APKLAUSA: 68 PROCENTAI “UAGADUGU” SKAITYTOJŲ APSIEITŲ BE LTV
Baigėme apklausą tema Ar pirktum abonementą žiūrėti LTV, jei kitaip negalėtum jos matyti?
Rezultatas nustebino. Tik 18 procentų uagadugu skaitytojų abonementą pirktų, dar 15 nėra apsisprendę, o 68% apsieitų be jos. Abejoju, ar tarp pastarųjų yra piktavalių, puoselėjančių viltį LTV signalą žiūrėti nelegaliai, todėl, manau, kad tie 68 procentai nuoširdžiai jos nežiūrėtų, o ir dabar vargu ar žiūri, ar bent jau žiūri reguliariai.
Nustebome, nes uagadugu visų pirma skirtas ir skaitomas žiniasklaida plačiai ir televizija siaurai besidominčių žmonių. Paskutinės savaitės Google Analytics duomenimis vidutiniškai per dieną jų pas mus apsilanko kažkur apie 1150. Tai nedidelė, glausta, gerai informacinio fronto avangarduose ir ariergarduose pasizulinusi skaitytojų grupė. O šie tarsi ir turėtų domėtis Nacionalinio transliuotojo laidomis. Bet nesidomi.
Aišku, kad šitokią apklausą padarius profesionaliai – t.y. samdant sociologinių tyrimų agentūrą, rezultatai Lietuvos televizijai būtų daug palankesni. Čia atsirastų vyresniojo amžiaus auditorijos, kuri uagadugu neskaito, nuomonė. Kad ji tikrai neskaito, žinome, nes esame darę specialią apklausą skaitytojų amžiaus tema.
Vyresniojo amžiaus žmonių nuomonė būtų svarus argumentas. Ne pas mus, o LRT tarybos nario Dainiaus Radzevičiaus Žinių radijo bangomis transliuojamoje laidoje vienas moksleivijos atstovas LTV pavadino tiesiai šviesiai – pensininkų televizija.
Naudojant televizininkų žargoną LTV reiktų pavadinti nišiniu pensininkų kanalu, jei ne ta aplinkybė, kad labai jau didelė ta niša. Milijonas lojalių žiūrovų kokiam BTV ar Lietuvos ryto TV būtų neblogas pasiekimas.
Seniokiškame LTV įvaizdyje paskęsta jaunatviškesnės iniciatyvos – net ir Talentų ringas ar Tūkstantmečio vaikai, panašu, labiau žiūrimi tų laidų herojų senelių, o ne jų bendraamžių (komentatorius Bunnie pataisys, jei pernelyg sutirštinome spalvas).
Įdomių dalykų sužinai studijuodamas LRT Tarybos ataskaitoje pateiktą informaciją apie LTV laidų apimtis. Štai 2008 metų ataskaitoje parodyta, kad pramogos čia būta tik 4 procentų. Leiskite uagadugu alternatyviai pažvelgti į visą šitą kalkuliaciją. Kas, jei ne pramoga yra visos LTV laidos vaikams bei animacija, muzikinės laidos (ar daug simfoninių koncertų pastaruoju metu esate klausę per LTV?), kuo, jei ne operinio popso konkursu pavadinsi Triumfo arką, ką prieš savaitėlę Lietuvos radijo bangomis, tiesa, ne tokiais žodžiais, bet iš esmės pripažino laidos dalyvis Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis? Ar ne pramoga yra sportas? O filmai ir serialai (išskyrus, suprantama, Elito kino rubriką)? O kaip, jei ne trijų valandų trukmės infošou pavadinsi Labą rytą – pirmąjį infošou Lietuvoje su ženkliu kiekiu muzikinių klipų, horoskopais, žaidimais? Sudedame ir gauname – 70.4%. Tiek pramogos LRT tinklelyje yra iš tiesų (skaičius apytikslis – procentas-du daugiau ar mažiau, nes nesuskaičiavome Klausimėlio, kuris irgi pramoga; gal kas palaikys šventvagyste, bet pramoga laikome, nors čia nesuskaičiavome labdaros muilo Bėdų turgaus, bet neatėmėme Elito kino, kuris ataskaitoje nėra išskirtas atskira eilute).
Beje, panašų skaičių gausime ir ankstesnėse ataskaitose. Ko gero nebuvo nė vienos LTV valdžios, kuri viešiau ar ne laužė LRT įstatymo jai nustatytas rimto transliuotojo ribas. Kai kurios elgėsi nesislėpdamos ir neatsargiai. Ankstesnių administracijų ruoštos LRT tarybos ataskaitos taip pat maskuodavo tikrąją pramogos apimtį, bet tai darydavo atmestinai – su bene pusantro karto mažiau puslapių užimančiu propagandinės retorikos įgudimu ir spalvingų paveiksliukų kiekiu. Reikėjo būti geriau susipažinusiems su tikslinės auditorijos smegenų vingių ypatybėmis. Spalvingi paveiksliukai Seimo Švietimo komiteto paveiksliukų vartytojams lengviau susivalgo, nei sausai surašytas popierius. O ir lozunginė retorika širdžiai artimesnė.
Užduokime sau klausimą, kam reikėjo žaisti tokius pavojingus, neproduktyvius, vaikiškus žaidimus – rodyti pramogą, o po to ją maskuoti po nepramogiškomis paantraštėmis? Dėl noro patikti žiūrovams. Televizijos instinktas patikti žiūrovams yra toks pats natūralus, kaip vienos lyties instinktas patikti kitai. Televizija be žiūrovo yra niekas. Kokius kontracepcinius teiginius beįrašytum į įstatymą, sveika sėkla pramuš.
Jei staiga atsitiktų stebuklas ir LTV taptų anglų BBC One (nepainioti su mūsų kabelinių rodoma BBC World) arba kokia italų Rai Uno, kuris nors mūsiškės Tarybos narys gautų infarktą. Jos, nebūdamos komerciniais transliuotojais, mažai ką besiskiria nuo mūsų LNK ar TV3.
Tačiau jo širdis iškart atsigautų naujam gyvenimui, jei LTV virstų amerikoniška PBS (Public Broadcasting Service). Šios tinklelyje daug mąstyti verčiančios dokumentikos, nesimušančios animacijos, rimtų pokalbių.
Itališki ir angliški turi 15-30% auditorijos, o amerikoniškasis – 1.5-3%…
Kodėl BBC ir Rai Uno leidžiama rodyti, mūsų supratimu, komercinį turinį? Paslaptis – įvaizdis. Tos televizijos jau šešiasdešimt metų tokios. Kai jos pradėjo savo transliacijas, nebuvo komercinių transliuotojų, o pramogos poreikis buvo. Privačių televizijų visoje Europoje nebuvo maždaug iki 1985 metų, o todėl netgi atsiradus komerciniam transliavimui, niekam neatrodė nenatūralu, kad visuomeniniai transliuotojai ir toliau rodė pramogą. Jei tavo bangomis Benny Hill’as buvo rodomas dvidešimt metų, kodėl jis staiga turėtų persikelti kitur? Tiesa, komercinės televizijos nulaižė visą jauną auditoriją, bet vyresnė liko ištikima. Tik duok pramogos kasdienės…
Tuo tarpu Amerikoje viskas vystėsi visai kitaip. Dabartinio PBS pirmtakas NET (National Educational Television) atsirado 1952 metais, kai komerciniai transliuotojai buvo giliai įleidę šaknis. Jau jos pavadinime užkoduotas didaktinis – nekomercinis akcentas. Ji atsirado kaip atsvaras komerciniam transliuotojui, todėl būtų labai keista, jei rodytų kažką panašaus į rodomą ABC, CBS ar NBC bangomis. Kitas įvaizdis…
Koks yra Lietuvos televizijos įvaizdis?
Iš uagadugu archyvo
Manote, ne toks? Sutinku, pavyzdys kvepia naftalinu. Bet tas naftalinas kvepėjo virš trisdešimties metų – iki pat devyniasdešimtųjų – kartą per metus Šuriko nuotykiai, triskart Keturi tankistai ir šuo, penkis kartus Ne sezono metas su Donatu Banioniu, animaciniai Gustavo nuotykiai šeštadieniais tarp filmo ir koncerto iš Kremliaus koncertinės salės,- atleiskit, bet Petraičių šeima ar Tadas Blinda ir buvo tos išimtys, kurios patvirtina taisyklę. Kur pramoga? Ji Centrinėje sovietų televizijoje – Žiburėliai, Trylikos kėdžių kabaretas, Raikinas.
Lietuviškas televizijos komitetas buvo nuobodi lituanizuotos partinės misijos televizija su labai retais lengvumais. Kartais labai keistais, kaip Kazimiero Šiaulio vesta Estrados orbita.
O devyniasdešimtaisiais bandė rastis kitas įvaizdis – maištingos, sąjūdinės televizijos. Forumų laikais pramogos niekam ir nereikėjo. Na, o kai prireikė, kieme jau buvo 1995-ieji, pradėjo įsivažiuoti komerciniai transliuotojai, kuriems šis žanras natūralus, kaip žuviai – vanduo.
Lietuvos televizijos įvaizdyje taip ir neliko vietos pramogai. Iš esmės, niekam jos čia ir nereikia. Kultūrininkai jos neieško dėl dogmos, o plačiosios žiūrovų masės sau peno susiranda kitur.
Todėl nereikia stebėtis, kad pastarieji nepastebi vienaip ar kitaip vis bandančios pramogizuoti savo tinklelį LTV , o pirmieji siunta, kad ši jų dogmos neatitinka.
Jeigu uagadugu paklausite, ar LTV turi galimybių tapti čia minėtų europietiškų televizijų programiniu analogu, atsakysime, kad netikime. Buvo galimybė veržtis į priekį po milžiniško populiarumo susilaukusio Šokių dešimtuko vėliava ir pakeisti tą naftalininį įvaizdį. Bet ir tada vienu metu reikėjo rodyti penkis tokius dešimtukus, kad būtų efektas.
Dabar traukinys jau nuvažiavęs. Ko gero, būti kokybiškai nuobodžiu atsvaru komerciniam transliavimui, kad ir kaip tai nepatraukliai atrodytų plačiai auditorijai, yra perspektyviau.
Kaip bebūtų, LTV reiktų ryžtingiau ir visų pirma pačiai sau nemeluojant rinktis kelią, kuriuo eiti toliau. Kitaip niekas, o ir ji pati dar ilgai savęs nesupras.
Televizija nori patikti, bet negali to padaryti taip, kaip reikia jos adoravimo objektams. Ar gali privilioti trokštamą plačią žiūrovų masę, muiliną serialą pateikęs po nišine serialo paaugliams iškaba? O juk negali kitaip, nes neprastumsi pro Taryboje sėdinčius kultūrininkus.
Psichologijoje tai vadinama saviidentifikacijos krize.
Rinkodara tai vadina klaida. Kai produktas, nutaikytas į vieną tikslinę pirkėjų grupę, pardavinėjamas su raktiniais žodžiais, maloniais kitai. Kuri to produkto neieško. Kai pirmoji neranda, nes raktiniai žodžiai – ne jai.
Ir kyla klausimas, kam tokia nei šiokia, nei tokia televizija reikalinga? Žiūrovams? Jų – ne tiek, kad jaustum lojalią paramą. Rimto TV turinio ieškantiems? Irgi ne, nes jį jie randa kitame – LTV2 kanale. Vieną tikslinę grupę užčiuopti nesunku – jos reikia ten dirbantiems. Kitus interesantus padeda identifikuoti aidai iš LRT koridorių, kuriais vaikščioja ten dirbantys – koridoriai uagadugu platumose yra rašę, kad jų erdvė kaip magnetas traukia ne TV profesionalus, o visuomenei nusipelniusius kultūrininkus ar buvusio premjero draugelius. Nėra pagrindo netikėti – įvairaus plauko partinės nuoplaišos Viešojoje įstaigoje turėtų jaustis netgi geriau, nei tradiciniame nuoplaišų rezervate – kurioje nors ministerijoje, o ir kultūrininkams LRT – ideali lesykla, po sovietmečio pasimirus kitoms lesykloms – įvairaus plauko menininkų sąjungoms.
Tokios mintys nekiltų, jei televizija nedraskoma prieštaravimų nedrumstai judėtų kuria nors viena kryptimi.
Kad anketos duomenys būtų dar iškalbingesni, manau, kad būtų vertėję įtraukti atsakymo variantą “TV is viso nežiūriu”. Nors Uagadugu vėjai plaikstosi ir apie televizijos bunkerius, ir lyg ir logiška būtų manyti, kad tie, kurie čia lankosi yra Lietuvėlės žiniasklaidėlės sekėjai ir šiuo itin įvairiapusiu objektu aktyviai domisi, visgi manau, kad ne visi tie, kurie domisi žiniasklaida, spokso į žydruosius TV ekranus.
Ačiū, Gabija, už idėją kitai apklausai.
By tik mačytų.
Sakyčiau – puikūs skaičiai! Net 18% apklausos dalyvių būtų linkę papildomai mokėti pinigus, kad galėtų žiūrėti ir klausyti visuomeninio transliuotojo programas.
Gali būti, kad jeigu tie 15% abejojančių žinotų, kad visa LRT veikla (3 TV kanalai ir 3 radijo kanalai) kiekvienam suaugusiam mokesčių mokėtojui kainuoja 1.3-1.5 Lt per mėnesį (palyginimui, visi britai už BBC moka po 11 GBP/mėn), tai ir jie galbūt būtų linkę tokį mokestį mokėti.
Beje – jau dabar visi tą mokestį moka (kartu su bendrais mokesčiais), tik dabar Vyriausybė mūsų (mokesčių mokėtojų) pinigus skirsto kaip nori.
O jeigu kam nors pavyktų LRT iš pensininkų televizijos (nėra ko slėptis nuo teisybės) paversti normaliu, pagarbos vertu visuomeniniu transliuotoju – tai, tiku, norinčių už jį mokėti tą 1.5 Lt dar daugiau atsirastų. Gal net Afrikoje 🙂
Ne “papildomai” Bunnie, o “jei kitaip negalėtum jos matyti”. Bet dėl kitko sutinku. Afrikoj tikrai atsiras. Va, tūlas bendravardis Ali Kone iš Nigerijos e-mail’u kas antrą diena siūlo po trisdešimt milijonų. Beveik įkalbėjo.
Aš balsavau apklausoje, jog “galbūt mokėčiau”.
Nes man svarbus ir mylimas yra LTV 2 kanalas, o šio kanalo likimas labai priklauso nuo LTV.
Šiaip LTV yra labai suprastėjęs, įdomios jaunatviškos laidos, nukištos į muilo operų metą, per daug senų serialų iš serijos “reksas ir draugai”. O, kad LTV žiūri pensininkai labai puikiai iliustruoja Zitos Kelmickaitės laida per Lietuvos radiją(irgi pensininkų auditorija
Kolkas tikrai taip, be prošvaisčių išlipti iš šio užburto rato.
Aš neturiu TV ir nežiūrau paprastai, bet dėl LTV2 esu priverstas benamiui pritarti, dažniausiai ketvirtadieniais turiu galimybę pasižiūrėti tv tai visada žiūrau vesterno klasiką per LTV2 🙂 Gaila, kad tų filmų nededa į linkomaniją….. Labai stebiuosi, kad šitaip ilgai ta rubrika eina 🙂
Be reikalo taip paniekinamai-nepagarbiai apie pensininkus.
Ar jūs, vaikučiai, neturite tėvų?
Ar jūs, vaikučiai, neturite senelių?
Juk jiems, po teisybei, labiau reikia tv, nei jums.
Jūs turite internetą, jūs turite mtv, tv3 ir kt. pan. O jie- tik vieną jiems daugiau-mažiau įmanomą kanalą. Norėtumėt ir tą iš jų atimti?
Negražu ir gėda.
Taip, jie nėra “tiksliniai reklamos valgytojai”. Taip, iš jų (pensininkų) aplamai nėra jokios naudos, vien burbėjimas-smirdėjimas.
Tačiau, vis tik. Būkite humaniški. Jeigu jau mokate jiems pensijas (kol kas), gal jiems nereikia gailėti ir jų niekingų mažyčių pramogų. Pageidavimų koncerto. Kaimo kapelos. Kelmickaitės.
Beje, tarp kitko. Vis apie BBC. O ar kada pasmalsavote, kaip atrodo kaimynų latvių LTV1 ir LTV7 programos?
http://www.tvnet.lv/tvschedule/
Pas mus visos “jaunatviškos pramogos” kemšamos į pirmą programą, “rimtesnė”- antroji. Latvijoj atvirkščiai: “jaunatviškos pramogos”- LTV7.
Tai, kad nebuvo čia jokio paniekinimo. Konstatavome ir tiek.
Gerbiamas, urvini, jūs pats šnekate apie pagarbą, bet ir pats priskyrėte Kelmickaitę pensininkams.
Jos laidos įdomios net tik pensininkams, nors pagrindinė auditorija būtent tokia.
Nežinau, ar kuri kita žurnalistė yra paruošusi reportažą apie Mėnuo juodaragį, labai abejoju.
Sakote negalima iš pensininkų išspausti naudos? Aš taip nemanau, šiuo atveju, pavyzdžiu paimsiu per LR transliuojamą “Sveikimų ratą”, kuris yra labai puiki terpė reklamuoti paslaugas, prekes pensininkams.
Jei skysite, kad garbaus amžiaus žmonės neperka vaistų, – nepatikėsiu.
O pensininkams tinka visų televizijų pramogos, tik jas reiktų adaptuoti, mažiau nuogų papų ir viskas jiems sueis.
Hmm.. Bet jeigu klausimas būtų formuluojamas: už kurią televiziją sutiktumė mokėti: lnk, tv3, ltv ar nei vieną, gal paaiškėtų, kad kitos televizijos lojalių žiūrovų turi nei kiek ne daugiau?
p.s. už televiziją aš moku ir dabar. 16 Lt per mėnesį. Bet sutikčiau išleisti tik 2-7 Lt jei paliktumėt LTV2, Mezzo bei dar pora kanalų iš visų dabar brukamų 52 🙂
Norėčiau priskirti gerb. Urvinį prie tos daugybės demagogų (pvz. politiko A.Paulausko, organizuojančio pensininkų piketus), kurie puola verkti dėl pensininkų tik išgirdę žodį “pensininkas” 🙂
Leiskit jums priminti, kad gausybė senukų su malonumu žiūri lietuviškus serialus, kuriuos rodo komercinės televizijos, o LRT jiems net nepakartoja vienintelio savo serialo “Giminės”, o apie “Petraičių šeimos” analogą net negalvoja 🙂
Visas tas LRT ponias Mildažytes-Kelmickaites-Baublienes žiūri ne vien pensininkai, o tam tikra mėgėjų grupė, kurioje pensininkais reiktų vadinti ir keturiasdešimtmečius (tiesa, pastaba uagadugu: jei koks MTV jaunuolis vadina auditoriją pensininkais, tai nepriimkit jo taip pažodžiui, prisiminkit, kad tokiems jaunuoliams ir trisdešimtmečiai atrodo baisūs seniai :))
Taigi, manau, kad tikrieji pensininkai TV programose ieško daugiau pramogos nei informacijos (o tai ir natūralu), todėl komerciniai kanalai su visais savo koncertais, auksiniais svogūnais ir meluojančių moterų serialais (kalbu ir apie vadinamas publicistines laidas) visiškai gali patenkinti tų vargšų poreikį.
Bet yra viena LRT programa, kuri tikrai yra pensininkų – tai Lietuvos radijo programa. Ji vienintelė vieta, kur užmirštas senukas gali paskambinti ir pašnekėti. Ir šito nreikėtų iš jų atimti. O dėl televizijos galima nesijaudinti. 🙂
2vilnis
Siaip LRT gimines kartojo ir visai neseniai. Ar yra poreikis jas paleisti loop’u? 🙂 Norint kritikuoti ir priekaistauti reiketu bent jau pasigilinti i kritikos objekta. Siaip straipsnis labai patiko, ir izvalgos irgi. O siaip tai televizija YRA pramoga. O “kulturininkai” ir seimunai, tiesiog nori, kad kazkas butu ne tuo kuo yra, vien todel kad jie tokie “puikus” ir “protingi” 🙂
2bembis
Net nežadu kritikuoti tos Tamstos LTV – ji man nebeįdomi. Tik aiškinau, kad ir tais pensininkais ji ne per labiausiai domisi.
Turėjau daug vilčių dėl LTV2 programos, bet ponas Siaurusevičius pasistengė, kad ji dingtų iš mano raciono. Čia keli ponai dar gyrė LTV2, bet kas iš jos liko? Tik keli filmai, kuriuos, tarp kitko, kartoja pernykščius.
Ir jei Tamsta galvojate, kad televzija yra tik pramoga, tai velniams reikalinga ta visuomeninė televizija su milijoninėmis dotacijomis? Pramogų negaili nė viena komercinė tv, galima pramogauti be perstojo, spėk tik kanalus perjunginėti. Gaila, dar kartą gaila, kad LRT atiteko į tokias neatsakingas rankas.
🙁
Vilnis, prasom nemeluoti. LTV seriala “Gimines” su visais pratesimais rode praeita ziema, kaip tik pensininkams patogiausiu laiku. Beje, sprendziant is reitingu – jie kuo puikiausiai ji paziurejo.
Kazkaip netikiu, kad LTV vien pensininkai teziuri, o privacius kanalus jaunimas. Jei taip tai tas jaunimas baisesnis uz pensininkus beziuredamas barakudu desimtukus, kakadu ir bobu karus isdziovino paskutinius proto likucius
Nežinau, tik šiandien užtikau šį blogą. Tema man įdomi. Man tik įdomu, kiek procentų sutiktų mokėti už komercinių TV programas? Gal darėte tokią apklausą ir žinote skaičius? Aš pats tikrai nemokėčiau nė už vieną lietuvišką komercinį. Aišku, dabar mes mokame už visus kanalus – tiek per mokesčius, tiek mokėdami už kabelius, lėkštes ir t.t. Ar negeriau būtų, jei tiesiogiai mokėtume už LTV, tada LTV gautų tuos pinigus, nekištų reklamos, o mes galėtume daug aktyviau kištis į joje vykstančius procesus, nes dabar tiek valdymas, tiek finansavimas yra giliai konjunktūrinis, o laidų atranka, kartais, man kvepia korupcija.
Martynui: už komercinį transliavimą mes mokame pirkdami prekes ir paslaugas, kurios tuose kanaluose reklamuojamos. Sumokame kažkur po 100 milijonų LNK ir TV3.
Mokėčiau. Nes bent jau man norisi to operinio popso, o ne to, į ką išvirto “Šokių dešimtukas” TV3 mutavęs į mužikišką “Šok su manim”.
Kaip sakoma, įvaizdis – dar ne viskas.
“į ką išvirto”…
Abonento įvedimas yra siaubas . Šiaip laisvo žodžio nėra o dar nelaisvą siūloma pirkti
O pats klausimas nešvarus. O kas Pvz norėtųpirkti Lnk?
O visa kabelinęė televizija jau dabr parduodama ir daugybė žmonių moka , o realiai žiūri 2 kanalus iš 30.
Bėda, kad mokesčiai nuo to nemažėja. Kol kas priešingai. Na, sumažino LRT finansavimą. Ir dar pamažins. Ir kas iš to žmonėms? Paklauskite, kuris žmogus žino kokia dalis jo sumokamų mokesčių tenka LRT. Ir kiek teks kitais metais. Kas kita jeigu būtų abonentinis mokestis. Nėra televizijos – nėra mokesčio. Žmogus tiksliai žinotų kodėl ir už ką moka.
Abonentinis mokestis tv laidų kokybės nepakeistų. Jis būtų privalomas ir reiktų mokėti net jei kiekvieną dieną vis labiau nusiviltum ta televizija. Tad ne mokėjimo forma svarbiausia (televizininkai kitaip mano, jie norėtų tuos pinigus gauti tiesiai į kišenę ir be jokių ataskaitų). O mums, žiūrovams, koks skirtumas, kokia dalis mokesčių atitenka LRT? Vis tiek visi mano mokesčiai atitenka kitiems, tegul naudojasi, tokia gyvenimo visuomenėje kaina. Graudina mane tas visuotinis inkštimas apie savo sumokėtus milijonus mokesčių, kurie neaišku kam tenka. Ir būtinai reikalaujama už tuos mokesčius visapusiško aptarnavimo. Jei taip nepatinka duoti pinigus bendriems reikalams, tai pasvajokit, kaip gerai būtų negyvenamoje saloje.
Savaime suprantama kritikuoti visuomeninę televiziją būtina, tačiau negali būti nei kalbos apie LTV uždarymą. Tik pabandykite įsivaizduoti, kad LTV ir LTV2 nelieka… Vaizdas pasirodytų daugiau nei kraupus: nesibaigiančios srovės – prieš srovę, akistatos, supertortai, Marijos -Luisai Albetai Rodrigesai, baimės faktoriai ir ekstrasensų mūšiai. Pakaks. Nevardinsiu, nes imu nevalingai žiaugčioti.
Per LTV yra tikrai neblogų laidų, kurias galima žiūrėti su malonumu, kad ir ta pati Zitos Kelmickaitės laida, “Triumfo arka”, “Idėjų metas”, “Durys atsidaro”, “Talentų ringas”, “Žurnalistinis tyrimas” “Popietė su Algimantu Čekuoliu” ir kitos. Jei tas pačias laidas, kurias žiūriu aš, žiūri ir pensininkai, džiaugiuosi už juos. Gal nebūtina piešti visko tik juodomis spalvomis? Nes jau pikta nuo kalbų – išardom viską ir išsivaikštom.
Aš esu vienas iš tų 123-jų, kurie sutiktų už LTV matymą šiek tiek sumokėti. 🙂
Labai įdomus rašinėlis, neblogi komentarai, bet niekas dar nepalietė dar vieno dalyko – tik per Lietuvos televiziją rodomos tikros ir rimtos aktualijų laidos, tokios kaip “Teisė žinoti”, “Žurnalisto tyrimas”, “Paskutinis klausimas…” ir panašios. Dar nepamirškime ir politinių debatų, kurie tikrai būna įdomesni nei komerciniuose kanaluose (na bent jau tokiems, kaip aš, kurie domisi politika). 🙂 Tad niekur LTV nedings, nes kituose kanaluose nėra to, ką dar įmanoma žiūrėti Lietuvos televizijų eteryje…