LRT TARYBA: PASKENDUSI SMULKMENOSE
Įdomių dalykų sužinai, skaitaliodamas rašinius apie LRT tarybos posėdžius. Oficialią posėdžio santrauką LRT svetainėje dabar galima palyginti su Artūro Račo tinklaraštyje išguldyta. Ši išsamesnė, mažiau valdiška, kas natūralu.
Štai A. Račas pastebėjo, kad Taryba turėjo spręsti epochinį klausimą dėl automobilio Volvo S80 (2002 metų) perėmimo iš Užsienio reikalų ministerijos. Šiam sprendimui generalinio direktoriaus reikalavimu, buvo išgautas Tarybos pritarimas.
Kodėl Taryba sutiko šį ūkinį klausimą įtraukti į savo darbotvarkę? Kodėl dėl kažkokio automobilio reikėjo Tarybos pritarimo? Kokie nors pikti žurnalistai gali ir ką nors blogo pagalvoti. Šiaip ar taip administracija atsakomybę už ūkinį sprendimą permetė žmonėms, su LRT ūkiu susijusiais labai jau menkai, o todėl ir negalinčiais kokybiško sprendimo priimti.
Tačiau keli Tarybos nariai susiję su žurnalistine etika. Gal todėl buvo svarstomas klausimas apie laidos Legendos vedėjos Aistės Stonytės dalyvavimą dantų pastos reklamoje. Primename, kad Aistės Stonytės baltumu spindintys dantys iš tiesų tokioje reklamoje sudalyvavo. LRT rašo: Lietuvos televizijos direktorius Rimvydas Paleckis informavo, kad laidos „Legendos“ vedėja Aistė Stonytė dantų pastos reklamoje filmavosi birželio mėnesį, kai neturėjo jokios sutarties su LRT. Nepaisant to, dėl dalyvavimo dantų pastos reklamoje Aistai Stonytei 50 procentų bus sumažintas autoriaus atlyginimas.
Čia daug neaiškumų. Aistė Stonytė nėra etatinė LRT darbuotoja ar bent jau nebuvo tokia, kai filmavosi reklamoje. Todėl LRT negali jai taikyti drausminės nuobaudos pagal Darbo kodeksą. Matyt, todėl nubraukta dalis jos užmokesčio pagal autorinę sutartį. Bet autorinė sutartis neapima laikotarpio, kada A. Stonytė toje reklamoje filmavosi, į ką teisingai atkreipė dėmesį administracija. Rūpinamės šiuo klausimu, kadangi esame mokesčių mokėtojai ir jei A. Stonytė panorėtų bylinėtis, ji galėtų LRT paguldyti ant menčių.
Bet panašu, kad Tarybai buvo svarbu atlikti viešųjų ryšių akciją ir pamanifestuoti, kad ji kažką veikia, nėra administracijos draugė, pastebi jos klaidas ir griežtai baudžia. Šį kartą perkūnsargiu tapo A. Stonytės autorinis atlyginimas.
O tai, kad D.Radzevičiaus nuomone, LRT administracija turėtų parodyti iniciatyvą ir kreiptis į reklamos biurą, samdžiusį A.Stonytę dantų pastos reklamai lygintume su žmogaus, iškritusio iš medžio kalba. Jau reklamos biuras tikrai paklusniai atsižvelgs į absurdiškus LRT geidavimus… Nieko nuostabaus, kad šioms mintims R.Paleckis neprieštaravo. Mes irgi užleistume kelią.
Tame, kad Taryba svarsto atskiras laidas, gal nebūtų ir nieko keisto. Jei ji tokius fundamentalaus svarstymo reikalaujančius dalykus, kaip sezoniniai laidų tinkleliai, nepatvirtintų be išsamaus svarstymo. Bet nesigilindama į iš tiesų svarbias problemas, kaip tas tinklelis sudėliotas, kiek ten iš tiesų yra misijos, o kiek gražiu misijos popierėliu apvynioto popso, kodėl tas popsas rodomas geresniu laiku, nei misija, ji sporadiškai ima kartais ir apsvarsto atskirų laidų kokybę.
Na, kaip kokios turgaus bobelės iš kioskų: va, vakar rodė J. Butkevičienės laidą, šiandien susibėgom, tai paklegam. Bet prieš kelias dienas buvo rodoma kita kito autoriaus ne mažiau kontraversiška laida, kurią užmiršome, nes nesilaiko niekas mūsų galvose ilgai…
uagadugu anaiptol ne už J. Butkevičienės laidą. Mums tik logikos reikia.
Įžvelgiate kokią nors sistemą, metodiką, kokybišką laidų monitoringą, pastangas įžvelgti priežastis, gretinti faktus, daryti išvadas?
Mes ne. Nukvakimas. Už kurį dar ir pinigus moka.
Mielas uagadugu, pirmiausia pastaba dėl J.Butkevičienės laidos. Ji buvo svarstyta ne todėl, kad vyko tarybos posėdžio išvakarėse, o todėl, kad keli tarybos nariai atkreipė dėmesį į jos turinį ir kokybę. Kalbant apie logiką, kiekvieno tarybos posėdžio pradžioje vyksta svarbiausių įvykių ir laidų aptarimas ir jei kam nors iš tarybos narių (arba, kaip jau yra buvę, žiūrovų) susidaro įspūdis, kad yra problemų, apie tai ir yra kalbama.
Nežinau, kokią kitą laidą turite galvoje, bet jei atkreiptumėte dėmesį, būtiani pažiūrėčiau įrašą.
Dabar dėl A.Stonytės ir Z.Kelmickaitės – nesutikčiau, kad tai yra viešųjų ryšių akcija. Paskaitykite etikos kodeksą.
Dėl daugybės ūkinių dalykų – visiškai sutinku ir asmeniškai siūliau, kad taryba net nesvarstytų automobilio perėmimo. Dauguma nusprendė kitaip…
Apibendrinant, mano išvada tikriausiai būtų tokia: per kelerius (ar kelioliką) pastarųjų metų susiformavo tam tikras (mano supratimu, visiškai nepriimtinas) LRT tarybos ir administracijos bendravimo modelis, pagal kurį iniciatyvos teisė priklausė LRT administracijai, o konkrečiai – generaliniam direktoriui. Labai norėčiau, kad šis modelis būtų sulaužytas, tačiau nesu tikras, ar tai įmanoma padaryti esant dabartinei įstatyminei bazei ir LRT tarybos sudėčiai.
Bet kaip ir esu sakęs, pirmiausia reikia pabandyti, o jau tik pabandžius ir įsitikinus, kad neįmanoma, daryti galutines išvadas.
P.S. Bet kuriuo atveju, labai džiaugiuosi, rasdamas šiame puslapyje naują įrašą. Ir nebūtinai apie LRT.
Artūrai, malonu, kad čia lankotės. Ačiū už patikslinimus, kurie bus vertingi man ir kitiems skaitytojams.
Aš vis tiek lieku prie savo nuomonės, kad, esant negiliam, atsitiktiniam požiūriui į TV ar radijo programos visumą, atskirų laidų sporadiškas nagrinėjimas tarybos posėdžiuose neatrodo rimtai ar įtikinančiai. Ką ir norėjau pasakyti, pateikdamas J. Butkevičienės laidos svarstymo pavyzdį. Dėl Stonytės tai yra dar kitaip. Aš sutinku dėl to kodekso bendrai imant. Bet nesu tikras ar LTV (jau nekalbant apie kitas televizijas), išskyrus LTN ir dar porą laidų, tiesiogiai tapatintina su žurnalistika, o todėl ir jos kodeksu. Na, Kelmickaitė dar dar. Bet čia pat ir Čereškevičienė ir kokia nors Pareigytė, Stašaitytė. Bijau, kad puristiškai į televiziją žiūrint galima bus ir sprandą nusisukti. Tiesiog nemanau, kad bet kurios laidos, besirodančios TV eteryje vedėjas automatiškai vadintinas žurnalistu. Antai netgi toks asas kaip Lukoševičius – ir tas dirba infošou žanre, o ne vadovauja kokioms nors žinioms.
Linkiu kantrybės toje Taryboje. Ką jau čia beslėpsi, visiems besidomintiems žiniasklaida bendrai ir LRT siaurai, paties buvimas ten – neįkainojamas informacijos šaltinis.
Aliau, A.Ramanausko-Greitai, J.Jankevičiaus ar E.Kūrio niekada ir nepavadinčiau žurnalistais…:)
Nors Alius mane ir kaltina pionieriška meile LRT, šį kartą negaliu su juo nesutikti. Kaip aukščiausias LRT valdymo organas LRT Taryba turėtu formuluoti strateginius tikslus (bent jau prieš kiekviena sezoną), kelti uždavinius, reikalauti iš administracijos priemonių plano tiems uždaviniams įgyvendinti bei tikslams pasiekti, ta planą ir jo įgyvendinimą vertinti ir atitinkamai koreguoti administracijos veiklą bei sudėtį. Taip pat, kaip aukščiausia visuomeninio transliuotojo vadovybė, LRT Taryba, mano supratimu, turėtų realiai ir aktyviai ginti visuomeninio transliuotojo interesus bei nepriklausomybę santykiuose su valstybės institucijomis bei platesnėje erdvėje. Ir, jeigu jau tikrai (jų pačių išsirinkta) administracija yra niekam tikusi, paimti ir pakeisti tą administracija kita, kuri yra tikusi labiau.
O ką turim? Cha! Taryba net savo ataskaitos pati neparašo – tą tenka daryti administracijai! Nėra jau ką kalbėti, nei apie strategijas, nei apie taktikas. Pati Taryba nei strategijų, nei taktikų jau senokai (o gal niekada) nėra rašiusi.
Ir tai yra natūralu – paskaičiuokite, kiek Taryboje yra žmonių, kurie realiai supranta, kaip veikia televizija ir radijas, kokia turi būti efektyvi tokios įmonės struktūra, kaip turi būti tvarkomi dideles įmonės finansai ir t.t. Dabar visi reikalauja pateikti Tarybos nariams laidu gamybos sąmatas. Nu ir ką ten ras? Su kuo lygins? Kaip įvertins, ar tos sąmatos atitinka rinkos kainas ir sąlygas, jei neturi ne menkiausio supratimo, kaip ta rinka veikia. Va, būtų Alius toj Taryboj, tai prie Artūro būtų dar vienas proto ir patirties balsas 🙂
Sutinku su Aliumi, kad LRT veiklos problemos didele dalimi prasideda nuo Tarybos veiklos problemų. O šios kyla iš pačios Tarybos narių delegavimo tvarkos. Pagal dabar galiojančią tvarką Tarybos narius deleguoja įvairios institucijos, vadovaudamosi tuo, kuris žmogus geriausiai atstovaus tų institucijų interesus. Pabrėžiu – ne mokesčių mokėtojų, ne žiūrovų, o deleguojančių institucijų interesus. Natūralu, kad tarp tokių delegatų labai nedaug atsiranda žmonių, kurie turi patirties valdyti didelę įmonę ir apskritai supranta, kaip ta didelė įmonė veikia. Taip kaip jie galės ją sukontroliuoti? Taip pat taisyklė – Taryboje per tuos metus beveik nebuvo žmonių, kurie turėtų realios patirties valdant televiziją ar radiją. Suvokimo, kaip ir kodėl sudaromas programų tinklelis. Kaip tvarkomi ir planuojami televizijos bei radijo finansai. Kiek ir kokios laidos realiai kainuoja rinkoje. Natūralu, kad tokių dalykų neišmanantys žmonės negali kokybiškai kontroliuoti administracijos veiklos, todėl dažniausiai loja ne ant to medžio. Vien jau ko vertas tas faktas, kad Taryba iki šiol nėra pareikalavusi iš administracijos paruošti ir pristatyti realų strateginį įmonės restruktūrizacijos ir veiklos optimizavimo planą, skirta sunkmečiui įveikti. Kadangi tokio iki šiol nėra, nenuostabu, kad įmonė, kaip čia švelniau pasakius, sunkiai kapanojasi krizes vandenyse. Tokios tad Tarybos problemos.
O problemų sprendimo būdas – paprastas. Užtenka nepasididžiuoti ir žvilgtelti į tai, kaip šią problemą sprendžia, pvz., BBC. 1.
Konkursasį BBC Tarybos (BBC Trust) narių pozicijas yra atviras ir viešas, jame gali dalyvauti visi norintys. 2. Konkurso eigą kontroliuoja nepriklausoma institucija. 3. Konkurso metu kandidatai atrenkami pagal profesinius kriterijus – t.y. pagal tai, kokią jie turi patirtį tose sferose, kurios reikalingos didelės žiniasklaidos įmonės veiklai valdyti ir prižiūrėti (televizija, radijas, žurnalistika, finansai, teise, struktūrinis valdymas, kultūros vadyba ir t.t.). 4. Tarybos nariai yra įpareigojami darbui BBC skirti realų kiekį laiko – paprastas narys – ne mažiau kaip 2 dienas per savaite, pirmininko pavaduotojas – ne mažiau kaip 3, o pirmininkas – ne mažiau kaip 4 dienas per savaite. Žinoma, jiems uz tai mokama, bet mokėti Tarybos nariams adekvatų atlyginimą už realų darbą mokesčių mokėtojams yra žymiai pigiau, nei mokėti po 700 Lt už 3 valandų trukmes pasiplepėjimą. BBC Taryba kiekvienais metais paruošia ir pateikia administracijai (ir visuomenei) pranešimą, kuriame įvertina praėjusių metu darbą, iškelia strateginius tikslus, formuluoja uždavinius bei užduotis administracijai. BBC Tarybos nariai nuolat bendrauja su auditorija per visuomeniniais pagrindais veikiančias (nieko nekainuojančias) Auditorijos Tarybas įvairiuose šalies regionuose, todėl puikiai žino žiūrovų ir klausytojų lūkesčius. Kartą per 5 metus (kaip tik tą padarė dabar) įvertina visą BBC veiklą iš pagrindų ir paruošia strateginį planą ateinantiems 5 metams.
Dabar bent akimirkai įsivaizduokime, kad tokiu būdu butu surinkta profesionali, efektyviai veikianti ir savo veiklą suprantanti LRT Taryba. Tokia, kuri moka kelti tikslus, formuluoti uždavinius, skaičiuoti pinigus ir kontroliuoti administracijos veiklą. Ir užduokime sau klausima – ar tuomet tokiai Tarybai kiltu problemų bendraujant su jų pačių išrinkta administracija? Ar visuomeniniam transliuotojui kiltu tokių problemų, kokios kyla dabar?
Klausėtės LRT “agit-propo” valandėlės. Dėkojame už dėmesį ir iki kitų susitikimų. Kalba Lietuvos radijas 🙂
Šįkart ne agitpropas.
Bunnie, toks naivus klausimas: o ką tada veiktų LRT administracija, jei taryba darytų viską, ką čia išvardinai? 🙂
Man, pvz., pakaktų, jei LRT Taryba vykdytų bent tas funkcijas, kurios nuststytos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. 10 straipsnis, bent 1-8 p. 😉
Ir dar būtų gerai, kad LRT administracija ne lauktų iš LRT Tarybos konkrečių užduočių, o tiesiog irgi vykdytų minėto įstatymo nuostatas.
Toks pats naivus klausimas – o ka veikia BBC administracija, jeigu BBC Taryba visas sias minetas funkcijas vykdo? Arba ka veikia bet kurios dideles imones administracija, jei jau Valdyba jai formuluoja strateginius tikslus ir uzdavinius.
BBC strategijoje sis bendravimas apibreziamas taip – BBC Taryba nustato strateginius tikslus, kelia uzdavinius administracijai ir priziuri, kaip pateisinami teiseti mokesciu moketoju lukesciai. BBC Administracija rupinasi kasdienine BBC veikla. Placiau galite pasiskaityti cia: http://www.bbc.co.uk/info/running/
Jeigu perkeltume tai i Lietuva, tai tikeciausi, kad LRT Taryba pries pradedant ruostis naujam sezonui (o tai butu apie kovo men.) pateikia praejusiu metu veiklos ivertinima, kuriame ivertina LRT bei Administracijos veikla. Taip pat, siame dokumente, turetu buti iskelti labai aiskus, aiskiai pamatuojami ir apibrezti visuomeniniam transliuotojui keliami tikslai, o taip pat – suformuluojami uzdaviniai Administracijai. Administracija per nurodyta laikotarpi turetu pateikti priemoniu plana – kaip igyvendinti Tarybos suformuluotus uzdavinius ir kaip pasiekti iskeltus tikslus. Taip pat – kiek tokio priemoniu plano igyvendinimas kainuotu (si to susidarytu LRT biudzetas ir jo argumentacija). Taryba plana vertina, tvirtina, Administracija igyvendina. Taryba nuolat priziuri plano igyvendinima, vertindama tarpinius rezultatus – ar yra vykdomi uzdaviniai ir siekiami tikslai. Kaip atrodo BBC Tarybos (BBC Trust) suformuluoti strateginiai tikslai ir uzdaviniai galite pasiskaityti cia: http://www.bbc.co.uk/bbctrust/about/how_we_govern/purpose_remits/index.shtml
Stai taip veikia normali efektyvi dideles imones valdymo struktura.
Būtent, Bunnie, jūs kalbate apie didelės įmonės valdymą. Manau, kad skirtumas tarp LRT ir BBC tas, kad BBC neturi jai skirto įstatymo, kuriame jau suformuluota jo misija, užduotys, funkcijos, keliami tikslai ir t.t. Jei klystu – pataisykite mane, aš juk tikrai ne profesionalė. Mūsų atveju, kaip įsivaizduoju, tai LRT administracija (jei norite, tegul jie turi ten ir savo Valdybą – nemaišykite dviejų skirtingų organų – Tarybos ir Valdybos) turėtų būti sudaryta iš tokių profesionalų, kokius jūs norėjote matyti Taryboje, jie turėtų siekti kuo didesnio našumo, reikalauti iš padalinių priemonių planų, ir t.t. O iš Tarybos norėčiau priežiūros – visuomenės atliekamos priežiūros. Nes, atleiskite, bet profesionalų ir ekspertų sugebėjimu atstovauti visuomenės interesus tikrai netikiu. Visuomenė įvairi, o profesionalai – labai riboti. Todėl man patinka mūsų modelis, kai Taryba sudaryta iš įvairių atstovų. Visa bėda ta, kad per tiek laiko nesulaukėme Tarybos funkcijas vykdančio organo. Tokio, kuris “prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų”. Ir pan. Vis gaudavosi, kad Taryba šneka viena, o Įmonės vadovas – savo. Dabar dar geriau: Taryba šneka tai, ką Įmonės vadovas pašneka. O ateityje, jei išsipildys Jūsų, Bunnie, lūkesčiai, tai Tarybos nariai (cituoju Jus): “realiai ir aktyviai gins visuomeninio transliuotojo interesus bei nepriklausomybę santykiuose su valstybės institucijomis bei platesnėje erdvėje”. Tai yra, gins ne visuomenės interesą, o konkrečios Įmonės interesus. Ir turėsime nepriklausomą stiprų nacionalinį transliuotoją. Beveik tokį pat stiprų ir nutolusį nuo visuomenės kaip laikraštis “Lietuvos rytas”, pavyzdžiui. 🙂
Paruošus namų darbus, diskusija būna tikslesnė.
BBC turi savo įstatymą, jis vadinamas Karališkąja BBC chartija – joje kaip tik labai tiksliai nurodoma, kokią visuomeninę misiją visuomeninis transliuotojas privalo vykdyti. Yra suformuluoti 6 visuomeniniai uždaviniai, kuriuos BBC įsipareigoja vykdyti mainais už visuomenės leidimą nemokamai naudotis transliaciniais dažniais. Uždaviniai yra apibrėžti labai trumpai ir aiškiai, tačiau BBC Taryba kasmet BBC administracijai formuluoja vis naujus strateginius tikslus ir uždavinius, siekdama gerinti šių visuomeninių uždavinių įgyvendinimą.
Jeigu rastumėte laiko perskaityti su šia Chartija susijusius dokumentus, o ypač – BBC Tarybos strateginius dokumentus bei BBC Tarybos ir BBC administracijos ataskaitas, pamatytumėte, kas yra kas ir kas ką daro. Skaitymo labai daug, bet aš tam laiko radau. Siūlyčiau visiems, kuriems įdomu panagrinėti sektinus pavyzdžius.
Galbūt galima būtų teigti, kad britai nieko nesupranta, ir į BBC Tarybą deleguodami profesionalus (ne tik televizijos) daro didžiausią kvailystę. Bet ta angliška kvailystė veikia. Lietuviška “išmintis” – ne.
Diskusijoje dėl to, kas geriausiai gali atstovauti visuomenės interesus, pirmiausiai reiktų išsiaiškinti, kas mūsų supratimu yra visuomenė. Nes tai svarbu. Štai BBC Taryba visuomenės interesų neatstovauja. BBC Taryba atstovauja MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ interesus. O kieno interesus atstovauja dabartinė LRT Taryba? Iš tiesų – nėra aišku, nes įstatyme yra įvardinta labai abstrakčiai, atveriant kelią įvairiausioms interpretacijoms.
O dėl to, kaip ir kas geriausiai gali prižiūrėti visuomeninį transliuotoją irgi galima diskutuoti labai daug. Štai, pvz., LRT Tarybos nariai labai ilgai prižiūrėjo LRT, tačiau kol neatėjo Artūras Račas – žmogus, turintis konkrečią žiniasklaidos įmonės valdymo patirtį – tol niekas nežinojo net kokius klausimus užduoti generaliniam direktoriui, kad išpeštų iš jo, kas tame visuomeniniame transliuotojuje dedasi. Tai nežinau, ar čia geriau plataus požiūrio svajoklis, ar konkretus specialistas. Vis dėlto, manyčiau, kad LRT Taryboje turėtų būti žmonės, kurie labai aiškiai supranta, ką prižiūri.
Štai BBC Taybą sudaro: ekonomikos profesorius, medicinos mokslų daktarė, turinti didžiulę patirtį valdant ir restruktūrizuojant viešojo sektoriaus paslaugų įmones, buvusi dienraščio “The Independent” ekonomikos skyriaus vyriausioji redaktorė (ir ekonomikos mokslų daktarė bei buvusi Konkurencijos Tarybos narė), buvęs Rotšildo banko valdybos pirmininkas, po to dar 10 metų vadovavęs pasauliniam telekomunikacijų ir žiniasklaidos tinklui, ilgametė spaudos žunralistė, dirbusi, rašiusi, vadovavusi, sukūrusi ne vieną nuosavą laikraštį, dabar užsiimanti žiniasklaidos konsultavimo verslu, televizijos specialistė, ilgus metus dirbusi pačioje BBC, taip. pat Nepriklausomoje televizijos komisijoje (LRTK analogas), investicijų verslo specialistė, vadovaujanti pačios sukurtam didžiuliam investiciniam verslui, didžiulę patirtį turinti teisininkė, besispecializuojanti visuomeninių institucijų valdymo teisėje, televizijos profesionalas, turintis daugiau nei 20 metų darbo įvairiausiose televizijos sferose patirtį, dar viena didžiulę patirtį turinti teisininkė, tik kitos specializacijos, dar vienas ekomnomistas, buvęs bankininkas ir finansų specialistas ir, galiausiai – dar vienas žurnalistikos specialistas, žurnalistikai atidavęs visą savo gyvenimą.
Tiems, kas tingėjo visa tai skaityti – apibendrinsiu – visi specialistai, visi turintys struktūrinio valdymo bei didelių įmonių valdymo ar finansų valdymo patirtį. Nei vieno menininko, kultūrininko ar politiko. Ir nieko. BBC gyvuoja ir yra viena “kultūriškiausių” televizijų pasaulyje.
Štai, jūsų naudotoje citatoje rašoma, kad LRT Taryba turi “prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai…” O tai kas tuos uždavinius iškelia? Įstatyme numatytos tik gairės. Jas būtina paversti tikslais ir uždaviniais. Kas tą padarys? Kas tą daro dabar? Atsakymas – niekas. Dėl to ir vyksta betvarkė, nes niekas nežino, ką daro, ko siekia ir kur eina. Ir didele dalimi dėl to, kad dabartinė LRT Taryba, kaip aukščiausias valdymo organas, yra nekompetetinga vykdyti savo vadovaujančias funkcijas. Štai dėl ko ir vyksta taip, kaip čia rašo Alius – čia kapt, ten kapt, triokšt keberiokšt ir finale gaunasi šnipštas.
Man visada kelia juoką, kad kiekviena LRT Taryba patys išsirenka LRT generalinį direktorių, tvirtina jo komandą, o paskui visada skundžiasi – koks generalinis direktorius blogas, kaip jų neklauso. Vis norisi paklausti – tai ko tokį išsirinkot? Ir, jeigu jis toks blogas, tai kodėl jo neišmetat į gatvę? Su visa komanda. Taigi išririnkit gerą – čia tiesioginė jūsų funkcija.
Ir nesutikčiau su jūsų teiginiu, kad LRT Taryba neturėtų ginti LRT interesų. Manau, kad turėtų. Turėtų ginti visuomeninio transliuotojo teisę į redakcinę nepriklausomybę, į tinkamą finansavimą, turėtų prisidėti tobulinant įstatymus, formuojant visuomenės nuomonę ir aiškinant visuomeninio transliuotojo funkcijas bei jo (bent jau potencialią) naudą. Tai netrukdo tuo pačiu skalbti administraciją ginant viešąjį interesą bei atstovaujant mokesčių mokėtojų lūkesčius. Tik, deja, to nepadarysi kartą į mėnesį susibėgdamas paplepėti apie šį bei apie tą. Reikia daug ir sunkiai dirbti. Akivaizdu, kad didelė dabartinės Tarybos narių to nenori. O kai kurie ir negali.
Nesiplėsiu labai smarkiai į detales, Jūsų, Bunnie, taip gausiai išdėstytas, o tik atkreipsiu Jūsų dėmesį į tokį dalyką: kaip čia yra, kad mes visada galime kitose šalyse surasti po idealiai veikiančios schemos (kalbu aplamai apie daugelį sričių, o ne konkrečiai apie TV) pavyzdį, entuziastingai už tokį variantą paagituojame, perkeliame jį į mūsų dirvą ir … kažkodėl pas mus ta schema neveikia 😉
Ar ne todėl, kad vietoj to, kad per savo pačių patirtį, taisydami tai, kas blogai, palaikydami tai, kas patrauklu mums, mes patys savo jėgomis tobulintume padėtį – mes, deja, pasirenkame vaikišką smėlio pilių statymo metodiką: ne, kažkas čia negerai, šitą sutrypsime, statysime naujai viską, pasirinksime kitą pavyzdį. 😉
Kas gi trukdo jau dabar jums, LRT, suformuoti administraciją iš tokių profesionalų, kurių atrankos kriterijus gausiai pažėrėte iš BBC pavyzdžio? Būtų profesionali komanda, kuri rengtų ir planus, ir pasiūlymus Tarybai, kuriai teliktų tik pritarti ar reikalauti patobulinti bei prižiūrėti tų planų įgyvendinimą. Jau gal toji profesionali komanda neklausinėtų Tarybos, ar pirkti automobilį? Tikrai nematau prasmės, kad Taryba kontroliuotų administracijos veiklą, valdytų lėšas, užsakinėtų veiklos optimizavimo planus. Jei administracija nepajėgi įgyvendinti įstatyme LRT iškeltų uždavinių, vykdyti ten nurodytų pareigų, tai ji turi pateikti Tarybai to priežastis ir optimizavimo planą. O ne tylėti, o paskui aiškinti “mums niekas nenurodė”.
Ir dar: sutinku, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudojami kaip galima efektyviau. Tačiau visuomenės interesas reikalauja atsižvelgti į tokius dalykus, kurie gali būti pinigine prasme nuostolingi. Bet jie reikalingi visuomenės stiprinimo prasme. Pavyzdžiui, kodėl mūsų kitakalbiai žmonės buvo išstumti iš LRT žiūrovų ir klausytojų gretų į PBK ir Russkoje radijo aplinką? Prisimenu, kaip atgimimo laikais Lietuvos radijo laida rusų kalba buvo viena iš pažangiausių ir drąsiausių laidų. Kodėl iki minimumo sumažėjo laidos vaikams? Ar todėl, kad jų metu negalima transliuoti reklamos? Štai tokius ir panašius klausimus turėtų kelti Taryba, o ne rūpintis žurnalistų darbo sąlygomis ar reikalauti susirašinėti su kokiu reklamos biuru.
Nežinau, ar gera ta Taryba, kuri tik laukia, kol jai kas nors pateiks ką nors, kam reikėtų tik pritarti ar atmesti. Visuomeniniam transliuotojui reikalinga kompetetinga, aktyvi ir norinti dirbti Taryba. Kol tokios nebus, problemos su LRT nesibaigs.
Man teko daug kartų dalyvauti LRT tarybos posėdžiuose. Ir visuomet, jiems pasibaigus norėdavosi tokios Tarybos, apie kokią rašo Bunnie. Ne tokios, kokia tuo metu būdavo, kokia yar dabar (o dabar ji yra blogiausia, kokia yra buvusi), kokios norėtų Vilnis.
O A.Račui norėčiau pastebėti, kad dabartinis Tarybos ir administracijos bendravimo modelis atsirado tik su dabartinės administracijos atsiradimu. Ankstesnės Tarybos ir administracijos bendravime toną užduodavo Taryba.
Žinoma, kad būtų gerai, jei Taryba viską padarytų ir pasakytų. O kitiems tik liktų vykdyti 🙂
(nors man asmeniškai būti vien vykdytoju atrodo labai nuobodu).
Kaip matau, pažiūrėjusi į LRT tinklapį, kitąmet keisis trečdalis Tarybos narių. Tada ir įžiūriu galimybę pozityvioms pertvarkoms pradėti. Jei ateis ne tokie žmonės, kuriuos kažkam reikėjo įtaisyti šešerių metų ramiam tūnojimui, tai labai linkėčiau, kad jie išsirinktų pirmininku aktyvų ir profesionalų asmenį, pavyzdžiui, poną Račą, o ne kokį etatinį “pirmininką” – prisitaikėlių čempioną, visiems įtinkantį 😉
Tada ir bus laikas iškelti iniciatyvas dėl LRT įstatymo pataisymų, patiems pamąstyti apie Tarybos sudarymo principus (ypač idiotiškas man atrodo nepaprastai ilgas 6 metų buvimo Taryboje periodas), svarstyti kontraktų su Tarybos nariais galimybę (nors aš labai abejoju, kad BBC pavyzdžiu pas mus būtų galima surinkti tokią stiprią komandą – visgi intelektualinis mūsų šalies potencialas, pripažinkime, kol kas nelabai aukštas, visi protingesni žmonės išgraibstyti į geras vietas ir kažin, ar jie norėtų jas mesti, kad keletą metų beveik visą laiką ar bent pusę skirtų LRT reikalams, – ar jūs vis galvojate apie tą patį visur tinkantį Niedvarą ar kitą kokį atsilaisvinusį bankininką? 😀 ). Mano nuomone, visuomeniniais pagrindais sudarytos Tarybos principas nėra blogas, tada yra daugiau vilties, kad tie žmonės arčiau tikrovės. Jie turėtų ginti visuomenės interesą nuo per daug įsismaginusių profesionalų noro daryti vien gamybą – nors ir aukšto lygio.
Bet, žinoma, diskutuoti būtina, ieškoti savojo optimalaus sprendimo reikia. Tą ir palinkėčiau būsimai Tarybai, nes vilčių nuo kitų metų įžiūriu daugiau, nei dabar.