uagadugu

uagadugu skuba pranešti, kad LTV programoje vis didesnį plotą užima siaurai suprastas misijos segmentas, kurį galima vadinti kuo išsamesniu valdžios darbo nušvietimu. Tai tarsi alternatyva visokioms TV antims, Kakadu, tą darbą rodantiems be didelės pagarbos ir netgi sukarikatūrintai.

Tai pastebėjome jau anksčiau, bet rytoj matysime net tris tiesiogines transliacijas, kurias čia detaliai ir su valandomis perspausdiname:

12:00 Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos konferencija. Tiesioginė transliacija.

12:55 Interpeliacija Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui.

(…)

14:50 Biudžeto projekto pateikimas Tiesioginė transliacija iš Seimo.

Neturime nuomonės,- gerai tai, ar ne. Sausai konstatuojame, kad tokio politinių transliacijų antplūdžio seniai nėra buvę.

Viena aišku, kad įvairaus plauko nacionalinės vertybės turės gerą vitriną saviraiškai.

Žaismingas pokalbis iš Žinių radijo laidos Prie pietų stalo:

Remigijus Vilkaitis (apie savo pastangas dėl pinigų kultūrai kiekio biudžete): Aš nemanau, kad prieš ką nors turėčiau teisintis ir pasakoti kam nors, ką aš padariau ir ką kalbėjau. (…) Tai palikite po skrodimo (mano – uagadugu patikslinimas). Tikrai labai atsiprašau tų kurie dabar įsižeis, bet nematau, kam turėčiau teisintis.

(…)

Vedėjas Ginas Dabašinskas: Na, manau, ginčytis čia nebūtų mano pagrindinė funkcija, aš tik galiu konstatuoti faktą, kad ne visi kultūrininkai sutiktų su Jūsų svarstymais ir kai kam gal kiltų įvairių minčių. Štai mūsų rėmėjas Vytautas Juozapaitis atsiuntė žinutę ir leisiu sau pacituoti vieną fragmentą. Jis reiškia gilią užuojautą tiek mums visiems, tiek ir pačiam ministrui – “neapsisprendęs vyras yra blogiau už pasileidusią moterį”. Nežinau, ką turėjo omenyje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, bet tarp laureatų ir ne tik tarp jų, matyt,- ne tik apie vyrus ir moteris šneka, bet apie neapsisprendimą – tokia nuomonė, man atrodo, galėtų būti visiškai įprasta. Kaip galvojate – ar bendraujate su tais žmonėmis, kurie sudaro mūsų kultūros branduolį?

Remigijus Vilkaitis: Ką Jūs laikote branduoliu?!

Kelios šios savaitės citatos, susijusios su ekonomika:

Prezidentė konstatavo, kad pasirinktas lengviausias kelias tiesiog lopant biudžeto skyles artimiausiems dvejiems metams ir ne tiek daug, kiek būtų galima tikėtis galvojant apie struktūrines reforma, – sakė L.Balsys.

Prezidentės matymui pritariam, bet nieko padaryti negalim. Andrius Kubilius

Taupymo paletę turime didžiulę, arba-arba nėra. Yra arba-arba ir dar kartą arba. Norėčiau pasakyti, kad tokia aritmetinė skaičiuoklė tikrai neturi veikti – turime kalbėti apie struktūrines reformas, struktūrinius pokyčius. Kitąmet jau bus vėlu, todėl kad dabar yra galimybė pasinaudoti sunkmečiu ir daryti struktūrines ilgalaikes pertvarkas. Šiuo metu pasiūlytas biudžetas yra tik trumpalaikis skylių kaišymas. D. Grybauskaitė

Dirbti reikia mokėti kitaip. D. Grybauskaitė

Pirmos trys sudėliotos chronologine tvarka, ketvirta turėjo būti pirma ir skausmingai lietė asmenį ne nuo biudžeto.

Bet dera. Kažkodėl dera.

O labiausiai patiko šita:

Kitoms šalims bus nelengva, kai reikės atšaukti savo fiskalinius stimulus ir skatinimo planus, kai reikės pradėti tvarkytis su grėsmingai išaugusia skola ir deficitu. Tuo tarpu mes, susitvarkę savo finansus krizės metu ir pasiekę maksimalią naudą iš dotacijų iš ES biudžeto, galime iš tos krizės išeiti laimėtojais. Ingrida Šimonytė

Kelia dvasią.

Darosi aišku, dėl ko kovojam.

Ne koks ten desperatiškas kapanojimasis iš akivaro.

Toli žiūrim, pasirodo.

Visi mus laidoja, o čia išlįsim, kaip pilypai iš kanapių niekam nesitikint.

Tai irgi gali būti strategija. Nepaneigsi.

Na, štai ir atsitiko. Pasirodo, tuščiai penėjome savo sportinį maumenėlį viltimis apie Eurolygą.

Po to, kai Viasat, po šiuo prekiniu ženklu subūrusi TV3, TV6, o taip pat daugybę Viasat kanalų, transliuojamų palydovu ir papildomai retransliuojamų per kabelines, neišdrįso tik į Viasat Sport Baltic nukišti Europos krepšinio čempionato rungtynių su Lietuvos rinktinės dalyvavimu, kurį laiką vylėmės, kad televizija, praėjusią žiemą nugrūdusi į kabelį Žalgirio rungtynes, bus atėjusi į protą.

Ne. Stebuklas neatsitiko. Peržvelgėme šiandien TV3 programą ir matome: nei kitą trečiadienį, nei ketvirtadienį rungtynes nesuplanuotos.

Dar prieš savaitę pasirodė apšildantys Viasat savireklamininkų tekstai krepšinio portaluose. Kadangi jie identiški, nėra kaip abejoti autoryste.

uagadugu ne pirmą kartą ir stebina ir siutina kai kurių PR-ščikų mąstymo primityvumas. Jaučiasi tipiškas lietuviškos naujosios kartos vadybininko mentalitetas,- gerai įsisavintos žinios apie rinkodarą, siauras asmenybės akiratis, prastas apsiskaitymas, mokėjimas parduoti kiekvieną š tarsi aukso luitą ir nulinė pagarba klientui. Juk jeigu tau galiu parduoti š, kodėl turiu tave gerbti?

Taip taip, patys kalti, žinome. Š perki, š ir vertas esi.

Tiesiog pasturgaliu jaučiame panašų mentalitetą skaitydami tokias pastraipas: Eurolygos turnyras yra labiausiai vertinamas krepšinio turnyras Europoje. Todėl ir teisės transliuoti šį turnyrą yra vienos brangiausių. Dėl šios priežasties bei siekiant sutelkti pagrindinius sporto įvykius viename sportui skirtame kanale reikšmingiausi turnyrai transliuojami per mokamą televiziją. Laikydamasi savo pažado TV žiūrovams teikti geriausią sporto turinį „Viasat Sport Baltic“ ketina parodyti visas lietuvių kovas čempionate bei reikšmingiausias kitų komandų kovas.

Šiuo tekstu pasakoma tik pusė teisybės. O ji – blogiau, nei melas. Tiesa, kad Eurolygos turnyras yra labiausiai vertinamas krepšinio turnyras Europoje. Todėl ir teisės transliuoti šį turnyrą yra vienos brangiausių. Bet netiesa, kad Dėl šios priežasties bei siekiant sutelkti pagrindinius sporto įvykius viename sportui skirtame kanale reikšmingiausi turnyrai transliuojami per mokamą televiziją.

Jaučiate tą nekaltą apibendrinimo kvapą? Suprask, visur reikšmingiausi turnyrai transliuojami per mokamą televiziją, o todėl taip ir čia turi būti. Natūrali praktika, ką jūs.

Todėl pažvelkime į ta visur, bet panagrinėkime ne krepšinį, kuris Europoje nėra populiariausia sporto šaka, o futbolą, kuris čia populiarus tiek, kiek Lietuvoje krepšinis. Štai futbolo Eurolygoje Bordeaux klubo rungtynes transliuoja didžiausias komercinis transliuotojas TF1, o ne mokamas Canal+Sport; vokiečių Bayern klubą dėmesiu kuruoja populiarusis Sat1, o ne Sky Sport; rusų milijardieriaus Abramovičiaus nuosavybės, garsiojo Chelsea rungtynes Anglijoje dėmesiu lepina ITV1, o ne Murdoch’o mokamų kanalų platforma ir tokių pavyzdžių privardintume dešimtis.

Sakysite, Žalgirio krepšinio klubas lietuviui menkesnė vertybė, nei vokiečiui futbolo Bayern?

Viasat nemeluoja, kad sporto teisės brangios. Bet jos todėl ir brangios, kad dėl jų rungiasi didžiausi transliuotojai. Rungdamiesi jie tą kainą ir išpučia.

Manot, kad Lietuvoje nesirungė? Rungėsi, bet mūsų visų nelaimei laimėjo Viasat, kuris šalia TV3 turi dar ir palydovinių kanalų platformą.

Tai kodėl krepšinio Eurolygą žiūrėsime būtent per Viasat Sport Baltic, o ne TV3?

Todėl, kad sporto žiūrovai yra patys lojaliausi. Be to, jie turi šeimas. Tai reiškia, kad tūkstančiai ir dešimtys tūkstančių prisiekusių Žalgirio žiūrovų, negalinčių matyti rungtynes įprastu eteriniu būdu per TV3, užsisakys palydovinį komplektą ir tarsi ant adatos pasodins artimuosius. O tai yra tęstinės, užtikrintos pajamos. Gausi komplektą už porą litų, o abonementinį mokestį mokėsi daugybę metų.

Antra vertus, šiuo būdu Viasat grupė priverčia kabelinius transliuotojus pirkti Viasat Sport Baltic signalą. Juk ne už dyka jis teikiamas.

Ūkiškai tokį elgesį būtų galima pavadinti rankų laužymu.

Neūkiškai, moderniau – tiktai verslu be jokių asmeniškumų.

Dar Viasat galėtų pasakyti, kad patys kalti. Nes nepatenkinome jų teisėtų lūkesčių ir prastai tą krepšinį drįsome žiūrėti per TV3.

Ar tokius fokusus švedai išdrįstų išdarinėti Švedijoje, tarkim, su ledo rituliu?

Nemanau.

Kodėl tai vyksta Lietuvoje?

Todėl, kad esame veršiai.

Ir švedai tai žino.

Sutikite, šiandien Lietuvos rinktinė pademonstravo akiai malonų futbolą.

Čia LTV komentatoriaus Tautvydo Meškonio frazė.

Nesutinkame. Gražu, kad laimėjo, bet akiai malonus futbolas kiaurai permerktoje aikštėje su telkšančiomis balomis?

Na, taip. Pagal aprangą panašūs į brazilus. Irgi geltonis dominuoja.

Praktiškai kombinaciniai genijai. Su lietaus gladiatorių širdimis bei storomis, nevikriomis tėtukų traktoristų ir motinėlių melžėjų severiučių kojomis.

Serbai tur būt prakeikė tokį orą, O jų Olimpinio komiteto pirmininkas Vlade Divacas, bent jau tokia proga išvydęs iš visos Europos tempiamų puvėkų sostinę Marijampolę, pagaliau suprato, kodėl Arvydas buvo toks niūrus, stumdydamas jį krepšinio aikštelėje. Nei šypsenos, nei atsiprašau. Juodas lietingas pasiryžimas, kietų alkūnių polka su ragučiais. Sumindyti it jugopuvėką.

Pradėjome šį atrankos etapą gerai, buvome sensacija, apie mus daug rašė europinė futbolo spauda, o  ir baigėme laimėję prieš grupės lyderius.

Išmainyčiau šitą bravūrą į daug neįspūdingų lygiųjų. Be jokio blizgesio. Užtat su kelialapiu į finalinį etapą. Kaip daro kokie italai.

Laikas mokytis pragmatizmo, nes taip ir liksime europuvėkais.

uagadugu taip pat apsilankė Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančioje parodoje Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970.

Ne iš kelmo spirti.

Žmonių buvo daug. Ir smagu, kad tarp jų nemažai į parodas vaikštančių tikrai nedažnai. Lankytis parodose tampa mada? Puiku, jei taip.

Iš londonietiško Viktorijos ir Alberto muziejaus atvežta ekspozicija gali būti patraukli ne tik dailės mėgėjams, o gal ir visų pirma ne jiems.

Kaip ir rodo jos pavadinimas, parodoje daug istorijos apie 1945-1970 metų laikotarpį čia ir ten. Man įdomiausia buvo čia dalis. Nustebino aukšto lygio rytų vokiečių, lenkų, čekų dizainas. Apie čekus iki 1968 metų mūsuose daugiau žinoma iš to laikotarpio filmų, bet čia galima pamatyti jų taikomojo dizaino pavyzdžius, kurie niekuo nenusileidžia paryžietiškiems. Rytų Vokietijos automobilis parodos foje yra arba genialus kurio nors vakarietiško klonas, arba puikaus dizaino pavyzdys.

Paroda turi keistą atmosferą. Paklydę ir pavargę nuo dabartinės pilnos kasdienių iššūkių realybės gali čia rasti sielos ramybės. Juk šnekame apie laikus, kur viskas buvo paprasta. Aišku, kas priešas, o kas draugas. Čia juoda, o čia – balta. Ne taip, kaip dabar, kai George Bush’as buvo tikras draugas, o Obama… Neaišku kas.

Erzinanti situacija.

Daugumas meno kūrinių yra visiškai nežinomų autorių, bet yra netgi tokių, kaip Picasso. Jo flirtas su komunistais parodos organizatorių neliko nepastebėtas. O mes pastebėjome pagal jo projektą ištapytą 1951 metų Pasaulio jaunimo ir studentų festivalio skarelę, kur įvairiomis kalbomis  kartojasi šūkis Taika visoms tautoms. Buvo pavydu, kad skarelėje yra latviškas užrašas, o nėra lietuviško. Tarybų Lietuvos komjaunuoliai buvo prastesni lobistai, nei latviai?

Apmaudoka…

Parodoje yra daiktų, leidžiančių pajusti istorijos alsavimą tiesiogiai. Tarkim, mėnulin koją įkėlusio Neilo Armstrongo kosminis skafandras. Tiesa, prie jo pasigedome paaiškinančio užrašo, ar tai būtent ŠIS.

Stabtelėjome ir prie Mao švarko. Netgi pauostėme vogčiomis, nes girdėjome, kad didysis kinas niekuomet nesiprausė.

Tradiciškai užsukome į bufetą, kur po intensyvių intelektualinių pastangų kaip visada norėjome atsigaivinti klasikiniu briutu. Nepavyko. Mergina pasakė, kad nėra, nors butelio kraštelį pastebėjome šaldytuve. Matyt, nesinorėjo atidaryti, nes iki uždarymo liko 10 minučių.

Nesiginčijome, nors galėjome išduoti paslaptį, kad dėl ypatingų lietuviškos angliarūgštės savybių lietuviški briutai šaldytuvuose negaruoja.

Žuvis genda nuo galvos, o galerijos nuo bufeto.

Nelinkime, bet ši taisyklė sena, kaip pasaulis.

Įdomių dalykų sužinai, skaitaliodamas rašinius apie LRT tarybos posėdžius. Oficialią posėdžio santrauką LRT svetainėje dabar galima palyginti su Artūro Račo tinklaraštyje išguldyta. Ši išsamesnė, mažiau valdiška, kas natūralu.

Nedingsta įspūdis, kad Taryba savo valia ar LRT administracijos įvelta rūpintis reikalais, kurie jai visiškai neturėtų rūpėti. Tarsi kažkas specialiai terštų gerbiamų Tarybos narių smegenų vingius visokiomis šiukšlėmis,- jie gaišina laiką joms vietoj to, kad spręstų tikras problemas, kurių LRT ir aplink ją daugiau, nei daug. Gal kažkam tai naudinga?

Štai A. Račas pastebėjo, kad Taryba turėjo spręsti epochinį klausimą dėl automobilio Volvo S80 (2002 metų) perėmimo iš Užsienio reikalų ministerijos. Šiam sprendimui generalinio direktoriaus reikalavimu, buvo išgautas Tarybos pritarimas.

Kodėl Taryba sutiko šį ūkinį klausimą įtraukti į savo darbotvarkę? Kodėl dėl kažkokio automobilio reikėjo Tarybos pritarimo? Kokie nors pikti žurnalistai gali ir ką nors blogo pagalvoti. Šiaip ar taip administracija atsakomybę už ūkinį sprendimą permetė žmonėms, su LRT ūkiu susijusiais labai jau menkai, o todėl ir negalinčiais kokybiško sprendimo priimti.

Tačiau keli Tarybos nariai susiję su žurnalistine etika. Gal todėl buvo svarstomas klausimas apie laidos Legendos vedėjos Aistės Stonytės dalyvavimą dantų pastos reklamoje. Primename, kad Aistės Stonytės baltumu spindintys dantys iš tiesų tokioje reklamoje sudalyvavo. LRT rašo: Lietuvos televizijos direktorius Rimvydas Paleckis informavo, kad laidos „Legendos“ vedėja Aistė Stonytė dantų pastos reklamoje filmavosi birželio mėnesį, kai neturėjo jokios sutarties su LRT. Nepaisant to, dėl dalyvavimo dantų pastos reklamoje Aistai Stonytei 50 procentų bus sumažintas autoriaus atlyginimas.

Čia daug neaiškumų. Aistė Stonytė nėra etatinė LRT darbuotoja ar bent jau nebuvo tokia, kai filmavosi reklamoje. Todėl LRT negali jai taikyti drausminės nuobaudos pagal Darbo kodeksą. Matyt, todėl nubraukta dalis jos užmokesčio pagal autorinę sutartį. Bet autorinė sutartis neapima laikotarpio, kada A. Stonytė toje reklamoje filmavosi, į ką teisingai atkreipė dėmesį administracija. Rūpinamės šiuo klausimu, kadangi esame mokesčių mokėtojai ir jei A. Stonytė panorėtų bylinėtis, ji galėtų LRT paguldyti ant menčių.

Bet panašu, kad Tarybai buvo svarbu atlikti viešųjų ryšių akciją ir pamanifestuoti, kad ji kažką veikia, nėra administracijos draugė, pastebi jos klaidas ir griežtai baudžia. Šį kartą perkūnsargiu tapo A. Stonytės autorinis atlyginimas.

O tai, kad D.Radzevičiaus nuomone, LRT administracija turėtų parodyti iniciatyvą ir kreiptis į reklamos biurą, samdžiusį A.Stonytę dantų pastos reklamai lygintume su žmogaus, iškritusio iš medžio kalba. Jau reklamos biuras tikrai paklusniai atsižvelgs į absurdiškus LRT geidavimus… Nieko nuostabaus, kad šioms mintims R.Paleckis neprieštaravo. Mes irgi užleistume kelią.

Tame, kad Taryba svarsto atskiras laidas, gal nebūtų ir nieko keisto. Jei ji tokius fundamentalaus svarstymo reikalaujančius dalykus, kaip sezoniniai laidų tinkleliai, nepatvirtintų be išsamaus svarstymo. Bet nesigilindama į iš tiesų svarbias problemas, kaip tas tinklelis sudėliotas, kiek ten iš tiesų yra misijos, o kiek gražiu misijos popierėliu apvynioto popso, kodėl tas popsas rodomas geresniu laiku, nei misija, ji sporadiškai ima kartais ir apsvarsto atskirų laidų kokybę.

Na, kaip kokios turgaus bobelės iš kioskų: va, vakar rodė J. Butkevičienės laidą, šiandien susibėgom, tai paklegam. Bet prieš kelias dienas buvo rodoma kita kito autoriaus ne mažiau kontraversiška laida, kurią užmiršome, nes nesilaiko niekas mūsų galvose ilgai.

uagadugu anaiptol ne už J. Butkevičienės laidą. Mums tik logikos reikia.

Įžvelgiate kokią nors sistemą, metodiką, kokybišką laidų monitoringą, pastangas įžvelgti priežastis, gretinti faktus, daryti išvadas?

Mes ne. Nukvakimas. Už kurį dar ir pinigus moka.

Lietuvos ryto TV rytoj galų gale pradeda sezoną. Rašome galų gale, bet tai nėra užuomina apie kokius nors trukdžius. Tas pats buvo ir prieš metus. Kaip suprantame, tai daroma sąmoningai, nes mažesnio kanalo savireklaminė kampanija neišvengiamai paskęstų didžiųjų televizijų aktyvumo jūroje.

Lietuvos ryto TV su 1.7 procento auditorijos dalies yra šešta lietuviška televizija (rugsėjo TNS Gallup duomenys). Ji stumdosi vienoje lygoje su TV1 ir TV6. Lyginant su pastarosiomis, Lietuvos ryto TV uagadugu skiria daug daugiau dėmesio.

Darome tai todėl, kad, nors ir palyginama auditorijos dydžiu, Lietuvos ryto TV pagal programos ambicijas lygintina su didesniais kanalais. TV1 ir TV6 yra TV stotys, sukurtos kažkur iškišti perteklinį užsienio programos srautą, kurį įsigyja didieji kanalai. Tai tarsi nuotėkų vamzdis – LNK televizijai tai TV1, o TV3 šiam tikslui naudoja TV6 eterį. Joks savarankiškas gyvenimas tuose kanaluose nerusena.

Na, čia galime įsignybti į liežuvį – TV6 bando imituoti šiokią tokią veiklą – čia vyksta viena kita akcija (uagadugu jau nekart rašė apie prostatos vėžio prevencijos iniciatyvą, kultyvuojamą šiame kanale), o taupymas adaptuojant užsienio serialus ir filmus ir juos tik titruojant čia gudriai pristatomas kaip šviečiamoji priemonė. Bet bent jau kažkokia akcija…

Tuo tarpu Lietuvos ryto TV, būdama ne televizijos kanalo, o laikraščio atžala, neturi galimybių naudotis pirmojo resursais. O kuo, apart finansinio palaikymo, televizijai gali padėti laikraštis, sunku pasakyti. Labai jau sudėtingos šitos sinergijos.

Viena aišku, kad Lietuvos ryto TV turi savo veidą. Jis gali patikti ar nepatikti, bet jis yra. Tai rimtas kasdienis informacinis blokas kiekvieną vakarą; dažnesnės, nei kitose televizijose, žinių laidos; aktyvus reagavimas į breaking news, kurios iš tiesų pertraukia programą tarsi tikroje žinių televizijoje; sporto transliacijos.

Tiesa, kanale daug Edmundo Jakilaičio. Labai daug. Tai taip pat išskirtinis bruožas.

Tačiau žiūrovui, laukiančiam iš televizijos tik smagybių, to tikrai nepakanka.

Jaučiasi, kad kanalas vis dar ieško savo kelio. Jis supranta, kad su rimta programa didelės žiūrovų masės nesuviliosi, o mažam žiūrovų kiekiui, koks jis bebūtų kokybiškas, televizijos transliuoti neapsimoka.

Todėl nuo rytoj  matysime naujas pastangas tų žiūrovų pritraukti. Kanalas bando eiti kitų televizijų numintu keliu ir vienu savo kozirių (tiesa, mažiausiai afišuojamu) renkasi rusišką TV produkciją – tai kiekvieną šiokiadienį rodysima humoro laida Naša Raša bei melodraminis serialas Širdžiai neįsakysi.

Žymiiai daugiau dėmesio kanalo savireklaminėse akcijose užima kasdienė TV viktorina Kas tu toks?. Kanalo svetainėje ji pristatoma taip:

Linksmą spėliojimų maratoną „What’s My Line?“, studijoje užkuriantį tikrą aistrų katilą, pirmą sykį pamatė amerikiečiai – dar 1950 metais. JAV radijos ir televizijos transliuotame žaidime dalyvavo legendiniai aktoriai Marlonas Bando, Marlene Dietrich, dailininkas Salvadoras Dali, o detektyvo kėdę išbandė ir lietuvių kilmės Holivudo aktorė Rūta Lee.

Net 25 sezonus Amerikoje rodyta laida triumfo žygį tęsia užsienyje – iki šiol ji rodoma daugiau nei dešimtyje šalių.

Vytenis Sinkevičius © Lietuvos ryto TV

Panašu, kad geriausiu laiku 20:10 val. išeksponuotai, kiekvieną šiokiadienį rodomai laidai skirtas ypatingas vaidmuo kanalo tinklelyje. Laikas parodys. Mes šiek tiek abejojame lietuvių žingeidumu ir spėliojimo instinktu, – juolab visiškai nesame tikri, kad jį sukels idėja, kuriai šešiasdešimt metų. Televizijoje viskas nepaprastai greitai sensta.

Na, o pirmus televizijos persivadinimo Lietuvos ryto TV vardu metus kanalas pažymi lygiuodamasis į didžiuosius transliuotojus. Jis rodys tiesioginę Mis Lietuva 2009 rinkimų transliaciją.

Artūras Paulauskas © LNK

Mačiau per kažkurią televiziją, kaip nacionaline vertybe save tituluojanti Dalia Teišerskytė gyrėsi nesanti ta seimūnė, kuri skuba prie Seimo posėdžių salės mikrofonų, kai įsijungia TV kameros.

Gal ir taip. Nelabai stebime tuos posėdžius. Užtat seimūnė yra visokių menkaverčių (naudojame jos leksikoną) komercinių TV šou žiuri narė ir dalyvė, o jos kiekvienas iškilus paeiliavimas privačiose televizijose išplatinamas visai Lietuvai.

Dalia Teišerskytė ir Donatas Katkus © LNK

Kam tada stengtis prie mikrofonų Seime dieną, kai gauni LNK mikrofoną geriausiu žiūrėjimo metu?

Tačiau nereikia net ir Seime būti, kad tave kalbintų. uagadugu stebi Artūro Paulausko atgimimą it kokio fenikso. Štai trečiadienį sudalyvauta net dviejose LNK laidose. Geriausiu laiku.

Pradžioje A. Paulauskas dalino savo vertingas žinias apie Henriką Daktarą laidoje Abipus sienos, o iškart po to dalyvavo tiesioginėje Kryžminėje ugnyje su Raigardu Musnicku, kur postringavo apie Drąsių Kedį.

Kitą rytą įsijungiu Virginijaus Savukyno vedamą Forumą per Lietuvos radiją. Ir čia gerbiamas A.Paulauskas dalinasi patarimais apie nusikalstamumą.

Dar prieš kokią savaitėlę A. Paulausko asmuo pasirodė svarbus TV ančiai, kur iš jo buvo imtas interviu, turėjęs atrodyti humoristiniu.

Pasirodo, be pamato yra tų mažų partijyčių vadų aimanos, kad jiems užblokuotas eteris. Štai tik pasirodyk reikiamoj vietoj ir reikiamu laiku…

Ir tampi teisingu žmogumi, graibstomu už skvernų.

Beje, keistos tos žurnalistų ir politikų simbiozės. Pamename, kai po to nelemto šuns vežiojimo tarnybiniu automobiliu skandalo atstatydinto A. Paulausko tą pačią dieną surengtoje radijo diskusijoje labiausiai gailėjo ir klaidingai balsavusius Seimo narius liežuviu linčiavo vienas su EBSW artimai susijęs publicistas.

Ne į viską įsikerti toj Afrikoj…

Taip ir neaišku, kas kam reikalingesnis – politikas žurnalistui, ar žurnalistas politikui.

Spausdiname pilną LRT spaudos pranešimo tekstą apie LTV World.  LTV World yra viena iš nedaugelio LRT veiklos sričių, už kurios funkcionavimą mielai mokėtume abonementą, nes čia misiją įžvelgiame

Tiesa apačioj išeksponuotų naujų užsakymų kiekio labai įspūdingu nepavadintume. Bet keliolika, aišku, geriau, nei nieko.

Lietuvos televizija – Los Andžele

Lietuvos televizija pristatyta Los Andželo lietuviams.

Praėjusį savaitgalį šiame Kalifornijos mieste 23-ą kartą vyko tradicinė Lietuvių mugė.

Lietuvos televizijos programą „LTV World“ savo stende reklamavo palydovinės įrangos įmonė „A&A Satellite“.

Pasak „A&A Satellite“ atstovo Aurimo Utkos, mugės lankytojų susidomėjimas „LTV World“ programa buvo didelis, buvo gauta keliolika užsakymų įrengti palydovines lėkštes Nevados, Arizonos, Floridos ir Oregono valstijose.

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sakė: „LTV World“ misija – vienyti visame pasaulyje gyvenančius lietuvius ir skleisti jiems informaciją apie Lietuvą. Naujiena iš Los Andželo, kaip ir žiūrovų padėkos iš Europos, džiugina ir dar kartą įrodo „LTV World“ svarbą pasaulio lietuviams.“

„LTV World“ – trečiasis nacionalinio transliuotojo televizijos kanalas, pradėtas transliuoti 2007 metų rugsėjo pabaigoje.

„LTV World“ yra nacionalinių transliuotojų informacinės sklaidos per sienas programos dalis.

„LTV World“ transliuojamas 24 valandas per parą.

Puikios techninės kokybės nacionalinio transliuotojo rodomas programas per palydovą nemokamai gali stebėti visos Europos (iki pat Uralo) ir Šiaurės Amerikos žiūrovai.

Latvijoje ir Lenkijoje „LTV World“ transliuojamas ir per kabelinių operatorių tinklus.