uagadugu

Andrius Kubilius Lietuvos radijo bangomis apibūdino Algirdą Šemetą, kaip žmogų, kurio patirtis bus naudinga Europos komisijai.

Patirtis užmušinėti smulkųjį verslą šįkart bus naudinga ir Lietuvai. Prancūzų, italų, vokiečių ekonomikos, kurios remiasi smulkiuoju verslu, kris po A. Šemetos patirtimi, kaip mūsiškės kavinaitės, kirpyklėlės, manufaktūrėlės, kioskeliai ir daug kitų smulkiosios patentinės faunos egzempliorių.

Be A. Šemetos likę Lietuvos smulkieji atsikvėps lengviau.

Juolab, kad atsivers didelė pakirstos Europos niša, kurią ir pripildysime kaip skruzdelytės nešini šapelį po šapelio.

Nereiks laukti ir 2011-ųjų, kad suklestėtume.

TV rinkoje šioks toks įvykis. Savo naujojo sezono kortas pradėjo atskleidinėti LNK. Ankstesnės žinios apie naują Rūtos Mikelkevičiūtės laidą leiskite naujiena nelaikyti, nes jokios informacijos apie ją nebuvo pateikta.

Šį kartą – atvirkščiai. Informacijos apstu. Laida yra pirktinis formatas, o ne koks klonuotas kaktusas. Formato originalus pavadinimas Ranking the Stars (Žvaigždžių reitingas). Išpopuliarėjo Japonijoje, o dabar plinta į Europą. Idėja, pripažinsiu, originali – žvaigždės reitinguoja viena kitą didelio formato pokalbių šou.

Hm. Jeigu tai moterys, reginys gali būti įdomus. Komplimentai turėtų būti specifiniai.

LNK siunčia žinią savo pagrindiniam varžovui – TV3 – mes nesnaudžiame. Su savo britišku talentų formatu mūsų nepagąsdinsi.

TV3 smūgio atgal vertė laukti tik septyniasdešimt aštuonias minutes. Spaudos pranešimo antraštė iškalbinga: TV3 televizijoje rudenį pasirodys Leonardas Pobedonoscevas-Leo.

L. Pobedonoscevas iki šiol buvo siejamas su LNK laidomis, todėl pastaroji šio asmenyje atiduoda konkurentui dalį savo įvaizdžio. Neturėtų būti smagu.

Bet iš teksto išėmę naujosios TV3 žvaigždės pavardę, nesuprasime, kodėl jis parašytas. Ar dėl laidos, kuri bus ir žaidimas, ir pokalbių šou, ir gyvenimo būdas, ir geltonuosius puslapius mėgstantis TV žurnalas.  Žodžiu, ši laida patiks ir vyrų akims, ir moterų ausims ? Tas visaapimantis viskas – labai jau panašus į nieko neapimantį nieką.

Svarbiausias – Leo.

Šviežia informacija, kad LKL kitą sezoną transliuos Sport 1 ir Lietuvos ryto TV stebina tik iš pirmo žvilgsnio. Paskutinius šešis ar septynis sezonus LKL tėvonija buvo LTV, todėl buvome įpratę šiame kanale laukti rungtynių šeštadienį po keturių, o grandų – Žalgirio ir Lietuvos ryto susitikimų prieš Panoramą.

Tačiau dabar pasiektas sandėris yra geras visoms šalims. Lietuvos televizijai, kuri netransliuos mažo populiarumo LKL rungtynių (kiek daugiau žiūrovų rinkdavo tik minėtos Žalgirio ir Lietuvos ryto rungtynės, o kiti klubai susilaukdavo 2-3 procentų reitingo, kai tuo metu rodomi komercinių televizijų filmų ar serialų kartojimai būdavo dvigubai geriau žiūrimi); Lietuvos ryto TV ir Sport 1, nes joms tie 2-3 proc. bus kosminis pasiekimas; LKL, nes jos rungtynių bus transliuojama ne tik daugiau, bet ir geresniu laiku; žiūrovai galintys tas dvi televizijas matyti, nes dėl jų ir viena ir kita televizija kovos ragais ir nagais – t.y. darys specialias apžvalgines laidas, pertraukas užpildydama ne Aerodromo ir Klausimėlio televata, o kokybišku krepšinio turiniu.

Pralaimės kaimų, mažesnių miestelių žiūrovai, kurių didžioji dalis nemato nei vienos, nei kitos televizijos, o Sport 1 atveju - tie miestų gyventojai, kurie nėra kabelinių televizijų klientai bei neturi skaitmeninių imtuvų.

Tačiau būtent šias aplinkybes išnaudos ir vienas, ir kitas kanalas, plėsdamas savo žiūrėjimo zonas. Rinkai skaitmenizuojantis, jų žiūrėjimo geografinė zona tik plėsis. Sporto žiūrovas labai lojalus – jeigu jo gyvenamojoje vietoje atsiranda galimybė žiūrėti jam patinkančias rungtynes, jis trūks plyš tai padarys – t.y. nusipirks imtuvą, anteną ar įsives kabelinę. O tai reiškia, kad konkretus kanalas atsiras distanciniame pultelyje, kuriuo naudojasi ne tik sporto fanatikas, bet ir visa šeima.

Priminsiu, kad šitą sporto tramplino taktiką prieš gerus penkiolika metų naudojo BTV. Tiesa, tikruoju tramplinu tapo ne LKL, o meksikietiškos muilo operos, bet krepšinis irgi svariai prisidėjo prie BTV populiarėjimo.

Kad LKL televizijos teisės atiteko būtent Sport 1 ir Lietuvos ryto TV, irgi natūralu. Pirmąją valdo UAB Sporto komunikacijos, kurios 51 proc. savo ruožtu priklauso Ūkio banko investicinei grupei, siejamai su Vladimiru Romanovu, o UAB “Lietuvos ryto” televizija 100 proc. savininkė yra UAB Lietuvos rytas, neatsiejama nuo Gedvydo Vainausko. Pastarojo didžioji pasija yra Lietuvos ryto krepšinio klubas, o Vladimiras Romanovas ką tik tapo Kauno Žalgirio savininku.

Taigi, procesas dėsningas. Didžiausių, įtakingiausių Lietuvos krepšinio klubų savininkai tapo ir žmonėmis, vienaip ar kitaip įtakosiančiais LKL sklaidą Lietuvoje.

Abejoju, ar tai išeis į sveikatą mažesniems klubams.

Papildymas. Kadangi yra skaitytojų, kuriems svarbus kontekstas, tai jis yra čia.

Žvejų mūšis © BTV

Šiandien atėjo spaudos pranešimas iš Baltijos TV apie naują laidą Žvejų mūšis. Žvejų laidų jau suskaičiuoju keturias, bet jų, ko gero, dar yra regioninėse TV, todėl sąrašėlis nėra pilnas. Visos pirmą kartą rodomos sekmadieniais: pirmas 9.30 val. startuos jau minėtas Žvejų mūšis, iškart po jos žvejų dėmesį perims Žvejo biblija Lietuvos ryto TV, 12.30 TV6 eteryje pasirodo tokių laidų veteranas Paulius Korsakas, o gilų vakarą prieš miegus į sapnus apie šimtakilograminius laimikius kvies Žilvino atostogos per TV1.

Visos sekmadieniais, visos ne pačiuose didžiausiuose kanaluose su beveik nuliniais biudžetais autorinėms laidoms, visos krizės metu. Tiek jų nebuvo geresniais laikais. Nes geresniais laikais kanalų komercijos direkcijos buvo žymiai griežtesnės sponsorystei, o taip vadinamas reklaminis barteris apskritai neįsileidžiamas į eterį. Panašu, kad grįžtame dešimt metų atgal, kai vadelės buvo laisvesnės. Todėl verslininkai, prekiaujantys žvejybos reikmenimis, gali daug lengviau ir pigiau eteryje pasiūlyti savo prekes žiūrovui.

Paradoksalu, bet krizė kai kam padeda, o ne trukdo.

Antra vertus, ryškėja vyriško gyvenimo būdo kanalo niša šalies televizijos rinkoje. Sporto kanalą jau turime, sekso televizijos vaidmenį draugiškai atlieka bene visi komerciniai transliuotojai, pornografiją transliuoti uždrausta, todėl visi interesantai lindi internete, kurio nei uždrausi, nei sukontroliuosi Radijo ir televizijos komisijoje.

Vyriško kanalo vaidmenį savo klestėjimo laikais atliko BTV, kuri tik dieną rodydavo muilo operas, o vakarais ten vyraudavo bušido ir žiaurūs trileriai; dabar jos funkciją kažkiek perėmusios TV6 su ūsuotomis prostatomis ir Lietuvos ryto TV su laida apie vyriškus pomėgius Teritorija ar Girių takais.

Papildę šį sąrašėli lietuviškomis automobilinėmis laidomis ir pirktais dalykais iš užsienio, nesunkiai suformuotume vyrišką kanalą.

Kažkas turėtų ryžtis skaitmenizuojantis rinkai.

uagadugu rašinys apie tai, kaip nuolaidos paverčiamos spaudos klaidomis susilaukė prieštaringų komentarų. Dalis jų man, tundrai, pranešė, kad tai visuotinė praktika – taip elgiasi ne tik Moki-veži, bet ir kiti rinkos dalyviai. Ir iš tiesų, radau dar:

Čia ištrauka iš Senukų prekybos tinklo 24 puslapių apimties reklaminio leidinio. Jau žymiai kultūringiau, nei Moki-veži – šrifto spalva ir fonas kontrastuoja.

Daliai komentavusių ši praktika tokia įprasta, kad jie nemato joje nieko peiktino. Šitoje vietoje ir aš stipriai suabejojau savo prieš gudragalviavimą nukreiptos griežtos retorikos reikalingumu.

Iš tiesų. Juk maketuotojas gali padaryti klaidą – natūralu, žmogiška.

Gal esu perdėm jautrus ir greitai įsižeidžiantis vartotojas…

Tačiau šitokie prekybos centrai – ne Gariūnų kioskeliai, jie varto dešimtis ir šimtus milijonų – kas trukdo pasamdyti keletą šviežgalvių, kurie tokias klaidas išgaudytų mikliai it varlės muses?

Aš juk tikiu reklamos tekstu, deginu benziną pas jus važiuodamas.

Laikykite tai paranoja, bet manau, jog, dengiantis tokiais tekstais, galima tikrovėje nuolaidų apskritai nedaryti. Juk normaliam žmogui nereikia visų, tokiose skrajutėse gražiai, spalvotai nufotografuotų prekių. Tu ieškai vienos, dviejų – jei pamakalavus skrajute prieš akis pardavėjui, tas pašaipiai atsako nėr, nes maketuotojas suklydo arba nėr, nes jau baigėsi už tokią kainą, spjauni ir perki, už kiek randi – negi važiuosi į kitą miesto galą per kamščius.

Skrajutė jau atviliojo mane į konkretų prekybos centrą – ji padarė savo darbą, nes čia palikau savo pinigus.

Aš visiškai nenoriu būti prie to pripratęs. Artūras Račas rašė apie mūsų pripratimą prie valdininkų naudojimosi tarnybine padėtimi. Valdininkai yra labiau opus visuomenės segmentas, nes jie minta mūsų mokesčių surenkamais pinigais.

Prekybos centrų tuo neapkaltinsi. Šie investuoja didelius pinigus į reklamą, todėl tarsi ir gali savo skrajutėse rašyti apie kokius nori maketuotojus.

Gerai, sutinku. Bet esu vartotojas ir galiu tarp jūsų rinktis. Juolab, kad tikrai mane maustote. Iliustracijai pateikiu Kaspero ir Redvel diskusiją manajam rašiniui. Redvel paaukojo tikrai daug laiko savo komentaro rašymui, todėl negaliu jo neišeksponuoti:

Taip, sutinku su Redvel. Apgailėtina.

Mes dažnai mokame daugiau todėl, kad prekybos centruose dirba nemokšos.

Bet mūsų pačių valioje tai keisti. Mes galime bausti tuos prekiautojus, kurie taip apgailėtinai elgiasi. Tiesiog nebūtina iš jų pirkti. Bet dar svarbiau – žinoti. Todėl dalinkimės informacija, skelbkim ją.

Rašykit uagadugu, paskelbsime mes, jei neturite savo tinklaraščio.

Jei jau kapitalizmas, tegu bankrutuoja tie, kurie dirbti nemoka, ir klesti mokantys.

Šviežiame LNK spaudos pranešime pažerta daug žinių. Pirma:

Skaityk, šalys (LNK ir Rūta Mikelkevičiūtė) galų gale susitarė dėl Nuo…Iki… laidos buvimo LNK eteryje finansinių sąlygų kitą sezoną. Abiems šalims priimtinas kompromisas – nauja laida.

LNK buvo svarbu pranešti šią žinią, nes kai kurie aktyviai bendraujantys (žmonėms būdinga bendrauti), LNK prodiuseriai, su kuriais sutartys nepasirašytos, galanda liežuvį ant LNK, putodami, jog ši stokoja pinigų. Tiesa, gale užmiršdami pridėti žodelytį man.

Na, o koks tas naujasis šedevras?

Čia keli aspektai. Gali būti, kad tai, ką ruošiasi gaminti žinoma prodiuserė, yra iš tiesų tiek rafinuota, kad to nesinori niekam rodyti. Gal toks slėpimas yra koks nors privalumas – tarkim, kad nenužiūrėtų konkurentai. Nors, tarkim, TV3 kortas ant stalo išmetinėja žymiai drąsiau.

Bet nepaneigsi, kad, kai žmonės neturi ką parodyti, jie irgi dangstosi bendromis frazėmis.

Patyrusi gyvenimo laidų kepėja, savo amatu užsiimanti bene -iolika metų nepraleido progos neįkandusi ir rinkos naujokams, tarp kurių geriausiai sekasi buvusiam kolegai ir mokiniui Edvardui Žičkui. Jo Kai norisi geriau. “Domus” galerija reitingų mūšyje pastaruoju metu neretai nugali Nuo…Iki… Tas tas pats per tą patį skamba iškalbingai.

Antra vertus, įdomu, kaip visus įmanomus skandalus filmavę, o kai kuriuos ir inscenizavę R. Mikelkevičiūtės kolegos reaguoja į klausimus, kuriuos dažnai norime užduoti, bet nedrįstame.

Tokių dar liko?

Pabaigoje LNK deda riebų tašką:

Naujienų bus. LNK mums praneša, kad TV3 veltui įsivaizduoja viena trimituosianti apie šokius, talentus britiškai ir kt. Pagrindinis konkurentas ir dabartinis rinkos lyderis iniciatyvos iš rankų išleisti nesirengia.

Aišku, naiviai skamba Remigijaus Vilkaičio šnekėjimas per LNK dėl to kostiumo sunešiojimo per 2 mėnesius.

Jei ne popierinis ir daržų nekapstai it su kokia roba, niekaip nesunešiosi.

Bet tik ką Žinių radijuje nugirstą žurnalisto Audrio Antanaičio argumentą R. Vilkaičiui į kaktą o štai aš sėdžiu studijoje su oranžiniais marškinukais be kostiumo laikau kvailu (po Login 2009 išryškėjusio taip vadinamų profesionalų požiūrio į tinklaraščius, rašysiu apie žmonių, gaunančių pinigus už tai, ką rašo, šneka, darbus taip, kaip galvoju. O galvoju blogai).

Mano veikla tokia, kad galiu sau sėdėti darbo vietoje ir su trumpikėmis, bet tokio pavyzdžio nepateikinėčiau rimtoje diskusijoje.

Jei mane, dieve gink, prievarta kas nors paskirtų kad ir trumpikių gamybos ministru, pirmas daiktas, kurį nusipirkčiau, būtų kostiumas. Pagerbdamas savo ministerijos profilį, su trumpikėmis į darbą atvykčiau nebent penktadieniais.

Pirkčiau ministro darbui tinkamą kostiumą iš reprezentacinių lėšų.

O už algą trumpikes.

Už reprezentacines kostiumą pirkčiau todėl, kad niekur, apart ministerijos reikalų, jo negalėčiau pritaikyti. Ne šeštas dešimtmetis, kai visi nuo darbininko iki CK sekretoriaus vaikščiodavo kostiumuoti. Man jo nereikia. Nedirbu jokiose ministerijose, neužimu aukštų pareigų, negaunu pakvietimų į visuomenės, save laikančios aukšta, vakarėlius, nesivartau stambaus verslo riebaliukuose.

Kam man kostiumas? Giminių vestuvėms ar, dieve apsaugok, laidotuvėms užtenka vieno nušiurusio egzemplioriaus. Užsivelku, maksimum, kartą per du metus. Tikiuosi, pratempsiu su juo ir iki savo laidotuvių.

Nemanau, kad R. Vilkaičiui yra dėl ko teisintis.

© uagadugu

Red Velvet savo komentare mūsų rašiniui pastebėjo užslėptą LNK ironiją atsisveikinant su Gražina Sviderskyte. Komentaro objektas:

Komentaras:

Iš tiesų, sėkmės linkėjimai būsimiems kolegoms yra neįprasti. Paprastai tokiuose tekstuose apsiribojama pačiu paliekančiuoju seną kolektyvą. Todėl, kai pradedama iš anksto rūpintis konkurentų sėkme, galima pagalvoti, jog po tuo slypi šiokia tokia labiau įmantri stilistinė figūra.

Taip, tai ironija. O šifruojant giliau, belieka galvoti, kad G. Sviderskytė tikrai nėra lengvas žmogus. LNK tarsi praneša įžvalgiesiems ir išmaniesiems – eksportuojame ne tik privalumus, bet ir galimas problemas.

O gal LNK jau žino, kur G. Sviderskytė dirbs, ir pranešimas turi savo kryptį?

Antra vertus, pripažįstame, kad LNK labiau rafinuota, nei TV3. Pastarosios tekstai apie Jolantą Butkevičienę buvo kur kas tiesmukesni.

Jaučiasi žymiai geresnis Zitos Sarakienės apsišlifavimas rinkoje, nei Lauros Blaževičiūtės.