uagadugu

© Eugenijus Varkulevičius

Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje atidaryta Eugenijaus Varkulevičiaus, žinomo šiuolaikinio dailininko paroda. 11 metų dirbęs pas Joną Meką Niujorke ir tapęs natūralia tenykštės bohemos dalimi E. Varkulevičius sudalyvavo Gino Dabašinsko laidoje Prie pietų stalo Žinių radijuje, kur spalvingai pašnekėjo ne tik apie menus. Siūlyčiau atsisiųsti garso bylą iš čia, o uagadugu išblusinėjo šį įdomų pokalbį ir pateikia labiausiai įstrigusius minčių viražus (kalba netaisyta) :

Apie alkoholį ir peliukus:

Alkoholis man – ne problema. Problema yra – žmonių nesusikalbėjimas. Ir tada, jeigu neišgeri, nepajuokauji – neįmanoma.  Pas mus labai sunku… Tas jumoras kažkoks užkietėjęs. Kaip tai, vat, tie peliukai, kur veda šitą televizijos šou – šitie dar prajuokina. O visi kiti tai kažkokie, su užkietėjusiais viduriais – sėdi ir sėdi, kol hemorojus neišlenda.

Apie elektros kėdę:

Pažiūrėkit ant narų kiek guli Pravieniškėse. Taigi juos išleidi ir vėl įkiš. Tai aš elektros kėdę atvežiau. Neveikiančią. Tai vat patvarkykit ir viskas. Kokią čia iki gyvos galvos, kokią čia iki galvos galvos, jeigu vaiką randi šiukšlių maiše? Tai iki kur jau čia – iki gyvos galvos, kad tos galvos nėra, nei tų smegenų.

Apie Sezaną ir dujas:

Sezanas buvo stiprus katalikas, tikintis žmogus. Nu, žinoma, tėvas paliko pinigus, bankininkas buvo – tai jam bepigu… Man tai čia reikia, va, galus suvedinėti, su dujomis, su elektra…

Apie Čiurlionį ir kleckus:

Čiurlionis gi kodėl čia merdėjo? Jisai čia merdėjo todėl, kad jis nerado čia bendraminčių. Jis ir sėdėjo su Dobužinskiu Pitery, kur jį vertino ir suprato tuos jo kliackus. Ir paskui kol nuo jo Kandinskis tą pavogė. Taigi visi tą žino, kurie išmano abstrakciją.

Apie kritikus ir menininkus

Tuo labiau norėčiau paliesti kritikus. Pastoviai, žiūrėkit, tos panegirikos. Giria visi, tik giria, nė vieno nėra, kad pakritikuotų, rimtai, suvarytų, vat, į šuns dienas kokį menininką. O tų pseudomenininkų dabar, Jėzus Marija! Jau tokia kultūringa tauta, Marijos žemė, klausykite – vien menininkai, visi menininkai!

Apie džiazą ir bastą:

Džiazą paimkime. Nuvažiuoja jie į tą Ameriką ir sako – mes Amerikoje buvom, mes grojom Amerikoj, mes ten žvaigždės. Kokie jie ten žvaigždės, tie tarasovai, čekasinai… Ten pas ruskius restorane pagrojo ir basta. Grįžta čia jau, Jėzus Marija, kokios žvaigždės!

Gal rasite ką panašaus...:

1. AINIAMS Praeis 10-20 metų ir žmonės galvos, kad Valdovų rūmai yra meno kūrinys. Vitas Matuzas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko...
2. ŽIAURIAI KULTŪRINGI ANTAUSIAI “PRIE PIETŲ STALO” Žaismingas pokalbis iš Žinių radijo laidos Prie pietų stalo: Remigijus Vilkaitis (apie savo pastangas dėl pinigų kultūrai kiekio biudžete): Aš...
3. APIE KYŠIUS Mes niekam nemokėjome kyšio. Buvo įdomi istorija, kai reikėjo atskirai užregistruoti gręžinį ir niekas nežinojo, kaip be kyšio tai padaroma....
4. RENKUOSI TRUMPIKES. BET KOSTIUMĄ PIRKČIAU IŠ REPREZENTACINIŲ Aišku, naiviai skamba Remigijaus Vilkaičio šnekėjimas per LNK dėl to kostiumo sunešiojimo per 2 mėnesius. Jei ne popierinis ir daržų...
5. GERAS GERAS VALINSKAS Kaip tie žmonės greitai keičiasi. Tai Arūnas Valinskas atsiriboja nuo žiniasklaidos it betoniniu mūru, tai mielai leidžiasi pakalbinamas ne tik...

Panašius įrašus pateikia „Yet Another Related Posts Plugin“ įskiepis.

Kategorijos:  Nuklausiau

Tags: Čekasinas, Čiurlionis, Dobužinskis, Eugenijus Varkulevičius, Ginas Dabašinskas, Jono Meko vizualiųjų menų centras, Kandinskis, Prie pietų stalo, Sezanas, Tarasovas, Žinių radijas