uagadugu

TV3 Šok su manimi filmuojamas LTV didžiojoje studijoje.

Anokia čia ir staigmena. Ne viena TV3 laida filmuojama LTV studijose.

Bet čia ypatingas atvejis.

Pamename, kokiu fenomenu buvo LTV Šokių dešimtukas. Laida, kuri pirmą kartą per daug metų tapo realia LTV alternatyva reitingų dešimtukuose dominuojančioms komercinėms televizijoms. Pirmą kartą po TV rinkos komercializacijos visuomeninis transliuotojas galėjo girtis žiūrimumu, atsiradusiu ne dėl Eurovizijos, olimpiados ar kokio iškilaus žmogaus laidotuvių.

TV3 Lietuvos televizijos Didžiojoje studijoje filmuoja su LTV kameromis, LTV operatoriais ir netgi su ta pačia transliacijos režisiere, kuri dirbo prie Šokių dešimtuko – LTV vyr. režisiere Asta Einikyte.

Panašūs planai, kadro kompozicija. Panašios kūrybinės idėjos.

TV3 elgiasi be jokių skrupulų – šaltas komercinis instinktas laimi. Ji netgi pasitelkia tuos pačius žiuri narius, kaip ir Šokių dešimtuke – Vytenį Pauliukaitį ir Jurijų Smoriginą. Patikrintas duetas.

TV3 Šokių dešimtukui praktiškai parašė dešimtuką.

Ko nepadarė pati LTV.

Ironiška, kad dabartinė LTV valdžia, atsisakiusi laidos praėjusiais metais, dabar uždirbinėja skatikus iš studijos nuomos.

Kai būtų galėjusi turėti auksinus iš Šokių dešimtuko reklamos pajamų.

Tada nugalėjo ambicijos. Buvo per sunku pripažinti, kad televizijoje iki A. Siaurusevičiaus būta kažko gero.

Ironiška, kad komercinė televizija šeštadienio vakarą rodo šokius tiesiogiai.

Kai etaloninių profesionalų LTV savo Triumfo arką, transliuosimą tą patį vakarą, rodys įrašiusi. O juk esami ar būsimi operos, operetės ar miuziklo profesionalai pajėgūs dainuoti tiesioginiame eteryje.

Jie juk ne šokių buratinai.

Ironiška ir kita. Kad jo nepadarė LNK. Būtent jos gretose yra Šokių dešimtuko prodiuserė Indrė Zelbaitė-Ciesiūnienė.

Bet kūrybinę svajonių komandą turinčiai televizijai imtis projekto, kuris neišvengiamai žiūrovui būtų asocijavęsis su mažiau žiūrima LTV, nebuvo prestižiška.

Ambicijos valdo mus.

Iki paskutinės vinies į grabą…

Lietuvos žinios susirūpino tuo, kad rugsėjo 1-ąją atleidimo iš darbo lapeliai bus įteikti LRT vaikų choro vadovams.

Kodėl LRT visą laiką bandomos įpiršti jai nenatūralios funkcijos? Kodėl Lietuvos žinios neprotestavo, kai kažkada LRT buvo naikinamas šiltnamis ar skalbykla?

uagadugu niekas neįtars simpatijoms LRT, bet niekaip nesuprantame, kodėl Nacionalinis transliuotojas turėtų išlaikyti chorus. Jeigu svarbi pedagoginė funkcija, nes tai požiūrio į jaunosios kartos auklėjimą problema, tai tegu tą problemą savo lėšomis ir sprendžia Švietimo ministerija. O jeigu choriniu dainavimu taip jau labai reikia užpildyti LR fondus, tai Lietuvoje yra daugiau negu daug chorų, galinčių užpildyti tuos fondus už dyka.

Jei Bronislovo Lubio spaudos organui taip reikia choro, tegu magnatas jį ir finansuoja. Su trąšomis jis turi tiek pat bendro, kiek ir su televizija.

O kryptis, kur pasiuntė Audrius Siaurusevičius chorinius interesantus, yra iš tiesų intriguojanti: “Jei vaikai dainuos, reikės atleisti žurnalistus”, – tvirtino A.Siaurusevičius ir patarė paramos ieškoti prezidentūroje.

Čia pas L. Balsį ar tiesiai pas D. Grybauskaitę?

uagadugu rašo šitą komentarą, kad mūsų skaitytojų galvose nebūtų painiavos. LNK ir TV3 išsiuntinėjo spaudos pranešimus, kur abi skelbia savo sezono atidarymo vakarus pergalėmis.

TV3:

LNK:

Televizijos ir reklamos agentūros vertina sociologų išmatuotą auditoriją pagal daug parametrų. Tikrai nevarginsiu jūsų sausais teoriniais išvedžiojimais. Paryškinsiu tik tuos, kurie dažnai pateikiami žiniasklaidai. Tai reitingas ir auditorijos dalis. Reitingas yra žiūrovų kiekis, skaičiuojamas nuo visų Lietuvos gyventojų turinčių televizorių. Tarkim, jei konkrečią laidą žiūrėjo 300 tūkst. žiūrovų, tai, žinodami, kad Lietuvoje gyvena, tarkim, trys milijonai gyventojų, suskaičiuosime 10 procentų reitingo. Tuo tarpu auditorijos dalis yra žiūrovų kiekis nuo visų tų, kurie tuo metu buvo įsijungę televizorius. Todėl, jeigu tuo metu, kai konkrečią laidą žiūrėjo tie jau minėtieji 300 tūkst. žiūrovų, televizorius buvo įsijungę 1.5 milijono, reiškia jos auditorijos dalis – 20 procentų.

Susumuokime. Laidos apie kurią kalbame reitingas yra 10 procentų, o auditorijos dalis arba share, kaip ją vadina TV profesionalai – 20.

Pagal nusistovėjusį standartą, platesnei publikai pateikiami laidų reitingai, o ne share. Laidų dešimtukai, kuriuos Jūs matote spausdinamus periodiniuose TV leidiniuose ir kuriuos tiems leidiniams pateikia pats TNS Gallup, yra sudaryti būtent pagal reitingą.

Dažniausiai lyginant dviejų laidų reitingą ir share, laida pralaiminti reitinguose, pralaimi ir share. Tačiau kartais, kai lyginamos laidos buvo transliuojamos skirtingose laiko zonuose, atsitinka, kad laida laimėjusi reitingus, pralaimi share.

Taip atsitiko su atidarymo koncertais. LNK atidarymo koncertas surinko daugiau žiūrovų, nei TV3 (LNK duomenimis -11.7, kai TV3 – 9.9), bet buvo ištisai rodomas geriausio laiko zonoje, todėl turėjo žymiai didesnį pasipriešinimą iš kitų kanalų, o jo auditorijos dalis buvo mažesnė, nei TV3 (LNK – 32.6, kai TV3 – 36.3), kurios koncertas tęsėsi iki 00:30, o ten konkurencijos nebuvo jokios.

LNK ir TV3 spaudos pranešimuose praleidžiamas jiems nepalankus skaičius. Tik tai, ką daro LNK, šiuo atveju yra natūralu, nes, kaip jau aukščiau rašėme, šnekant apie laidas būtent reitingo kategorija ir yra pagrindinė – share minėti neprofesionaliame kontekste nebūtina. TV3 rinkodara yra žymiai agresyvesnė, todėl ryžtasi profesionalų kontekstą iškišti neprofesionaliam skaitytojui ir, uagadugu nuomone, pasielgta neetiškaikorektiškai.

Nors kriminalo tame, be abejo nėra. Tiesiog pasakoma ne visa tiesa.

Būkite budrūs.

Sezono atidarymas © LNK

Na, štai. Praūžė, prašurmuliavo LNK ir TV3 sezonų atidarymai.

Yra komentatorių, barusių uagadugu už menamas simpatijas TV3. Nesutinkame, bet atiduodame duoklę tiems, kurie pirmesni buvo dažniau: kas tiesa, tas tiesa – sezono atidarymo švenčių pradininkė Lietuvoje – LNK. Atidarymai prasidėjo nuo to, kad 1996 metų rudenį LNK, tuo metu jau Lietuvos rinkos lyderis, triukšmingai atšventė savo 500 dienų egzistavimo eteryje jubiliejų, o ta proga ir atsidarė savo 1996-1997 metų sezoną. TV3 sureagavo tik po kelių metų.

Šį kartą žiūrovas, norėjęs paganyti akis į TV žvaigždes, turėjo likti patenkintas – jam nereikėjo karštligiškai šokinėti iš kanalo į kanalą. LNK pradėjo septintą, o baigė dešimtą, o TV3 su renginiu išėjo į eterį 20:50 ir baigė 00:30. Pramoga eteryje be pertraukų tęsėsi penkias valandas keturiasdešimt minučių. Persidengta tik valandą dešimt.

Šis  tiesioginės konfrontacijos intervalas buvo labai svarbus TV3 kanalui. Ji trūks plyš stengėsi neperleisti žiūrovų konkurentui, o todėl pirma reklaminė pauzė atidarymo renginio metu buvo parodyta tik 66 minutę – tada, kai LNK savo koncertą jau turėjo būti pabaigusi.

TV3 ryžtas labai akivaizdus. Kanalas, panašu, daug ką stato ant kortos - aiškiai juntamas azartinio lošėjo instinktas. TV3 kaip niekada daug investuoja į programos kokybę, žvaigždžių susipirkimą. Renginys buvo labai prašmatnus ir tikrai vykęs. Lyginant abu koncertus įraše akivaizdžiai pasijunta du dalykai. Pirmas – biudžeto skirtumas. Vertinant iš akies TV3 koncerto biudžetas bent dvigubai didesnis. LNK filmavo savo renginį nuosavoje studijoje, kuri keliskart mažesnė už TV3 pasirinktą Teatro Areną, o šįkart buvo dar ir papildomai sumažinta ekspresinio traukinio dekoracijos. Todėl pirmosios vaizdelis dvelkė klaustrofobija, o antra, čia patalpinusi įvairiais rakursais judančias kameras, išmoningas dekoracijas, daug apšvietimo, laimėjo kokybę.

Antras dalykas, kuris labai krito akis, tai vaizdo ir garso brokas, kurio buvo ypač daug LNK. Keista, kad televizija, kuri nuolat giriasi savo svajonių komandos kokybe, išmeta į eterį šitiek šiukšlių. Jau nuo pat pradžios garsas dažnai nebuvo paduodamas iš mikrofonų, ne visos mizanscenos buvo surepetuotos, jautėsi, kad ne visi šou dalyviai žinojo, ką scenoje veikti.

To nesijuto TV3 transliacijoje. Kanalas kiekvieną renginio siūlę buvo žymiai kruopščiau apčiupinėjęs. Aišku, pradžia, kai atidarymo šventės dalyviai į salę įeina aerobiškais judesiais, uagadugu prajuokino,- mačiau, kad juoko nesuturėjo ir kai kurios žvaigždės, priverstos žvaliai moskuoti rankomis. Bet, antra vertus, su režisūriška užmačia nepasiginčysi, nes dinamikos šitoje ceremonijoje tikrai reikėjo.

TV3 renginyje buvo labai aiški rinkodarinė koncepcija (gal ir todėl, kad viena atidarymo koncerto prodiusere buvo kanalo generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, kuri, jei uagadugu neapsirinka, yra rinkodaros specialistė). Kanalas savo naujojo sezono koncertu primygtinai norėjo parodyti, kad šįkart turi daug žvaigždžių. Dar daugiau – jis norėjo įgelti LNK, nes ne viena jų žiūrovo asocijuojama su LNK.

TV3 užmušinėti pradėjo jau nuo vedėjų kiekio – jais koncerte buvo ir Livija Gradauskienė, ir Daiva Tamašauskaitė, ir Leo Pobedonoscevas, ir Skaiva Jasevičiūtė, ir Vytenis Pauliukaitis, ir Adolfas Večerskis, ir Nomeda Marčėnaitė, ir siulpsintis Vytautas Rumšas jaunesnysis (nežinau, kaip jus, bet uagadugu tiesiog siutina šitas menamai elegantiškas siulpsėjimas, kurį kai kuriems aktoriams yra įdiegusi Vilniaus konservatorija).

LNK tuo tarpu tenkinosi dviem vedėjais - Inga Jankauskaite ir Rolandu Vilkončiumi, bei trečiu – virtualiu Asilu, kuriam rašomi tekstai – ne tokie juokingi, kokių norėtųsi. Kad ir kaip stengėsi, TV3 nenokautavo LNK žvaigždžių skaičiumi. Jų liko ne taip jau mažai. Atėjo ir naujų – netikiu, kad TV3 negraužia nagų, kad neturi, tarkim, Ugnės Skonsmanaitės.

Tačiau renginio kokybe tikrai nokautavo.

Svarbus posūkis televizijų istorijoje yra dar ir tai, kad TV3 pastebimai pasuko vyresniojo amžiaus žiūrovų apžavėjimo keliu. Lyginant su LNK, TV3 įvaizdis visuomet buvo kiek vėjavaikiškesnis, o dabar jame pasirodo tokie projektai, kaip vyresniojo amžiaus auditoriją turintys pritraukti Lietuvos perlai, kurių dėka ir atidarymo renginyje sėdėjo daug gražiai išpuoštų vyresnių moterų.

Ar LNK išnaudos šansą pasijauninti? Nežinau. Faktas, kad, lyginant su dauguma TV3 sezono atidarymo koncerto vedėjų, Inga Jankauskaitė ir Rolandas Vilkončius atrodė šviežiau.

Na, o reitingų dvikovą nedidele persvara LNK laimėjo. Galima galvoti, jog tai ilgametis šios televizijos įdirbis, dėl kurio žiūrovas atleidžia broką ir inovacijų trūkumą. Ir tame yra tiesos.

Bet pagrindinė priežastis – banali. Krepšinio rungtynės Lietuva – Rusija sutraukė mažiau žiūrovų, nei TV3, ko gero, tikėjosi. Draugiškos rungtynės, o dar vykstančios Graikijoje, tuščioje salėje… Todėl nuo septynių iki devynių LNK, kad ir su šlubuojančia kokybe, šovė į viršų, o TV3 po to jau sunku buvo perimti iniciatyvą.

Ar TV3 lėšos buvo įmestos į balą? Faktas, kad pirmu blynu, nors ir skaniai iškeptu, nesusiviliojo tiek valgytojų, kiek, matomai, tikėtasi.

Nors šiandien du dideji TV rinkos dalyviai ir pradeda naują sezoną, dar anksti šnekėti apie tai, kaip savo amuniciją TV3 ir LNK bus išdėliojusios. O būtent išdėliojimas dažnai lemia ir kanalo auditorijos didėjimą arba mažėjimą, ir atskirų laidų likimus.

Anksti todėl, kad kol kas TV3 eteryje daug krepšinio, o todėl per jį tinklelio kontūrai matosi silpnai. Prieš akis dar ir Europos čempionatas su Lietuvos rinktinės rungtynėmis bemaž kiekvieną dieną. LNK tinklelio kontūras jau aiškus, bet LNK programos planuotojai, įtariu, jį dar modifikuos, kai TV3 programa susistatys į savo reguliarius rėmus.

Aišku, kad TV3 vilčiai 19:10 val. pagauti tokį patį pagreitį su TV antimi, kokį ji 1998-aisiais pagavo su Be tabu, vargu ar lemta išsipildyti. Jau vien todėl, kad LNK TV anties debiuto įkarštį gesins su adekvataus žanro laida – infošou Kakadu, TV anties pasirodymo eteryje proga paankstinta bene pusantros valandos.

Tiesa, programoje TV antis pristatoma informacine laida, o ne infošou, kaip ji buvo vadinta ankstesniame spaudos pranešime. Panašu, kad TV3 čia nori pabėgti nuo LNK jai įkyriai peršamo laidų ir tinklelio vienodinimo.

Pikantiška, kad Kakadu prodiusuoja Saulius Bartkus. Tas pats, kuris kažkada būtent TV3-juose prodiusavo Be tabu. LNK buvusiu TV3 ginklu trankys pastarajai per šonkaulius. Čia jau galima įžvelgti kažkokią maniakišką strategiją. uagadugu jau rašė apie tai, kaip LNK, perpirkusi ilgai vienu TV3 simboliu buvusius Walt Disney animacinius filmus, šiuos suplanavo ant penktadieninės TV3 filmo pozicijos. Mes nieko prieš, kad rinkoje būtų dvi, kaip du vandens lašai panašios televizijos. Tik kodėl jos abi panašios į TV3, o ne į LNK?

Iš to, kas tinklelyje jau matosi, reiktų pabrėžti mažai matomą, bet LNK ir TV3 kanalams labai svarbią serialo poziciją prieš Žinias. TV3 čia reklamuoja norinti žiūrovus atpratinti nuo, neva, LNK piršto rusiškų serialų srauto. Nelabai tikiu šita tautiška retorika. Patikėsime kai Viasat palydovinių kanalų puokštėje neliks rusakalbių kanalų.

Retorika retorika, bet prieš Žinias TV3 atlapojo piniginę dar vienam Rolando Skaisgirio serialui Emilija. LNK čia argumentų neturi. Krizė.

uagadugu ilgai dirbo ir devynaukščiais keikėsi, kad apskritai tokio darbo ėmėsi. Tai ne bet ko, o Prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija išsakytos mintys apie Nacionalinį transliuotoją (beje, šitą pavadinimą uagadugu vartoja tik dėl turtingesnės sinonimikos. Mat, tą mūsų nedidelę naciją savo signalu aprėpia mažų mažiausiai keturi, o gal ir penki nacionaliniai transliuotojai).

Keikėmės todėl, kad L. Balsys turi ypatingą kalbėjimo stilių. Tai, ką kitas pasakytu vienu trumpu sakiniu, L. Balsys išplečia į sudėtingus periodus ir papuošia barokine gražbylystės ornamentika (kokie nors piktesni blogeriai tai pavadintų tuščiakalbyste). Tarsi vingiuojantis upelis L. Balsio mintis vėl ir vėl grįžta nuo ko prasidėjo…

Prezidentės patarėjas galėtų būti geras radijo didžėjus. Manau, kad, esant reikalui, užimtų valandą eterio be pauzių kalbėdamas vien tik su savimi. Pašnekovų neprireiktų. Ta proga išguldžiau tekstą neredaguodamas.

Cituojamoje Žiniasklaidos anatomijos laidoje be vedėjo Dainiaus Radzevičiaus dalyvavo buvęs LRT tarybos narys Vidmantas Valiušaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, LRT tarybos narė Auksė Balčytienė, filosofas Krescencijus Stoškus.

Jų minčių čia neiššifravome ne tik todėl, kad Linas Balsys juos savo gražbylyste akivaizdžiai nustelbė – paprasčiausiai Prezidentės patarėjo mintys, skirtingai nuo kitų pašnekovų, atstovauja valią. O valia formuos LRT ateitį.

O uagadugu jas komentuos.

Prezidentė iškėlė tokią mintį, kad dabartinėje informacijos rinkoje situacija yra tokia dramatiška ir gal būt šiek tiek pavojinga ir gali atsitikti taip, kad Nacionalinis transliuotojas ir liks vienintelis transliuotojas, kuris gins viešą interesą ir būtent išeinant iš to yra tas Prezidentės nusiteikimas inicijuoti ir įstatymo pataisas LRT, stiprinti Nacionalinį transliuotoją, garantuoti jo finansavimą ir padaryti taip, kad jis iš tiesų atspindėtų viešą interesą ir visuomenės lūkesčius. Tai čia tas procesas, kuris prasidėjo ir, tikiuosi, Prezidentės iniciatyva bus palaikyta ir gal būt greitu laiku atsiras ir darbo grupė, kuri kartu su Seimu ir visomis suinteresuotomis pusėmis tą darbą pradėsime daryti.

Mums nėra aišku, ką Prezidentė vadina dramatizmu dabartinėje informacijos rinkoje, bet dramatišką atjautą atsiradusiam dramatizmui įvertinome. Arčiausiai tos dramos tarsi būtų Lietuvos ryto akcininkų sudėties pasikeitimas ar Bronislovo Lubio viešoje erdvėje išsakytos mintys apie rytų kapitalo domėjimąsi lietuviška žiniasklaida. Sakydamas rytai, B. Lubys turėjo omeny ne kinus ar arabus.

Tuo tarpu, kai dėl paties transliuotojo ir jo problemų, tai, aišku, būtų galima daug ir išsamiai kalbėti apie įvairius būdus, apie struktūras, apie, jeigu laidoje bus laiko, galėčiau užsiminti ir apie Belgijos pavyzdį, bet pirminė idėja ir uždavinys yra tas, kad reikia turėti visų pirma kriterijus, strategiją plačiąja prasme, kultūros strategiją Lietuvos ir per tai susiformuoti uždavinius nacionaliniam transliuotojui. Juk iš tiesų, kai kalbama apie politinį interesą, labai dažna populiari frazė – reikia apsaugoti nuo politinio intereso, bet reikia pagalvoti, kas yra tas politinis interesas – jeigu politinis interesas visų politinių jėgų bus tai, kad būtų viešas, nepriklausomas, geras laidas gaminantis nacionalinis transliuotojas ir ginantis viešąji interesą, tai už tokį politinį interesą, aš manau, pasisakys visi. Jeigu tai interesas, nuo kurio reikėtų apsaugoti, tai interesas, įtakotas komercinių interesų, politizuotų, komercializuotų grupuočių – gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių. Tai štai, turint tokią skaidrumo idėją, pabandykim tą idėją įgyvendinti, jau kai kalbėsim apie tarybos darbą, apie sandarą, struktūrą ir apskritai, kaip tas mechanizmas galėtų veikti. o dar tik norėčiau pasakyti vieną trumpą frazę iš savo asmeninės patirties, kadangi ten teko praleisti 27 metus toj įstaigoj ir visą laiką žinojau, kas vyksta iš apačios – iš apačios visą laiką buvo žmonių nepasitenkinimas, nuoskauda, kad jiems neskiriama dėmesio, kad su jais nesitariama, kad jie, kūrėjai, praktiškai nelaikomi žmonėmis – tai iš tiesų ir finansiškai, ir morališkai, ir kitaip. Tai, patikėkit, tos nuotaikos, kai grįždavau ir iš Briuselio, su kolegomis bendraudavau,- jos niekur nėra išnykusios – ir dabar aš jas matau.

Savąją politinio intereso sampratos išvinguriavimą LRT atžvilgiu L. Balsys vadina skaidrumo idėja. Tiesiog įdomu, kaip politinis interesas paversti nacionalinį transliuotoją ginančiu viešą interesą bus atsietas nuo siauro intereso tam transliuotojui daryti politiškai konjunktūrinę įtaką? Jei dabar gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių, tai kokia garantija, kad jų nebus kitoje? Įdomūs L. Balsio postringavimai apie apačią. Jeigu apačiai neįtiko nė vienas viršininkas, kuris buvo LRT, gal apačia dėl permanentinės revoliucinės situacijos Konarskio gatvėje tegu pradeda kaltinti save?

(apie reklamą) Tur būt, ne iš gero gyvenimo - tas reklamos mažėjimas yra ir dabartinėje, paskutinėje įstatymo redakcijoje, beje, kad visai išnyks, nėra numatyta, bet gal būt reikia ir pataisyti įstatymą, kad reklama visai išnyktų, nes ir Prezidentės nuomone reiktų stengtis garantuot finansavimą be reklamos, nes iš tiesų reklama sukelia ir tą priklausomybę ir nepasitenkinimą tarp žiūrovų.(…) Žinoma bet kuris LRT administracijos vadovas (…) pasakys, kad be reklamos mes neišgyvensime, nes tai yra mūsų pajamų šaltinis (…) Apie tai ir eina kalba – rasti būdų, kad valstybė kažkokiu būdu…, o gal komerciniai transliuotojai sutiktų kompensuoti nacionaliniam transliuotojui, yra įvairių idėjų, kurias čia galima išmesti į viešumą, bet iš tiesų jos reikalauja viešo svarstymo ir konkrečių sprendimų, bet idėja, pats, kaip principas, kad neturėtų būti reklamos, kad nacionalinis transliuotojas turėtų būti laisvas be reklamos ir tuo pačiu nuo komercinio intereso – čia labai sveika idėja.

Požiūris aiškus. Galimybė užsidirbti suponuoja stengimąsi, kad tos reklamos būtų kuo daugiau. Kad būtų reklamos, reikia daryti laidas ne intelektualų nišai, o visiems. Kiek tu vilko nešersi, jis vis tiek į mišką žiūrės. Todėl vilką reikia nudaigoti. Tik ar pavyks? Daug buvo norėjusių.

Gerbiamas K. Stoškus pasakė daug gerų dalykų ir atsimenu per susitikimą su Prezidente jis irgi labai gerai kalbėjo ir daug konstruktyvių dalykų pasakė. Dėl politikų atstovavimo – na, galėčiau pateikti šitokį Belgijos pavyzdį, kuri neblogai pažįstu – jis gali kai ką ir panervuoti, bet įneš pozityvios ugnies į diskusiją. Iš pradžių Belgija nusprendė panaikinti abonentinį mokestį 2002 metais, o tuos pinigus toliau rinkti ir skirti vaikų darželiams ir kitoms socialinėms reikmėms, t.y. mokesčio piliečiai neatsisakė tiktai nusprendė – nebe radiją ir televiziją išlaikyti, o daug geresniems tikslams. O radijas ir televizija, pavyzdžiui, yra prancūziškosios dalies ir Flandrijos, du visiškai atskiri visuomeniniai transliuotojai dėl politinių motyvų, bet, pavyzdžiui, pracūziškojoj daly irgi yra vadinamoji Taryba. Tarybą tiesiog renka frankofonų parlamentas, parlamentarai, politikai. Išrenka trylikos asmenų Tarybą parlamento kadencijos laikotarpiui ir vyriausybė skiria dar du komisarus, kurie ekspertai, kaip specialistai garantuoja, kad būtų nepažeidžiami įstatymai, kad būtų laikomasi karaliaus dekretų ir įstatymų, finansiniai dalykai (…). Pinigai yra skiriami iš frankofonijos kultūrinio biudžeto, jie tam pinigų turi, yra šiek tiek reklamos, bet labai nedaug, bet pats valdymo principas – niekas neprotestuoja, kad ten yra politikų atstovavimas – per politikus einama. Olandakalbė dalis Flandrijoje padarė šiek tiek dar kitaip, bet irgi gerai – pas juos visuomeninis transliuotojas valdomas kaip įmonės taryba ir tokiu būdu Taryba su administracija pasirašo kontraktą penkeriems metams ir kontrakte numato viską, kokios bus programos, kiek joms bus skirta finansavimo ir numato bonusus – jeigu misija vykdoma gerai, jie patys gaus daugiau pinigų ir problema išsisprendžia automatiškai.

Frankofoniško pavyzdžio įdiegimas į Lietuvos dirvą reikštų tiesioginę politikų įtaką Nacionaliniam transliuotojui. Bet dabar LRT nepriklausomybė nuo politikos yra tiktai deklaruojama. Geriau jau būti priklausomu viešai, nei paslėptai. Įdomu, kad čia dingtų Prezidentūros įtaka. Flandriškas pavyzdys malonesnis akiai.

Nacionalinio visuomeninio transliuotojų viena iš funkcijų yra skatinti ir politinę diskusiją tarp kitų ir nešti šviečiamąją misiją, čia visa tai yra (…) buvo užsiminta apie tą žurnalistų balsą valdant arba dalyvaujant įstaigos gyvenime. Buvo laikas, kai tas balsas buvo stiprus, tai buvo laikas, kai nacionalinis transliuotojas irgi kovojo už nepriklausomybę, kolektyvas buvo kietas, kaip kumštis, ir, na, iš tiesų padėjo padaryti tai, kas buvo padaryta Lietuvos nepriklausomybei. Bet visi dirbo etatiniai darbuotojai, buvo sistema, kaip ten dirbi, ką darai ir buvo mechanizmas, kaip tą balsą išgirsti. Paskui buvo metas, kai visi buvo išvaryti, atleisti ir tas metas, bijau, tebesitęsia iki šiol, nes iš tiesų iki šiol daugumas žmonių nedirba LRT – jie tiesiog turi kontraktus ir autorines sutartis – jie dirba gatvėj, šiandien jis dirba LRT, o gal tuo pat metu jis dirba TV3-juose, gal ir į Žinių radiją atbėga, visur apibėga ir nebėra to balso – tiesiog iš esmės negali būt. Aš visą laiką klausdavau, pamenu, buvo ne viena reformų grupė – kaip šioje įstaigoje daryti karjerą. Ateina jaunas žmogus – klaip čia pas jus daroma karjera. Vidmantas (Valiušaitis) minėjo vokiška pavyzdį – ten aišku, kaip daroma karjera – po trijų metų pereini į tą lygį, po to tampi vyriausiuoju redaktoriumi, paskui vyresniuoju korespondentu arba atbulai – aišku, kas vyksta, gal netgi per daug aišku vokiškame variante. Pas mus iš vis nėra jokio varianto taip, kaip yra dabar. Jeigu gražinsim vėl, kad Nacionalinis transliuotojas taptų profesionalumo etalonu, jeigu žmonės ten formuosis ir nepabėgs iš ten… Dabar susitinku daug gerų bičiulių nuo senų laikų gatvėse vaikščiojančių – jie sako, o, aš dabar dirbu TV3-juose, o aš LNK, kaip mums gerai. Man labai gaila, kad jie nedirba LRT, nes ten nebeliko, visi išsilakstė paprasčiausiai. Dėl to, kad nėra sistemos, jų nieks ten nebelaiko, buvo metas, kai visi buvo išvaryti. Reiktų daryti viską, kad tegu būna mažas LRT, tegu būna finansavimo, kiek yra, bet jis bus profesionalumo etalonas ir tada, kai žmonės ten ras profesinį interesą, jie ras būdų, kaip tai pasakyti tarybai. Taryba su jais bendraus.(…) Paprasta vadyba – nėra taip blogai ir pagal dabartinį įstatymą – yra Taryba lyg toksai stogas, yra administracinė taryba, kuri daro tokius darbelius, kurių neišmano ten, kurios neišmano Taryba, (…), jinai numatyta įstatyme – tai gal čia tik vienas žingsnis iki to kontrakto, apie kurį aš kalbėjau.

Na, va, pagaliau atsiskleidė. Iš riebios eurobiurokratų sostinės Briuselio atvykęs L. Balsys nori grąžinti LRT į jam įprastus rėmus, prieš 27 metus rastus darbinantis dar J. Januičio vadovaujamoje televizijoje. Rėmai buvo riebūs. Tikra Bonanza. Daug redakcijų, žmonės metų metus darantys karjerą nuo TV kūrybos pameistrio iki meistro ir vadovo. Nes, kai tu esi vadovas, tau iškart, automatiškai nusišypsos Mūza, gims daugiau idėjų ir tu sukursi geresnį kūrinį.

Tarsi kūrėjui reiktų svajoti apie karjerą. Jei turi gerų idėjų, jos turėtų būti realizuojamos nepriklausomai nuo tavo laiptelio ant karjerinės piramidės, kuri taip svarbi Prezidentės patarėjui, aukščio. Mokesčių mokėtojas, pasirodo, turi sumokėti už kažkieno norą daryti karjerą. O ne kūrybą.

Mums pasirodė įdomios L. Balsio mintys apie etaloną – LRT. Keistos mintys. Etalonu Nacionalinis transliuotojas nustojo būti dar gerokai prieš tai, kai visi buvo išvaryti, atleisti.  Kažkodėl dar 1993 metais LTV visi laikė etalonu, o vakarais, namie žiūrėjo ORT. O 1996-aisiais visi, matyt, vis dar etalonu laikydami Nacionalinį transliuotoją, staiga šast ir persimetė žiūrėti LNK. Blogai su tuo etalonu. Ypač kai etalono sąvoką pats sau ir pritaikai.

Taip ir įsivaizduoju Liną Balsį, pabaigusį karjerą Prezidentūroje, karjeriškai įsiplantavusį į reformuotą, sočią, karjerinę TV ministeriją, pilną mielų jo akiai etaloninių telebiurokratų. Tvarka ir ramybė. Iki pensijos.

uagadugu, būdami skrupulingais mokesčių mokėtojais, tikisi, kad tokia LRT nėra Prezidentės vizija.

Galiu dar kartą patvirtinti: jokių įsipareigojimų, jokių pažadų ir išskyrus vienintelę priesaiką, kurią aš esu davęs Lietuvos rinkėjams, Lietuvos Respublikai, padėjęs ant konstitucijos…nesu davęs.

Žinių radijo laida Pozicija, 2009.08.19

Artūras Račas mano, kad su LRT taryba jam pabandyti verta. Gal ir verta. Tik labai linkėčiau nenugulti į dugną, kaip atsitiko daug kam iki kolegos. uagadugu tokio nenugulimo pirmu ženklu palaikys tai, kad neliks uždarų LRT tarybos posėdžių.

Šiaip vienas lauke ne karys. O kad jis bus šioje kovoje vienas (bent jau kol kas), neabejoju. Iki šiol LRT taryba buvo panaši į LRT administracijos kišeninę. Ir kol Tarybos ataskaitas Seimui ruoš tūlas virsav, tol jos primins gudrius propagandos rinkinukus, o ne rimtus dokumentus:

Kažkada Laimonas Tapinas, palikdamas LRT vadovo postą, pasakė auksinę mintį, kurią daug kas palaikė kraštutine desperacijos išraiška, o todėl ir numojo ranka. Šią įstaigą reikia išsprogdinti,- pasakė Laimonas Tapinas.

O vertėjo įsiklausyti. Laimonas Tapinas paaukojo LRT patį svarbiausią, ką žmogus turi – sveikatą.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metu LRT atliko svarbų vaidmenį. Jos pastatą užėmė okupantai, ji buvo viena tautos sąmonėjimo garantų.

Todėl, kai nepriklausomybė buvo iškovota, ilgai niekas nedrįso radikaliai pertvarkyti jos struktūros. Todėl ši, it koks marinuotas grybas, ir išliko sovietinės ministerijos pavidalu.

Net ir V. Milaknį reformas privertė daryti ne reformatoriškas įkarštis (kad tokio įkarščio nėra, puikiai rodo vangi Saulėlydžio komisijos veikla), o konkreti reikmė – 28 milijonų LRT įsiskolinimai.

Atkreipsiu dėmesį į tuometinę reformuojamo kolektyvo retoriką – jūs ardote LRT pamatą. Tai yra jūs mus atleidžiate, o todėl LRT griūva.

LRT kolektyvas save tapatina su LRT misija. Todėl jam atrodo, kad LRT misija yra išlaikyti LRT kolektyvą, o ne transliuoti tinkamą vaizdelį ar garsą.

O būtent vaizdeliui ir garsui generuoti valstybė teikia užsakymą. Aprioriškai laikydama, kad LRT yra vienintelis įmanomas tokio užsakymo gavėjas. Nes LRT egzistavimui pagrįsti reikalinga tokia aprioriška nuostata. Ratas užsidaro.

LRT pasakytų, kad klaikaus komercinių televizijų gaminamo šlamšto akivaizdoje, ji vienintelė gali sukurti misijos vardo vertą produkciją. Pasvarstykim. Du TV projektai, ant kurių LTV pastarąjį sezoną buvo daugiausiai pastačiusi, labiausiai savireklaminėmis priemonėmis stūmė, buvo Triumfo arka ir Lietuvos balsai. Vieno prodiuseris buvo Ričardas Rickevičius, kito - Laurynas Šeškus. Abu ne LTV, o LNK auklėtiniai. Abu prieš tai darę hiperkomercinius realybės šou, kuriuos LTV žiūrintys intelektualai vadino klaikybėmis – Barą, Kitą ir kitus.

Kitas pavyzdys. Saulius Bartkus. Vienas labiausiai komerciškų prodiuserių Lietuvoje. Išugdytas Alytaus televizijos ir LNK. Nepaisant to jis gerus kelis sezonus LTV kūrė laidą Požiūris. Drįstu teigti, giliai intelektualią.

Todėl uagadugu ir tvirtina, kad LRT žmonės be pagrindo painioja save su misija. Jiems ten reikia išlikti, todėl ir painioja. Ar mokesčių mokėtojams tai naudinga?

Teigiame, kad ne. Mokesčių mokėtojas finansuoja brangiai kainuojančią iliuziją. Jei palygintume LRT ir komercinių televizijų išlaidų skerspjūvius, pamatytume vieną radikalų skirtumą – komercinėse televizijose administravimo, technikos, gamybos sąnaudos proporcingai daug mažesnės, nei programos įsigijimo. T.y. LRT garą išleidžia švilpukui, o komercinės – važiavimui.

LRT atsakytų, kad tos gamybinės išlaidos atpigina laidų savikainą. Nes, neva, LRT Techninio centro egzistavimas daro laidas pigesnes. O jūs pabandykite suskaičiuoti LTV eterį laidos Požiūris kainomis. Girdėjome, S. Bartkus visas savo laidas daro tik savo bazėje, t.y atneša televizijai kasetę. Kažkur valstybės kontrolės ataskaitoje yra praslydusi informacija apie tokių kasetinių laidų kainą. Ji neviršija dešimties tūkstančių.

Taip skaičiuojant būtų galima išbraukti Techninio centro, ūkinių objektų eksploatavimo, dabartinės administracijos savikainą ir pritaikyti komercinių televizijų, besiremiančių taip vadinamo vieno koridoriaus kainodara, išlaidų modelį. Tada LRT gautų tą kainą, kurią mokesčių mokėtojas už jos kuriamą vaizdelį ir turėtų mokėti.

Mažesnę, nei dabar mokama.

Tik klausimas, ar būtent LRT tokį vaizdelį turėtų gaminti? Gal ir taip. O gal ir ne. Dabartinis LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas, oponuodamas ankstesnei LRT administracijai, kaip vieną variantų išspręsti LRT problemas siūlė: Nacionalinės programos transliavimo principą LRT įstatymu keisti iš esmės. Visuomeninio transliuotojo misijos vykdymui už valstybės biudžeto skiriamas lėšas kasmet skelbti viešus konkursus radijo ir televizijos stotims. LRT, vadovaujantis LRT įstatymo 16 str., kaip nepateisinusį nacionaliniam transliuotojui keliamų reikalavimų, likviduoti. Valstybei priklausantį turtą privatizuoti.

Gairės aiškios.

Kad uagadugu niekas neapkaltintų advokatavimu komercinių televizijų interesams, siūlyčiau perskaityti kitas šio blogo medžiagas. Kritikos tų televizijų adresu apstu.

O A. Račui linkime sėkmės ir tvirtų nervų.

Netausodamas piktų žodžių apie Vladimirą Romanovą  ir jo valdomas televizines įmones savo bloge rašo buvęs Sport1 žurnalistas Tomas Fedaravičius.

Sunku nesolidarizuotis, jei tai tiesa. Niekam nelinksma gyventi su gurgiančiu pilvu. Tiesą sakant, tokių tarp žurnalistų tiek, kad greitai bus galima suburti gurgiančių pilvų chorą į Lietuvos balsų TV šou.

Tačiau Sport1 atveju nežinau, ką kaltinti - kanalo savininkų šykštumą ar Sport1 verslo planą.

Ne tik uagadugu pasirodė keistos kanalo ambicijos jam startavus. Daryti sporto žinias iš studijos, nieko sau, - tokius dalykus sau leidžia tik retas didelių šalių sporto kanalas. Šiaip ar taip tai ir studijos technika, brangi aparatūra reportažams filmuoti ir montuoti. Technika be žmonių dirbti negali, todėl reikia ir žurnalistų, ir aptarnaujančiojo personalo. O tai jau milijonai.

Nišinei televizijai?

O Sport1 TV auditorijos dydis- nulis kablelis labai mažai. Reklamos rinkos, ko gero, ne ką daugiau. Tai reiškia, kad TV stotis negali išgyventi iš savo pajamų ir turi būti visą laiką maitinama šeimininko.

Jeigu kaltas verslo planas, tada milijonierių kažkiek galima suprasti (suprasti nereiškia užjausti, kolega Tomai). Iš tiesų, kažkokie peckeliai surašė nepagrįstai optimistiškus skaičius (netgi su krizės paklaida jie turėjo būti žymiai optimistiškesni, nei realybė), o dabar krauk ant stalo vieną šimtą tūkstantį po kito, atitraukinėk iš sėkmingiau dirbančių verslų. Nori nenori, belieka žmones iš darbo mėtyti ir t.t.. Tas t.t. neturėtų virsti grobuonišku elgesiu su darbuotojais,- čia su Tomu visiškai sutinku.

Sutikčiau dar labiau, jei Sport1 apskritai nebuvo planuojamas, kaip rentabili įmonė. Tiesą sakant, tos programinės ambicijos, apie kurias rašome aukščiau, tarsi ir daro užuominą į tai. Koks sveiko proto TV veikėjas būtų daręs tokį brangų TV produktą tokiai siaurai auditorijai, jei siektų pelno? uagadugu ši televizija iškart atrodė, kaip prabangus žaisliukas milijonieriaus rankose. Na, kaip koks Ferrari ar lėktuvas.

Tada taip elgtis su žurnalistais jau visai negražu. Jeigu jau sumeistravai tokią lesyklėlę po langais, tai ir maitink tuos paukštelius, kiek jie bekainuotų.

Nes būtinai atsiras galvojančių, kad neišgali.

Livija Gradauskienė, Justas Jankevičius, Džiugas Siaurusaitis, Aistė Paškevičiūtė, Vytautas Šapranauskas © TV3

Devintąja TV3 naujojo sezono naujiena paskelbtas infošou TV antis.

uagadugu jau rašė apie tai. Neturėjome galimybės paminėti tk laidos pavadinimo ir apsirikome su žanru. Tikėjomės humoro laidos a la Dviračio šou, o susilaukėme a la Kakadu: Naujos laidos kūrybinė komanda pranešinės TV3 žiūrovams karščiausius įvykius iš Lietuvos ir pasaulio, kiekviename iš jų, nesvarbu, sporto ar verslo, politikos ar kultūros, ieškos ir atras juokingų spalvų. Šalia originalių siužetų, naujos laidos žiūrovų lauks ir žaibo interviu su svarbiausiais dienos žmonėmis.

Prie žanro pritaikyta ir laidoje veidais dalyvausiančių struktūra – šalia aktorių Vytauto Šapranausko ir Džiugo Siaurusaičio matome patyrusią TV asę Liviją Gradauskienę ir naujesnės kartos atstovus Aistę Paškevičiūtę ir Justą Jankevičių.

Yra vienas radikalus skirtumas nuo mano minėto Kakadu. Tai TV3 spaudos pranešime aiškiai ir be užuolankų deklaruojamas tiesioginis eteris. Jei tai nėra savireklaminė antis, tada TV antis įgyja pranašumą prieš Kakadu.

Žinome, ką šioje vietoje pasakytų Saulius Bartkus – kad infošou nėra reikalingas tiesioginis eteris. Jo tikslas – nėra pranešinėti naujausią informaciją, o linksminti žmones. O juos linksminti galima tik gerai surepetavus tekstus ir juos be klaidų įrašius.

O Darius Lukoševičius jam atsakytų, kad jeigu kas nors juos gerai surepetuotų, bet tiesioginiame eteryje leistų sau kiek paimprovizuoti, įterpti naujausią informaciją ir dar atliktų tai gerai, tai būtų neginčytinas pliusas ir masalas žiūrovui.

Matyt šito ir tikisi laidos rengėjai parinkę vedėjauti Liviją Gradauskienę. Šios improvizacinis talentas nuo Tarp mūsų mergaičių laikų dar labiau išvešėjo.

L. Gradauskienės pasirodymas TV3-juose gali taip pat reikšti, kad ji nedalyvaus nevykusiame Lietuvos balsų projekte LTV. Tačiau projektas buvo nevykęs ne todėl, kad jame buvo nevykusi L. Gradauskienė. Antra vertus, iš to taip pat galima daryti išvadą, kad Lietuvos balsų artėjantį sezoną eteryje nebus.

Laukiame TV anties nekantraudami, juolab, kad TV3 programos direktoriaus Jurgio Jefremovo entuziastiška priešsezoninė retorika turėtų reikšti norą pakartoti labai sėkmingą 1998-1999 metų sezoną, kurio varikliu kanale buvo kitas infošou – Be tabu.

Nors pavadinimas -TV antis ir  nenuteikia ilgai truksiančiam katarsiui. Ančių žiniasklaidoje daugiausiai pasirodo balandžio pirmą. Balandžio antrą jos paneigiamos.