uagadugu

Jau rašėme apie TV anties problemą TV3 tinklelyje.

TV3 ją sprendžia radikaliai, naikindama visą laidos juostą nuo pirmadienio iki ketvirtadienio ir palikdama vieną savaitinę laidą.

TV anties transliavimo formato pakeitimas yra laidos autorių ir TV3 programos dėliotojų prisipažinimas pralaimėjus. Sprendžiant iš tinklelio pozicijos iškart po Žinių, laidai buvo skirtas ypatingas vaidmuo. Ji turėjo tarsi garvežys tempti visą likusią geriausiu laiku rodomą TV3 šiokiadienių programą.

Planas nepavyko, todėl imamasi chirurginės operacijos. TV3 dešimčia minučių ilgina visų trijų tarp naujienų rodomų TV laidų trukmes ir šiuo būdu kompensuoja TV anties užimtą pusvalandį. Šia proga keičiasi visų į šią permainų karuselę patekusių laidų laikai.

Taip galima laimėti ir pralaimėti. Tomis valandomis TV3 nėra lyderė,  todėl norėtųsi galvoti, kad nėra ką prarasti. Antra vertus, pas žiūrovą jau susiformavo šiokie tokie įpročiai ir laidų pastūmimas iš priprasto laiko gali priversti perjungti kanalą, arba, kas daug blogiau, jo visai neįsijungti.

Didžiausi pasikeitimai – ketvirtadienį.  Čia iš savaitgalio atkeliauja Nuodėmių dešimtukas, o vilčių akivaizdžiai nepateisinusiam Ekstrasensų mūšiui tenka važiuoti į sekmadienio pavakarę.

Tačiau didžiausia ir pikantiškiausia staigmena žiūrovo laukia po Nuodėmių dešimtuko. 20:10 čia atsiranda išromyta, į valandinį formatą sugrūsta TV antis. Sakysite, tiek čia tos pikancijos…

Kol nepamatai, kad TV antis suplanuota vietoj Sauliaus Bartkaus gamintos Dzin, kurios tinklelyje apskritai nepastebime.

Priminsime, kad tiesioginė TV anties pralaimėjimo kaltininkė yra to paties prodiuserio, bet kitai – LNK televizijai gaminama Kakadu.

Tai, be abejo, sutapimas, bet gali ir pagalvoti, kad šiuo rafinuotu būdu TV3 atsilygino prodiuseriui už savo pralaimėjimą.

Priminsime, kad tai jau antra Sauliaus Bartkaus prodiuserinės kompanijos iš eterio išnykusi laida šią savaitę. Pirma buvo panašaus į Dzin žanro, bet daug mažesnės žiūrovinės sėkmės Laba diena. Tiesa,  LNK vietoj jos tinklelyje rado vietos to paties prodiuserio kriminalinių tyrimų laidai Faktų tyrimo biuras.

Praeitą sezoną anksti prasidėjęs permainų metas TV3 tinklelyje nesibaigė iki sezono pabaigos. Įdomu, kaip bus dabar.

uagadugu, nors ir Afrikoj, taip pat gavo LTV direktoriaus spaudos pranešimą dėl rafinuoto geltonio. Jis toks intriguojantis, kad spausdiname nekupiūruodami:

LTV direktoriaus Rimvydo Paleckio pranešimas spaudai

Rafinuotai geltonas šmeižtas, pajuokaujant.

Komercinė televizija LNK bulvarinėje laidoje „Kakadu“ (prodiuseris Saulius Bartkus) šių metų spalio 26 dieną paskleidė apie LRT gandus ir paskalas.

Tikrovės apie LRT neatitinkanti informacija suformuluota suktai, beveik juokaujant, taip, kad nebūtų galimybių kreiptis į teismą dėl tikrovei neatitinkančių faktų paneigimo.

Laida skelbė: „Lietuvos televizijos pastatas gali būti užstatytas bankams“, o toliau reportaže šis prasimanymas jau virto svarstymų objektu – „kalbama, kad LRT vadovui nauja paskola reikalinga tam, kad įsigytų kilnojamąją televizijos stotį“.

Kita nesąmonė: „Yra žinių, kad ponios Miliūtės atlyginimas yra 30 tūkstančių litų“, o kultūros viceministras Donatas Valančiauskas, laidoje paklaustas apie „Triumfo arkos“ biudžetą, svarstė: „girdėjau visokius gandus nuo 100 tūkstančių iki 160 tūkstančių litų“.

Visa tai netiesa.

Pritaikęs laidos kūrėjų sakinių konstrukcijų formuluotes galiu pasakyti, kad kalbama, jog prodiuseris S.Bartkus gali būti melagis. O apie LNK esu girdėjęs gandų, kad televizija virto oligarchų bei „Vilniaus brigados“ berniukų pinigų plovimo mašina.

Girdėjau, kad yra žinių, jog LNK turi rimtų finansinių problemų ir artimiausiu metu gali bankrutuoti arba būti parduota skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Vladimirui Romanovui, o S.Bartkus piktnaudžiauja LNK eteriu ir suvedinėja sąskaitas su LRT, nes S.Bartkaus požiūris į LRT ėmė keistis po to, kai pernai, prasidėjus krizei, LRT pakeitė požiūrį į S.Bartkaus „Požiūrį“ ir baigė jo transliacijas.

„Kakadu“ siužeto turinys, manau, sinchronizuotas su kita dieną pasirodžiusiu rašiniu „Lietuvos žiniose“. Šis dienraštis priklauso į oligarchą panašiam Bronislovui Lubiui, kuris valdo su LRT dėl reklamos konkuruojančią Baltijos TV. Jos auditorija pastaruoju metu mažėja.

„Lietuvos žinias“ redaguoja Valdas Vasiliauskas, sovietmečiu, kaip teigiama spaudoje, dalyvavęs slaptoje KGB operacijoje prieš Valdą Adamkų.

Mums šis pranešimas pasirodė labai įdomus todėl, kad rimtos, visuomeninės televizijos vadovas įsivėlė į diskusiją su savo bulvarinį pobūdį atvirai manifestuojančia ir iš to pinigus valgančia laida, kurioje paminėtų skaičių net toks menkavertis blogelis, kaip uagadugu necitavo.

Necitavome, nes visų pirma netikime, kad LRT už paimtą paskolą pirktų dar vieną kilnojamą televizijos stotį. Bet visiškai tikėtume, kad LRT paskola reikalinga dengti savo skolas. Imti paskolą yra normali ūkinė praktika – LRTC užstatė bokštą, tai kodėl LRT negalėtų užstatyti savo pastatų? Aišku, abejojame, ar šiais laikais tokias paskolas imti protinga, nes palūkanos bankuose – žiaurios. Nebent tikintis, kad tas palūkanas reiks mokėti kitiems. Bet juk lūkesčiai bergždi – tik geras beprotis norėtų dabar eiti į LRT. Todėl palūkanas juk reiktų iš kažkur krapštyti patiems.

Taip pat nesiruošiame skaičiuoti kolegų honorarų ar autorinių laidų sąmatų. Dėl kitos priežasties. Dėl to, kad pradžioje reiktų susitarti dėl skaičiavimo matų suvienodinimo. Komercinėse ir visuomeninėse televizijose gaminamų laidų sąmatų lyginimas be šitokio konvertavimo yra tarsi vieno svėrimais svarais, o kito kilogramais. Daugumas į komercinę televiziją prodiuserių atnešamų laidų yra taip vadinama kasetė – t.y. į tokioje kasetėje atneštą laidą sudėtos visos jos pagaminimo išlaidos, kurios apibrėžtos konkrečioje sutartyje. Tai yra aiškus ir atviras skaičiavimas. O LTV pas save ir sau gaminamoms laidoms suteikia ištisą paletę paslaugų – grimerinės, dekoracijų sustatymas, operatoriai, techninio centro paslaugos, administravimas ir t.t.. ir t.p., kurias šalia aiškių ir matomų honorarų gali įtraukti į sąmatą, o gali ir ne; kurias gali skaičiuoti vienaip, o gali ir kitaip. Čia neišvengsi subjektyvumo, simpatijų, antipatijų. Žmonės yra žmonės, jiems vieni gražūs, mieli ir artimi, o kiti – pabaisos ir šiaip kvazimodai negeri. O ir įkainius nusistatai pats, o ne rinka…

Šitokiuose skaičiuose koją nusilauš penkios Valstybės kontrolės. Juo labiau to nesiruošiame daryti mes.

O ir netikime, kad netgi atlikus tą Sizifo darbą ir suvienodinus matų sistemas, paaiškėtų, jog LTV autorių dabartiniai atlyginimai yra astronominiai. Nemaži jie buvo praeitą rudenį – kam labai norisi raustis skaičiuose (uagadugu tingi ir neturi laiko), palyginkite LRT tarybos ataskaitas už 2007 ir 2008 metus ir pamatysite tą skirtumą. LRT didžioji problema yra ta, kad prieš metus ne tik ekonominė, bet ir valdžios konjunktūra neatitiko puoselėtų lūkesčių, o įsipareigojimai liko.

Dideli.

R. Paleckis įsivėlęs į šitą bulvarinę diskusiją daro formaliosios logikos klaidas, kurios apskritai supainioja visas jo prielaidas. Pavadinęs prasimanymu informaciją apie užstatymą ir nesąmone apie atlyginimus, staiga viską perbraukia viena pastraipėle – visa tai netiesa. Suprask po to, kas tiesa, o kas – ne.

Bet tekste yra ir kitų įdomybių, kurios daro dėsningą poveikį patikliems uagadugu. Tarkim, dabar žiūrėdamas LNK peliukus noriu-nenoriu gaudysiu save už minties, kad tos ausys yra Vilniaus brigados.

Kitur LTV direktorius atidaro asmeniškumų Pandoros skrynią dėl prodiuserio Sauliaus Bartkaus. Toks dangtis sunkiai užsiveria.

Tendencijos įdomios – lauksime kitų LTV direktoriaus pasivaikščiojimų po plačiuosius telebulvarus.

Mano jau ne kartą cituotas Vladimiras Gomelskis ir Vido Mačiulio leksiką vartojant “keturių muškietininkų” Sabonio, Kurtinaičio, Jovaišos ir Chomičiaus bendražygis SSRS rinktinėje bei aršus Žalgirio priešas  dvikovose su CASK Sergejus Tarakanovas įdomiai pakomentavo Ramūno Šiškausko žaidimą dabartinio CASK pralaimėtose rungtynėse prieš, dievaži, nestiprią Romos Lottomatica:

- O žinai, Šiškauskas po vasaros į pirmą CASK treniruočių stovyklą atvyko su 9 kg. antsvorio?

- Nieko sau.

- Paatostogavo lietuviškame vienkiemyje…

- Cepelinų, matyt, privalgė…

Yra ko priekaištauti. Įmesta dešimt taškų, iš kurių keturi baudomis, o kiti iš artimo nuotolio. Nė vieno tikslaus metimo iš vidutinio nuotolio ar tritaškio.

Taip ėmiau ir šventvagiškai pagalvojau – iškeitė žaidimą rinktinėje į devynis kilogramus antsvorio.

Ar buvo verta?

Štai dabar žiūriu – rinktinėje žaidę broliai Lavrinovičiai buvo naudingiausi pirmame Eurolygos ture, Linas Kleiza kelia vėją Olympiacos‘e, iki paskutinio etapo rinktinėje čempionatui ruošęsis Mindaugas Katelynas daro double‘us Europos stipriausioje Ispanijos lygoje…

Šiškauskas?

Gal vertėjo pasitreniruoti rinktinėje, o ne valgyti kasdien po aštuonis cepelinus su spirgučiais? Nebūtų reikėję raudonuoti prieš trenerius ir komandos draugus tuos lietuviškus lašinius numetinėjant.

Dabar nei garbės, nei formos.

CASK juk griežtas klubas. Štai jo vyresnis futbolo brolis išveja jau antrą trenerį per tris mėnesius.

O Šiškauskas juk brangus žaidėjas. Įvertinkite kiekvieną jo kūno kilogramą. Apvali sumelė gausis.

Gali ir pataupyti. Kubiliaus jie neturi, bet juk atsiras koks vietinis Ivanuška Skuperdiajus ir kaput a la Mikaila.

Aš raginčiau Lietuvos politikus labai atsargiai pasverti savo žodžius kalbant apie spaudą bendrai ir apie visuomeninį transliuotoją atskirai.

Tie žodžiai yra išgirstami ir stebimi.

© LNK

Audrius Siaurusevičius, LNK TV laida Kakadu, 2009.10.26

LNK nuosekliai kriminalizuoja savo tinklelį. Šį kartą su įpareigojantį pavadinimą pasirinkusia laida Faktų tyrimo biuras – FTB, besiruošiančia smagiai joti ant amerikoniško Federalinio tyrimų biuro sunkiasvorio įvaizdžio. Juolab, kad ir temos paralelios – dabar skaudžiausia matyti, kaip švaistomi ir vagiami eilinių mokesčių mokėtojų kruvinu prakaitu uždirbti ir į valstybės iždą sumokėti pinigai. Kodėl į akivaizdų piktnaudžiavimą pro pirštus žiūri gausybė kontroliuojančių institucijų ir specialiosios tarnybos?

Kaip kuriamos gudrios schemos, siekiant apmulkinti eilinius Lietuvos Respublikos piliečius? Kodėl galingos su nusikalstamomis grupuotėmis suaugusios oligarchinės verslo struktūros valstybei diktuoja savo žaidimo taisykles?

To klausia laidos autoriai, bendrovės „Be tabu“ ir Ko žurnalistai. Taigi šalia patyrusio žurnalistikos vilko, neskubriai savo mintis dėstančio Raigardo Musnicko į TV areną išeina jau ne vienerius metus infošou laidoje „Kakadu“ dirbantis žurnalistas Paulius Kaupelis.

Paulius Kaupelis       © LNK

Jis - visiškai nežinomas veidas televizijoje, kuriam linkime sėkmės.

Vakar BTV taip pat pranešė apie skandalingus demaskavimus, bet apsiribojo vartotojų rinka, o dabar lauksime antausių valdžios korumpulams iš FTB.

LNK su savo programos naujovėmis – Byla, Kryžmine ugnimi, o dabar ir FTB, panašu, bando semtis stiprybės iš Paskutinės instancijos ir Abipus sienos populiarumo. Drąsiaus Kedžio istorija, skandalai su seimūnais, įtarimai nelegalių kalėjimų su teroristais buvimu Lietuvoje – visas šis informacinis srautas yra pakėlęs ne pramogos, o po rimtas, rezonansines naujienas besikapstančios žurnalistikos žiūrimumą.

Tačiau ar skandalai tęsis amžinai? Kas bus, kai atsitiks ilgas informacinis štilis? Juk nutils kalbos ir apie pedofiliją, ir apie plėšraus būdo seimūnus, o ir kalėjimai, berods, tik ABC išmislas. Ką tada rodysit? Galų gale ir visuomenė pavargsta kramtyti šituos didkepsnius su krauju.

Reiks tada sugalvoti savo temas ir savo skandalus. Štai čia prieš savaitėlę uagadugu susidomėję stebėjo, su kokia desperacija Audrė Kudabienė bandė užpildyti savo keturiasdešimt minučių eterio – pritrūkusi reportažinės medžiagos pašnekovu pasirinko kitą tos pačios televizijos žurnalistą Kristupą Krivicką. Teisingas pasirinkimas – Krivickas šneka su ilgomis pauzėmis, užima daug laiko. Taip kelios minutės ir susivalgo. Laidą juk iš kažko iškepti reikia…

Ar sakysit, bus kita Baukutė ir kitas Kedys? Dieve, apsaugok nuo tokių perspektyvų.

Pramoga yra pramoga. Ji – tikroji, amžina komercinės televizijos valiuta. Visa kita – papildai.

BTV nustebino pranešimu apie naują laidą. Šioje televizijoje atsitinka taip nedaug, kad kiekviena nauja žinia būna tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Pranešime dramatiškai klausiama Kodėl prekybos centruose plaunamos mišrainės? Kokius prekių antkainius slepia prekybininkai? Kas klausosi mūsų pokalbių telefonu? Kas slypi po žodžiais „akcija“ ir „nuolaida“? Ką daryti su bankais, už skolas atiminėjančiais būstus? Kaip pažaboti siautėjančius namų administratorius? Galiausiai – kaip sustabdyti tuos, kurie švaisto ir vagia mūsų pinigus?

Ir optimistiškai viliamasi, kad Į visus šiuos ir panašius klausimus atsakys jau lapkričio 2-ąją 18.00 val. BTV eteryje startuosianti ekonominės publicistikos laida „Kainos kodas“.

„Idėja kurti tokią laidą brendo jau seniai ir ji yra susijusi su visų Lietuvos žmonių, t.y. vartotojų, poreikiais. Įsibėgėjusi krizė, didėjantys žmonių apgaudinėjimo mastai, rinkoje pasirodę abejotini produktai, darbdavių, bankų ir paprastų prekybininkų savivalė tik dar labiau paskatino imtis šio projekto“, – sakė laidos idėjos autorius ir vedėjas, „Emmy“ apdovanojimą pelnęs režisierius Artūras Žukauskas.

Artūras Žukauskas © BTV

Tikslumo dėlei pažymėsime, kad Emmy režisierius Artūras Žukauskas nuskabė ne už pasiekimus režisūroje, o už aktorių parinkimą į filmą (t.y. casting’ą, kaip jį vadina kinošnikai).

Dar pažymėsime, kad idėja nėra pati šviežiausia – apie komplikuotus vartotojų ir pardavėjų santykius porinta dar sovietinės televizijos eteryje. Tiesa, rinkos santykiams žiaurėjant šitokių bandymų sumažėjo. Tai dėsninga ir sąlygota tos pačios rinkos. Televizijų vadovai tokias idėjas nenoriai priima dėl priežasčių, kurias laidos autorius pateikia, kaip privalumą: Kol kas nenoriu atskleisti turinio, tačiau galiu patikinti, kad daugelio Lietuvos prekybininkų, gamintojų, paslaugų tiekėjų bei politikų laukia nemaži skandalai.

Problema ta, kad tie Lietuvos prekybininkai, gamintojai ir paslaugų tiekėjai keisto sutapimo dėka kartu yra ir reklamos pirkėjai, o su mišraines plaunančiais prekybos centrais, disponuojančiais dideliais biudžetais reklamai paprastai niekas nenori pyktis.

Dėl šitokio politkorektiško  pragmatizmo užsienyje panašios laidos paprastai pasirodo visuomeninių transliuotojų eteryje, o ir tai tik tokiais atvejais, jei jos netransliuoja reklamos. Arba tai būna autoritarinių rėžimų šalys, kur valdžia leidžia sau užsiundyti paklusnius žurnalistus ant nepatogių verslininkų.

Čia – ne tas atvejis. BTV nėra visuomeninis transliuotojas, vadinasi, reklama jai reikalinga kaip oras. Ir gali visko prisigalvoti – BTV gina visuomenės interesą, ji elgiasi pilietiškai,  nebijo komercinių klientų spaudimo, nes turi didelę finansinę paramą iš savo akcininkų pusės; laida sočiai finansuojama europinių fondų vartotojų teisėms ginti; BTV žurnalistiniai tyrimai palies tik smulkmę, kuri nesireklamuoja; BTV kariaus su tais, kurie nepatogūs jos savininkams; BTV nežino, ką ji daro.

Na, o pretenzija rodytis eteryje kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio yra nokautuojanti. Tai yra labai rimta, jei pavyktų tokį sumanymą realizuoti. Tokiems projektams reikia stiprios komandos, nemažų pinigų ir daug ryžto (nebent tai būtų penkių minučių laidelė…). Šia proga žadama suburti profesionalų komandą, kurioje – ne tik Lietuvoje žinomi vardai.

Laukiame su nekantravimu. Ir viliamės, kad tai nebus eilinis šnipštas, kokių BTV eteryje pastarąjį TV sezoną buvo daug.

Pradedu naują teminį ciklą uagadugu bloge. Šneka apie tai, kas per klaidą išlikę dabar ir, neaišku, ar bus išlikę rytoj.

Senutės Europos Larso von Triero ir panašių į jį priekvailių intelektualų keikiamoje Amerikoje man patinka save tausojanti ir niekur neskubanti gyvenimo filosofija. Apsistojęs pas draugus Beverly Hillse kurį rytą atkreipiau dėmesį į kriokiantį aptriušusį šaldytuvą virtuvės kampe. Draugai daugiau, nei pasiturintys, todėl su nuostaba pasiteiravau, kodėl jie nekeičia šio, švelniai šnekant, senstelėjusio aparato į naują super duper stebuklą. Jis dirba. Solidžiai. Tiesa, ryja daug elektros, bet šaldo. Geras senas “General Electric”. Porą kartų smulkiai gedęs keturiasdešimtmetis šaldytuvas,- atsakė namų šeimininkė Birutė. Kam pirkti naują, jei senas dirba?

Ten nekelia nuostabos 30-40 metų senumo kadilakai, fordai, bjuikai gatvėse. Važinėjama tol, kol nepataisomai sulūžta. Nė lašelio pižonizmo.

Prieš 15 metų į JAV nuemigravęs lietuvis, paliko prieštvaninį Žiguli. Kas keli metai sugrįždamas gimtinėn, ištraukia automobilį iš garažo, sutepa ir važinėja čia tą atostogų mėnesiuką. Auto gerai važiuoja – na tai kas, kad pagirgžda.

Vaikščiodamas Vilniaus gatvėmis pastebiu, kaip greitai dingsta vaikystės, jaunystės pėdsakai. Svajonė virto McDonalds, Žarija ar Rūdininkai – striptizo klubu, Vaivoje pardavinėja makaronus, o Žibutėje – kebabus, bene vienintelė Neringa išliko tokia, kokia buvo.

Nekeiksiu kapitalizmo. Jaučiuosi jo kūdikiu, bet…

Bet atsimeni baskų restoranėlius, kur pavadinimai perduodami iš smuklininkų kartos į kartą, branginami. Bet kur jau tos kartos pas mus…

O 25-40 metų senumo laikmetis apskritai yra žiauriai nelaimingas – per jaunas, kad būtų saugomas ir per senas, kad išliktų.

Todėl nusprendžiau fotografuoti bent jau senas iškabas, kurios per stebuklą dar nėra nudaužytos. Jų nedaug, todėl ir rubrika nebus dažna.

Pradžiai – kanceliarinių prekių parduotuvės reklama. Kažkada buvo prašmatnus neonas.

© uagadugu

Delfi spėja, kad “TV anties” žiūrovai kasdien nebematys – kasdieninė naujienų laida transformuosis ir nuo šiol žiūrovus džiugins tik kartą per savaitę. Tai patvirtino TV3 atstovė, nenorėjusi atskleisti, kada tiksliai žiūrovus pasieks pasikeitusi laida. „Tai bus pranešta artimiausiu laiku oficialiame pranešime“, – sakė ji.

Panašu, kad tai gali būti tiesa – TV3 turi pagrindo būti nepatenkinta, nes TV antis TV3 kanalo reitingų kreivėje sukuria duobę, iš kurios televizija vėliau sunkiai kapstosi.

Nesame jokie visažiniai, bet jau pristatydami naują TV laidą kiek abejojome jos sėkme. Tiesa, buvome apsirikę dėl žanro. uagadugu atrodė, kad TV antis konkuruos su Dviračio šou, o atsitiko varžymasis su Kakadu.

Tai infošou – žanras, kurio esmė – dažnai netgi labai rimtą informaciją pateikti adaptuotą masiniam vartotojui – tam, kuriam įprastinės naujienų laidos yra per rimtos, o ir tam, kuriam norisi į jau žinomą informaciją žvilgtelti kiek kitu, lengvesniu kampu.

Adaptavimo priemonių yra daug- vedėjų asmenybės, jų dantų baltumas, redaktoriaus vedėjams į lūpas įdedamo teksto atraktyvumas, montuotojo meistriškumas, vaizdinės grafikos tobulumas, humoristinės gaidelės balse, garsinių efektų gausa, reporterių smalsumo ir įkyrumo samplaika ir dar daug čia neišvardytų elementų, kurių į jaučio odą nesurašysi.

Infošou lengvumas yra tariamas. Tokios laidos lengvos atrodo TV ekrane, bet jas kokybiškai pagaminti yra labai sunku. Taip, jos neturi intelektualaus krūvio, bet, kaip jau ne kartą esame tvirtinę, jog, kad ir kaip tai neįtikėtinai atrodytų kultūrininkams, intelektualų krūvį televizijoje pagaminti yra žymiai lengviau ir pigiau, nei pramoginį.

Norint tinkamai suderinti tuos neintelektualius elementus reikia tikrai daug pastangų ir laiko. Juolab, jeigu reikia gaminti laidą konvejeriu – keturias dienas per savaitę. Aidas Puklevičius ne veltui paliko FHM.

TV anties planai atrodė tikrai ambicingai – vien veidų kiekis – Livija Gradauskienė, Justas Jankevičius, Vytautas Šapranauskas, Džiugas Siaurusaitis, Aistė Paškevičiūtė. Prieš Kakadu du - Tomą Ališauską ir Ugnę Skonsmanaitę.

Turint tiek žvaigždžių, reikėjo sugalvoti jiems daug rubrikų – čia ir specialus interviu, ir speciali rubrika Aistei Paškevičiūtei.

Panašu, kad to viso per daug.

Todėl daug tekstų gerokai pritemptų arba nepritaikytų prie laidos veido kuriamo personažo.

Jeigu tas veidas dar pats žinotų, kokį personažą gali sukurti… Ir ar gali…

Tada ir humoras neskamba.

Net tada, kai jo esama tekste.

O tempas per lėtas. Tai ypač jaučiasi lyginant su Kakadu. Pastarasis prašvilpia pro TV antį kaip ekspresas pro lėtuką. Tekstai vedėjams per ilgi, J. Jankevičius nėra greitakalbis, o dar ir cementu užsiciklinęs ties vienu savo parodijuotų personažų, kurio uagadugu neturi garbės pažinoti. Žinome, kad tai patinka mažiems vaikams, bet abejojame, ar šitiek auditorijos kanalui gali pakakti.

Greitas tempas apskritai yra viena labiausiai komercinę televiziją charakterizuojančių savybių. Staiga sugalvojęs prarasti tempą ar įdarbinti lėtakalbius vedėjus privatus kanalas pradeda panašėti į vyresnių žiūrovų žiūrimą visuomeninę televiziją su atitinkamais reitingais.

Kakadu šituo neapkaltinsi. Greitai išpyškinantys savo tekstą vedėjai, gera ritmika sumontuoti siužetai. Puikus amatas, ilgametė praktika ir tiek.

Be to, Kakadu nebando nukrypti į sunkiai paprastam žiūrovui suprantamas paraleles – zvonkusgeitas>>>votergeitas ir t.t. Infošou laidas dažnai gamina žmonės, kurių intelektas daug aukštesnis, nei vidutinio žiūrovo, bet, štai, žmogiškas bruožas – tuštybė kartais pakiša koją. Dažnai būna sunku peržengti per savo ego ir prisitaikyti prie bambalinio televizijos žiūrovo mentaliteto. O neperžengęs žūsi rūsčioje reitingų kovoje.

Arba keliausi į visuomeninę, kur reitingas nėra autoritetas, o todėl gali daryti ką nori – svarbu, kad tai darydamas būtum nutaisęs kuo rimtesnį veidą. Nes ten rimčiausias laimi. Nesvarbu, koks tuščias viduje bebūtų.

Tačiau TV antis pralaimi ne Kakadu. Ji pralaimi visų pirma sau. Be galo subjektyvia uagadugu nuomone, LNK veltui išsigando TV anties, ant šios staigiu mostu uždėdama Kakadu. Tarsi TV anties smagiai nepaturėtų kuris nors tiesioginis Nekviestos meilės įpėdinis, Kakadu puikiai atrodant savo tradicinėje programos pozicijoje prieš Dviračio šou.

Beje, TV antis gerėja. Akivaizdu, kad ten dirbantys protingi žmonės daro išvadas, nagrinėja laidos silpnas puses, pluša.

Bet, matyt, kanalui to per mažai.

O gaila. Nes, kaip jau esame pažymėję, konkurencijos televizijose nepakanka.

uagadugu seka neakivaizdinį premjero, jo lūpomis sakomą jo aplinkos (mūsų nuomone galinčios būti mažiau arogantiška, jeigu jau nepavyksta būti kūrybinga) ir Prezidentės paskutinių kelių dienų dialogą, kuris pradžioje lietė tik biudžetą plačiai, o dabar kristalizuojasi ties radikalaus reformavimo reikme. Panašu, kad tai yra tikras D. Grybauskaitės prioritetas.

uagadugu šis bruožas yra labai simpatiškas. Jis - judėjimas, o ne patogi biurokratams pelkė, į kurią, panašu, A. Kubilius ir jo aplinka su visomis Saulėlydžio komisijomis yra labai maloniai sau įvirtusi. Kaip greitai biurokratija sužiaumoja partinę nomenklatūrą! Nesvarbu, kuri partija valdžioje bebūtų:

Prezidentė konstatavo, kad pasirinktas lengviausias kelias tiesiog lopant biudžeto skyles artimiausiems dvejiems metams ir ne tiek daug, kiek būtų galima tikėtis galvojant apie struktūrines reforma, – sakė L.Balsys.

Prezidentės matymui pritariam, bet nieko padaryti negalim. Andrius Kubilius

Taupymo paletę turime didžiulę, arba-arba nėra. Yra arba-arba ir dar kartą arba. Norėčiau pasakyti, kad tokia aritmetinė skaičiuoklė tikrai neturi veikti – turime kalbėti apie struktūrines reformas, struktūrinius pokyčius. Kitąmet jau bus vėlu, todėl kad dabar yra galimybė pasinaudoti sunkmečiu ir daryti struktūrines ilgalaikes pertvarkas. Šiuo metu pasiūlytas biudžetas yra tik trumpalaikis skylių kaišymas. D. Grybauskaitė

Per pusę metų tokios reformos nepadaromos. Paskaitykite, kaip tai buvo daroma Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje ar Naujojoje Zelandijoje – žymiausiuose tokių reformų šalių pavyzdžiuose, tai pamatysime, kad tikrai tai užtrunka ilgiau. A. Kubilius

Mėginama išgyventi sunkmetį, o jau tada pradėsime galvoti. Reikia žiūrėti kūrybiškiau, drąsiau. D. Grybauskaitė

Apie reformas tik kalbama. Laikas tai daryti dabar. Rezervų matau, reikia tik veikti drąsiau, nemėginant daryti aritmetinių veiksmų. D. Grybauskaitė

Kadangi uagadugu yra blogas, kuriame televizijos labai daug, negalime nepastebėti Prezidentės požiūrio į mūsų aprašinėjamą objektą šiuo labai užimtu D. Grybauskaitei laikotarpiu:

Televizijos praktiškai nežiūriu. Nenoriu, kad kas nors mane įtakotų.

Prezidentės spaudos konferencija, 2009.10.20

Nesusireikšminkim, kolegos, nesusireikšminkim…