTV tų poros dienų per metus negalėtų padaryti savo baltu žirgu? Juk čia ir reitingai, ir misija vienoj vietoj. Idealu.

© LNK

Antras pažymėtinas įvykis atsitiko su LNK, bet, bendriau imant, jis liečia visą rinką. LNK Gerumo dienos transliacijos metu suaukota kiek daugiau, nei du milijonus litų, kai po 2009 metų labdaringo TV maratono buvo skelbiama apie tris milijonus. Pinigų sumažėjo trečdaliu – skirtumas labai didelis. Aišku, visa tai galima nurašyti tik tautos nuskurdimui – iš tikrųjų, per metus pinigų kojinėse neliko; smulkiuosius verslininkus naujieji mokesčiai verčia eiti į darbo biržą, o ne krutėti; autoriams taip pat tenka eiti į darbo biržą, nes juos įdarbinančių įstaigų šiame nuskurdusiame horizonte paprasčiausiai nelieka, o vien tik klestinčių valstybės tarnautojų suaukotais pinigais iki trijų milijonų nepritempsi…

Tačiau priežastis dar ir kita. Neprisiekčiau, nes neturiu praėjusių metų Gerumo dienos žiūrėjimo duomenų, bet susidaro toks įspūdis, kad šiais metais ji jau nebuvo tokia žiūrima. uagadugu jau metus pastebi, kad niveliuojasi tas gerumas eteryje. Beveik kas mėnesį kuri nors iš trijų televizijų užsiima vienokia ar kitokia labdara.Tai ir išsipildymai, tai ir visokie obuoliai, ir pažangių moksleivių apdovanojimai, ir dar daug kas, ko neatsimenu. Kiekviena ši akcija tik vainikuojasi koncertu ar kitu iškilmingu renginiu – gerą mėnesį iki jo  transliuojančios televizijos eteryje sukasi savireklaminiai klipai. Ir žiūrovo dėmesys atbunka… Gerumas tampa banalybe, o banalybės iššaukia atmetimo reakciją.

Beje, praėjusi savaitė buvo antra šiais metais, kai LNK prieš TV3 laimi savaitinį žiūrovą. Pirmas kartas irgi nutiko neeilinės savaitės proga – kai šventėme Valstybės atkūrimo dieną. Panašu, kad LNK, pralaiminčiai TV3 kanalui šiokiadienių auditoriją, laisvadienių vajus yra galimybė priartėti prie TV3. Kanalas laikinai atsikrato savo didžiosios silpnybės – negebėjimo konkuruoti dėl duonos kasdienės ir užmėto konkurentą baltąja mišraine.

Lokalinis Suvalkų interneto portalas suwalki24.pl džiaugiasi, kad Ryanair pasirinko baziniu Centrinės Europos oro uostu Kauną, o ne Krokuvą (ir, tiesą sakant, praneša žinią, su kuo Kaunas konkuravo). Džiaugiasi ne abstrakčiai, o grynai dėl pragmatinių interesų. Mat tai yra svarbi informacija emigrantams iš Suvalkų, Seinų ir Augustavo.  Kadangi tame krašte nėra nei oro uostų, nei normalių kelių ir tų kitur įprastų civilizacijos privalumų greit neatsiras, tai Lenkijos ir Lietuvos pasienio gyventojai skrenda, tarkim, Iš Londono į Kauną; mosuoja ranka skrisdami virš savo gimtojo kaimo, o po to iš Kauno automobiliu ar čia taip madingu mikroautobusu grįžta į Suvalkus ar Punską. Kelių Lietuvoje juk esama…

Tačiau Twitter vartotojui lenkui Tomašui Lisekui Lietuva susijusi jau ne su Kauno oro uostu, o su egzistenciniu nerimu, kurį jis pajunta naudodamasis išmaniuoju iPhone’u. Tomašas susiduria su žiauria problema: Gėdingos išpažintys: Man įgrįso, kad iPhone autokorektorius visą laiką keičia k..vą į Lietuvą… Keičiasi prasmė.

Prasmė… Belieka pasidžiaugti, kad tie išmanieji telefonai nekeičia žodžio Lietuva į k..vą. Nors kas žino…