uagadugu

© TV3

TV3 paskelbė vargu bau ar sau labai malonų pranešimą apie laidos Šok su manimi rezultatų pasikeitimą. Primenu, kad paskutinėje laidoje tolimesnio dalyvavimo šioje tuštybės mugėje neteko Justinas Jankevičius ir Asta Židonytė. Taip buvo parodyta ekrane pasirodžiusioje lentelėje.

Pasirodo, kompiuterio ekrane tiesioginėje transliacijoje buvo parodyta klaidinga lentelė, pagal kurios duomenis Justino Jankevičiaus pora turėjo palikti šou. Išaiškinę klaidą mes skubame šios laidos ir porų gerbėjams pateikti teisingą lentelę ir atsiprašyti už paskelbtus netikslius rezultatus. Pagal patikslintus duomenis Justino ir Rasos pora, susumavus dviejų laidų rezultatus atsiduria septintoje vietoje, tuo tarpu su projektu atsisveikina Aistės Paškevičiūtės ir Artur Bajor pora.

TV3 teigia, kad po praėjusio šeštadienio TV3 laidos „Šok su manimi“ netilo kalbos – ne tik žiūrovai, bet ir kolegos negalėjo patikėti galutiniais rezultatais, kurie privertė Justino Jankevičiaus ir Rasos Židonytės porą pasitraukti iš projekto.

Na, uagadugu manymu, tai subjektyvu. Galime lažintis, kad dabar netils kalbos ir atsiras netikinčių, kad Aistė Paškevičiūtė ir Artur Bajor iš tiesų ir buvo tie paskutiniai…

Tiesa, TV3 perkelia atsakomybę audito kompanijai, kuri iškart po šio šeštadienio tiesioginės transliacijos atkreipė dėmesį, kad sumuojant dviejų paskutinių laidų rezultatus, galėjo įsivelti klaida. Nuodugnesnis patikrinimas tai patvirtino.

Kaip bebūtų, šitokios istorijos kenkia ne tik laidos, kuri šiuo metu yra viena žiūrimiausių iš visų lietuviškųjų, bet ir viso kanalo patikimumui.

Beje, nors uagadugu ir nėra prisiekę šios laidos žiūrovai, iš ištikimų jos gerbėjų lūpų esame girdėję, kad laidoje vyksta nepaaiškinami taisyklių kaitaliojimai, kurie apskritai trukdo suprasti, kas ten vyksta. Jeigu tai tiesa, konkurentai turėtų ploti katučių.

Beje, keisti dalykai. Tos visos istorijos su lentelėmis kažkodėl atsitinka LTV studijose (primename, kad Šok su manimi tiesiogiai rodoma iš LRT rūmų).

Keistenybių būta ir prieš porą metų, kai Rūta Ščiogolevaitė su verta Eurovizijos daina pralaimėjo Eurovizijos atrankos finalą. Tada lentelių šokis ekrane irgi sukėlė daug diskusijų.

TV6 pranešė, kad TV6 žiūrovai, žiūrėdami televizorių kaip įprastai, galės pasijusti lyg kino teatre, nes jų mėgstami užsienio serialai ir šou bus rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Na, jeigu žadamas visos užsienio programos titravimas, bus įdomu. Tai būtų pirmas toks kanalas iš bent kiek ženklesnio žiūrovų dėmesio susilaukiančių eterinių TV stočių. Kabelinėse ši praktika dažna, bet mažai įtakojanti, nes jų auditorija nepalyginamai mažesnė.

Lietuvos spaudoje daug iečių prilaužyta dėl to, kas geriau – titruoti ar įgarsinti filmai ir serialai. Diskusijose išryškėjo mažų mažiausiai kelios nuomonės. Pirma – geriau žiniasklaidoje paskleista, o todėl buvo galima susidaryti įspūdį, kad labiausiai reprezentatyvi. Tai nuomonė, kurią pavadintume šviečiamąja-liberalia. Pagal ją Lietuvos televizijas reikia prisodrinti titrais, tai reglamentavus vos ne įstatymais. Pagrindinis argumentas – reikia tautą išmokyti užsienio kalbų. Pavyzdys – skandinavų šalys, kurios kažkada, televizijų aušroje pasirinko būtent subtitravimą, o ne įgarsinimą ir todėl šiauriečių tautos gerai moka užsienio kalbas. Na, yra šitame teiginyje šiek tiek šelmiškumo, kadangi tos užsienio kalbos iš tiesų yra viena anglų kalba. Televizinių serialų, filmų daugiausiai sukuriama JAV, o todėl jų daugiausia ir yra titruojama. Taip pat Skandinavija yra bene didžiausia Jungtinėje Karalystėje sukurtos TV produkcijos pardavimo rinka pasaulyje be pačios Anglijos.

Todėl uagadugu karštai adoruojamos britiškos Midsomerio žmogžudystės Švedijoje užima pirmąsias TV dešimtukų vietas.

Liberaliosios nuomonės atstovai linkę savo idėją globalizuoti, todėl jų leksikone dažni žodžiai – visur, Europoje ir t.t. Realybė kiek kitokia – dominuojantis užsienio produkcijos adaptavimo būdas yra netgi ne įgarsinimas, o radikalesnė jo atmaina – dubliavimas. Taip daroma daugiausiai gyventojų turinčiose Europos šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, išskyrus Angliją, kurioje ne anglosaksiškų šalių pagaminti filmai apskritai rodomi tik nišiniuose kanaluose.

Vargu ar visuotinį subtitravimą palankiai sutiktų ir vidutinis žiūrovas. Jis jau pripratęs filmą televizijoje žiūrėti, o ne skaityti. Skandinavams niekuomet nereikėjo pereiti prie subtitruoto (t.y. intelektualinių pastangų daugiau reikalaujančio) filmų žiūrėjimo nuo įgarsinto. Čia tas pats, kas priversti pakeisti valgiaraštyje picą kasdienę į sveikųjų salierų salotas. Kasdienes…

Sakysite, o kaip kinas, kur filmai titruojami? Taip, bet kokią auditoriją tas kinas turi, lyginant su televizine? Vienas prie dešimt geriausiu atveju… O ir ta – žalias jaunimėlis ir kiti vaikigaliai.

Lietuviškos televizijos visuomet priešinosi visuotinio subtitravimo idėjai. Priežastis – kartus patyrimas. Televizijos yra eksperimentavusios su titruotais filmais ir jos žino, kad tokius eksperimentus auditorija sutinka labai paprastai – perjungdama kanalą. Šalia aukščiau paminėto intelektualinio tingulio ir šiaip visai žmogiško bei pateisinamo pripratimo yra dar ir objektyvūs veiksniai – didelis vyresnio amžiaus auditorijos, kurios regėjimas neleistų pratintis prie subtitrų, kiekis prie ekranų, o ir senyvas TV imtuvų parkas, tarp kurių dar nemažai sovietinių elektronų ar horizontų. Jie paprastai jau pjauna vaizdą apačioje, o todėl iš tų titrų nieko neliktų.

Tačiau netgi šiai auditorijai nekenkia rusiškos TV produkcijos subtitravimas…

Komercinės televizijos neprieštarautų, jei šviečiamosios funkcijos imtųsi LTV, tačiau šiai tokia veikla atneštų labai prastus padarinius. Būtent jos auditorija ir yra tie vyresniojo amžiaus žiūrovai. Todėl subtitravimo šalininkams būtų padoru siekti visuotinės subtitravimo praktikos įdiegimo neišskiriant nė vieno kanalo ir sudarant visiems lygias sąlygas kovojant dėl žiūrovo.

Na, o TV6 lenkia laiką. Bet nenurašykime visko pažangos vardan. Nors TV3 ir TV6 programų direktorius Jurgis Jefremovas ir teigia, jog svarbu, kad ši produkcija ne tik informuotų ar kviestų pramogauti, bet ir mokytų užsienio kalbų, neužmirškime, kad kanalas – privatus. Kartais mažam kanalui apsimoka eiti tuo keliu, kuris didesniam būtų pražūtingas. Subtitravimas Lietuvai yra nišinis kelias, todėl jį pasirinko ne TV3, o TV6. Tik tiek, kad tai, kas didesniam yra takelis, mažesniam gali būti vieškelis. Jei prie dabartinės 2.5 % auditorijos kanalas šituo subtitravimu prisiaugintų bent poros procentėlių raumenis, tai jau būtų tikrai daug.

To, matyt, ir tikimasi.

Rūta Janutienė © LNK

LNK praneša apie dar vieną kriminalinio pobūdžio laidą. uagadugu jau rašė apie savotišką šių laidų renesansą. Panašu, kad ne tik ekonomikoje, bet ir televizijoje tarsi laiko mašina keliaujame į tuos laikus, kai jos buvo žiūrimiausios.

Komercinės televizijos pajuto laikmečio iššūkį ir grynina savo pramoginį formatą, žiūrovams siūlydamos visų pirma siaubą ir anekdotus.

Žiūrovai krizės metu linkę gydytis nuo streso tuo, nuo ko susirgo – t.y. stresu. Kriminaliniai siužetai šiuolaikiniam žiūrovui yra tarsi Haufo, Hofmano ar brolių Grimų siaubo pasakos. Parašėme siužetai, pasakos ir čia turime prisikąsti liežuvį nes, cituoju, su naująja laida padarysime galą netikrai publicistikai: sapalionėms su vaidybos elementais ir išgalvotais siužetais. Pažadu, kad mūsų laidoje nebus zvonkų ir zvonkių istorijų. Pristatome programą, kuri skirta stiprių nervų žiūrovams. Mes rodysime apie tikrus nusikaltimus ir taip, kaip jie atskleidžiami. Turime unikalius informacijos šaltinius ir unikalios filmuotos medžiagos.

Stipru.

Bet lygiai prieš tris mėnesius tūlas Kristupas Krivickas savo būsimą kriminalinę laidą TV3 kanale pristatė šitaip: Visos iki šiol rodytos kriminalinės laidos tik atspindėdavo paviršių. Niekas nesiryždavo kapstyti giliau. Gerokai giliau. Nes tai brangu, sudėtinga ir pavojinga. Mes ištaisysime šitą klaidą.

Turime tokį įtarimą, kad naujos LNK laidos autorė Rūta Janutienė-eks Grinevičiūtė (niekaip nepriprantame prie tos Janutienės, atleiskite), tardama savo grėsmingą tekstą turėjo omeny ir kai kuriuos TV3 prodiuserius. Hm…

Ir tikėk dabar – kas mažiau vaidins, o kas daugiau. Tačiau čia laidos autorė nokautuoja žiūrovą (o gal būt ir kolegas prodiuserius-kriminalistus) anonsu: Pirmoji laidos istorija bus išties šiurpi – apie baisų ir žiaurų nusikaltėlį, tikrą monstrą, tarsi atgijusį Dekanidzę. Naujų laikų nusikaltėlis norėjo valdyti visą Vilnių, paimti sostinės kontrolę. Pati iš pirmosios bylos sužinojau, kad jo gauja veikė ir mano gatvėje.

Sveiki atvykę į pragarą.

Šiokį tokį pragaro ugnies alsavimą turėtų pajusti ir kurie nors LNK prodiuseriai. Šiaip ar taip naujos laidos paprastai ateina į senųjų vietą.

Kas ta silpnoji grandis?

Prieš porą savaičių spėliojome, kad keitimus programoje pirma darys TV3. Gali būti, kad apsirikome.

Tai, ką dabar darys uagadugu, vadinasi lengvas post‘as a la delfi. Imi spaudos pranešimą ir įdedi pakeitęs du žodžius. Nekeisim nė vieno, ma jį bala – juk penktadienio vakaras, tingisi toj Afrikoj. Ir dar palmės šešėlis visu ilgiu maloniai užklojo:

Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino LRT prašymą ir panaikino žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, kad Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“ buvo paskleista neteisinga, netiksli ir nešališka informacija ir nepatikrinti faktai. Tokį sprendimą Romo Gudaičio vadovaujama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo priėmusi nagrinėdama UAB „Tele-3“ skundą dėl šių metų sausio 21 dieną vykusios tiesioginės LTV laidos apie žiniasklaidos santykius su politikais, žurnalistikos Lietuvoje padėtį ir žurnalistų solidarumą.

Laida buvo surengta kitą dieną po to, kai iš darbo buvo atleista TV3 žinių tarnybos vadovė Jolanta Butkevičienė – už tai, kad drauge su kitų Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovais reikalavo panaikinti žurnalistų darbo sąlygų Seime suvaržymus. Šių metų gegužę Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas J. Butkevičienės atleidimą pripažino neteisėtu.

LTV laidoje „Teisė žinoti“ kalbant apie Žinių tarnybos vadovės atleidimą iš darbo buvo paminėtas incidentas, kai iš TV 3 žurnalisto buvo atimtas leidimas dirbti Seime, o televizijos vadovybė, laidos vedėjos Ritos Miliūtės teigimu, tada jo negynė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime konstatuoja, kad žurnalisto gynimo sąvoka yra daugiareikšmė ir „tai gali būti moralinės, teisinės priemonės, palaikymas, viešumas“. Teismo sprendime taip pat sakoma, kad televizija turi visas galimybes informuoti visuomenę apie savo atliktus veiksmus ir viešai išreikšti savo palaikymą, tačiau TV 3 televizijos vadovybė to nedarė. Pastaroji teigia, kad ji gynė žurnalistą pasirašydama skundą dėl akreditacijos panaikinimo, tačiau išnagrinėjęs skundą ir Lietuvos Respublikos įstatymus teismas padarė išvadą, jog ji gynė savo, kaip informacijos rengėjo, teises, o ne žurnalistą dėl kokretaus jo elgesio.

Šia teismo nutartimi panaikinamas ir nurodymas, kad Lietuvos televizija suteiktų eterį UAB „Tele-3“ direktorei Laurai Blaževičiūtei. Laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė komentuodama teismo sprendimą priminė, kad Švedijos koncerno MTG valdomos televizijos atstovai buvo kviečiami dalyvauti laidoje, tačiau tokia teise nepasinaudojo, nors vėliau žurnalistų etikos inspektoriui tvirtino kitaip. „Jei teismas nebūtų panaikinęs dabar jau atsistatydinusio R.Gudaičio sprendimo, įsigaliotų žalingas precedentas – kiekvienas atsisakęs dalyvauti laidoje, vėliau turėtų gauti televizijos eterį“, – sakė R. Miliūtė. „Juo labiau nesigailiu dalyvavusi bylos nagrinėjime kaip trečioji šalis, nes iš UAB „Tele-3“ interesams atstovavusios advokatės sužinojau, kad sprendimas nerodyti žiniose reportažo apie žurnalisto akreditacijos atėmimą buvo priimtas televizijos vadovės nurodymu, atsižvelgiant į akcininkų interesus. Mielai kviečiu šios televizijos direktorę į diskusiją apie įstatymais įtvirtintą redakcinę nepriklausomybę, eterį tam mūsų televizijoje visada suteiksime“, – patikino „Teisės žinoti“ vedėja.

LRT dirba labai nuoseklūs žmonės. Todėl dabar Jolanta Butkevičienė pluša ranka rankon su Rita Miliūte tos pačios televizijos tinklelyje. O šalia, LRT taryboje liežuviu darbuojasi ir Jolantą Butkevičienę atlapa krūtine nuo piktų komercininkų savivalės karštai ir nesavanaudiškai gynęs Dainius Radzevičius, kurio vedamoje laidoje apie žiniasklaidą Žinių radijuje šį antradienį sau tribūną for free turėjo Audrius Siaurusevičius. Jam oponavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Julius Dautartas ir Vydas Gedvilas bei Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius, o ne LRTC atstovai ar, dieve, A. Siaurusevičių apsaugok, koks kitamanis R. Sakadolskis. Opozicijos neatsitiko ir viskas buvo kaip Lietuvos radijuje. D. Radzevičius laidą vedė teisingai ir apvalainai, arba, jo žodžiais, ypatingai objektyviai. Kaip visuomet – visi kampai nugludinti. Pasiklausykite, jei laiko negaila. Man po laidos buvo.

Nebūčiau apie tai užsiminęs, jei ne to paties A. Siaurusevičiaus  kitur išsakyti žodžiai apie nežinia kokiu pagrindu susivienijusią grupuotę, besimataruojančią LRT ir aplink ją.

Artimi žmonės buriasi po viena vėliava. Natūralu. Vieni it kokiu sovietmečiu disidentų grupuotėmis glaustosi po Vilniaus arbatines, kiti valstybinių įstaigų kabinetuose skanauja viskį. Kiekvienam savo.

Ir nereikia čia tepti visų tuo, nuo ko ir pats neišsipagiriojęs, tsakant…

Bilas © Lietuvos ryto TV

Lietuvos ryto TV praneša pradedanti informuoti apie savo naująjį sezoną, kuris prasidės spalį. Ši televizija nebando varžytis su didžiosiomis televizijomis dėl dėmesio rugsėjį. Pastarųjų naujos laidos stumiamos su tokia savireklamine jėga, kad Lietuvos ryto TV nublanktų. Gal tai ir teisinga. Nors yra priešingos koncepcijos atstovų, kuriems atrodo, jog galima gegužiukais įsibrauti į žiūrovinio dėmesio peryklas ir anksčiau.

Pradedama nuo kulinarinės laidos. Lietuvos ryto TV spaudos pranešime rašoma, kad virtuvėje tarp gausybės puodų, keptuvių, įrankių ir maisto produktų televizijos žiūrovai išvys itin spalvingą asmenybę. Tai lietuviškos pop muzikos perlas, pramogų pasaulyje pasižymėjusios ir ne vieną tūkstantį gerbėjų pritraukusios grupės „ŽAS“ narys – Bilas“, – teigia laidos kūrėjai. Projekto pavadinimas išduoda, kad Bilas, kaip drąsi ir maisto klausimais turinti tvirtą nuomonę asmenybė, žiūrovus pamalonins įvairaus skonio patiekalais.

Eteryje pabiro, pažiro kulinarinių laidų arba laidų su kulinarinėmis rubrikomis. Televizijose vis daugiau neklipinės reklamos, įvairių sponsorinių, barterinių variantų ar kriptoreklamos, kuriems idealiai tinka laidos apie virtuvę, tvarkymąsi, buitį. Tokios laidos ramiai nusėda neprestižiškose, nedidelio biudžeto tinklelio pozicijose ir paprastai save išlaiko televizijai nieko arba beveik nieko nekainuodamos.

Ne taip, kaip į LTV išmigravę laida Žurnalisto tyrimas ar žurnalistė Jolanta Butkevičienė, kurių savęs sponsoriuojančiomis niekaip nepadarysi.

Ar Snoro kapitalo injekcija paveiks kanalo tinklelio apmatus?

Nesitikime jokių ideologinių intervencijų.

Tik įdomu, ar praėjusį sezoną be sėkmės pasirinkta strategija kovoti dėl brandesnio žiūrovo su LTV, kuri vis labiau ir labiau lengvėjo vasarop, dar bent kiek jausis naujojo sezono tinklelyje.

Ir ar bus kokių labiau sunkiasvorių naujienų.

Komentatorius ratas komentare uagadugu rašiniui piktinasi, kad tokia imone kaip LRTC valdo zmogus, kuris uzuot sprendes ginca teisiniais budais santazuoja sankcijomis visai visuomenei – visuomeninio kanalo transliacijos nutraukimu (beje, besidominčius LRT tematika primygtinai siūlyčiau perskaityti komentarus po tuo straipsniu- ten sugeneruotas bene vienintelis LRT problemas realiai galintis išspręsti būdas).

Bijau, kad už tiesą ratas priima ne ką kita, o LRT vadovų aukštyn kojom pastatytą realybę.

Daliai visuomenei jau įkalta į galvas, kad LRT yra skolinga už signalo perdavimą todėl, kad blogas LRTC taiko neteisingus įkainius, o ne dėl to, kad LRT nesilaiko savo įsipareigojimų mokėti už signalo perdavimą. Nepaisant to, kad  blogam LRTC tokiais įkainiais mokėjo ir ankstesnė LRT administracija, ir dabar moka komercinės televizijos.

O ir įkainius tvirtina ne LRTC, o Ryšių reguliavimo tarnyba.

LRT vadovybė žmonių galvose daro dar vieną gudrią manipuliaciją. LRTC nenorą bylinėtis su LRT ji pateikia kaip įrodymą, kad LRTC nesitiki laimėti tokio bylinėjimosi. uagadugu LRTC vietoje irgi nesibylinėtų. Puikiai žinome, kiek laiko Lietuvoje galima užtempti tokį bylinėjimąsi. Metus, du, tris? O per tą laiką visa LRT skola pakimba ore. Kas būtų visai palanku LRT vadovybei. Šiai neprošal pratempti laiko iki naujų kirkilinių valdžioj su pinigų kapšu.

Siekiant šio tikslo galima tiesiog paskęsti bylų jūroje. Vyrukai iš EBSW tai seniai įrodė. Ligos, senatys, dar velnias žino kas.

Komercinės televizijos šioje interesų košėje siekia pragmatiško tikslo: LRT pagalba įkirpti Mezon planais kliedinčiai LRTC į uodegą. Tikslas pateisina priemones. LRTC įkainiai, ko gero, tikrai sunkiai pakeliami krizės metu. Bet jos sukandusios dantis moka, nes tokius įsipareigojimus yra pasirašiusios.

Tačiau spręsdamos taktinę užduotį komercinės televizijos padeda išleisti iš butelio džiną.

Rinkoje atsiranda žaidėjas, kuriam negalioja taisyklės ir įsipareigojimai. Jeigu LRT galima nemokėti už signalo perdavimą, pagal tokią pačią logiką jai galima nemokėti už elektrą, vandenį, šildymą, autorines teises, kitus patarnavimus.

Ir įgyti toje rinkoje pranašumą. Nes gamybos sąnaudos tampa daug mažesnės.

LRT įsiskolinusi ne vienam televizijoje laidas kuriančiam autoriui. Daugumas tų autorių gyvena iš to, kad daro laidas dar ir komercinėms televizijoms. Taigi netiesiogine forma pastarosios kredituoja pačią LRT. Autoriai piktinasi. Bet tyliai. Tikimasi būti ne paskutiniais kreditorių sąrašėlyje, kai valstybė savo valstybinę televiziją visgi sušelps.

Tai gal per skambi paralelė, bet LRT uagadugu tampa panaši į Rusiją užsienio politikoje. Šiai taip pat negalioja taisyklės. Vis atsiranda koks Sarkozy’s ar Berlusconi’s, kuris už Rusiją pasako, ko ši norėjusi, kai pastaroji užlipa kuriam nors mažam kaimynui ant kojos. Pas mus išlindo gerasis meškiukas Eligijus Masiulis, kuris vietoj to, kad sarginiu šunimi kautųsi už sau pavaldžios įstaigos LRTC interesus, staiga išdavė LRT carte blanche būti padaužiškai naivia ir išsiblaškiusia skolininke.

Išties liberalus poelgis.

Kas vyksta su LRT, labai panašu į Vaidoto Žuko valdomą Nacionalinį transliuotoją 1999-2000 metais. Tada taip pat kalti buvo visi, išskyrus vadovybę. Visi atsimename, kuo tai baigėsi. Arti 30 milijonų litų skola.

LRT taryba elgiasi, kaip narkomanas, sėdintis ant užliūliuojančių kalbų apie misiją adatos, per savo haliucinacijas nejaučiantis mirties alsavimo.

O ji gali būti ir visai netoli.

Švedai mus apšaukė didžiausia savo ekonomikos grėsme.

Krepšinyje grėsme esam bulgarams, o ekonomikoje – švedams.

Pagaliau. Tautininkų svajonės pildosi.

Bent jau kažkam tampame grėsme. Rusams grėsme niekaip netampame, nors labai norime; lenkams netgi nenorime, nors važiuojant pro lenkų miestus vis tiek krauju apsipila širdis, kai matai centrines gatves pavadintas jų didvyrio Želigovskio pavarde. Ir tas Lietuvos nevirškinantis Sikorskis…

Mes irgi gal ir turėtume džiaugtis dėl tų raketų nedislokavimo, o ne reikšti diplomatiškus susirūpinimus. Kas paneigs, kad jomis būtų buvusi padalinta šįkart ne Europa, o Rytų Europa? Į tą į vakarinę pusę nuo raketų, kur dabar jau būtų Vakarai ir rytinę, kur geriausiu atveju pilkoji zona su regiono lyderiu – visiems mielu kietu dėde Lukašenka.

Ušackas, įtariu, tyliai trina rankas.

Bet švedus tai išdūrėm. Prisikreditavom jų pinigų, o dabar jie mus skelbia grėsme.

Kaip kokį neklaužadą vaiką, prikrėtusį išdaigų. Bet tėvai patys kalti – prišėrė zefyrais, o po to stebisi, kad atžala viduriuoja.

Panašu, kad prišėrę, dabar turės patys ir už ausų traukti. Vienose rogėse juk.

Televizijos prodiuseriams paskutines porą savaičių šypsosi sėkmė.

Pagautas Henrikas Daktaras, atstatydintas Arūnas Valinskas, išprievartavimu apkaltintas Deivydas Zvonkus.

Tai akivaizdžios nesėkmės kiekvieno jų gyvenime. H. Daktaras puoselėjo viltis taikiai nusenti sentikiu Bulgarijoje, A. Valinskas, berods, visai neprastai jautėsi Seimo vedėjo vaidmenyje, D. Zvonkui gyvenimas staiga tapo ne virtualia realybe, o tai dažniau skausminga, nei ne.

Bet nelaimės vieniems yra tikra sėkmė kitiems. Prodiuseriams ir televizijoms tokie įvykiai – ideali proga pasigerinti žiūrimumą. Netiesa, kad žmonėms reikia gerų naujienų. Geras naujienas rodančios televizijos iškart bankrutuotų. Net ir LTV reitingai pakyla ne Šventadienio minčių transliavimo metu, o kai televizija rodo Bėdų turgų ar specialią programą kurio nors žinomo žmogaus mirties proga. Žmonėms smagu matyti ne savo bėdas ir ne savo mirtį.

O televizijos žmonėms tarnauja. Kirpėjas pagal kliento pageidavimą kerpa plaukus, kepėjas kepa duoną, kurią klientas perka, o televizija ruošia laidas, kurių žiūrovui reikia.

Todėl nestebina, kai per porą dienų suplaukia net trys spaudos pranešimai vienos nelaimės tema:

TV3:

TV3:

LNK:

Jaučiate melodraminį virpulį? Prasidėjo dar viena muilo opera. Deivydas Zvonkus it koks Fernando ar Rikardo vyniosis kaip galėdamas nuo klastingos kaltintojos, Natalijos Zvonkės tarsi kokios Izauros ar Karmelitos sielą perpus plėšys pavydas ir nuolanki meilė, o klastinga kaltintoja, iš pradžių buvusi niekšinga kale, pabaigoje virs nuskriaustąja.

Kuo daugiau serijų, tuo televizijai geriau. Todėl bus išnarpliota kiekviena versijėlė, po dešimt kartų eteryje zulinami gandai, kol jie taps tiesa.

Cinikai sakys, kad tai dar viena Fernando ir Karmelitos sukurpta istorija, didinanti jų populiarumą.

Abejočiau, nes galima stipriai nudegti ir netgi kalėjime pasėdėti už tokią kūrybą.

Ko gero kažkas gerokai susipainiojo gyvenime.

Bet žiūrovui tai patinka.

O hienomis vadinami prodiuseriai – nekalti.

Tikrosios hienos – žiūrovai.

Tai yra mes.

uagadugu apklausa dėl Vilniaus, Europos kultūros sostinės baigėsi rezultatu, kokio ir tikėjomės. Štai jis:

Tikėjomės, nes patys nejaučiame. Norėjome pasitikrinti, ar čia tik mes esame tokie nejautrūs. Pasirodo, ne. Vilnius yra miestas, kuriame tradiciškai daug parodų, koncertų, spektaklių. Ne išimtis ir šie metai. Jų daug. Daug buvo ir prieš metus ir prieš porą. Kažkas pasikeitė? Atsidarė vienas kitas parodų centras, kuris ir taip būtų atsidaręs; atsitiko vienas kitas koncertas ar paroda, kuri, jaučiu, ir taip būtų atsitikusi; įvyko knygų mugė, kuri ir taip vyksta kasmet; turtingas bankininkas eiliniu savo ekscentriškui poelgiu pasirinko investiciją į brangų spektaklį, kurį, manau, ir taip būtų finansavęs; kažkas gerai pasišildė rankas ir kojas su fejerverkais.

Galiu būti palaikytas senu niurzga, bet mačiau kelias kitas Europos kultūros sostines ir žinau, kokia ten būna atmosfera. Miestai tiesiog verda kultūra. O Vilniuje praeisi visą centrą ir, jei nebūsi per daug akylas, nieko nepastebėsi. Niekas tau smegenų nekompostiruoja plakatais, televizinėmis reklamomis didžiuosiuose kanaluose. Kuklu, tylu.

Sakot, krizė. Gerai, o kaip paaiškinsite tai, kad tarkim, parodų cikle Abstrakcija ir ekspresionizmas – dvi Vilniaus tapybos tradicijos dalyvaujančios 22 miesto galerijos pradėjo paveikslus nurinkinėti iki oficialiai skelbtos parodos pabaigos. uagadugu nėra ištikimi maklinėtojai po Vilniaus parodų sales. Kažkada daug lankėmės ŠMC, kol ši dar buvo normalus parodų centras, o ne konceptualizmo propagavimo namai. Dabar – ne.

Todėl nuoširdžiai apsidžiaugėme, sužinoje, jog bus galima iškart apsilankyti 22 galerijose. Specialiai suplanavome kelionę iš Burkina Faso taip, kad aplėktume visas galerijas per porą paskutinių parodos dienų. Nepasisekė. Pirmą dieną, ketvirtadienį dar viskas buvo tvarkoj, tačiau penktadienį pusės galerijų taip ir nepamatėme – jos užsidarinėjo dailininkams nusirenkant paveikslus nuo sienų. Tiek to abstrakcionizmo kartu su ekspresija…

Kažkokia chaltūra šita visa sostinė. Gerai, kad tokiu liūdnu vaizdeliu bent jau ekspertai.eu turėtų būti patenkinti.

Sulyginau kelias žiniasklaidos informacijas. Štai Audrius Siaurusevičius LRT signalo išjungimą sutapatina su grėsme valstybės saugumui.

O LNK praneša ilginanti savo vakarinių Žinių laidą trečdaliu – iki keturiasdešimties minučių. Tiek trunka Panorama. Neseniai LNK pasielgė tikrai visuomeniškai ir transliavo A. Valinsko atstatydinimo procedūrą iš Seimo.

O Lietuvos ryto TV Edmundas Jakilaitis važiuoja su Nacionalinio transliuotojo žurnaliste Rita Miliūte į Minską, ten daro interviu su A. Lukašenka ir nepagaili šiam geriausiojo kanalo laiko. Ši televizija, beje, kiekvieną šiokiadienį nuo devynių transliuoja solidų informacinį bloką, kurio trukmė – septyniasdešimt minučių.

Žiū, BTV po savo vakarinės žinių laidos bene kasdien rodo rimtas aktualijų laidas.

Ar Jums tikrai atrodo, kad išjungus LRT nebūtų kam visuomenę painformuoti, jeigu užeitų koks pasiklydęs tankas iš rytų (čia pagal vieną rusų generolo pasakymą, kai, berods, vengrai buvo uždarę oro koridorių karinės technikos transportavimui į Serbiją – “ničevo, tankami proidiom”)?

Žinote, jeigu jau taip toliau tęsti diskusiją rytų įtakos tema, tai daugiausiai misijos Lietuvai yra atlikusi LNK. Nes ji kažkada, labai seniai. kai populiariausiu TV kanalu Lietuvoje buvo ORT, ėmė ir išjungė jo signalą.

A. Siaurusevičius akivaizdžiai sureikšmina savo kanalo svarbą. Tarkim, uagadugu neatsitiktinai nedaug rašo apie LTV. Šį kanalą žiūri apie 12 procentų žiūrovų, tai jau panašu į nišą, o tokie specifiniai reiškiniai yra verti mažesnio dėmesio, nei nenišiniai.

Netgi tose srityse, kur LRT turėtų laimėti su didele persvara, laimi privačios televizijos. Naujienų laidų kategorijoje Panorama velkasi uodegoje, o ir publicistikos srityje jokia LTV laida neprilygs Paskutinei instancijai.

uagadugu suprastų problemos rimtumą, jei LRT būtų bešališkas, visas politines pažiūras atspindintis transliuotojas. Taip nėra.

Aišku, apie LRT skandalų daug. Tai bene pats skandalingiausiais Lietuvos kanalas. Tik komerciniai kanalai juos specialiai provokuoja, o LRT jie randasi kaip iš gausybės rago patys sau ir iš savęs. Vienas po kito.

Bet Jūs tikrai esate užtikrinti, kad, dingus iš eterio LRT, nebūtų kam informuoti visuomenės apie tikras, o ne A. Siaurusevičiaus sugalvotas grėsmes?

Ašku, tai tiktai hipotetiškas klausimas, nes iš eterio LRT nedings. uagadugu rašo šia tema todėl, kad mūsų skaitytojų, tarp kurių yra ne vienas televizijose ir aplink jas sprendimus darantis žmogus, galvose LRT problematika pradėtų dėliotis į lentynėles, o ne būtų panaši į beviltiškai susivėlusį problemų kamuolį, kurį vienas kitam spardo vis ateinančios ir nueinančios valdžios. Tam, kad ji pradėtų dėliotis, reikia būti išanalizavusiems visas įmanomas LRT – nuo tos, kuri yra neliečiama šventa karvė – didžiulė viršministerija su viešosios įstaigos statusu, finansuojama pagal principą – duosit, kiek paprašysim (visi ženklai rodo, kad tokia ji turėjo tapti, jei G. Kirkilas būtų išlikęs valdžioje) iki tos, kurios modelį buvo suformulavęs dabartinis LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas – t.y. likviduotos, kurios funkciją atlieka komerciniai transliuotojai pagal atskirai skelbiamus konkursus misijai.

Tai nėra uagadugu paranoja. Tai rimto LRT žmogaus idėja, kurią būtų nepagarbu ignoruoti.